Administracinė byla Nr. eA-134-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02285-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens advokatų kontoros TGS Baltic apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – advokatų kontora TGS Baltic) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo
Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Skundas) dalį dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų; 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Jis kreipėsi į Inspekciją, pateikdamas 2021 m. birželio 22 d. su skundą, kuriame prašė: 1) atlikti tyrimą ir, nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic (toliau – ir Kontora), Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI)) veiksmuose nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 ir 168 str.) požymių, pranešti prokurorui; 2) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų, pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir perduoti teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą; 3) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau tvarkyti juos ir įpareigoti sunaikinti juos; 4) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, skirti administracinę baudą pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES)2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (bendrojo duomenų apsaugos reglamento) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį; 5) įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko J. K. asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Inspekcija Sprendimu atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Kontoros veiksmų, tikrinant duomenis Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Inspekcija Sprendime konstatavo, jog Kontora suformavo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (esančio (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini))) NTR duomenų bazės išrašą, atlikusi paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centras pateiktą informaciją bei Kontoros paaiškinimus, Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR, todėl neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nenustatytas.
2.2. Sprendime nenurodytas jo teisinis pagrindas nesusietas su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas neatitinka suformuotos administracinių teismų praktikos bei neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra naikintinas. Aplinkybė, jog UAB „Servico“ yra pareiškėjo nekilnojamojo turto administratorius, nesuteikia teisės Kontorai atlikti paiešką NTR, susiformuoti registro išrašą su istoriniais duomenimis bei tokia apimtimi rinkti ir spausdintis išrašus / pažymas (tvarkyti duomenis) su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis, nes tokiam duomenų tvarkymui privalo būti BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurios nenurodytos Inspekcijos Sprendime. Be to, Sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu ir kokias teisines paslaugas teikiant buvo renkami asmens duomenys, taip pat nenurodytas duomenų rinkimo reikalingumas, atitinkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
2.3. Inspekcija netyrė ir Sprendime nenurodė, kodėl Kontoros darbuotojai A. L. nereikėjo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 str.), ar pareiškėjui priklausančių duomenų tvarkymas būtent tokia apimtimi (išrašas su istoriniais duomenimis) buvo būtinas įgyvendinti advokato veiklą (teisinių paslaugų teikimo sutartį). Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat nepasisakė ir dėl Kontoros pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra jų klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą, nes tai yra privaloma (BDAR 14 str. 1–4 d.). Pareiškėjo manymu, Inspekcija nepagrindė Sprendimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. 2021 m. birželio 22 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo Skundas. Iš VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 20 d. rašto pareiškėjas sužinojo, kad nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjo nurodyti asmenys, tarp kurių buvo nurodyta ir Kontora, neteisėtai rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) duomenis apie nurodytą nekilnojamąjį turtą bei viešino juos. Pareiškėjas prašė ištirti, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, įpareigoti asmenis (šiuo atveju Kontorą) atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, nustačius asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui. Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ informavo pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustatė terminą pašalinti juos, t. y. prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus, būtinus, siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu skundžiami asmenys, įskaitant ir Kontorą, atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. 2021 m. liepos 12 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo atsakymas (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr)), tačiau pareiškėjas nepateikė informacijos ir pareikalavo, kad Inspekcija ištirtų Skundą objektyviai, visapusiškai ir visa apimtimi. Nesant informacijos dėl duomenų platinimo, Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo Skundo priėmimą nagrinėti. Inspekcija, nustačiusi, kad Kontora suformavo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto NTR duomenų bazės išrašą, atlikusi paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą, ir, įvertinusi Kontoros pateiktą informaciją, jog, teikdama teisines paslaugas Kontoros klientui, Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, padarė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 7 d. atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR, todėl atmetė pareiškėjo Skundo dalį dėl 2020 m. gruodžio 7 d. patikrinto NTR.
4.2. Sprendimas buvo priimtas neišeinant už Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. Kontoros darbuotoja patikrino informaciją NTR pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą, paieška nebuvo atliekama pagal pareiškėjo asmens duomenis, buvo renkami kito asmens duomenys, todėl Inspekcija neturėjo prievolės vertinti Kontoros veiksmų (bei vertinti Kontoros bei joje dirbančių asmenų statuso) kitų asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.
4.3. Neretai klaidingai suvokiama, kad asmens duomenys gali būti renkami tik jų sutikimu arba kad jų asmens duomenų tvarkymas yra draudžiamas. Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR, todėl, nenustačiusi neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti, kokiu pagrindu Kontora tikrino kito asmens duomenis NTR, su kuo Kontora yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį ir pan., nes tokie Inspekcijos veiksmai būtų laikytini kaip išeinantys už skundo dalies nagrinėjimo ribų.
4.4. Kadangi pareiškėjas nepateikė Inspekcijai informacijos apie tai, kada, kokiu būdu ir kaip skundžiamas asmuo atskleidė pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims, Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalį, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui atitinkamą informaciją. Sprendime nustačius, kad Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas. Kontora neatliko paieškos pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl Kontora neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą. atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai nepasisakė Sprendime apie šią pareigą. Skundo dalies nagrinėjimo metu nenustačius neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo kitų prašymų ir nepasisakė dėl jų Sprendime. Šie prašymai / reikalavimai yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, kuris nebuvo nustatytas Skundo dalies nagrinėjimo metu.
4.5. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad pareiškėjas yra administracinės teisės specialistas, buvęs advokatas, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, kuris nagrinėdavo analogiškus ar panašius administracinius ginčus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4553-860/2021 pagal pareiškėjo skundą Inspekcijai nurodė, jog pareiškėjas administraciniuose teismuose vedė ir šiuo metu veda ne vieną panašią administracinę bylą. Pateiktas skundas šioje byloje yra nedidelės apimties, jame iš esmės yra dėstomos teisės aktų nuostatos, kurios pareiškėjui, kaip administracinės teisės specialistui, tikėtina, yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nebuvo būtinybės pasitelkti advokato pagalbą, kreipiantis į teismą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atmestas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kontora atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:
6.1. 2021 m. gruodžio 6 d. Kontora informavo Inspekciją, kad, teikdama teisines paslaugas Kontoros klientui AB „Civinity“, ji rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, tarp kurių buvo NTR įregistruoti įrašai apie UAB „Servico“ vardu įregistruotus duomenis. Tuo tikslu Kontora patikrino NTR išrašus ir apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas. Kontora neatliko su pareiškėju susijusių asmens duomenų paieškos ir nerinko jokių kitų su juo susijusių duomenų, išskyrus duomenis, kurie pateikiami kartu su nekilnojamojo turto išrašu (vardas, pavardė, asmens kodas), kadangi nėra techninių galimybių gauti tik dalį NTR išrašo (išrašo turinį suformuoja NTR), jame pažymėdamas visą su nekilnojamojo turto objektu susijusią informaciją. Kadangi pastatas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas, NTR išraše kartu buvo nurodyta ir informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus ir kitus su pastatu susijusius įrašus.
6.2. Inspekcija, atmesdama pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino pareiškėjo Skundą Inspekcijai, neperžengdama jo ribų bei neviršydama savo kompetencijos. Skundas buvo priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Todėl Inspekcija tinkamai išnagrinėjo Skundą ir nustatė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. Kontoros darbuotoja patikrino informaciją NTR pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir juridinio asmens kodą, paieška nebuvo atliekama pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl Inspekcija neturėjo prievolės vertinti Kontoros veiksmus (vertinti Kontoroje dirbančių asmenų statusą) kitų asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.
6.3. Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalis f punktu – rinkti duomenis buvo reikalinga, siekiant Kontoros teisėtų interesų teikti teisines paslaugas jos klientams. 2020 m. gruodžio 17 d. Kontora tikrino NTR duomenų bazėje esančią informaciją tik apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ši teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 42 straipsnio 5 dalies 5 punkte. 2005 m. lapkričio 25 d. Kontora su VĮ Registrų centru yra sudariusi neterminuotą Nekilnojamo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį
Nr. DT-NTR-320/05 bei 2019 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį. Informacija apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamojo turto objektą buvo reikalinga tinkamam teisinių paslaugų Kontoros klientui teikimui – teisinio patikrinimo ataskaitos parengimui.
6.4. Viešai prieinama informacija (NTR įregistruoti įrašai apie UAB „Servico“ vardu įregistruotus įrašus) buvo vertinama teisinių paslaugų teikimo tikslu. Bendro pobūdžio paieška NTR nepateikia pakankamos informacijos, siekiant įvertinti, kokio pobūdžio teisės ir kokiu teisiniu pagrindu yra registruotos vertinamo asmens atžvilgiu. Todėl kiekvieno nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu būtina gauti išsamų NTR išrašą. Nėra techninių galimybių gauti tik dalį NTR išrašo – NTR suformuoja išrašo turinį, jame pažymėdamas visą su nekilnojamojo turto objektu susijusią informaciją. Kadangi pastatas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas, NTR išraše kartu buvo nurodyta ir informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus ir kitus su pastatu susijusius įrašus. Kontora neinformavo pareiškėjo apie jo teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu (BDAR 21 str.), vadovaudamasis BDAR 14 straipsnio 5 dalies d punkte numatyta išimtimi. Kontorai buvo būtina užtikrinti Kontoros kliento teisių apsaugą bei advokato veiklai keliamų reikalavimų laikymąsi. BDAR 14 straipsnio 5 dalies d punktas numato išimtį, kai neprivaloma informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą (pagal BDAR 14 straipsnio 1–4 dalis netaikoma pareiga suteikti informaciją duomenų subjektui, kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Europos Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį). Šiuo atveju, aptariamos informacijos atskleidimas būtų nesuderinamas su advokatūros veiklos garantijomis, įtvirtintomis Advokatūros įstatymo 5 ir 39 straipsniuose bei Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8 straipsnyje.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo J. K. skundą – panaikino Sprendimą, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 722,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. birželio 22 d. skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“.
8.2. Inspekcija Sprendimu atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Kontoros veiksmų, tikrinant duomenis NTR.
8.3. Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ informavo pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustatė terminą iki 2021 m. liepos 12 d. pašalinti juos. Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu nepateikė papildomos informacijos ir pareikalavo, kad Inspekcija ištirtų Skundą visa apimtimi. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjui pranešta apie jo Skundo priėmimą nagrinėti, nurodant, jog Skundas bus nagrinėjamas tik dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.
8.4. Nagrinėdama Skundą, Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie Kontoros atliktas peržiūras NTR, kurios buvo susijusios su pareiškėjui priklausančiu turtu. VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767(2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog Kontoros darbuotoja A. L. 2020 m. gruodžio 7 d. atliko paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą ir suformavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) registro išrašą su istoriniais duomenimis. UAB „Servico“ yra šio nekilnojamojo turto administratorius (įregistruotas juridinis faktas). Duomenys teikti pagal Nekilnojamojo turto duomenų teikimo sutartį Nr. PS-469 (10.5 E)/20 (toliau – ir Sutartis), kurios kopiją VĮ Registrų centras pateikė Inspekcijai kartu su Vartotojo veiksmų protokolų išrašais. Pagal Sutarties 5 punktą, duomenų naudojimo tikslas – Advokatūros įstatymo 2 ir 4 straipsniuose nurodytų teisinių paslaugų teikimas ir advokato veiklos vykdymas. 2021 m. gruodžio 7 d. Sutarties 3 priede „Duomenų vartotojų sąrašas“ nurodyta A. M. (pagal Vartotojo veiksmų protokolų išrašą – L.) (komandos asistentė) atliko NTR išrašo suformavimą su istorija, kuriame buvo nurodyti ir pareiškėjo asmens duomenys.
8.5. Išnagrinėjusi pareiškėjo Skundo dalį dėl Kontoros veiksmų, Inspekcija Sprendimu atmetė pareiškėjo Skundo dalį, nurodydama, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik laikantis BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo sąlygų. Sprendime Inspekcija konstatavo, jog Kontora suformavo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (esančio (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini))) NTR duomenų bazės išrašą, atlikusi paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktą informaciją bei Kontoros paaiškinimus, Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis rinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR, todėl neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nebuvo nustatytas. Dėl nurodytų priežasčių Inspekcija atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl 2020 m. gruodžio 7 d. atliktos peržiūros NTR.
9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Inspekcija nurodė, jog neteisėtas pareiškėjo duomenų tvarkymas nebuvo nustatytas. Šiuo atveju neteisėtumo nebuvimas susietas su aplinkybe, jog Kontora neturėjo tikslo rinkti pareiškėjo asmens duomenis. Tačiau Sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas padaryti tokią išvadą. Kita vertus, Inspekcijai laikant, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, ji privalėjo nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų. Nesant Sprendime nurodyto teisinio pagrindo, lemiančio asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, ir atitinkamų išsamių motyvų šiuo klausimu, negalima daryti išvados, kad toks Kontoros veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Teismas konstatavo, jog Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, ar veiksmai tokia apimtimi, kai pareiškėjui priklausantys asmens duomenys buvo pateikti Kontorai, buvo būtini įgyvendinti teisinių paslaugų sutartį su Kontoros klientu.
10. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija priėmė Sprendimą, neatlikusi išsamaus tyrimo, o Sprendimas pagrįstas tik Kontoros rašte nurodytais subjektyviais samprotavimais dėl duomenų tvarkymo teisėtumo. Tik atlikus pareiškėjo skundo išsamų tyrimą, yra galima išvada apie pareiškėjo (nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašo su istorija suformavimo, trečiųjų asmenų susipažinimo / nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija ir pan.) teisėtumo ir atitikties BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams bei BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisėto duomenų tvarkymo kriterijams.
11. Duomenys apie asmens turtą yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme. Asmens duomenų peržiūrėjimas, nesant tam teisėto pagrindo ir pažeidus BDAR 5 straipsnio 1 dalyje su duomenų tvarkymu susijusius principus, būtų pagrindas konstatuoti asmens duomenų tvarkymo neteisėtumą. Atsižvelgiant į NTR duomenų teikimo būdus ir formas, Kontora negali būti laikoma atsakinga už tai, kad, jai renkant vieno asmens duomenis, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys, tačiau byloje nustatytų faktinių duomenų pagrindu matyti, jog šis aspektas nebuvo ištirtas ir įvertintas išsamiai. Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat nepasisakė dėl Kontoros pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra Kontoros klientas, apie jo asmens duomenų rinkimą.
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Inspekcija priėmė Sprendimą, neatlikusi išsamaus tyrimo, o Sprendimas pagrįstas tik Kontoros rašte nurodytais subjektyviais samprotavimais dėl duomenų tvarkymo teisėtumo. Tik atlikus pareiškėjo skundo išsamų tyrimą, yra galimas išvados darymas apie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašo su istorija vykdomoje byloje buvimu / nebuvimu, trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos skolininko, išieškotojo ir kt.) susipažinimo / nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija ir pan.) teisėtumo ir atitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams ir BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisėto duomenų tvarkymo kriterijams. Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti jį.
III.
13. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir palikti galioti atsakovo Sprendimą. Atsakovas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punkto ir nacionalinio teismo teisės teikti nacionalinėje teisėje nereglamentuotus nurodymus priežiūros institucijai.
14. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
14.1. Teismas išėjo už pareiškėjo Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje ribų. Kadangi pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų siekiant Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent nepateikė informacijos, pagrindžiančios jo teiginį, jog skundžiami asmenys (įskaitant ir Kontorą) atskleidė pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims ir kaip tai pasireiškė, Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti tik dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Tačiau teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, Sprendime konstatavo ir padarė jokiomis teisės aktų normomis nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog Inspekcija netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat nepasisakė dėl Kontoros pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra Kontoros klientas, apie jo asmens duomenų rinkimą. Teismas nenurodė jokių teisės normų, kurių pagrindu Inspekcija turėjo tirti pareiškėjo duomenų galimą atskleidimą tretiesiems asmenims, taip pat nenurodė, kodėl Inspekcija sprendime turėjo pasisakyti dėl Kontoros pareigos informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų rinkimą, ypač atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, kad Kontora neturėjo tikslo tvarkyti būtent pareiškėjo asmens duomenis. Inspekcija priėmė Sprendimą, pagrįsdama jį ne tik Kontoros paaiškinimais, bet ir atsižvelgdama į VĮ Registrų centro paaiškinimus.
14.2. BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų valdytojas turi pareigą pagrįsti atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
14.3. Inspekcija priėmė Sprendimą pareiškėjo Skundo nagrinėjimo ribose, atlikusi išsamų tyrimą dėl Kontoros atliktos peržiūros ir pareiškėjo duomenų rinkimo NTR. Tačiau teismas dar kartą, išeidamas už skundo nagrinėjimo ribų, nurodė, jog Inspekcija turėjo tirti ne tik nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimą, t. y. pareiškėjo asmens duomenų rinkimą NTR, bet ir pareiškėjo NTR įrašo su istorija vykdomoje byloje buvimu / nebuvimu, trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos skolininko, išieškotojo ir kt.) susipažinimo / nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija faktą ir pan.). Išnagrinėjus Skundą nustatyta, kad Kontora neturėjo tikslo tvarkyti būtent pareiškėjo asmens duomenis, ir pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo užfiksuotas būtent pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas, yra ta, kad, atlikus paiešką pagal nekilnojamojo turto numerį ir formuojant NTR išrašą, yra nurodomi visi nekilnojamojo turto esami, buvę savininkai ir bendrasavininkai. Nėra realizuota techninė galimybė pagal klientų poreikį teikti tik dalį išraše esančių duomenų, todėl Kontora negalėjo gauti tik išimtinai su UAB „Servico“ susijusius duomenis. Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, tarp kurių yra ir NTR įregistruoti įrašai apie UAB „Servico“ vardu įregistruotus įrašus, t. y. jis atliko paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą. Todėl pagal patvirtintą formą pateiktas NTR patvirtintos formos išrašas, kuriame atvaizduotas ir pareiškėjas, kaip esamas nekilnojamojo turto bendrasavininkas, nes nėra techninės galimybės teikti tik dalį išraše esančių duomenų.
14.4. Teismo nustatytas vieno mėnesio terminas yra objektyviai nepagrįstas bei neatitinkantis ADTAĮ nustatytų skundų nagrinėjimo Inspekcijoje terminų, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir tuo pagrindu, jog juo Inspekcija yra įpareigota atlikti tai, ko ji negalės atlikti objektyviai, vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis. Teismas nurodė, kokia apimtimi turi būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas Inspekcijoje. Tokiais veiksmais teismas kišosi į nepriklausomos institucijos veiklą, nurodinėjant, kaip ir kokiu būdu turi būti atliekamas tyrimas, taip pažeidžiant duomenų apsaugos priežiūros institucijoms nustatytą diskrecijos teisę bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatą, kurioje numatyta, jog priežiūros institucija, nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, savo teritorijoje nagrinėja skundus, kuriuos pagal BDAR 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga, organizacija ar asociacija, ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma, tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, siekiant paaiškinti, ar nacionalinis teismas gali teikti nurodymus BDAR 57 straipsnio 1 dalies f kontekste nepriklausomai priežiūros institucijai, kokia apimtimi ir kokiais terminais ji turi vykdyti skundo tyrimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatų kontora TGS Baltic apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
16.1. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo ir nustatė faktines aplinkybes, susijusias su asmens duomenų tvarkymu pareiškėjo Inspekcijai teikto Skundo apimtyje. Inspekcija visapusiškai, objektyviai ir išsamiai įvertino Skundą dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcija, atlikusi visapusišką tyrimą, išnagrinėjusi skundo aplinkybes, įvertinusi Kontoros paaiškinimus bei ištyrusi įrodymus, darė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Kontoros darbuotoja rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, o ne apie pareiškėją. Kontora neatliko jokios paieškos pagal pareiškėjo asmens duomenis ir niekada neieškojo duomenų apie patį pareiškėją. Inspekcija nenustatė, kad Kontora rinko duomenis ar tvarkė juos, nesilaikydama BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. Inspekcija neturėjo prievolės vertinti Kontoros veiksmus (vertinti Kontoroje dirbančių asmenų statusą) kitų asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu, nes tai būtų išėję už Skundo nagrinėjimo ribų.
16.2. Inspekcija ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Kontora rinko informaciją, kaupiamą NTR, neviršydama Advokatūros įstatymo 44 straipsnio suteikiamų įgalinimų. Informacija iš NTR buvo reikalinga, teikiant teisines paslaugas Kontoros klientui. Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, tarp kurių buvo NTR įrašai apie UAB „Servico“ vardu įregistruotus objektus. Tuo tikslu Kontora patikrino NTR išrašus ir apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas. Kontora neatliko paieškos ir nerinko jokių kitų su pareiškėju susijusių asmens duomenų, išskyrus duomenis, kurie pateikiami kartu su nekilnojamojo turto išrašu (vardas, pavardė, asmens kodas), kadangi nėra techninių galimybių gauti tik dalį NTR išrašo –NTR suformuoja išrašo turinį, jame pažymėdamas visą su nekilnojamojo turto objektu susijusią informaciją. Kadangi pastatas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas, NTR išraše kartu buvo nurodyta ir informacija apie butų ir kitų patalpų savininkus ir kitus su pastatu susijusius įrašus. Kontora rinko teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.
16.3. Inspekcija neturėjo pareigos tirti ir Sprendime nurodyti, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat pasisakyti dėl Kontoros pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra Kontoros klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėjas nepateikė Inspekcijai informacijos bei įrodymų, būtinų siekiant ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent nepateikė jokios informacijos apie tai, kada, kokiu būdu ir kaip pareiškėjo asmens duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims, todėl Inspekcija tinkamai, įvertinusi Skundą, jo pateiktus duomenis, nusprendė priimti tik Skundo dalį dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.
17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą, o nenutraukus – atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą. Pareiškėjas prašo prie bylos pridėti Inspekcijos 2022 m. birželio 8 d. Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairių (toliau – ir Gairės) 3 versiją ir vadovautis ja, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:
18.1. Apeliacinis procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, nes apeliacinį skundą padavė (pasirašė) tam įgaliojimų ir privalomojo aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturinti Inspekcijos atstovė V. B. U.
18.2. Vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, skundžiamo Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui ir apeliaciniame skunde. Įstatymas draudžia tvarkyti ir susipažinti su pareiškėjo asmens kodu (ADTAĮ 3 str., 4 str. 2 d.). Kaip teisingai nurodė teismas, Sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas. Pripažįstant, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, Inspekcija turėjo nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų.
18.3. Inspekcija nepagrįstai vadovavosi VDAI direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punktu, kuris prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, ir neteisėtai neišnagrinėjo pareiškėjo Skundo visa apimtimi. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas išėjo už pareiškėjo Skundo ribų ar už bylos nagrinėjimo teisme ribų, taip pat argumentai, kad Inspekcija neturėjo pareigos tirti ir Sprendime nurodyti, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenis.
18.4. Inspekcija Gairėse yra išaiškinusi, jog advokatai, pateikdami prašymą VĮ Registrų centrui, turi nurodyti: 1) asmens duomenų tvarkymo tikslą (įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą); 2) asmens duomenų gavimo teisinį pagrindą (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 ar 2 d.) ir bent vieną iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) BDAR 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose; 3) prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, t. y. kokie konkrečiai asmens duomenys yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti ir kuo grindžiama jų teikimo šiuo tikslu būtinybė; 4) duomenis, įrodančius prašomų pateikti asmens duomenų ryšį su advokato teisinių paslaugų teikimu (Gairių 15–18 lapai). Taigi vien tikslo nurodymas yra nepakankamas pripažinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą. Šiuo atveju Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kokias ir kokios apimties teisines paslaugas teikė Kontora, kokius pagrindus Kontora nurodė prašyme gauti duomenis. Duomenis iš NTR tvarkė Kontoros darbuotoja A. L., kuri nėra advokatė, todėl ji neteikė jokių teisinių paslaugų Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pagrindu. 2019 m. gruodžio 18 d. sutartis su VĮ Registrų centru pasirašyta ne Kontoros, bet fizinio asmens – advokato V. B., tai reiškia, jog sutarties pagrindu tik joje (sutartyje) nurodyti asmenys turi teisę teisėtai jungtis prie NTR. Inspekcija nesiaiškino Kontoros darbuotojos statuso, jos teisių bei įgaliojimų jungtis prie NTR ir gauti išrašus.
18.5. Inspekcijos prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą yra nepagrįstas, nes ESTT nepriiminėja prejudicinių sprendimų, pateisinančių priežiūros institucijų vilkinimą. Inspekcijos prašymas neatitinka ABTĮ 1221 straipsnyje nustatytų prašymui keliamų reikalavimų.
19. Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjas prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą arba atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos Gairių 3 versiją ir vadovautis ja, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:
20.1. Apeliacinis procesas nutrauktinas vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, nes apeliacinį skundą padavė (pasirašė) tam įgaliojimų neturinti advokatė Ž. S.. Nors atstovavimo sutartyje ir apeliaciniame skunde nurodomas Kontoros juridinio asmens kodas, bet toks juridinis asmuo neregistruotas VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre. Be to, VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre nėra išviešintas ir Kontoros vadovas, o su VĮ Registrų centru 2019 m. gruodžio 18 d. sutartis taip pat pasirašyta ne Kontoros, bet advokato V. B.. Taigi Kontora, neįsteigusi juridinio asmens, yra veikianti partnerystės pagrindais, tačiau nepateikė į bylą jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre nesant išviešinto Kontoros vadovo ir atstovavimo sutartyje nurodytas įrašas „vadovaujantysis partneris“ yra teisiškai nereikšmingas, kadangi neįrodo fizinio asmens advokato V. B. įgaliojimo atstovauti Kontorai ir pasirašyti atstovavimo sutarties su kitu advokatu Kontoros vardu. Kadangi atstovavimo sutartį Kontoros vardu pasirašė neįgaliotas pasirašyti fizinis asmuo advokatas V. B., todėl ir advokatė Ž. S. neįgijo jokių įgaliojimų (teisių) veikti Kontoros vardu. Be to, minėta atstovavimo sutartis nepatvirtinta notaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.138 str. 1 d. 2 p.).
20.2. Vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika, skundžiamo Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, apeliaciniame skunde. Įstatymas draudžia tvarkyti pareiškėjo asmens kodą (ir susipažinti su juo) (ADTAĮ 3 str., 4 str. 2 d.). Kaip teisingai nurodė teismas, Sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas. Inspekcija turėjo nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų.
20.3. 2019 m. gruodžio 18 d. Kontoros sutartis su VĮ Registrų centru pasirašyta ne Kontoros, o fizinio asmens (advokato V. B.), tai reiškia, jog sutarties pagrindu tik joje (sutartyje) nurodyti asmenys turi teisę teisėtai jungtis prie NTR. Kontoros darbuotoja A. L., kuri nėra advokatė, tvarkė duomenis iš NTR, ji neteikė jokių teisinių paslaugų Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pagrindu. Inspekcija nesiaiškino Kontoros darbuotojos statuso, jos teisių bei įgaliojimų jungtis prie NTR ir gauti išrašus. Inspekcija netyrė, kodėl Kontoros darbuotojai nereikėjo pareiškėjo sutikimo.
20.4. Inspekcija Gairėse yra išaiškinusi, jog advokatai, pateikdami prašymą VĮ Registrų centrui, turi nurodyti gairėse nurodytus duomenis (Gairių 15–18 lapai). Šiuo atveju Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kokias ir kokios apimties teisines paslaugas teikė Kontora, kokius pagrindus Kontora nurodė prašyme gauti duomenis. Inspekcija turėjo pareigą tirti ir Sprendime nurodyti, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, kadangi tokias faktines aplinkybes turėjo įrodyti ne pareiškėjas, o Inspekcija.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“, kuriuo atmesta pareiškėjo Skundo dalis dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir Kontoros darbuotojos A. L. veiksmų, konstatavęs, jog atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, grindė Sprendimą tik Kontoros rašte nurodytais argumentais. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad:
24.1. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su Skundu, prašydamas atlikti tyrimą dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pranešti prokurorui, nustačius pareiškėjo duomenų teikimo suvestinėse nurodomų asmenų veiksmuose nusikalstamą veiką, surašyti administracinio nusižengimo protokolus kiekvienam iš pareiškėjo duomenų teikimo suvestinėse nurodomų asmenų, uždrausti šiems asmenims toliau tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir įpareigoti sunaikinti juos, įpareigoti kiekvieną pareiškėjo duomenų teikimo suvestinėse nurodomą asmenį, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą.
24.2. Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“, vadovaudamasi Aprašo 16 punktu bei ADTAĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, prašė pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. pateikti informaciją, kada ir kam skundžiami asmenys atskleidė jo asmens duomenis, gautus iš NTR, bei pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Rašte Inspekcija taip pat nurodė, kad ji negali išnagrinėti skundo, kuriame nurodyta abstrakti informacija, o, negavus prašomos informacijos, pareiškėjo skundas bus priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.
24.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu nepateikė papildomos informacijos, prašė ištirti jo Skundą objektyviai, visa apimtimi.
24.4. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571 (2.13.) informavo pareiškėją, jog jo Skundas priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.
24.5. Išnagrinėjusi pareiškėjo Skundo dalį, Inspekcija 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ atmetė pareiškėjo Skundo dalį. Inspekcija Sprendime nurodė, kad Kontora suformavo pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto NTR duomenų bazės išrašą, atlikusi paiešką pagal UAB „Servico“ pavadinimą ir įmonės kodą. Inspekcija darė išvadą, kad atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis rinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR. Todėl Inspekcija nenustatė neteisėto asmens duomenų tvarkymo.
25. Pareiškėjas kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus pateikė Inspekcijos 2022 m. birželio 8 d. Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gaires ir prašė pridėti jas prie bylos. Pažymėtina, kad šios gairės yra publikuotos viešai (https://vdai.lrv.lt/uploads/vdai/documents/files/Prasymu%20del%20AD%20teikimo%20vertinimo%20gaires%20(3%20versija)%202022-06-08.pdf), jos nėra laikytinos įrodymu, pagrindžiančiu atitinkamas bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo pridėti jas prie bylos medžiagos.
26. Nagrinėjamu atveju bylai aktualus reglamentavimas yra įtvirtintas BDAR ir ADTAĮ. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. BDAR 5 straipsnio 1 dalis c punktas nustato, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus.
27. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p.). Panašaus pobūdžio nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.) 42 straipsnio 3 dalies 6 punkte, pagal kurį asmenys, teikiantys įstatyme nustatytas teisines paslaugas, turi teisę gauti informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas, be kita ko, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, nurodė, kad advokatai laikytini asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio taikymo prasme ir turi teisę gauti NTR tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų procese. Įgyvendindami šią teisę, advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti NTR duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3510-789/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).
29. Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1328-629/2023).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo, kuriuo Inspekcija nenustatė neteisėto pareiškėjo J. K. asmens duomenų tvarkymo, turinį, daro išvadą, kad Inspekcija Sprendime nenurodė motyvų, kuriais būtų grindžiama jos padaryta išvada. Atsakovas Sprendime tik pacitavo atitinkamas BDAR ir ADTAĮ nuostatas, įpareigojančias teisėtai tvarkyti asmens duomenis, tačiau nesusiejo jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime, be kita ko, nėra įvertinta, ar Kontoros veiksmai atlikti teikiant teisines paslaugas (byloje nėra teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad informacija apie UAB „Servico“ nekilnojamąjį turtą yra susijusi su teikiamomis teisinėmis paslaugomis), Sprendime nėra analizuota, ar Kontoros darbuotojai suteikti įgaliojimai atlikti veiksmus, susijusius su duomenų iš NTR gavimu.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareiškėjo Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje ribų.
32. Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją; pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu nepateikė papildomos informacijos, prašė ištirti jo Skundą objektyviai, visa apimtimi; Inspekcija 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571 (2.13.) informavo pareiškėją, jog jo Skundas priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.
33. Pagal ADTĮ 24 straipsnio 5 dalies 5 punktą skunde nurodoma skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės. Taigi Inspekcija, manydama, kad pareiškėjo Skunde pateikta informacija yra nepakankama, pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir informaciją (ADTĮ 28 str. 1 d.). Tai, kad pareiškėjas nepateikė prašomos pateikti informacijos, be kita ko, nenurodė priežasčių, pagrindžiančių, kodėl jis negali pateikti prašomos pateikti informacijos (pvz., jis negali gauti jos ar buvo atsisakyta suteikti jam reikiamą informaciją, todėl negali pateikti jos Inspekcijai), yra paties pareiškėjo pasirinkimas.
34. ADTĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas priežiūros institucijos raštu. Pagal ADTĮ 27 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus).
35. Pažymėtina, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571 (2.13.) informavo pareiškėją, jog jo Skundas priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR, tačiau šis raštas nelaikytinas sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies prasme. Minėtame rašte nebuvo nurodytas ADTĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, kuriuo remdamasi Inspekcija grįstų atsisakymą priimti pareiškėjo Skundo dalį. Taigi, Inspekcijai nepriėmus ADTĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo dėl Skundo ar jo dalies atsisakymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas įpareigojimas Inspekcijai išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį dėl Kontoros ir jos darbuotojos veiksmų visa apimtimi (nekilnojamojo turto duomenų peržiūrėjimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto registro įrašo su istorija suformavimo, trečiųjų asmenų susipažinimo / nesusipažinimo su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašu su istorija ir pan.) yra nepagrįstas. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareiškėjo Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje ribų.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ADTĮ 29 straipsnyje yra reglamentuotas skundo ar jo dalies nagrinėjimo nutraukimas, nustačius ADTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Taigi Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo Skundo dalį iš naujo, be kita ko, turi teisę vertinti susidariusią situaciją ADTĮ 29 straipsnio nustatyto teisinio reguliavimo apimtyje.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai panaikino jį ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų.
38. Atsakovas, vadovaudamasis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vieno mėnesio terminą išnagrinėti Skundo dalį iš naujo. Pažymėtina, kad ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos; bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą išnagrinėti Skundą per vieną mėnesį, nepagrindė būtinybės nagrinėti Skundo dalį per trumpesnį nei ADTĮ nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nustatytas vieno mėnesio terminas išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį nelaikytinas proporcingu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant įpareigojimą atsakovui išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį per teisės aktuose nustatytą terminą.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, prašant išaiškinti, ar nacionalinis teismas gali teikti nepriklausomai priežiūros institucijai nurodymus, kokia apimtimi ir kokiais terminais vykdyti skundo tyrimą, BDAR 57 straipsnio 1 dalies f kontekste.
40. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje.
41. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant Inspekcijos Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, keltų abejones dėl jo atitikties ES teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų ES teisės nuostatų išaiškinimo. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.
42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-467-821/2024 ir Nr. eA-408-968/2024, kuriose buvo vertinamas kitų pareiškėjo Skundo dalių dėl kitų subjektų atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus administracinio sprendimo motyvuotumui. Šia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartimi konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui vieno mėnesio terminą išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį. Taigi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pakeičiant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojant Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo Skundo dalį per teisės aktuose nustatytą terminą, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
45. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo 2 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 700 Eur už atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir 800 Eur už atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą). Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai iš dalies, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą. Byloje pateiktos sąskaitos (2022 m. lapkričio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22-086 ir 2022 m. lapkričio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22-087) bei pinigų priėmimo kvitai (2022 m. lapkričio 23 d. kvitas Nr. 1139784 ir 2022 m. lapkričio 24 d. kvitas Nr. 1139785) patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo paslaugos.
46. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte įtvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2022 m. IV ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 314,65 (1 780,5 x 1,3).
47. Pareiškėjo prašomos priteisti 800 Eur ir 1 500 Eur sumos už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai iš dalies, taip pat į tai, kad pareiškėjo atsiliepimuose į apeliacinius skundus argumentai yra iš esmės identiški, jie taip pat sutampa su argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui, į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 400 Eur.
48. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, atitinkamai keistina ir jam iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma. Pareiškėjui priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Trečiojo suinteresuoto asmens advokatų kontoros TGS Baltic apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-267 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“.
Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalį dėl advokatų kontoros TGS Baltic ir A. L. veiksmų per teisės aktuose nustatytą terminą.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė