Civilinė byla Nr. 3K-3-218/2010

         Procesinio sprendimo kategorijos:

                     61; 95.3; 114.9.3.2; 114.11

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Koralita“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Koralita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Barklita“. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB ,,Baltijos grupė“ ir atsakovas UAB ,,Koralita“ 2006 m. rugpjūčio 11 d. sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė penkių konteinerių su šaldytos jautienos kepenimis pervežimą jūra iš Klaipėdos į Kanadą, Monrealio uostą. Krovinio 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamente nurodytas agentas ekspeditorius UAB „Koralita“, krovinio siuntėjas kompanija „Jambor LLC“ (buveinės adresas: 828 Lane Allen Rd., Suite 219 Lexington, Kenucky, 40504, USA), krovinio gavėjas Kanadoje – kompanija „Export Packers Company LTD“ (buveinės adresas: 107 Walker Drive Bramton, Ontario, Canada). Ieškovui pristačius krovinį į Monrealio uostą, „Export Packers Company LTD“ atsisakė jį priimti, nurodydama, kad jokio krovinio nelaukia ir su juo neturi jokio ryšio. Apie tokią situaciją ieškovas 2006 m. rugsėjo 6 d. informavo atsakovą, prašydamas patikslinti krovinio gavėjo duomenis bei nurodydamas, kad priešingu atveju krovinys bus grąžintas užsakovui. Atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas. Krovinys grąžintas į Klaipėdos uostą, tačiau Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė konteinerius iškrauti, nes grąžintam kroviniui atsakovas negalėjo pateikti originalių, galiojančių veterinarinių dokumentų. Ieškovas nugabeno krovinį į Hamburgo uostą Vokietijoje ir utilizavo.

 Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolių, susijusių su krovinio grąžinimu iš Monrealio uosto į Klaipėdos uostą (56 883,55 Lt), krovinio pervežimu iš Klaipėdos uosto į Hamburgo uostą (13 172,45 Lt), krovinio prastova Hamburgo uoste (212 692,48 Lt) bei krovinio sunaikinimu (129 808,87 Lt).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Koralita“, būdamas viena iš krovinio ekspedijavimo sutarties šalių, nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog šalys turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, todėl privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius dėl krovinio gabenimo iš Monrealio uosto į Klaipėdos uostą, iš Klaipėdos uosto į Hamburgo uostą, krovinio saugojimo Hamburgo uoste ir utilizavimo (CK 6.251 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo įgaliojimų veikti kito asmens vardu, todėl veikė savo vardu. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ginčo krovinio ekspedijavimo sutartis buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo UAB „Koralita“, todėl ieškovas, nurodytam krovinio gavėjui atsisakius jį priimti, pagrįstai kreipėsi į atsakovą. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad jis nebuvo nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei įgaliota kompanija bei kad ieškovas turėjo kreiptis į krovinio savininką ,,Jambor LLC“, nes nustatė, jog „Jambor LLC“ neigia sudaręs su atsakovu kokias nors sutartis dėl ekspedijavimo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas ne kartą buvo informuotas dėl konteinerių pasiėmimo, papildomų išlaidų apmokėjimo, tačiau krovinio neatsiėmė. Teismas patenkino ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas pateikė konteinerių sunaikinimo dokumentus, turėtas išlaidas patvirtinančias sąskaitas, o atsakovas šių įrodymų nepaneigė (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad šaldytos jautienos kepenys priklausė JAV registruotai įmonei ,,Jambor LLC“, kuri 2005 m. rugsėjo 1 d. buvo sudariusi krovinio sandėliavimo šaldytuve sutartį su UAB ,,Barklita“, o pastaroji 2005 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, pagal kurią ginčo krovinys buvo saugomas UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ priklausančiame muitinės sandėlyje-šaldytuve. Šaldytų jautienos kepenų galiojimo laikas buvo pasibaigęs, todėl Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba trečiąjį asmenį UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ buvo informavusi apie tai, kad prekes bus leidžiama išgabenti siuntėjui arba sunaikinti ir kad šio klausimo neišsprendus bus sustabdytas leidimas laikyti gyvūninės kilmės produktus. Trečiasis asmuo UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ šias šaldytas jautienos kepenis 2006 m. birželio 6 d. paėmė iš UAB ,,Barklita“, o atsakovas UAB ,,Karolita“, žinodamas apie galiojimo termino pasibaigimą, perėmė prekes savo žinion. Ieškovas UAB ,,Baltijos grupė“ ir atsakovas UAB ,,Koralita“ 2006 m. rugpjūčio 11 d. sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį. Iš konosamento Nr. 00LU71573720 teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 27 d. į reisinį laivą buvo pakrauti penki konteineriai su šaldytomis jautienos kepenimis. Krovinio siuntėją ir gavėją nurodė atsakovas, kuris pagal jo pateiktus 2006 m. birželio 1 d. sutartį su „Jambor LLC“ ir 2006 m. liepos 25 d. įgaliojimą veikė įmonės ,,Jambor LLC“ pavedimu. Faktinis vežėjas, gabenęs ginčo krovinį jūra į Monrealį, buvo ,,Orient Seas Containes Line Ltd“, kuris teikia konteinerius gabenančių lainerių paslaugas, o konosamentą pasirašęs ieškovas yra šio konosamente nurodyto faktinio vežėjo agentas ir jo vardu teikia paslaugas. Vežėjas savo pareigą įvykdė – krovinį į Monrealio uostą atgabeno. Krovinys paskirties uoste turėjo būti išduotas konkrečiam konosamente nurodytam krovinio gavėjui, tačiau gavėjas krovinį atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo 2006 m. rugpjūčio 11 d. užsakymą dėl krovinio nugabenimo į Monrealį bei 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentą, tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip krovinio pervežimo santykius, kuriuose pagrindinė ieškovo teikiama paslauga buvo krovinio nugabenimas į Monrealio uostą. Teismas sprendė, kad atsakovas su ieškovu sudarytą sutartį vykdė netinkamai, t. y. atsakovas krovinį į Monrealio uostą išsiuntė neturėdamas siuntėjo įgalinimų atlikti šiuos veiksmus, o, gavėjui atsisakius priimti krovinį, nepakankamai bendravo su ieškovu dėl tolimesnio krovinio likimo (CK 6.200 straipsnis). Krovinio siuntėjas privalo vežėjui perduoti krovinio vežimo jūra dokumentus, kurie turi būti išsamūs ir tinkami. Jeigu dėl dokumento netinkamumo vežėjas patiria nuostolių, tai siuntėjas vežėjui šiuos turi atlyginti (Prekybinės laivybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Dėl to, teismo teigimu, atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl krovinio pervežimo iš Monrealio uosto į Klaipėdos uostą, iš Klaipėdos uosto kroviniui sunaikinti į Hamburgo uostą, krovinio sunaikinimo išlaidas ir konteinerio prastovas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, Prekybinės laivybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis).    

Išvadą, kad atsakovas krovinį išsiuntė neturėdamas patikimų krovinio savininko ,,Jambor LLC“ įgalinimų, teisėjų kolegija grindė tuo, jog ,,Jambor LLC“ 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte, pasirašytame kompanijos direktoriaus A. B., nurodė, kad krovinio išsiuntimo į Monrealio uostą neužsakė, taip pat neigė įgaliojimo atsakovui išdavimą ir bet kokius ekspedijavimo paslaugų santykius su atsakovu. Teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad A. B. nebuvo šios įmonės komercijos direktorius. Nors atsakovas pateikė 2006 m. birželio 1 d. su įmone ,,Jambor LLC“ sudarytos krovinio sandėliavimo sutarties ir ,,Jambor LLC“ 2006 m. liepos 25 d. atsakovui išduoto įgaliojimo išsiųsti krovinį kopijas, tačiau, teisėjų kolegijos teigimu, kilus abejonių dėl šių įrodymų tikrumo, atsakovas teismui nepateikė CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintų įrodymų. Be to, teismas nustatė, kad nors iš atsakovo pateikto ,,Jambor LLC“ įgaliojimo buvo matyti, jog įmonė garantuoja paslaugų apmokėjimą, tačiau atsakovas, apmokėjęs ieškovui už krovinio pervežimą, 2006 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą apmokėti išrašė ne krovinio siuntėjui įmonei ,,Jambor LLC“, o trečiajam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pagal Hagos-Visbi taisyklių 3 straipsnį bei Prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnį konosamentas laikytinas įrodymu, patvirtinančiu pervežimo jūra sutarties sudarymą. Tačiau šiuo atveju pervežimo jūra sutartis buvo sudaryta taip, kad būtent atsakovas, veikdamas kaip siuntėjo agentas, nurodė krovinio siuntėją ir gavėją. Gavėjas atsisakė krovinį priimti, tačiau atsakovas kito gavėjo nenurodė. Be to, atsakovas neatskleidė, kokie ryšiai jį sieja su konosamente nurodytu asmeniu ryšiams vadinamu S., ir kokiu pagrindu šis turėjo rūpintis krovinio iškrovimu. Teismas iš atsakovo elektroniniu paštu siųstų laiškų, adresu Seregin prodeksport, turinio nustatė, kad atsakovas apie krovinio atvykimą informavo šį asmenį, prašė apmokėti už krovinio atvežimą į Monrealį, duoti nurodymus, ką daryti su grąžintu į Klaipėdą kroviniu. Tačiau, teismo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo nurodytas asmuo S. yra įmonės ,,Jambor LLC“ atstovas, turintis įgalinimą veikti šios įmonės vardu dėl krovinio išsiuntimo į Monrealį. Šios aplinkybės, teismo nuomone, parodo, kad atsakovas, veikiantis kaip agentas neturintis krovinio siuntėjo įgalinimų, negali kitiems asmenims sukurti teisių ir pareigų (CK 2.133 straipsnio 8 dalis).

Teismas sprendė, kad, ieškovui įvykdžius pervežimo jūra sutartį, o gavėjui atsisakius priimti krovinį, atsakovas, užsakęs pervežti krovinį ir sudaręs su ieškovu sutartį, toliau privalėjo disponuoti kroviniu, teikti instrukcijas dėl krovinio tolimesnio likimo, tačiau tokių veiksmų neatliko. Dėl to, teismo nuomone, krovinio grąžinimas į Klaipėdos uostą turi būti laikomas protingu veiksmu. Užmokestis už krovinio vežimą (frachtas) yra 56 329,70 Lt, t. y. ta pati kaina, kurią atsakovas sumokėjo ieškovui už krovinio pervežimą jūra iš Klaipėdos uosto į Monrealio uostą.

Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui nuostolius, patirtus gabenant krovinį į Hamburgą, laikant Hamburgo uoste bei jį utilizuojant. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė reikalingų dokumentų, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė konteinerius iškrauti. Dėl to ieškovui neliko kitų galimybių, tik vežti krovinį utilizuoti į Hamburgo uostą.

Teismas įvertino ir atmetė atsakovo teiginius, kad ginčo krovinys transportavimo metu buvo parduotas. Šiuos teiginius atsakovas bei trečiasis asmuo grindė tuo, kad Europos Bendruosiuose veterinarijos dokumentuose importui nurodytas naujas krovinio gavėjas bei importuotojas UAB ,,Astros Klaipėda“, tačiau, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė aplinkybes, dėl kokių priežasčių UAB ,,Astros Klaipėda“ įrašyta į veterinarijos dokumentus, kas sunaikino krovinį, bei pagrįstai nustatė, jog toks įrašas dėl naujo gavėjo buvo techninė klaida.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad UAB ,,Baltijos grupė“ yra netinkamas ieškovas, nes nepatyrė žalos. Teismas nustatė, jog įmonė OOCL Europe Limited, kurios agentas yra ieškovas, sutarties su atsakovu nebuvo sudariusi, o pagal lainerių paslaugų agentavimo sutarties sąlygas ieškovas, kaip OOCL Europe Limited agentas, teikiantis lainerių aptarnavimo paslaugas įmonei ,,Orient Seas Containes Line Ltd“, turi teisę savarankiškai savo vardu sudarinėti sutartis. Be to, pagal lainerių paslaugų aptarnavimo sutarties sąlygas ieškovo, kaip agento, pareiga yra tvarkyti apmokėjimo klausimus su užsakovais ir imtis visų tinkamų ir reikalingų veiksmų nesumokėtoms ir mokėtinoms lėšoms iš užsakovų išieškoti. Dėl to ne tik pagal sutartinius santykius su atsakovu, bet ir pagal agentavimo sutarties sąlygas ieškovas turi teisę atsakovui reikšti ieškinį.

Teismas sprendė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog išlaidas už krovinio sunaikinimą ieškovas sumokėjo ne įmonei OOCL (Deutchland), užsakiusiai sunaikinti krovinį ir tiesiogiai sumokėjusiai sunaikinimo išlaidas, o OOCL Ltd. Hong Kongas, nes minėtas įmones, kaip ir ieškovą, tarpusavyje sieja lainerio aptarnavimo agentavimo sutartys, kurių pagrindu tarp agentų vyksta atsiskaitymai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas BUAB ,,Koralita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.      Teismai netinkamai aiškinio krovinio pervežimą jūra reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino kasatorių krovinio siuntėju ir nepagrįstai laikė, kad kasatorius veikė be krovinio savininko pavedimo. Kasatoriaus teises ir pareigas nustatė ,,Jambor LLC“ išduotas įgaliojamas krovinio ,,išsiuntimui į Monrealį“, o apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ar 2006 m. rugsėjo 28 d. ,,Jambor LLC“ komercijos direktoriaus raštas gali būti laikomas šio įgaliojimo atšaukimu pagal CK 2.146 straipsnį. Bet kokiu atveju įgaliojimas nuo jo išdavimo momento iki 2006 m. rugsėjo 28 d. nebuvo ginčijamas kaip negaliojantis, todėl atsakovas pagrįstai krovinio savininko vardu užsakė ginčo krovinio pervežimą. Aplinkybę, jog kasatorius veikė kaip krovinio savininko atstovas, patvirtina konosamentas, kuriame siuntėju buvo nurodytas ,,Jambor LLC“.

2.      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo didesnės įrodomosios galios įrodymu – 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentu, ir taip pažeidė 1924 m. tarptautinės konvencijos dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistos 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbi taisyklės) ir iš dalies pakeistos Protokolu (protokolas dėl SST) 3 straipsnio 4 dalies nuostatas. Konosamentas yra prima facie įrodymas dėl sutarties sudarymo, jos turinio ir vykdymo, t. y. turi būti laikomas didesnės įrodomosios galios įrodymu (CPK 197 straipsnis). Šiuo atveju konosamentas patvirtina tai, kad siuntėjas yra ,,Jambor LLC“, o kasatorius veikė kaip siuntėjo atstovas.

3.      Teismai nenustatė visų esminių bylos aplinkybių, t. y. kad atsakovas veikė kaip ginčo krovinio siuntėjo atstovas, turintis įgaliojimus tik išvežti krovinį iš Klaipėdos uosto, ir tinkamai įvykdė savo sutartines prielaidas; kad ieškovas tiesiogiai su ginčo krovinio savininku ,,Jambor LLC“ susitarė ginčo krovinį pergabenti į Klaipėdos uostą, paskui į Hamburgo uostą ir ten utilizuoti, t. y. kad įvyko novacija (CK 6.141 straipsnis).

4.      Teismai nepagrįstai tinkamu ieškovu pripažino UAB ,,Baltijos grupė“, kuris reikalavo atlyginti kito subjekto – OOCL Europe Limited – patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, jog atlyginami tik realiai patirti nuostoliai. Kol ieškovas faktiškai nėra sumokėjęs kitiems asmenims už ginčo krovinio pervežimą iš Monrealio į Klaipėdą, iš Klaipėdos į Hamburgą, už konteinerių prastovą, tol laikytina, kad ieškovas šių nuostolių realiai nepatyrė.

5.      Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo nurodomų nuostolių realumo ir dydžio pagrįstumo: ar brangesnis ginčo krovinio sunaikinimas Hamburge buvo racionalesnis už pigesnį sunaikinimą Rietave; ar buvo būtina krovinį gabenti į Hamburgą; ar konteinerių prastovos Hamburgo uoste nebuvo nepagrįstai per ilgos; kt.

6.      Apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad Europos bendrijos Bendruosiuose veterinarijos dokumentuose importui (GVDE) nurodytas naujas krovinio ekspeditorius NTK GmbH, naujas krovinį pristačiusio laivo pavadinimas, naujas krovinio gavėjas UAB ,,Astros Klaipėda“. Šios aplinkybės patvirtina, kad krovinys jo transportavimo metu buvo perduotas kitam ekspeditoriui ir perkrautas į kitą laivą.

7.      Teismai nepagrįstai neįtraukė į bylą krovinio savininko ir siuntėjo ,,Jambor LLC“ bei neapsisakė dėl jo teisių, pareigų ir atsakomybės.

8.      Teismai nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB ,,Barklita“ teisių, pareigų bei atsakomybės, nors šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Manytina, kad būtent BUAB ,,Barklita“ yra atsakinga už tai, kad, būdama krovinio ekspeditore, pažeidė savo kaip ekspeditorės pareigas, numatytas Sutarties Nr. 060419-1 dėl prekių sandėliavimo ir krovos šaldytuve, sutartu laiku neišgabendama ir nesunaikindama krovinio iš trečiojo asmens UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sandėlio-šaldytuvo.

9.      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atstovo prašymo trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti OOCL Europe Limited. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis susijęs teismo sprendimas – OOCL Germany Limited, UAB ,,Astros Klaipėda“ ir kt., tačiau trečiaisiais asmenimis į bylą jų nepagrįstai neįtraukė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Baltijos grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti, o teismo procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Teismai aiškiai ir neginčijamai nustatė, kad kasatorius, užsakydamas konteinerių pervežimą iš Klaipėdos į Monrealį, veikė ne viršydamas krovinio savininko suteiktus įgaliojimus, bet apskritai be jokio krovinio savininko suteikto įgaliojimo ir net krovinio savininkui nežinant, t. y. veikė savo vardu, sąskaita ir rizika. Tuo tarpu kasatorius skunde nurodytais argumentais iš esmės siekia įrodyti priešingą, nei nustatyta byloje, faktinę aplinkybę.

2.      Kasatorius, nurodydamas argumentus dėl netinkamo konosamento vertinimo, ginčija ne netinkamą teisės normų taikymo faktą, o siekia naujo konkretaus įrodymo įvertinimo. Konosamento kaip oficialaus dokumento didesnės įrodomosios galios netaikymas byloje buvo visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes, ką pripažino ir kasatorius, 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentas buvo surašytas vadovaujantis kasatoriaus pateikta informacija apie krovinį, jo siuntėją, ekspeditorių ir gavėją. Kasatoriui pateikus neteisingą informaciją, į konosamentą buvo įrašyti neteisingi duomenys ne tik apie krovinio siuntėją, bet ir apie gavėją.

3.      Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo ieškovo. OOCL Europe Limited iš tiesų patyrė nuostolių, tačiau ne dėl sutartinių santykių su kasatoriumi ar delikto sudėtį turinčių kasatoriaus veiksmų. OOCL Europe Limited laikytina tik faktiniu vežėju, neįgijusiu jokių teisių ir pareigų kasatoriui. Šios įmonės reikalavimu pareigą atlyginti patirtus nuostolius turi UAB ,,Baltijos grupė“, remdamasi ieškovą ir faktinį vežėją OOCL Europe Litimed siejančiais tarpusavio sutartiniais santykiais, įtvirtintais 2002 m. liepos 1 d. Lainerio paslaugų agentavimo sutartyje.

4.      Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad ieškovas nepatyrė žalos. Ieškovas pateikė įrodymus, neginčijamai įrodančius patirtų nuostolių dydį, būsimų išlaidų, pripažintinų nuostoliais, dydį bei šių išlaidų neišvengiamumą.

5.      Kasatoriaus nurodyti teiginiai, kuriais jis grindžia argumentus dėl bylos esmės neatskleidimo, yra tik nepagrįstos kasatoriaus bylos nagrinėjimo metu keltos prielaidos, įvertintos ir atmestos teismų, nesudarančios teismo sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo.

6.      Kasatoriaus nurodytų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo visiškai nereikalingas ir nepagrįstas, nes teismo sprendimas šių asmenų teisėms ir pareigoms neturėjo bei negalėjo turėti jokios įtakos.

7.      Teismai neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl trečiojo asmens BUAB ,,Barklita“ veiksmų (neveikimo) įtakos nuostolių atsiradimui, nes tai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (CPK 353 straipsnis). Taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino krovinio pervežimą jūra reglamentuojančias teisės normas ir dėl to neteisingai nustatė pervežimo procese dalyvavusių asmenų teises ir pareigas. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius šiuos argumentus grindžia netinkamu konkrečių įrodymų vertinimu, t. y. kasatorius teigia, jog teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų iš viso nevertino, neatsižvelgė į prima facie įrodymą – konosamentą, todėl neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, o tai, jo teigimu, lėmė, kad teismai nepagrįstai kasatorių laikė ne ginčo krovinio siuntėjo atstovu, o krovinio siuntėju, veikusiu savo vardu, rizika bei sąskaita. Atsižvelgiant į tokius kasatoriaus argumentus, būtina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei taikymo ypatumus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K., E. K. v. G. N., A. N., byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V., bylos Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek ieškovo, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus: 2006 m. rugpjūčio 11 d. šalių sudarytą krovinių ekspedijavimo sutartį, kasatoriaus pateiktus 2006 m. birželio 1 d. sutartį su ,,Jambor LLC“ bei 2006 m. liepos 25 d. įgaliojimą, 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentą, ,,Jambor LLC“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštą, ir kt. Teismai pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir kasatoriaus elgesį, kad: kasatorius sąskaitą faktūrą už ginčo krovinio pervežimą pateikė ne konosamente nurodytam krovinio siuntėjui ,,Jambor LLC“; kasatorius neatsikleidė savo ryšių su jo paties konosamente nurodytu krovinio gavėjo kontaktiniu asmeniu; kasatorius pats elektroniniu paštu informavo šį asmenį apie ginčo krovinio atsiuntimą į Monrealį, prašė apmokėti už vežimą bei klausė, ką daryti su į Klaipėdą grąžintu kroviniu, ir kt. Remdamiesi šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, teismai konstatavo, kad kasatorius veikė neturėdamas krovinio savininko ,,Jambor LLC“ įgaliojimų, t. y. veikė ne kaip krovinio savininko ,,Jambot LLC“ agentas, o savo vardu, rizika ir sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė argumentus, kodėl, darydamas minėtą išvadą, nesirėmė kasatoriaus pateiktais 2006 m. birželio 1 d. kasatoriaus ir ,,Jambor LLC“ sudaryta krovinio sandėliavimo sutartimi bei 2006 m. liepos 25 d. ,,Jambor LLC“ kasatoriui išduotu įgaliojimu.

Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taip pat kasatorius nenurodo ir argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas nesirėmė kasatoriaus pateiktais krovinio sandėliavimo sutartimi ir įgaliojimu. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai.

Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Šios išvados nepaneigia ir kasatoriaus argumentas, kad teismai privalėjo nagrinėti ,,Jambor LLC“ komercijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto santykį su įgaliojimo kasatoriui atšaukimu pagal CK 2.146 straipsnio nuostatas, nes, minėta, teismai pripažino kasatoriaus pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė jam ,,Jambor LLC“ suteiktus įgaliojimus, netinkamais ir nenustatė, kad kasatorius būtų buvęs įgaliotas veikti ,,Jambor LLC“ vardu, todėl ir įgaliojimo atšaukimo klausimas negalėjo ir neturėjo būti nagrinėjamas.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad kasatorius veikė savo vardu ir rizika, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus teisinės padėties, netinkamai vertino 2006 m. rugpjūčio 27 d. konosamentą, neatsižvelgė į tai, kad konosamentas yra prima facie įrodymas dėl sutarties sudarymo, jos turinio ir vykdymo, t. y. ir dėl kasatoriaus teisinės padėties. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas konosamentu, pažeidė 1924 m. tarptautinės konvencijos dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistos 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbi taisyklės) ir iš dalies pakeistos Protokolu (protokolas dėl SST), 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju konosamentas patvirtina tai, kad ginčo krovinio siuntėjas yra ,,Jambor LLC“, o kasatorius veikė kaip siuntėjo atstovas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti teismų procesinių sprendimų neteisėtumo, nes:  

Pirma, kasatorius netiksliai aiškina oficialiųjų rašytinių įrodymų reikšmę bei vietą įrodinėjimo priemonių sistemoje. Įrodymų vertinimas byloje turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Šios taisyklės išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo. Tai – oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Proceso ekonomiškumo ir operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose rašytiniuose įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnė ir patikimesnė, įstatymo nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgalintų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S., L. R., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-51/2010). Šių įrodymų didesnė įrodomoji galia reiškia, kad oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi didesnė įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Dėl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai, esant oficialiajam rašytiniam įrodymui, privalo juo vadovautis darydami tam tikras išvadas.

Antra, kasatorius, teigdamas, kad konosamentas turi būti laikomas prima facie įrodymu, patvirtinančiu jo, kaip krovinio siuntėjo agento, teisinį statusą, remiasi 1924 metų Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės) ir pasirašymo protokolo, bei 1968 metų Protokolo, iš dalies pakeičiančio tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbi taisyklės) (šių teisės aktų konsoliduotas tekstas vadinamas Hagos-Visbi taisyklėmis) 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius klaidingai aiškina šias teisės normas, todėl neteisingai suvokia konosamento įrodomąją galią ir nepagrįstai nurodo, jog konosamentas nagrinėjamoje situacijoje turi būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu dėl reikšmingų bylai aplinkybių.

Konosamentas - tai krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinius transportuojant jūra. Hagos-Visbi taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapitono arba vežėjo agento pareiga priėmus prekes išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente (t. y. pagrindiniai ženklai, būtini nustatyti, kad prekės yra tokios, kokias siuntėjas raštu nurodo prieš pradedant krauti prekes, paketų  ar vienetų skaičius, kiekis arba svoris, prekių  būklė ir kt.). Konosamentas yra disponavimo kroviniu (reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame užfiksuojama siuntėjo nurodyta informacija, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, pats savaime šis dokumentas atstovavimo santykių neįrodo. Dėl šios priežasties nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad konosamentas inter alia patvirtina faktines aplinkybes, kad siuntėjas yra konosamente nurodytas asmuo ,,Jambor LLC“ ir kad kasatorius veikė kaip siuntėjo atstovas.

Pažymėtina ir tai, kad Hagos-Visbi taisyklių 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog konosamentas yra prima facie įrodymas, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nurodytas prekes, apibūdintas pagal 4 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktus. Taigi, remiantis šia nuostata, konosamentas laikytinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu tik tai, kad prekių vežėjas priėmė konosamente nurodytas prekes. Kadangi konosamentas kaip prima facie įrodymas laikytinas tik vežėjo priėmimo krovinio pervežimui aspektu, visos kitos aplinkybės, įskaitant ir sutarties šalis, turi būti nustatomos vertinant konosamentą kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje, t.y. pagal sutartį ar užsakymą, kitus dokumentus, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kas su vežėju šią sutartį sudarė, kas konkrečiai įsipareigojo sumokėti už vežimo paslaugas, kas krovinį perdavė vežėjui, ar buvo pateiktas įgaliojimas veikti kito asmens vardu ir pan. Tais atvejais, kai ekspeditorius su vežėju sutartį sudaro ne savo, o kliento vardu, tai turi būti aiškiai matyti sutarties turinyje ar net konosamente, darant atitinkamus įrašus („by order“ arba „on behalf“). Taigi nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl kasatoriaus teisinio statuso, konosamentas nėra prima facie įrodymas su tuo susijusioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija apie krovinio savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas, priimdamas krovinį turi ribotą galimybę patikrinti suteiktos informacijos tikrumą ir ši kontrolė paprastai apsiriboja duomenų apie gautas prekes patikrinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo konosamento įrodomąją galią, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju konosamentas taip pat buvo surašytas vadovaujantis kasatoriaus pateikta informacija apie krovinio siuntėją, ekspeditorių ir gavėją.  

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus skunde nurodytus argumentus, susijusius su netinkamu konosamento vertinimu, ir sprendžia, kad teismai konosamentą ir kitus kasatoriaus nurodytus įrodymus tinkamai vertino kartu su visais byloje surinktais įrodymais ir CPK 185 straipsnio 2 dalies bei 197 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Pagal šioje nutartyje jau minėtą civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjimo procese tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kasatorius, skunde nurodydamas, jog teismai nepagrįstai į bylą neįtraukė trečiaisiais asmenimis dalyvauti OOCL Europe Limited, OOCL Germany Limited, OOCL Hong Kong Limited, NTK GmbH, UAB ,,Astros Klaipėda“, nenurodo šiuos jo teiginius patvirtinančių argumentų, nekelia teismų padarytos teisės aiškinimo klaidos ar kito kasaciniame teisme nagrinėtino klausimo. Taip pat kasatorius nenurodo motyvų, jog šioms bendrovėms nedalyvaujant procese būtų pažeistos minėtų bendrovių teisės bei teisėti interesai. Dėl to, teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų, kasatoriaus argumentai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu (CPK 263 straipsnis).  

Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB ,,Barklita“ teisių, pareigų bei atsakomybės, nes šios bendrovės teisių bei pareigų ar atsakomybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad į bylą dalyvauti turėjo būti įtrauktas ,,Jambor LLC“. Šiuos savo teiginius kasatorius grindžia tuo, kad ieškovas tiesiogiai su ginčo krovinio savininku ,,Jambor LLC“ susitarė ginčo krovinį pergabenti į Klaipėdos uostą, paskui į Hamburgo uostą ir ten utilizuoti, t. y. kad įvyko novacija (CK 6.141 straipsnis), o teismai, kasatoriaus nuomone, šio naujo sutartinio teisinio santykio tarp ieškovo ir ,,Jambor LLC’ nepagrįstai nenustatė, todėl neatskleidė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir bylą išsprendė neteisingai. Šie kasatoriaus teiginiai yra grindžiami faktine aplinkybe dėl ieškovo ir krovinio savininko susitarimo buvimo, tačiau teismai tokios aplinkybės nenustatė, o kasatorius nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentais dėl tam tikrų asmenų neįtraukimo į bylą bei teisių santykių pobūdžio nustatymu neiškelta teisiškai reikšminga problema, todėl pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.

Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo įgaliojimo veikti OOCL Europe Limited vardu, su nuostolius patyrusiu asmeniu, ieškovo patirtų nuostolių realumu, ginčo krovinio utilizavimu, nuostolių dydžiu ir pan., yra faktinio pobūdžio, teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė: ar brangesnis ginčo krovinio sunaikinimas Hamburge buvo racionalesnis už pigesnį sunaikinimą Rietave; ar buvo būtina krovinį gabenti į Hamburgą; ar ginčo krovinys iš tiesų buvo utilizuotas ir pan. Šie kasatoriaus teiginiai neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas šiuos klausimus nagrinėjo ir dėl jų pasisakė.

 

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).  

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorius yra bankrutuojanti įmonė, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kasatoriaus nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Sigitas Gurevičius

 

 

Juozas Šerkšnas

 

 

Pranas Žeimys