Civilinė byla Nr. e2-1386-180/2018 

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01091-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.;

 (S)

3.1.18.1.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4293-619/2018 pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams L. L. ir E. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp L. L. ir E. K. 2015 m. spalio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-10759), kuria L. L. padovanojo savo vaikaičiui E. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/49 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją natūra.

2.                      Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo pastatą ir žemės sklypą. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas ar jo dalis gali būti perleisti ar padaryti kiti veiksmai dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes į procesą būtų įtraukti nauji proceso dalyviai. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui E. K. šiam nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 1/49 daliai žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

4.                      Teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

5.                      Teismas taip pat sprendė, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turėtų galimybę perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, įrašas viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžantis atsakovų teises, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovams šį turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia atsakovams neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jų teisių bei teisėtų interesų.

II.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.                      Atsakovė L. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

1.1.                      Teismas privalėjo įvertinti, kad Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. birželio 16 d. pranešime nurodyta, kad tuo metu L. L. priklaususio ginčo turto laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, o išregistravus nuosavybės teisių apribojimus L. L. padovanojo turtą savo anūkui E. K.. Tai reiškia, kad turtas buvo perleistas tuo metu, kai jokie apribojimai nebuvo jam taikomi. Be to, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje buvo pateikti tik 2018 metais pavasarį, taigi, nebuvo pagrindo ir minėtos proceso prievartos priemonės taikymui. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo sutarties sudarymas neprieštaravo nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu ar negaliojančiu. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

1.2.                      Ieškovė nenurodė reikšmingų duomenų, pagrindžiančių, kad nesiėmus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Tokio pagrindimo nėra ir skundžiamoje nutartyje.

7.                      Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Teismas tinkamai nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad teismas nedetalizavo ir neanalizavo ieškinio argumentų pagrįstumo, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas.

2.2.                      Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame L. L. ir jos valdoma UAB „Laržena“ yra įtariamos padariusios nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1 018 998,19 Eur turtinė žala, galiojant ikiteisminio tyrimo metu paskirtam L. L. nuosavybės teisių apribojimui į dovanojamą turtą, apimančiam draudimą jį parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovei jau kartą perleidus ginčo turtą siekiant išvengti galimo išieškojimo iš šio turto, yra didelė tikimybė, kad ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9.                      Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10.                      Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.                      Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.                      Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).

13.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinio turinys bei prie jo pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Toks aplinkybių nustatymas yra pakankamas preliminaraus priešieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino tinkamai, nepažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

14.                      Atsakovės teiginiai dėl dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių, jo galimumo ir teisėtumo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai neanalizuojama ir nevertinama.

15.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turėtų galimybę perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, dėl ko pasunkėtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovė L. L. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių reikšmingų duomenų, pagrindžiančių, kad nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.

16.                      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas.

17.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą. Šis apribojimas netrukdo atsakovui E. K. turtu naudotis ir valdyti. Neaišku, kaip konkrečiai, jeigu atsakovas šiuo metu nesiekia ir neketina ginčo nekilnojamojo turto perleisti tretiesiems asmenims, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia jo ar, tuo labiau, atsakovės L. L. teises ir teisėtus interesus. Tuo labiau, kad pagal prie ieškinio pridėtus atsakovų paaiškinimus E. K. po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo net nėra lankęsis ginčo bute, pats ginčo butas yra atsakovės L. L. prižiūrimas ir nuomojamas tretiesiems asmenims.

18.                      Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Nijolė Piškinaitė