Administracinė byla Nr. eAS-11-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-174); 2) įpareigoti FNTT išbraukti AB „Lifosa“ iš jo interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo Nr. V-174 paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme nenurodytas apskundimo terminas, taip pat, kad pareiškėjui iki šiol neįteiktas Įsakymas Nr. V-174, todėl jo apskundimo terminas apskritai nėra prasidėjęs. Teigė, kad Įsakymas Nr. V-174 buvo išviešintas Teisės aktų registre 2022 m. liepos 21 d., bet toks išviešinimas negali būti laikomas tinkamu įteikimu pareiškėjui, kadangi Įsakymas Nr. V-174 yra individualus administracinis aktas. Tačiau, jeigu teismas vertintų, kad Įsakymo Nr. V-174 išviešinimas Teisės aktų registre atitinka įteikimą ir Įsakymo Nr. V-174 apskundimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjas nurodė praleidęs Įsakymo Nr. V-174 apskundimo terminą.

Pareiškėjas teigė, kad Įsakymo Nr. V-174 apskundimo terminas praleistas dėl svarbių ir nuo pačio pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių, t. y. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1K-183 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1K-183) paskirto Laikinojo administratoriaus delsimo pritariant pareiškėjo sprendimui skųsti Įsakymą Nr. V-174.

Pareiškėjas tvirtino, kad veikė atidžiai, sąmoningai ir rūpestingai, siekdama apskųsti Įsakymą Nr. V-174. Nurodė, kad pagal Įsakymo Nr. 1K-183 2.1 punktą kiekvienas pareiškėjo organo sprendimas ir (ar) veiksmas gali būti atliktas tik gavus išankstinį Laikinojo administratoriaus pritarimą. Manė, kad Įsakyme Nr. 1K-183 nenumatyta jokia išimtis pareiškėjo sprendimams ir (ar) veiksmams dėl atstovavimo sutarčių sudarymo, todėl pareiškėjas negalėjo ir iki šiol negali savarankiškai sudaryti atstovavimo sutarčių – tik su išankstiniu Laikinojo administratoriaus pritarimu. Nurodė, kad dėl pareiškėjo žinių ir patirties stokos ginant savo interesus sudėtinguose ginčuose, pareiškėjas de facto neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik susirasti ir pasisamdyti išorės teisininkus, kurie galėtų atstovauti pareiškėjo interesus nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas savarankiškai negalėjo apskųsti Įsakymo Nr. V-174, nes tai būtų veiksmas, kuriam negautas išankstinis Laikinojo administratoriaus sprendimas.

Pareiškėjas teigė, kad atstovais pasirinko profesionalius teisininkus – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), šalys išreiškė valią sudaryti atstovavimo sutartis, tačiau, vadovaujantis Įsakymo Nr. 1K-183 2.1 punktu, tam buvo būtina ir Laikinojo administratoriaus valia (išankstinis pritarimas). Nurodė, kad pareiškėjo valia sudaryti atstovavimo sutartį su Bendrija dėl Įsakymo Nr. V-174 apskundimo buvo ne kartą išreikšta pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipimesi į Laikinąjį administratorių, pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugpjūčio 19 d. kreipimesi į Laikinąjį administratorių, ir pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakyme į Laikinojo administratoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą, pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakyme į Laikinojo administratoriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštus; pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugsėjo 12 d. pritarimas Laikinajam administratoriui dėl kreipimųsi, pareiškėjo generalinės direktorės 2022 m. rugsėjo 21 d. pritarimas Laikinajam administratoriui dėl kreipimosi sudaryti atstovavimo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad iš šių faktų yra akivaizdu, jog pareiškėjas visomis pastangomis siekė sudaryti atstovavimo sutartį ir parengti bei pateikti skundą iki apskundimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) ir skundo nepateikimą per įstatymų nustatytą terminą lėmė išimtinai Laikinojo administratoriaus neveikimas.

Pareiškėjas tvirtino, kad Laikinasis administratorius delsė suteikti leidimą pareiškėjui sudaryti atstovavimo sutartis, tačiau, neradęs pagrindų nesuteikti pritarimo pareiškėjo sprendimui, tik 2022 m. rugsėjo 26 d. leido sudaryti atstovavimo sutartį su Bendrija. Pareiškėjas manė, kad aplinkybė – Laikinojo administratoriaus delsimas – užkirto kelią pareiškėjui laiku, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikti skundą. Nurodė turėjęs pagrįstą lūkestį, kad per daugiau nei 2 savaites (laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.) Laikinasis administratorius suspės įvertinti ir suteikti leidimą sudaryti atstovavimo sutartį, jis buvo įspėtas apie skundo pateikimo terminą, tačiau, nepaisydamas pareiškėjo raginimų, nepagrįstai to nepadarė.

Pareiškėjas paaiškino buvęs priverstas laukti Laikinojo administratoriaus leidimo, nes pareiškėjas neturėjo pakankamai kompetencijos parengti ir pateikti skundą, o Bendrija negalėjo pateikti skundo, nes, galimai, būtų nustatytas skundo trūkumas, o patį skundą būtų galimai atsisakyta priimti. Pažymėjo, kad nuo Laikinojo administratorius leidimo suteikimo dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki šio skundo pateikimo dienos (2022 m. spalio 3 d.) praėjo vos 7 dienos, kas, pareiškėjo manymu, yra minimalus, kaip įmanoma trumpiausias laiko tarpas suderinti pareiškėjo ir jo atstovų poziciją esminiais skundo klausimais bei parengti išsamų ir pagrįstą skundą. Todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas ir jo atstovai dėjo visas pastangas tam, kad skundas būtų pareikštas kaip įmanoma greičiau.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir neatnaujinti termino skundui dėl FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ paduoti, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Įsakymas Nr. V-174 paskelbtas 2022 m. liepos 21 d., todėl pareiškėjas skundą dėl šio įsakymo turėjo teisę pateikti teismui iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau pareiškėjo skundas gautas 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Įsakymo Nr. V-174 paskelbimo, taigi pareiškėjas praleido skundo dėl Įsakymo Nr. V-174 padavimo terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo terminą siejo su Laikinojo administratoriaus veiksmais, dėl kurių užtruko jo pritarimas atstovavimo sutarčiai su Bendrija sudaryti.

Teismas įvertino, kad pagal Įsakymo Nr. 1K-183 2.1 punktą išankstinio laikinojo administratoriaus pritarimo reikia ne pareiškėjo teisei ginti jo teises ar interesus teisme realizuoti, bet sudaryti sutartis. Nors pareiškėjas teismui nepateikė įstatų, tačiau pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių pareiškėjo inicijuotose administracinėse bylose (Nr. eI2-5286-931/2022) pateiktų AB „Lifosa“ įstatų 8.6 punktą generalinis direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą; jis atstovauja bendrovę teisme. Todėl teismas darė išvadą, kad Įsakymo Nr. 1K-183 nuostatos neribojo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ir šią teisę pareiškėjas akivaizdžiai galėjo įgyvendinti net laiku negavęs laikinojo administratoriaus pritarimo atstovavimo sutarčiai su Bendrija sudaryti. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjas yra seniai – beveik 32 metus veikianti įmonė, turtinti ne tik nemažą patirtį ginant teises teismuose, bet ir pajėgi tai daryti, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis savarankiškai negalėjo apskųsti Įsakymo Nr. V-174, nes tai būtų veiksmas, kuriam negautas išankstinis Laikinojo administratoriaus sprendimas, neatitinka tikrovės.

Teismas, atsižvelgęs į teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis apie pareiškėjo inicijuotas bylas, laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jis neturėjo pakankamai kompetencijos parengti ir pateikti skundą. Pažymėjo ir tai, kad kitose Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo inicijuotose bylose pareiškėją atstovauja kiti profesionalūs teisininkai, pvz., pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 17 d. atstovavimo sutartį, esančią administracinėje byloje Nr. eI4-1838-811/2022, pareiškėją atstovauja (duomenys neskelbtini) advokatė ir advokato padėjėja. Minėta atstovavimo sutartis surašyta ne atstovauti pareiškėją konkrečiai bylai, o visiems ginčams, be kita ko, visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose.

Be to, teismo vertinimu, pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą nėra privaloma naudotis profesionalaus atstovo – advokato paslaugomis.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui nereikėjo gauti laikinojo administratoriaus leidimo kreiptis į teismą dėl Įsakymo Nr. V-174 ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių laiku pateikti skundo dėl Įsakymo Nr. V-174 Vilniaus apygardos administraciniam teismui – aplinkybės tiesiogiai priklausė nuo terminą praleidusio pareiškėjo valios, jis šioje situacijoje pats pasirinko tokį elgesio modelį, dėl kurio praleido terminą laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą teismo laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas (ABTĮ 30 str. 3 d.) ir skundas atsisakytas priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti, kad AB „Lifosa“ skundas pateiktas nepraleidus FNTT Įsakymo Nr. V-174 apskundimo termino arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą paduoti skundą teismui, bei perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti        pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir paties skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad: 

1.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumento, kad 2022 m. liepos 20 d. Įsakymas Nr. V-174 pareiškėjui nėra įteiktas iki šiol, todėl manytina, kad šio įsakymo apskundimo terminas apskritai nėra prasidėjęs. Nors Įsakymas Nr. V-174 buvo išviešintas Teisės aktų registre 2022 m. liepos 21 d., tačiau toks išviešinimas negali būti laikomas tinkamu Įsakymo Nr. V-174 įteikimu pareiškėjui, kadangi Įsakymas Nr. V-174 yra individualus administracinis aktas, todėl turi būti įteikiamas suinteresuotam asmeniui individualiai.

2.       Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtį dėl sankcijų taikymo pareiškėjo atžvilgiu, be pagrindo nevertino Laikinojo administratoriaus reikalavimų pareiškėjui, Finansų ministerijos pozicijos dėl 2022 m. gegužės 23 d. Įsakymo Nr. 1K-183, apibrėžiančio pareiškėjo teises, aiškinimo, bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-5286-931/2022 pateikto išaiškinimo, kad skundo pateikimui būtinas Laikinojo administratoriaus leidimas. Po tokio Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimo skundžiamoje nutartyje visiškai ignoruotos 2022 m. gegužės 23 d. Įsakymo Nr. 1K-183 nevykdymo teisinės grėsmės ir su tuo susijęs papildomas bylinėjimasis. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje visiškai ignoruotas Įsakymo Nr. 1K-183 2.1. punkto reikalavimas gauti Laikinojo administratoriaus pritarimą visų anksčiau sudarytų sutarčių tolesniam vykdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, kadangi nevertino svarbių termino skundui dėl Įsakymo Nr. V-174 paduoti aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti.

3.       Teismas taip pat neįvertino, kad Laikinasis administratorius piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis ir vilkino sprendimo dėl pritarimo, reikalingo skundui dėl Įsakymo Nr. V-174 paduoti, išdavimą.

4.       Nors pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad jam turėtų būti leista savarankiškai (be Laikinojo administratoriaus pritarimo) sudaryti dvišales atstovavimo teisme sutartis, pasitelkti advokatus, teikti skundus teismui ir įgyvendinti fundamentalią teisę į veiksmingą teisminę gynybą, tačiau pirmosios instancijos teismo interpretacijos, kad Įsakymo Nr. 1K-183 2.1 punktas neva leidžia pareiškėjui savarankiškai reikšti skundą (ir dėl to terminas negali būti atnaujintas), yra nepagrįstos.

5.       AB „Lifosa“ neturi patirties ginantis nuo pritaikytų sankcijų, todėl pareiškėjas kategoriškai nesutinka su nepagrįsta teismo pozicija, kad pareiškėjas turi nemažą patirtį ginant teises teismuose, todėl buvo pajėgus savarankiškai parengti skundą ir turėjo pats pateikti teismui skundą iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.

6.       Skundžiama nutartimi pareiškėjas buvo nubaustas ir paliktas be veiksmingos teisminės gynybos tik dėl to, kad šioje visiškai naujoje, sudėtingoje ir neapibrėžtoje situacijoje pareiškėjas nusprendė veikti per šiai konkrečiai bylai pasirinktus advokatus. Pareiškėjo teisė rinktis atstovus fundamentali ir negali būti ribojama. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, pažeidė pareiškėjo fundamentalią teisę į realiai veiksmingą teisminę gynybą, laiduojamą Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str. 1 d., ES Chartijos 47 str.). Nepanaikinus skundžiamos nutarties, pareiškėjas negrįžtamai praras teisę ginčyti Įsakymą Nr. V-174, kurio pagrindu pareiškėjas yra „paralyžiuotas“ dėl nepagrįstai pritaikytų sankcijų.

Pareiškėjas apeliaciniam teismui 2023 m. sausio 3 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame iš esmės pakartojo atskirajame skunde nurodytus argumentus ir aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas praleistas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. V-174 atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nustatęs, jog Įsakymas Nr. V-174 paskelbtas 2022 m. liepos 21 d., pareiškėjas skundą dėl šio įsakymo turėjo teisę pateikti teismui iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau pareiškėjo skundas gautas 2022 m. spalio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Įsakymo Nr. V-174 paskelbimo, taigi pareiškėjas praleido skundo dėl Įsakymo Nr. V-174 padavimo terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nereikėjo gauti Laikinojo administratoriaus leidimo kreiptis į teismą dėl Įsakymo Nr. V-174 ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių laiku pateikti skundą teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog skundo padavimo terminą praleido ne dėl savo kaltės, o iš esmės dėl to, kad Įsakyme Nr. V-174 nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, jis nebuvo pareiškėjui įteiktas, bei Laikinasis administratorius piktnaudžiaudamas savo subjektinėmis teisėmis, vilkino sprendimo dėl pritarimo, reikalingo skundui dėl Įsakymo Nr. V-174 paduoti, priėmimą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą (inter alia sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo) būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020).

Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto skundo padavimo termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios momento, t. y. pirmosios instancijos teismo išvados, kad Įsakymas Nr. V-174 paskelbtas 2022 m. liepos 21 d., todėl pareiškėjas skundą dėl šio įsakymo turėjo teisę pateikti teismui iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo terminą, be kita ko, sieja su Laikinojo administratoriaus veiksmais, dėl kurių užtruko jo pritarimas atstovavimo sutarčiai su Bendrija sudaryti.

Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu. Finansų ministras nustato laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik Finansų ministerijai iš anksto pritarus. Šioje dalyje nurodytu sprendimu, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, kad laikinai sustabdomi tam tikrų ar visų juridinio asmens organų įgaliojimai ir juos laikinai perima laikinasis administratorius arba kad tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.

Įsakymo Nr. 1K-183 2.1 punktu nustatyta, jog visiems AB „Lifosa“ visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir įmonės vadovo sprendimams ir (arba) veiksmams, numatytiems Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir (arba), kiek jam neprieštarauja, įmonės įstatuose bei kituose įmonės veiklos dokumentuose, taip pat bet kokiems atsiskaitymams, įskaitant atsiskaitymus įskaitymo būdu, piniginėms operacijoms, sutarčių ir (arba) sandorių sudarymui ar nutraukimui, galiojančių sutarčių ar sandorių tolesniam vykdymui reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas valią sudaryti atstovavimo sutartį su Bendrija dėl Įsakymo Nr. V-174 apskundimo išreiškė 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipimusi (bei vėlesniais – 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. raštais) į Laikinąjį administratorių dėl pritarimo atstovavimo sutarčiai. Laikinasis administratorius atstovavimo sutarčiai pritarė tik 2022 m. rugsėjo 26 d., o skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. spalio 3 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį teisę į teisminę gynybą turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pažymėtina ir tai, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai, ir ABTĮ numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis, turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-809-438/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018).

Kadangi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra susijusi su teise turėti atstovą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nustatęs poreikį naudotis advokatų pagalba, turėjo teisę inicijuoti atstovavimo sutarties sudarymą su Bendrija ir kreiptis į Laikinąjį administratorių dėl pritarimo atstovavimo sutarčiai. 

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Šios bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai teismo procese elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjas manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, operatyviai siekė jų gynybos, t. y. kreipėsi į Laikinąjį administratorių 2022 m. rugpjūčio 4 d., nepraleidęs Įsakymo Nr. V-174 apskundimo termino ir 2022 m. rugsėjo 26 d. gavęs Laikinojo administratoriaus pritarimą, sudaręs atstovavimo sutartį su Bendrija po 7 dienų, t. y.  2022 m. spalio 3 d., pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių, susijusių su atstovavimo sutarties sudarymu, visuma pareiškėjui galėjo sudaryti objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas ėmėsi pakankamų priemonių siekiant teisme ginti savo pažeistas teises, t. y. kreipėsi į Laikinąjį administratorių dėl pritarimo, nepraleidęs Įsakymo Nr. V-174 apskundimo termino, operatyviai padavė skundą teismui, po to, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, konstatuotina, jog  nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti skundo dėl Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo Nr. V-174 panaikinimo dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), panaikinama ir pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ panaikinimo.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

        Arūnas Sutkevičius

        Virginija Volskienė