Civilinė
byla Nr. 2A-99/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 4.3, 14.1, 14.3, 24.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio
ir Donato Šerno ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant
Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant
ieškovų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,
trečiojo
asmens atstovui Artūrui Greičiui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. , G. P. ir kt. atstovo ir
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ apeliacinius skundus dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-75-33/2006 pagal V. J. , G. P. ,
L. D. , V. P. , I.
I. , W. G. , O. T. , J. S. , A. B. , P. P. ,
O. B. , J. G. , W.
G. , A. Z. , H. P. , Ž. B. , I. L. , R. B. ,
V. O. , W. S. , W.
S. , B. B. , V. B. , V. M. , V. G. , I. V.
, W. S. , J. T. , S. Š. , J. P. ir B.
T. ieškinį atsakovams „West Atlantic Fisching Company Ltd“ ir „Tricroft
International Ltd“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“
dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Į Klaipėdos
apygardos teismą su ieškiniu atsakovams „West Atlantic Fisching Company Ltd“ ir
„Tricroft International Ltd“ kreipėsi ieškovai ir prašė priteisti solidariai iš
atsakovų: V. J. - 136 010,91 Lt
neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei
delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką; A. B. – 13
338,40 Lt šių išmokų; R. B. – 2 263,43 Lt;
O. B. – 8 234,01 Lt; B. B. – 3 410,56
Lt; V. B. – 23 801,95 Lt; Ž. B. – 11
449,73 Lt; L. D. – 20 401,52 Lt; W. G. (tėvas)
– 53,826,19 Lt; W. G. (sūnus) – 8 501,08 Lt; J. G. – 2 527,31 Lt; V. G. – 4
149,70 Lt; I. I. – 2 354,47 Lt; I. L. –
32 180,62 Lt; V. M. – 9 132,43 Lt; V.
O. – 18 862,64 Lt; P. P. – 11 355,15 Lt; J. P. – 5 990,02 Lt; G. P. – 12 966,46
Lt; V. P. – 8 501,08 Lt; H. P. – 16
174,72 Lt; J. S. – 15 722,23 Lt; W. S. –
1 624,42 Lt; W. S. – 2 739,55 Lt; W. S.
– 2 460,11 Lt; S. Š. – 4 005,32 Lt; B. T. – 2076,72 Lt; O. T. – 3 204,11
Lt; J. T. – 1 753,62 Lt; I. V. –
3 241,01 Lt; A. Z. – 8 501,08 Lt. Be to, visi jie prašė
išieškoti solidariai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai
nurodė, kad jog jie buvo kompanijos „West Atlantic Fisching Co Ltd“ motorlaivio
„Chougo“ įgulos nariai, su kuriais laivo remonto laikotarpiui buvo sudarytos
samdos sutartys. Nutraukus darbo santykius, jiems liko neišmokėtas darbo
užmokestis bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nors samdos sutartys
buvo sudarytos ne su laivo savininku „West Atlantic Fisching Co Ltd“, o su jo
valdytoju „Tricroft International Ltd“, pastarasis veikė išimtinai laivo
savininko interesais, todėl jo sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam
(CK 2.133 str. 2 d.) ir abu atsakovai yra solidariai atsakingi už netinkamai
pagal sutartį įvykdytas prievoles. Aplinkybę, kad samdos sutartis su įgula
sudarė laivo savininkas per savo atstovą – laivo valdytoją, patvirtina tas
faktas, kad jos yra patvirtintos „West Atlantic Fisching Co Ltd“ antspaudu. Šis
faktas leido suprasti ieškovams, kad juos samdo laivo savininkas. Be to, toks
sandorių sudarymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos
įstatymo reikalavimams.
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 21 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš kompanijos „West Atlantic
Fisching Company Ltd“ V. J. – 108 011,33 Lt, A. B. – 10 781,66 Lt, V. B. – 18 901,95
Lt, Ž. B. – 6 397,98 Lt, W. G. (tėvui)
– 43 447,36 Lt, W. G. (sūnui) – 6 751,42 Lt, I. L. – 6 524,67 Lt, P. P. – 6 955,53
Lt, G. P. – 10 770,57 Lt, V. P. – 6
751,42 Lt, H. P. – 11 442,14 Lt, J. S. –
24 386,93 Lt, A. Z. – 6 751,42 Lt, L. D.
– 15 196,92 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų. Teismas taip pat
priteisė iš kompanijos „West Atlantic Fisching Company Ltd“ 6 661,43 Lt žyminio
mokesčio ir 98 Lt pašto išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad, nesant galimybės
nustatyti taikytinos Belizo teisės turinio bei prašant ieškovams ir
neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, taiko Lietuvos Respublikos teisę
(CPK 808 str.). Teismas nustatė, kad ieškovai su bendrove „Tricroft
International Ltd“, atstovaujama atstovo Ould Ahmed Baba Ahmed Salem, sudarė
samdos sutartis darbui laive jo remonto Klaipėdos uoste laikotarpiui. Dalį šių
sutarčių pasirašė Ahmed Salem, tačiau didžioji jų dalis pasirašyta laivo
kapitono ir visos jos patvirtintos laivo kapitono antspaudu. Atsižvelgęs į tai,
kad laivo remonto ir įgulos narių samdos sutartis sudarinėjo vienas ir tas pats
asmuo Ahmed Salem, byloje nesant įrodymų, kokie laivo „Chougo“ valdymo santykiai
siejo abu atsakovus, bei remdamasis ieškovo V. J. paaiškinimu,
kad buvo tik pasinaudota kompanijos „Tricroft International Ltd“ įgulos narių
samdos blankais, teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis ieškovai
sudarė su laivo savininku „West Atlantic Fisching Co Ltd“. Teismo teigimu, tai
patvirtina ir laivo remonto sutarties 9.1 ir 9.6 punktai bei faktas, kad
remontas buvo atliekamas ir laivo įgula buvo samdoma išimtinai laivo savininko
interesams, o visos samdos sutartys pasirašytos bei patvirtintos „West Atlantic
Fisching Co Ltd“ antspaudu. Todėl tinkamu atsakovu, atsakančiu už prievoles,
kilusias iš samdos sutarčių, teismas laikė šią kompaniją. Teismas padarė
išvadą, kad ieškovai R. B. , O. B. ,
B. B. , J. G. , V.
G. , I. I. , V. M. , V. O. , J. P. , W.
S. , W. S. , W. S. , S. Š. , B. T. , O.
T. , J. T. ir I. V. visiems
savo reikalavimams yra praleidę 1 metų (Lietuvos Respublikos prekybinės
laivybos įstatymo 62 str. 2 d. 1 p., 64 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 6) ieškinio senaties terminus ir
neprašo jų atnaujinti, o atsakovo atstovas jų daliai ir trečiojo asmens
atstovas jiems visiems prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.).
Nesant ginčų dėl ieškovų darbo trukmės ir jiems priskaičiuotų išmokų, kitų
ieškovų reikalavimus teismas patenkino ieškinio senaties terminų ribose,
t. y. sumomis, priskaičiuotomis po 2002 m. gegužės 12 d., to prašant trečiajam
asmeniui. Ieškovams V. J. , A. B. , V. B. , Ž. B. , L. D. ,
W. G. (sūnui), P. P. , G. P. , V. P. , A.
Z. teismas priteisė išmokas už laikotarpį nuo 2002-05-12 iki
2003-04-01, W. G. (tėvui) – nuo 2002-05-12 iki 2002-12-31,
I. L. – nuo 2002-05-12 iki 2002-11-28, H.
P. – nuo 2002-05-12 iki 2002-11-30, J. S. – nuo
2002-05-12 iki 2003-03-01. Reikalavimams už kitą darbo laiką teismas atmetė,
suėjus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str. 1 d.). Išmokas teismas
ieškovams priteisė, atsižvelgdamas į laivo kapitono ir ieškovų atstovo
paskaičiavimus.
Apeliaciniu skundu ieškovų atstovas prašo pakeisti Klaipėdos
apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis
ieškovų reikalavimų, ir priimti nutartį, tenkinant ieškinį.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai AB „Vakarų laivų gamykla“ prašymu
taikė ieškinio senatį ieškovų reikalavimams. Ieškinio senatį teismas taiko tik
tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str.). AB „Vakarų laivų
gamykla“ byloje yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo, neturintis savarankiškų
reikalavimų, tad ji nėra ginčo šalis ir neturi teisės reikšti atskiro
reikalavimo - taikyti ieškinio senaties terminą. Savo iniciatyva iškelti
klausimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas negali. Teismas taip pat negali
peržengti pareikštų reikalavimų bei atsikirtimų ribų, išskyrus įstatyme numatytas
išimtis. Kadangi atsakovo atstovas paskutinio teismo posėdžio metu dalies
ieškovų R. B. , O. B. , B. B. , V. G. , V. M. ,
V.O., J. P. . ir J. T. reikalavimams
paprašė taikyti ieškinio senatį, teismas galėjo spręsti ieškinio senaties
taikymo klausimą tik šių ieškovų atžvilgiu.
2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos
darbo kodekso (toliau - DK) 11 ir 27 straipsniais ir netaikė nustatyto 3 metų
ieškinio senaties termino, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio
pirmąją dalį, numatančią 1 metų ieškinio senaties terminą. Remiantis Darbo
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 4, 11 straipsniais, vadovaujantis konstituciniu
asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principais, darbuotojų reikalavimams turi būti taikomas trejų metų ieškinio
senaties terminas. Prekybinės laivybos
įstatymo 64 straipsnio pirmosios dalies norma nustatytas naikinamasis terminas
privilegijuotiems reikalavimams patenkinti, kas neatitinka ieškinio senaties
instituto pagrindų. Įstatymų leidėjas pamiršo suderinti šioje normoje nustatytą
senaties termino trukmę su naujai Darbo kodekse numatytu ieškinio senaties
terminu. Apeliantas šią situaciją vertina kaip įstatymų spragą, taip pat nurodo,
kad DK įsigaliojo dar nepasibaigus ankstesniųjų darbo įstatymų
nustatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui ieškovų reikalavimams
pareikšti, todėl šiems reikalavimams turi būti taikomas DK nustatytas trejų
metų ieškinio senaties terminas. Ieškovų reikalavimai nėra priskirtini prie
reikalavimų, kuriems pagal DK taikomas trumpesnis ieškinio senaties terminas.
Nei vienas iš ieškovų ieškinio senaties termino nėra praleidęs, tad jų
reikalavimai turi būti patenkinti.
3. Teismas, patenkinęs
didesniąją dalį ieškovų reikalavimų, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovų reikalavimą išieškoti iš
atsakovų solidariai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2
d., 98 str. 1 d.). Teismas neišsprendė kitų bylinėjimosi išlaidų - honoraro advokatui
bei ieškovų patirtų išlaidų, verčiant į užsienio kalbą ir siunčiant procesinius
dokumentus atsakovams, kurias patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui,
atlyginimo klausimo. Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskiriamos ir
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).
Atsiliepimu į ieškovų atstovo apeliacinį skundą „West
Atlantic Fishing Company Ltd.“ kuratorius prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo,
kad teismas pagrįstai taikė specialiąją normą - Prekybinės laivybos įstatymo 62
ir 64 straipsnius.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų
gamykla“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d.
sprendimą arba priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovų reikalavimus
atsakovui „West Atlantic Fishing Company Ltd“ arba pripažinti „West Atlantic
Fishing Company Ltd“ tinkamu atsakovu, pritaikyti įstatymų nustatytą ieškininę
senatį, jos eigą laikyti pasibaigus 2002 m. rugpjūčio 10 d., arba sumažinti
priteistus delspinigius, arba pripažinti tinkamu atsakovu „Tricroft
International Ltd“, tenkinant ieškovų reikalavimus.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laivą „Chougo“
valdė „Tricroft International Ltd“, todėl ši kompanija ir turi atsakyti laivo
įgulai. Tai patvirtina ir faktas, kad įgulą
samdė, kaip ir nurodyta samdos sutartyse, „Tricroft International Ltd“. Tai,
kad vienas ir tas pats asmuo Ould Ahmed Baba Ahmed Salem atstovavo dviems
kompanijoms, neįrodo, kad įgulai turi atsakyti neturėjęs teisinių santykių su
įgula laivo savininkas „West Atlantic Fishing Company Ltd.“ Be to, kai kurias
sutartis yra pasirašę ir kiti asmenys. Laivo kapitonas V. J. neturėjo
įgaliojimo sudarinėti laivo įgulos samdos sutartis, nes kai kuriose samdos
sutartyse laivo „Chougo“ kapitonas, pasirašydamas už darbdavio atstovą,
darydavo prierašą „nesant firmos atstovui jo atsakomybe“, todėl įgulos nariams,
su kuriais sudarė sutartis V. J. , jis turėtų ir atsakyti
(CK 2.133 str. 8 d. ir 2.136 str. 3 d.). Darbo santykių laive „Chougo“ įforminimui
laivų valdytojas „Tricroft International Ltd“ paruošė specialius blankus ir
ieškovo V. J. paaiškinimas dėl kitos firmos blankų
panaudojimo neįtikinantis - kiekvieną blanką galima pataisyti ranka. Teismo
išvada, kad visos samdos sutartys buvo pasirašytos bei patvirtintos „West
Atlantic Fishing Company Ltd“ antspaudu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Samdos sutartyse yra laivo kapitono, o ne įmonės antspaudas. Šių spaudų
negalima tapatinti. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, kokie laivo „Chougo“
valdymo santykiai siejo abu atsakovus, ir nurodęs, kad įgulai turi atsakyti
laivo savininkas, padarė nepagrįstą išvadą. Laivo
savininko įsipareigojimai laivo remonto įmonei neįrodo darbo santykių tarp įgulos narių ir laivo savininko buvimo. V. J. 2002 m. kovo 10 d. raportas „Tricroft International Ltd“ atstovui Achmed Salem apie darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtina, kad
darbo užmokestį laivo „Chougo“ įgulai mokėjo jos darbdavys „Tricroft
International Ltd“.
2. „West Atlantic Fishing Company Ltd“ neturėjo
galimybės pilnaverčiai gintis nuo
pareikšto ieškinio, o šio atsakovo kuratorius negali žinoti faktinių aplinkybių, kad juos ginčytų. Ieškovų
reikalavimų įrodymai nepakankami, o skolų sumos ir laikotarpiai išgalvoti arba
labai netikslūs.
3. Kadangi samdos sutartys buvo sudarytos laivo remonto
laikotarpiui, AB „Vakarų laivų gamykla“, 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutraukus
laivo „Chougo“ remontą ir padavus ieškinį dėl skolos už remontą priteisimo,
turėjo nutrūkti laivo įgulos samdos sutartys, tad ieškinio senaties eiga
pasibaigė 2002 m. rugpjūčio 10 d. (Prekybinės laivybos įstatymo 62 ir 64 str.).
4. Teismas nepagrįstai papildomiems reikalavimams netaikė
CK 1.125 straipsnio penktojoje dalyje numatytos 6 mėnesių ieškinio senaties
termino. Atsakovo „West Atlantic Fishing Company Ltd“ kuratorius ir trečiasis
asmuo prašė taikyti ieškinio senatį. Priteisdamas delspinigius, teismas
nenurodė, kaip jie paskaičiuoti, už kokį laikotarpį priteisiami, kokį ieškinio
senaties terminą teismas taikė. Priteistų delspinigių suma, palyginus su
priteistu darbo užmokesčiu, yra neproporcingai didelė, todėl turi būti
sumažinta. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie patyrė didesnius nuostolius nei
jų reikalautas ir teismo priteistas delspinigių dydis už pavėluotą išmokų,
susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą. Ieškovai apskritai neįrodė, kad jie
patyrė nuostolių ir šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nesiaiškino.
Minimaliu ieškovų nuostolių atlyginimu galima būtų pripažinti 5 procentų dydžio
metinių palūkanų sumą nuo per 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo nesumokėtų su
darbo santykiais susijusių išmokų (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovams turėtų būti priteisti tokio dydžio delspinigiai: V. J. - 3 183,15 Lt, A. B. -317,74 Lt, V. B. - 557,05 Lt, Ž. B. –
188,55 Lt, L. D. - 447,86 Lt, W. G. (tėvas) – 1 409,11 Lt, W. G. (sūnus)
- 198,96 Lt, I. L. -
211,61 Lt, P. P. –
204,98 Lt, G. P. – 317,41 Lt, V. P. -
198,96 Lt, H. P. –
371,09 Lt, J. S. – 718,69 Lt, A. Z. –
198,96 Lt.
„West Atlantic Fishing Company Ltd“ pateikė atsiliepimą,
kuriuo pareiškė, kad prisideda prie trečiojo asmens AB„Vakarų laivų gamykla“
apeliacinio skundo.
Atsiliepimu į trečiojo asmens AB ,,Vakarų laivų gamykla“
apeliacinį skundą ieškovų atstovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą
atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovai J. P. , R. B. , O. B. ,
W. S. , E. G. , V.
O. , V. G. , B. T. , W. S. , A. B. , L. D.
, P. P. , O. T. , Ž. B. , S. Š. , I.
V. , A. Z. ir W. G. (tėvas)
pateikė teismui prašymus (t. V, b.l. 83, 87, 91, 95, 99, 103, 107, 121, 125,
131, 135, 138, 145, 149, t. VI, b.l. 78), kuriuose nurodo, kad jie atlygintinai
perleido trečiajam asmeniui AB„Vakarų laivų gamykla“ reikalavimo teises į jiems
iš atsakovų priklausančias išmokas, todėl prarado reikalavimo teises ir teisę
bylinėtis šiuo klausimu, išnyko ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl atsisako
nuo pareikštųjų ieškinių ir prašo civilinę bylą nutraukti. Ieškovai savo
prašymuose taip pat nurodo, kad atsisakymo nuo ieškinio pasekmės jiems žinomos
ir suprantamos.
Civilinio proceso teisės normos suteikia teisę
ieškovui, pareiškusiam ieškinį, jo atsisakyti (CPK 42 str. 1 d.). Ieškinio
atsisakymo teismas nepriima tuo atveju, jeigu toks veiksmas prieštarauja
imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovų atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymo
nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja. Atsisakymo nuo ieškinio
pasekmės ieškovams žinomos ir suprantamos. Todėl nėra pagrindo nepriimti ieškovų
atsisakymo nuo ieškinio. Priėmus ieškovų atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla
turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Kadangi atsisakymą nuo ieškinio
minėti ieškovai pateikė apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje, teismo
sprendimo dalis, kuria buvo išspręsti šių ieškovų reikalavimai, naikinama (CPK
326 str. 1 d. 5 p.).
Ieškovas J. S. savo 2007 m.
liepos 5 d. prašymu (gautas teisme 2007 m. liepos 23 d.) prašo priimti jo
apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo
dalies, kuria buvo išspręstas jo reikalavimas, atsisakymą. Ieškovas taip pat
teigia, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės - kad netenka teisės
pakartotinai pateikti apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo bei kitu būdu
kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu - jam yra žinomos ir suprantamos.
Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti
skundo iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo
atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (CPK 308
str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo J. S. atsisakymas
nuo apeliacinio skundo imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui
neprieštarauja. Apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos ir
suprantamos. Todėl nėra pagrindo nepriimti ieškovo J. S. apeliacinio
skundo atsisakymo. Priėmus J. S. apeliacinio skundo
atsisakymą, apeliacinis procesas pagal šį skundą nutraukiamas.
Priėmus ieškovų J. P. , R. B. , O. B. ,
W. S. , E. G. , V.
O. , V. G. , B. T. , W. S. , A. B. , L. D. ,
P. P. , O. T. , Ž.
B. , S. Š. , I. V. , A. Z. ir W. G. atsisakymus nuo ieškinio
bei J. S. atsisakymą nuo apeliacinio skundo, civilinė
byla apeliacine tvarka toliau nagrinėjama pagal ieškovų V. J.
, G. P. , V. P. , I. I. , I. L. , W. S.
, B. B. , V. B. , V. M. , J. T. , W. G.
, H. P. bei trečiojo asmens akcinės bendrovės „Vakarų
laivų gamykla“ apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas J. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš viso 15 772,23
Lt, tarp jų 9 600 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1 476,67 Lt kompensacijos už
nepanaudotas atostogas ir 4 645,56 Lt delspinigių (t. IV, b.l. 168-172).
Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodė,
kad ieškovas J. S. prašo priteisti 15 772,23 Lt darbo
užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei delspinigių. Tokiu
būdu, pirmosios instancijos teismas priėmė ir iš esmės nagrinėjo bendrą 15
772,23 Lt dydžio ieškovo J. S. reikalavimą, pareikštą jo
patikslintame ieškinyje. Tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas
nurodė, kad ieškovui J. S. priteistina 15 932 Lt
uždarbio, 1 476,67 Lt kompensacijos ir 6 977,64 Lt delspinigių, o sprendimo
rezoliucinėje dalyje - kad J. S. priteisiama 24 196,92 Lt
su darbo santykiais susijusių išmokų, t.y. žymiai daugiau, negu pareikštas šio
ieškovo ieškinio reikalavimas. Teismas savo sprendimu niekaip nepasisakė, kad
išeina iš ieškinio ribų ir kokiu pagrindu ieškovui J. S. priteisia
didesnes išmokų sumas, negu pareikštas šio ieškovo reikalavimas. Todėl teisėjų
kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime
nurodydamas ieškovui J. S. priteisiamas sumas, apsiriko,
o jas paskaičiuodamas padarė aiškią aritmetinę klaidą, todėl sprendimo
motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė šiam ieškovui
priteisiamas sumas, tarp jų ir galutinę bendrą priteisiamą sumą. Iš sprendimo
motyvuojamosios dalies matyti, kad J. S. ieškinį teismas
patenkino iš dalies, priteisdamas jam išmokas, paskaičiuotas nuo 2002 m.
gegužės 12 d. iki 2003 m. kovo 1 d., o likusi šio ieškovo, kaip ir dalies kitų
ieškovų reikalavimų dalis (už kitą darbo laiką, iki 2002 m. gegužės 12 d.)
atmesta. Kaip matyti iš 2005 m. vasario 4 d. su patikslintu ieškiniu pateiktos
lentelės (t. III, b.l. 155) bei 2006 m. liepos 17 d. patikslinto ieškinio (t.
IV, b.l. 168), ieškovas J. S. reikalavo priteisti išmokas
už laikotarpį nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2003 m. kovo 1 d. Iš to seka, kad
ieškovo J. S. reikalavimą priteisti išmokas už laikotarpį
nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2002 m. gegužės 12 d. pirmosios instancijos teismas
atmetė. Todėl bendra ieškovui J. S. priteista suma
turėjo būti nurodyta ne 24 386,93 Lt, o 12 620 Lt, tarp jų 7 700 Lt neišmokėto
darbo užmokesčio, 1 200 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3 720 Lt
delspinigių. Todėl bei apeliantui trečiajam asmeniui AB ,,Vakarų laivų gamykla“
prašant (t. V, b.l. 74-75), šie apsirikimai bei aritmetinė klaida ištaisomi
nurodant, kad ieškovui J. S. yra priteistos minėtos sumos
(CPK 276 str. 2 d.).
Savo apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai AB „Vakarų laivų gamykla“ prašymu taikė
ieškinio senatį ieškovų reikalavimams, nes to reikalavo ne atsakovas, o
trečiasis asmuo. Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Lietuvos
Respublikos CK 1.126 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad ieškinio
senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Taigi
priešingai, negu 1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalies nuostata, nustačiusi, kad
ieškininę senatį teismas taiko tik esant skolininko reikalavimui, šiuo metu
galiojančio 2000 m. CK 1.126 straipsnio antrosios dalies norma suteikia teisę
teismui ieškinio senatį taikyti bet kurios ginčo šalies reikalavimu. Šioje
byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti AB ,,Vakarų laivų gamykla“ nėra atsakovas
bei skolininkas pagal ieškovų pareikštus finansinius reikalavimus, tačiau ši
įmonė yra tiesiogiai suinteresuota šioje byloje nagrinėjamo ginčo šalis, nes
ieškovų pareikštų finansinių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai paliestų
trečiojo asmens AB ,,Vakarų laivų gamykla“ teises - dėl šios aplinkybės ginčo
nėra. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimą taikyti ieškinio senatį šioje byloje
ieškovų pareikštiems reikalavimams pareiškė ne tik trečiojo asmens AB ,,Vakarų
laivų gamykla“ atstovas, bet ir atsakovo „West Atlantic Fisching Company Ltd“
atstovas (t. 4, b.l. 195). Kaip pripažįstama ieškovų apeliaciniu skundu,
ieškovų B. B. , W. M. bei J. T. pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį taikyti
reikalavo ir atsakovo „West Atlantic Fisching Company Ltd“ atstovas (t.
4, b.l. 197). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą
spręsti ieškinio senaties taikymo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai, pareiškę savo reikalavimus priteisti su darbo santykiais susijusiais išmokas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2002 m. gegužės 12 d., praleido šiems reikalavimams pareikšti įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Kaip matyti iš ieškovų pateiktos patikslintos įsiskolinimų paskaičiavimo lentelės, reikalavimus priteisti išmokas, paskaičiuotas iki 2002 m. gegužės 12 d., pareiškė ieškovai B. B. , I. I. , W. S. , W. M. ir J. T. . Visų ieškovų ieškinys šioje byloje pareikštas 2003 m. gegužės 12 d. (t. 1, b.l. 3). Taigi pastarieji ieškovai ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo arba momento, kada jie įgijo teisę reikalauti, kad darbdavys su jais visiškai atsiskaitytų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antrąja dalimi nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo, reglamentuojančio, be kita ko, ir darbo laive ypatumus bei socialines garantijas jūrininkams, 62 straipsniu laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, priskiriami privilegijuotiems reikalavimams, kuriems pagal to paties įstatymo 64 straipsnio 1 dalį yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi šiuo atveju specialus įstatymas, reglamentuojantis jūrininkų darbo laive ypatumus, jų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, nustato trumpesnį ieškinio senaties terminą, negu bendrasis Darbo kodekse nustatytas ieškinio senaties terminas. Kadangi šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, būtent laivo valdytojui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą ir, nesant pagrindo šio termino atnaujinti, minėtų ieškovų ieškinius pagrįstai atmetė.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutartis ieškovai sudarė su laivo savininku „West Atlantic Fisching Co Ltd“ ir todėl būtent šis atsakovas turi atsakyti pagal pareikštąjį ieškinį. Kaip matyti iš byloje esančių įgulos narių samdos sutarčių (t. I, b.l. 28, 32, 36, 56, 74, 88), sutartis su V. B. , W. G. , I. L. , G. P. , V. P. ir H. P. sudarė laivo kapitonas V. J. , jas patvirtindamas laivo savininko „West Atlantic Fisching Company Ltd“ laivo ,,Chougo“ kapitono antspaudu. Šis faktas bei paties V. J. paaiškinimai rodo, kad V. J. , sudarydamas samdos sutartis su ieškovais, veikė ne laivo valdytojo ,,Tricroft International Ltd“, bet laivo savininko ,,West Atlantic Fisching Company Ltd“ vardu ir interesais. Darbo sutartis su laivo kapitonu V. J. ir J. S. (t. I, b.l. 24, t. V, b.l. 59) sudarė Ould Ahmed Baba Ahmed Salem, turėjęs teisę atstovauti tiek laivo savininkui, tiek ir jo valdytojui. Šios sutartys patvirtintos tuo pačiu laivo savininko „West Atlantic Fisching Company Ltd“ laivo ,,Chougo“ kapitono antspaudu. Apelianto AB ,,Vakarų laivų gamykla“ nurodytas V. J. 2002 m. kovo 10 d. raportas „Tricroft International Ltd“ atstovui Achmed Salem nėra pakankamas įrodymas, galintis paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Todėl, nesant duomenų (išskyrus įrašą sutartims paruoštuose blankuose), kad šias sutartis sudarydamas, Ould Ahmed Baba Ahmed Salem bei laivo kapitonas V. J. veikė ne laivo savininko ,,West Atlantic Fisching Company Ltd“, o laivo valdytojo ,,Tricroft International Ltd“ interesais ir jį atstovavo, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbo sutartis (įgulos samdos sutartis) su ieškovais sudarė laivo savininkas atsakovas „West Atlantic Fisching Company Ltd“.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovą ,,West Atlantic Fisching Company Ltd“ atstovavo teismo paskirtas kuratorius (t. IV, b.l. 127-128). Apeliantas neginčija kuratoriaus paskyrimo teisėtumo bei aplinkybės, kad šį atsakovą atstovavusiam kuratoriui apie bylos nagrinėjimą ir vietą buvo tinkamai pranešta ir kad jis bylos nagrinėjime dalyvavo. Todėl apelianto teiginiai, kad atsakovas „West Atlantic Fishing Company Ltd“ neturėjo galimybės pilnaverčiai gintis nuo pareikšto ieškinio, neturi pagrindo ir negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčų dėl ieškovų darbo trukmės ir jiems priskaičiuotų išmokų dydžio pirmosios instancijos teisme nebuvo. Apelianto AB ,,Vakarų laivų gamykla“ atstovas apeliacinės instancijos teismui taip pat nenurodė, kurių ieškovų reikalavimai ir už kokius laikotarpius paskaičiuoti nepagrįstai, kokios sumos paskaičiuotos nepagrįstai ir kokios sumos kuriems ieškovams priklausytų, bei jokių įrodymų, paneigiančių tokių paskaičiavimų pagrįstumą, nepateikė. Todėl apelianto teiginys, kad ieškovų reikalavimų įrodymai nepakankami, o skolų sumos ir laikotarpiai išgalvoti arba labai netikslūs, negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantas AB ,,Vakarų laivų gamykla“ taip pat nurodo, kad samdos sutartys buvo sudarytos laivo remonto laikotarpiui, todėl, 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutraukus laivo „Chougo“ remontą ir padavus ieškinį dėl skolos už remontą priteisimo, turėjo nutrūkti laivo įgulos samdos sutartys. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų sutarčių, sudarytų su ieškovais J. S. , H. P. , V. P. , G. P. , I. L. , W. G. ir V. B. (t. I, b.l.24, 28, 32, 36, 56, 74, 88), šios sutartys buvo sudarytos po 2001 m. rugpjūčio 10 d., kai jau buvo nutrauktas laivo „Chougo“ remontas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neginčijo šių sutarčių galiojimo ir nepaneigė, kad ieškovai vykdė savo darbines funkcijas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad darbo sutartys buvo nutrauktos 2001 m. rugpjūčio 10 d.
Lietuvos Respublikos CK 1.1 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, o CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi įtvirtintą nuostatą bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Kadangi specialus įstatymas, reglamentuojantis jūrininkų darbo laive ypatumus, valdytojo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, nustato vienerių metų senaties terminą, tai ir delspinigiams, paskaičiuotiems nuo tokių išmokų, taip pat turi būti taikomas vienerių metu ieškinio senaties terminas. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimams dėl tokių delspinigių priteisimo pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio penktojoje dalyje numatytos 6 mėnesių ieškinio senaties termino.
Darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui delspinigius už ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nustato Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Šis įstatymas taip pat nustato ir delspinigių dydį, kuris sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Tačiau delspinigių sąvokos, paskirties bei kitų klausimų, susijusių su delspinigių nustatymu, šis įstatymas nereglamentuoja. Todėl sprendžiant ieškinio reikalavimų dėl tokių delspinigių priteisimo pagrįstumo klausimą turi būti taikomos ir CK normos. Pagal CK 6.71 straipsnio pirmosios dalies nuostatą netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi delspinigiai yra viena iš netesybų formų. CK 6.73 straipsnio antrąja dalimi yra nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui V.
J. priteisė 70 171,72 Lt darbo užmokesčio ir 6 904,44 Lt kompensacijos už
nepanaudotas atostogas, t.y. 77 106,89 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais
bei 30 904,44 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo šių išmokų. Taigi delspinigiai
sudaro 28,6 procento visos priteistos sumos. Analogiškai ir kitiems ieškovams
priteisti delspinigiai sudaro nuo 28,6 iki 31,45 procento visų jiems priteistų
sumų. Ieškovai nenurodė, kad jie patyrė nuostolius dėl to, kad darbdavys laiku
neišmokėjo išmokų, susijusių su darbo santykiais, neįrodinėjo tokių nuostolių
dydžio. Todėl priteisti delspinigiai turi būti mažinami, nes jie yra aiškiai
per dideli (CK 6.73 str. 2 d.). Kolegija daro išvadą, kad netesybos
(delspinigiai) būtų pakankamai pagrįsto ir protingo dydžio, sumažinus jas 50
procentų priteistų delspinigių dydžio. Todėl ieškovams priteistos sumos
atitinkamai mažinamos šiais dydžiais: V. J. – 15 452,22
Lt, G. P. – 1 540,85 Lt, V. P. –
965,86 Lt, I. L. – 1 027,24 Lt, V. B. –
2 704,13 Lt, W. G. (sūnui) – 965,86 Lt, H.
P. – 965,86 Lt, J. S. – 1 860 Lt. Todėl pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovų V. J. , G. P. , V.
P. , I. L. , V. B. , W. G. (sūnaus), H. P. ir J. S. ieškiniai, keičiama, atitinkamai sumažinant šiems
ieškovams priteistas sumas, nes teismas, spręsdamas ieškovų reikalaujamų
delspinigių priteisimo klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas,
t.y. netaikė normos, kurią privalėjo taikyti, todėl neteisingai nustatė
priteistinų delspinigių dydį (CPK 330 str.).
Iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį ir priteisus jiems iš
atsakovo su darbo santykiais susijusių išmokų, atitinkamai ieškovams
priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias jie patyrė tiek pirmosios
instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, proporcingai patenkintų
ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88, 93, 98 str.).
Ieškovai, pateikę prašymą priteisti patirtas
bylinėjimosi išlaidas, pateikė ataskaitą (t. IV, b.l. 9), kvitus, PVM sąskaitas
faktūras ir važtaraščius (t.IV, b.l. 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19,
20, 21, 22, 23), patvirtinančius 2 778,04 Lt (po 89,61 Lt kiekvienam ieškovui)
išlaidas dokumentų vertimui, skelbimą laikraščiuose, dokumentų siuntimą
atsakovui. Todėl ieškovui V. J. priteisiama 60,98 Lt bylinėjimosi
išlaidų (patenkinto ieškinio dalis sudaro 68,05 proc.), ieškovui G. P. – 63,78Lt (71,18 proc.), V. P. –
60,99 Lt (68,06 proc.), I. L. – 15,31 Lt (17,08 proc.), V. B. - 60,98 Lt (68,05 proc.), W. G. (sūnui)
- 60,99 Lt (68,06 proc.), H. P. – 58,04 Lt (64,77
proc.), J. S. – 61,33 Lt (68,44 proc.).
Kadangi ieškovų sutarties su advokatu išraše (t. I,
b.l. 163) advokato honoraro dydis nenurodytas, o į bylą nepateikti tokių
išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, pagrindo priteisti išlaidas advokato pagalbai
apmokėti nėra (CPK 98 str. 1 d.).
Teismui patenkinus tik dalį ieškinio reikalavimų, iki
ieškovų patenkintų reikalavimų sumos, t.y. 168 500,81 Lt, mažintinas Vilniaus
apygardos teismo 2003 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinųjų apsaugos
priemonių mastas (CPK 150 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 308
straipsnio antrąja dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais,
n u t a r i a :
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d.
sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas. Sprendimo
motyvuojamojoje dalyje vietoje nurodytų ieškovui J. S. priteistinų
sumų: „15 932,62 Lt uždarbio, 1 476,67 Lt kompensacijos ir 6 977,64 Lt
delspinigių“, įrašyti „7 700 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1 200 Lt
kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3 720 delspinigių“. Sprendimo
rezoliucinėje dalyje vietoje iš kompanijos „West Atlantic Fisching Company Ltd“
ieškovui J. S. įrašytos priteistos sumos „24
386,93 Lt“, įrašyti „12 620 Lt“.
Klaipėdos
apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė J. P. , R. B. , O. B. ,
W. S. , J.G., V. O. , V. G. , B. T. , W. S.
, O. T. , S. Š. , I I. V. ieškinio reikalavimus ir iš dalies patenkino A. Z. , W. G. (tėvo), Ž.
B. , A. B. , L. D. ir P. P. ieškinių
reikalavimus, panaikinti, priimti šių ieškovų atsisakymus nuo ieškinių ir šią
bylos dalį nutraukti.
Priimti ieškovo J. S. apeliacinio
skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą pagal J. S. apeliacinį
skundą nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo
dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovų ieškinių reikalavimai, pakeisti. Iš
atsakovo kompanijos „West Atlantic Fisching Company Ltd“ ieškovams priteistas
su darbo santykiais susijusių išmokų sumas sumažinti, atitinkamai: V. J. iki 92 559,11 Lt; G. P. iki 9
229,72 Lt, V. P. iki 5 785,56 Lt, I. L.
iki 5497,43 Lt, V. B. iki 16 197,82 Lt, W. G. (sūnui) iki 5 785,56 Lt, H. P. iki
10 476,28 Lt, J. S. iki 10 760 Lt.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d.
sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kompanijos „West Atlantic Fisching Company
Ltd“ ieškovui V. J. 60,98 Lt bylinėjimosi išlaidų,
ieškovui G. P. - 63,78 Lt, V. P. –
60,99 Lt, I. L. – 15,31 Lt, V. B. -
60,98 Lt, W. G. (sūnui) - 60,99 Lt, H.
P. – 58,04 Lt, J. S. – 61,33 Lt .
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 27 d.
nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - piniginių lėšų arešto - dydį
sumažinti iki 168 500,81 Lt.
Priteisti iš kompanijos „West Atlantic Fisching Company
Ltd“ 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai
Audronė Jarackaitė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas