(S)

AKMENĖS RAJONO  APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2010 m. birželio 16 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, nukentėjusiajam L. T., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį traukiamas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už vienarūšį pažeidimą, ūkininkas,

nustatė:

K. V. 2010-02-20 apie 10.40 val. vairavo nuosavą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas lengvas 1,33 promilių girtumo laipsnis, be to, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu iš Ventos į Naująją Akmenę (13 km 410 m) važiavusios L. T. vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė, ko pasekmėje buvo apgadintos abi transporto priemonės. K. V. tokiais savo veiksmais pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam ir neįvykdė KET 158 punkte šalutiniu keliu važiuojančiam vairuotojui nustatyto reikalavimo nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo apgadinta K. V. svetima transporto priemonė. Atsakomybė už neblaiviame stovyje padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2010-02-10 apie 10 val. būdamas neblaivus važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir išsukdamas iš šalutinio kelio nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančios „(duomenys neskelbtini)“, su kuria ir įvyko susidūrimas. Dėl padaryto pažeidimo K. V. nuoširdžiai gailisi. Jis ir jo atstovas advokatas Albertas Kruminas prašo taikyti ATPK 301 straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes K. V. yra ūkininkas, tai yra vienintelis šeimos, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, pragyvenimo šaltinis, o tvarkytis ūkyje neturint teisės vairuoti praktiškai neįmanoma. Be to, K. V. dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, todėl negalėdamas tvarkytis ūkyje gali netekti Europos Sąjungos skiriamo finansavimo. Paskirtos baudos mokėjimą K. V. ir advokatas prašo išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui dėl sudėtingos atstovaujamojo ekonominės situacijos.

Nukentėjusysis L. T. paaiškino, kad 2010-02-10 ryte, tikslaus laiko nepamena, važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) km. į (duomenys neskelbtini)  pagrindiniu keliu ir susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) vairuojamo pažeidėjo K. V.. Apie įvykį pranešė policijai, kalbėdamas su K. V. pajuto, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Žala nepadaryta, K. V. jo atsiprašė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Be K. V. prisipažinimo ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų, teismo nustatytas aplinkybes patvirtina teismo ištirta byloje esanti rašytinė medžiaga:

- Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės Juditos Noreikienės 2010-02-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.(duomenys neskelbtini), kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė neginčydamas protokole nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių, bei savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino ir jo kopiją gavo, o ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos (b.l. 1);

- Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės Juditos Noreikienės 2010-02-20 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vietoje kalbantis su K. V. jam iš burnos sklido alkoholio kvapas ir buvo akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas yra neblaivus. Policijos pareigūnės paprašytas K. V. pateikė visus privalomus dokumentus. Forminant eismo įvykį K. V. savo kaltę pripažino (b.l. 5);

- K. V. patikrinimo alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr.18918, testo Nr.(duomenys neskelbtini) kvitas, kuriame 2010-02-20 11.11 val. užfiksuotas 1,33 promilių girtumas (b.l. 14);

- K. V. ir nukentėjusiojo Laimono Termino 2010-02-20 paaiškinimai bei autoavarijos vietos schema, iš kurių matyti, kad K. V. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleido juo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo susidūrė (b.l. 7, 8, 16).

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. V. prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo pergyvena ir nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe formaliai pripažintina tai, kad K. V. pažeidimą padarė pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo 2009-11-13 už vienarūšį pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje (b.l. 10). Padaryti pažeidimai formaliai nors ir yra vienarūšiai, bet iš esmės skiriasi jų pavojingumas bei pačių pažeidimų sudėtys, todėl, teismo vertinimu, individualizuojant administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą į pakartotinumą neatsižvelgtina.

ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti K. V. taikant švelnesniąją ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo prašymas netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netenkintinas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo didelį pavojingumą: K. V. ne tik vairavo transporto priemonę judriame kelyje būdamas apgirtęs, bet ir nesilaikydamas važiavimo per sankryžas tvarkos sukėlė eismo įvykį. Tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę girtumo būklėje, parodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad transporto priemonė sąmoningai buvo vairuojama neblaiviame stovyje, nes 1,33 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti, tačiau kartu ji nėra tokia, kad asmuo apskritai nebesuvoktų situacijos. Vairuodamas tokios būklės jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo  dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir jų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinei veiklai, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos K. V. šeimos, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas būtinumą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvuoja iš esmės tuo, kad šios nuobaudos paskyrimas ypatingai neigiamai paveiktų K. V. ūkinę veiklą, o tuo pačiu ir jo šeimos gerovę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės užsiimti tam tikra darbine ar ūkine veikla, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens užsiėmimas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).

Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios kitos neigiamos pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi ūkininkavimas, dalyvavimas kaimo plėtros programoje ir šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai laikytina kasdienine ir įprasta, o ne ypatinga ar išimtine gyvenimo situacija, kuriai esant būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Manant priešingai, konkrečiu atveju tektų pripažinti, kad visi Lietuvos ūkininkai, dalyvaujantys kaimo plėtros programoje ir auginantys nepilnamečius vaikus, gali vairuoti neblaivūs, nerizikuodami prarasti šią specialiąją teisę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas K. V., 2010-05-28 priimtoje nutartyje konstatavo, kad pagrindo taikyti šioje byloje ATPK 301 straipsnio nuostatas nebuvo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo pirmoje instancijoje jokios naujos ypatingos ir išimtinės aplinkybės teismui nebuvo nurodytos. Taigi, šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl į jas atsižvelgtina mažinant administracinę nuobaudą sankcijoje numatytose ribose, bet jos nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą nei numatytoji ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos minimume.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 30 straipsniu bei 302 straipsnio 1 dalimi K. V. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Tenkinant iš dalies K. V. prašymą ir vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalimi baudos mokėjimas išdėstytinas į dvylika įmoku (vienuolika kasmėnesinių įmokų po 350,00 Lt ir viena 150,00 Lt įmoka), sumokėtinas per dvylika mėnesių, mokant kas mėnesį.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Pripažinti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų 00 ct) baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, baudos sumokėjimą išdėstant į dvylika įmokų, kurios turi būti sumokėtos per dvylika mėnesius nutarimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti K. V., kad baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos ir pateikti teismui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą arba praleidus daugiau kaip tris kasmėnesines įmokas, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti K. V., nukentėjusiajam Laimonui Terminui ir Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Akmenės rajono apylinkės teismą.