Baudžiamoji byla Nr. 2K-164-689/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11405-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.22.1.2; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

prokurorui Šarūnui Astrauskui,

nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu A. M. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė tris šaunamuosius ginklus, būtent: iki 2019 m. balandžio 19 d. name, esančiame Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol&Voltran mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. A680686, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle, pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser Mod. 1914“ Nr. 88326, skirtą šaudyti 7,65 „Browling“ šoviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle, ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarex Python“ Nr. 227674, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio paties modelio ginkle, kai tą pačią dieną 2019 m. balandžio 19 d. apie 09.37 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus ginklus. 

2.       Sprendimą išteisinti A. M. pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta A. M. tiesioginė tyčia laikyti šaunamuosius ginklus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad A. M. tiesioginę tyčią laikyti tris šaunamuosius ginklus patvirtina jo parodymai ir neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų savybės.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.       Kasaciniu skundu nuteistojo A. M. gynėjas advokatas A. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir, pritaikius BK 37 straipsnį, A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma:

4.1.                      Priimdamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus nuosprendžio turiniui. Pagal BPK nustatytas taisykles apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus reikalavimus, be to, nuosprendyje turi būti nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti įstatymo taikymo pažeidimai, įrodymų vertinimo klaidos, kiti nustatyti esminiai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai ir motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė ar kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jis iš esmės pagrįstas tik paties A. M. parodymais ir specialisto išvada, nors byloje buvo apklausti liudytojai, atliktos apžiūros, kratos, kiti procesiniai veiksmai, kurių metu surinkti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl A. M. tyčios nebuvimo. Jų priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė, turinio neatskleidė ir neįvertino.

4.2.                      Įvertindami byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti laikomi įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) gauti duomenys. BPK 145 straipsnyje nustatyta, kad krata daroma, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamu būdu gautų daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, arba koks nors asmuo jų turi, o ši išvada turi būti padaryta motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kratos darymo procesinis pagrindas yra realūs, pagrįsti ir iš procesinių įrodymų šaltinių arba iš ikiteisminio tyrimo įstaigų pateikti duomenys, sudarantys pagrindą manyti, kad toje vietoje yra nusikalstamai veikai galinčių turėti reikšmės daiktų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje              Nr. 2K-141/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1K-433-628/2010). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką priimant sprendimą dėl kratos turi būti išlaikyta teisinga interesų pusiausvyra tarp asmens teisės į būsto neliečiamumą ir siekio apsaugoti viešąją tvarką bei užkirsti kelią nusikaltimams, o tokia pusiausvyra nėra pasiekiama, kai sprendimas dėl kratos atlikimo išdėstomas abstrakčiomis formuluotėmis, nenustatant jokių apribojimų, nepateikiant informacijos apie atliekamą tyrimą ir ieškomus objektus, taip suteikus pareigūnams pernelyg plačius įgaliojimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Roemen ir Schmit prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 51772/99, ir kt.). Byloje krata sankcionuota remiantis tik tarnybiniu pranešimu, kuriame minimas nenurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o pastarojo duomenys byloje nėra išslaptini. Savo ruožtu teismo nutarties motyvai sankcionuoti kratą apsiriboja tik BPK 145 straipsnio nuostatų perrašymu. Dėl to darytina išvada, kad krata sankcionuota neteisėtai ir jos metu gauti duomenys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų negalėjo būti laikomi įrodymais. Priimdamas nuosprendį byloje, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams. Nagrinėjant bylą teisme gynyba kėlė abejones, ar visos kaltinime nurodytos šaunamųjų ginklų dalys yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Iš pistoleto „Maser“ apžiūros protokolo matyti, kad ginklas visiškai surūdijęs, rankenos likę tik griaučiai. Apklausiamas teisme specialistas A. Olekas parodė, kad į klausimą, ar pistoleto „Maser“ užraktas, neatlikus pagerinimo darbų, yra tinkamas naudoti kitame šaunamajame ginkle, galima atsakyti tik atlikus eksperimentą. Prieštaraudamas šiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pistoleto „Maser“ užraktas, nepaisant korozijos, yra tinkamas tam, kad būtų panaudotas kitame šaunamajame ginkle. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme gynyba prašė pašalinti abejones dėl pistoleto „Maser“ užrakto tinkamumo naudoti kitame šaunamajame ginkle paskiriant ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta.

4.3.                      Pritaikydamas A. M. veikai BK 253 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos dalykas yra ne mažiau kaip trys tinkami naudoti šaunamieji ginklai ar jų dalys. Byloje nenustatyta, kad pistoleto „Maser“ užraktas buvo tinkamas naudoti kitame šaunamajame ginkle neatlikus jo pagerinimo darbų, todėl nenustačius to, kad A. M. neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus ar jų dalis, A. M. veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Byloje nenustatyta ir A. M. tiesioginė tyčia laikyti tris ar daugiau šaunamųjų ginklų ar jų dalis. Nors apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl A. M. tiesioginės tyčios grindė aplinkybe, kad jis gabeno šaunamuosius ginklus, dėl šaunamųjų ginklų gabenimo veikos A. M. nėra kaltinamas. Iš A. M. ir liudytojos J. M. parodymų matyti, kad šaunamieji ginklai dėl padarytų pakeitimų nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį, buvo laikomi kaip dekoracijos pakabinti garaže ant sienos. Laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o byloje liko nepaneigti A. M. paaiškinimai, jog jis nesiekė kelti grėsmės visuomenės saugumui, nes nenorėjo įsigyti ginklų, kuriuos galima panaudoti pagal paskirtį, buvo įsitikinęs, kad jo laikytų šaunamųjų ginklų pagal paskirtį negalima panaudoti, o tokį A. M. aiškinimą apie bylos aplinkybes patvirtina didžioji dauguma bylos aplinkybių, tarp jų tai, kad ginkluose buvo padaryti gerai matomi pakeitimai, dėl kurių galėjo susidaryti nuomonė dėl to, kad ginklai nepavojingi ir juos galima teisėtai laikyti. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad tiesioginę tyčią padaryti nusikalstamą veiką rodo noras laikyti šaunamuosius ginklus, nes tiesioginė tyčia gali būti nustatyta tik tada, kai nustatomas suvokimas, kad laikomi šaunamieji ginklai, ir noras tokius ginklus laikyti. Svarbu ir tai, kad A. M., laikydamas šaunamuosius ginklus, nesiekė jokių veikos padarinių, t. y. jokio realaus pavojaus dėl veikos niekam ir niekada nebuvo kilę. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. M. tiesioginės tyčios yra prieštaringos. Nors apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nurodė, kad buvo pasikėsinta į visuomenės saugumą, tačiau kartu tame pačiame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. savo veiksmais siekė sukelti grėsmę visuomenės saugumui. 

4.4.                      Atsisakydamas A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK nėra įtvirtinta jokių išimtinių ribojimų sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą. Šio požiūrio laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai neteisėtas C kategorijos šaunamojo ginklo laikymas vertinamas kaip mažareikšmis nusikaltimas arba bent jau byla grąžinama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tam, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų šį klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-278-697/2019, 2K-186-689/2020). Kasatoriai pažymi, kad dėl A. M. veikos jokių realių pavojingų padarinių nekilo, nenustatyta, kad A. M. būtų ketinęs ginklus naudoti nusikalstamiems tikslams, pagal šaunamųjų ginklų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, turi teisę įsigyti šaunamuosius ginklus. Dėl to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pirmiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad A. M. veika nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo A. M. gynėjo A. Melkovo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo 

6.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 253 straipsnio 2 dalį, nes byloje neabejotinai nenustatyta, kad visos šaunamųjų ginklų dalys yra tinkamos naudoti. Šie skundo argumentai yra pagrįsti.

7.       Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019).

8.       Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 dalis (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija)). Šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 51 dalis (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija)).

9.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. M. laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol&Voltran“, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „Maser“, kuriame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Umarex Python“, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis.

10.       Ikiteisminio tyrimo metu specialistui buvo pavesta atlikti kratos pas A. M. metu paimtų ginklų tyrimą ir nustatyti, ar jie yra tinkami šaudyti (1 t., b. l. 59, 60), tačiau vėliau ši užduotis buvo atšaukta ir specialisto paprašyta dalyvauti kratos metu paimtų objektų apžiūroje (1 t., b. l. 62). Ginklų apžiūrą atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dalyvaujant specialistui. Apžiūros protokole, be kita ko, konstatuota, kad dujinis pistoletas „Ekol&Voltran“, pistoletas „Maser“, dujinis revolveris „Umarex Python“ dėl perdirbimų netinkami šaudyti, tačiau juose yra neperdirbtos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (pistoletų užraktai ir revolverio būgnelis), kurios priskiriamos prie šaunamųjų ginklų ir yra tinkamos panaudoti kituose to paties modelio ginkluose. Specialistas, dalyvavęs ginklų apžiūroje, buvo apklaustas teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 103–106). Specialistas, be kita ko, parodė, kad tiksliai išvadai, ar pistoleto „Maser“ užraktas dėl korozijos gali būti panaudotas kitame ginkle, reikia atlikti tyrimą (2 t., b. l. 105). Kaltinamojo gynėjas prašė skirti minėto užrakto balistinę ekspertizę (2 t., b. l. 106), tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad dėl daiktinių įrodymų buvo apklaustas ekspertas ir teismui duomenų pakanka (2 t., b. l. 110). Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nors išteisintojo gynėjas nurodė, jog apklausiamas teisme specialistas negalėjo pasakyti, ar stipriai korozijos paveikto ginklo užraktas veiktų jį įdėjus į kitą ginklą, nes tam reikėtų atlikti eksperimentą, o bylos nagrinėjimo metu eksperimentas nebuvo atliktas, tačiau abejoti pistoleto „Maser“ užrakto tinkamumu (panaudoti ant kito ginklo) dėl korozijos poveikio nėra pagrindo, kadangi specialistas paaiškino, kad paviršinės ir vidinės metalo išgraužos nelabai turi įtakos šūvio atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad užrakto korozijos poveikis nebuvo toks, kad nebūtų galima jo atgaivinti.

11.       Šaunamojo ginklo (jo pagrindinių dalių) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – taip pat šaudyti (sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleisti kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginančiąsias medžiagas) – yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Tuo atveju, kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Taigi kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas taip, kad dėl šios aplinkybės nekiltų pagrįstų abejonių. Priešingu atveju, t. y. jeigu dėl šaunamojo ginklo, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumo naudoti kyla pagrįstų abejonių ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti, turi būti vadovaujamasi BPK 44 straipsnio 6 dalimi (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1436 redakcija), pagal kurią visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

12.       Galimybė panaudoti kituose tokio pat modelio ginkluose neperdirbtas šaunamųjų ginklų dalis, už kurių neteisėtą laikymą nuteistas A. M., nustatyta ginklų apžiūros protokolu ir specialisto, atlikusio ginklų apžiūrą, parodymais teisiamajame posėdyje. Ginklų tyrimas siekiant nustatyti, ar neperdirbtos šaunamųjų ginklų dalys gali būti panaudotos kituose tokio pat modelio ginkluose, nebuvo atliktas, nors specialistas parodė, kad tiksliai išvadai būtina atlikti ginklo tyrimą. Taigi dėl apeliacinės instancijos teismo išvados apie tai, kad A. M. neteisėtai disponavo trimis tinkamomis naudoti šaunamųjų ginklų pagrindinėmis dalimis, teisingumo kyla pagrįsta abejonė. Šios abejonės kasacinės instancijos teismas neturi galimybės pašalinti ir kartu neturi galimybės patikrinti baudžiamojo įstatymo – BK 253 straipsnio 2 dalies, pagal kurią atsako tas, kas neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, – taikymo tinkamumo. Ši abejonė gali būti pašalinta ginklotyros specialisto (eksperto) pagal specialią metodiką atlikto tyrimo išvadomis. Tokią galimybę turi apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą ir paskirdamas šaunamųjų ginklų, kuriais disponavo A. M., ekspertizę (BPK 286 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių taikymo

13.       Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus.

14.       BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują – apkaltinamąjį – nuosprendį, šio nuosprendžio aprašomąją dalį turi surašyti pagal BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šių taisyklių surašant apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nebuvo laikomasi.

15.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu A. M. buvo išteisintas, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas dėl A. M. kaltės padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė kitokias išvadas ir nuosprendyje išdėstė tokio sprendimo motyvus, tačiau neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas pagal taisykles, kuriose įtvirtinti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas (BPK 331 straipsnio 4 dalis). Toks nuosprendis negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

16.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                        Pranas Kuconis