Civilinė byla Nr. e2-834-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.;  3.2.6.5.; 3.1.7.6

                                                                                                                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, 

           sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ atstovams advokatams R. J. M., E. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovams advokatams D. U. F., S. U., trečiųjų asmenų - uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ atstovui advokatui V. M., uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ atstovei advokato padėjėjai L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių procesinių dokumentų esmė

Ieškinys

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „YIT Lietuva“ (toliau ieškovė, subrangovė) prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Mitnija“ (toliau atsakovė, generalinė rangovė) priteisti: 1) 258 814,25 Eur skolą už atliktus darbus, 2) 239 312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus teisiniam pagrindui sulaikyti dalį atlyginimo; 3) 134 494,20 Eur priskaičiuotus delspinigius; 4) 8,34 procento metines procesines palūkanas; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo tokias aplinkybes: ieškovė pagal ginčo šalių sudarytą statybos subrangos sutartį yra pilnai atlikusi ir atsakovei perdavusi joje numatytus atlikti rekonstravimo darbus bei sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijusi teisę į atlyginimą už šiuos atliktus darbus. Taip pat, ieškovė yra įvykdžiusi visas sutartyje numatytas sąlygas tam, kad jai būtų išmokėta ir atsakovės pagal sutartį sulaikyta likusi mokėtina atliktų darbų kainos dalis – 10 proc. nuo kiekvienos ieškovės pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros sumos. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Lemminkainen Lietuva“ ir atsakovė 2017 01 23 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR840 (toliau ir Sutartis). Ieškovė paaiškino, kad ji veikia kaip UAB „Lemminkainen Lietuva“, teisių perėmėja. 2018 m. UAB „Lemminkainen Lietuva“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB YIT Infra Lietuva, vėliau, UAB YIT Infra Lietuva buvo reorganizuota – prijungta prie uždarosios akcinės bendrovės „YIT KAUSTA“, kuri po reorganizavimo veiklą tęsia nauju pavadinimu – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“. Reorganizavimas įvykdytas vadovaujantis LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.97 straipsnio 3 dalyje numatytu prijungimo būdu, kai prie bendrovės, kuri tęsia veiklą, ir kuriai pereina visos reorganizuojamos bendrovės teisės ir pareigos, prijungiama bendrovė, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo pasibaigia. Užbaigus reorganizavimą, reorganizuotos UAB „Lemminkainen Lietuva“ veiklą tęsia ieškovė, t. y. UAB „YIT Lietuva“.

3.       Pagal sudarytą Sutartį ieškovė, kaip Subrangovė, įsipareigojo pagal atsakovės, kaip Generalinio rangovo, pateiktą techninį darbo projektą, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti statinių: (i) EYSA-15-012; (ii) EYSA-15-019; (iii) EYSA-15-015; (iv) EYSA-15-011; (v) EYSA-15-013; (vi) EYSA-15-021 (Objektai) rekonstravimo darbus (Darbai), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas ir Atsakovas Sutartyje numatė, kad atsiskaitoma už atliktus Darbus pagal faktiškai tinkamai atliktus ir atsakovės priimtus Darbų kiekius. Sutarties 2.1 punkte šalys numatė, kad: 1) Darbų orientacinė kaina yra 3137587,63 Eur plius PVM (Darbų kaina); 2) atsiskaitoma pagal faktiškai tinkamai atliktus ir Generalinio rangovo priimtus Darbų kiekius pagal Sutarties priede Nr. 3 (Darbų kiekių ir kainų žiniaraštis) suderintus vienetinius Darbų įkainius; 3) mokėjimai už atliktus Darbus Subrangovui atliekami be PVM. Subrangovas įsipareigoja PVM sąskaitose-faktūroje nurodyti pastabą „Atvirkštinis apmokestinimas“.

4.       Pagal Sutarties 2.6 punktą „Subrangovas įgyja teisę pateikti Generaliniam rangovui sąskaitą faktūrą už pagal šią Sutartį tinkamai atliktus Darbus/jų dalį pagal tarpinius Aktus, tik tada, kai abi Šalys be pastabų pasirašo tarpinį atliktų Darbų aktą ar Galutinį Darbų perdavimo aktą šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais“. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpinius atliktų Darbų aktus, ieškovė jų pagrindu pagal Sutartį pateikė atsakovei apmokėjimui sąskaitas faktūras 3 893 247,30 Eur be PVM sumai. Darbų kainos dalis, kurią ieškovei turėjo apmokėti atsakovė (be sulaikytų sumų) – 3503922,56 Eur. Darbų kainos dalis, kurią ieškovei apmokėjo atsakovė – 3245108,31 Eur. Taigi, likusi neapmokėta atsakovės už atliktus ir priimtus Darbus suma – 258 814,25 Eur.

5.       Vadovaujantis Sutarties 2.7.2 punktu, kuris numato, kad šalių susitarimu yra sulaikoma 10 % (dešimt procentų) Darbų kainos nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros sumos (be PVM), per šį laikotarpį iš viso buvo sulaikyta 389 324,74 Eur suma. Atsakovė yra grąžinusi 52 944,81 Eur. Taigi, atsakovės žinioje yra likusi sulaikyta iš viso 336 379,93 EUR suma. Ginčo dėl šių sumų nėra, šalys papildomai tai yra patvirtinę ir 2019 09 30 tarpusavio skolų suderinimo akte, kuriame nurodė, kad atsakovės ieškovei už atliktus Darbus mokėtina suma sudaro 595 194,18 Eur.

6.       Šalys Sutartyje numatė pateiktų sąskaitų-faktūrų apmokėjimo tvarką, kurios atsakovė pilnai nesilaikė. Sutarties 2.7 punkte šalys nustatė tokią atsiskaitymo už atliktus Darbus tvarką: sąskaitoje faktūroje nurodytą Darbų kainos dalį be PVM, atėmus sulaikymo sumą (10 % nuo pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros), Generalinis rangovas sumoka Subrangovui per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai Generalinis rangovas gauna apmokėjimą už šiuos Darbus iš Objektų užsakovo; Generalinis rangovas įsipareigoja pateikti informaciją Subrangovui apie iš Užsakovo gautas lėšas, Subrangovui paprašius. Negaudama likusio apmokėjimo, 2019 04 30 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti ir informaciją apie iš Užsakovo gautas lėšas, kaip tai yra numatyta Sutarties 2.7.1 punkte. Į šį prašymą atsakovė neatsakė.

7.       Šalys Sutartyje taip pat numatė ir tai, kada bei kokiomis sąlygomis atsakovė privalo išmokėti sulaikytą Darbų kainos dalį. Šios tvarkos atsakovė taip pat nesilaiko ir be teisinio pagrindo laiko sulaikytą Darbų kainos dalį. Sutarties 2.7.2 punkte šalys taip pat numatė, kad yra sulaikoma 10% (dešimt procentų) Darbų kainos suma nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros sumos (be PVM). Šalys susitarė, kad sulaikytą sumą Generalinis rangovas sumoka Subrangovui per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai įvyksta visos šios Sutartyje nurodytos sąlygos: 1) šalys pasirašo Sutarties 6.7 punkte numatytą Galutinį Darbų perdavimo aktą; 2) Subrangovas pateikia 10 (dešimties) procentų atliktų Darbų kainos (be PVM) dydžio Generaliniam rangovui priimtino banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, užtikrinančią garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, galiojančią 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo Galutinio Darbų perdavimo akto pasirašymo dienos, kurios tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su Generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už garantiją patvirtinančius dokumentus; 3) Užsakovas perveda sulaikytas sumas Generaliniam rangovui. 

8.       Ieškovei užbaigus Darbus objektuose EYSA-15-019, EYSA-15-015, EYSA-15-012 ir EYSA-15-018, šalys 2018 10 05 pasirašė šių objektų Galutinius darbų perdavimo aktus Nr. 3-6. Siekdama gauti sulaikytą Darbų kainos dalį, 2018 12 04 ieškovė pateikė atsakovei ir šių objektų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo garantijas atitinkamai 35 558,38 EUR, 1 526,30EUR, 99 747,12 EUR ir 102 485,00 EUR sumoms. Ieškovė atsakovei nėra pateikusi garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo garantijos tik vienam likusiam objektui – EYSA-15-011, kurio galutinį darbų perdavimo aktą Nr. 7 ieškovė pasirašė vienašališkai. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma šiam likusiam objektui yra 97 067,51 Eur. Ieškovė pažymi, kad šios sumos neprašo priteisti, nes laiko, kad pagrindas jos sulaikymui pagal Sutarties 2.7.2 punktą, kol ieškovė, siekdama gauti šią sumą nepateikė atsakovei Sutartyje numatytos garantijos, nėra išnykęs. Taigi, 239 312,42 Eur (336 379,93 – 97 067,51) sumos sulaikymui teisinis pagrindas atsakovei laikyti išmokėtiną Darbų kainos dalį pagal Sutartį yra išnykęs.

9.       Atsižvelgiant į tai, ieškovė šiuo ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą 258814,25 Eur Darbų kainos dalį pagal šalių pasirašytus Darbų aktus ir pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, bei 239 312,42 Eur Darbų kainos dalį, kurios sulaikymui teisinis pagrindas išnyko, viso 498 126,67 Eur. 

10.       CK 6.258 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 8.3 punktas numato, kad Generaliniam rangovui vėluojant atsiskaityti su Subrangovu Sutartyje numatytais terminais, Generalinis rangovas, Subrangovui pareikalavus, privalo mokėti 1 % (vieno procento) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą savaitę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė taip pat prašo priteisti 134 494,20 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo pagal Sutartį nesumokėtų piniginių sumų už paskutinius 6 (šešis) mėnesius (arba 27 savaites) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11.       Be to, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti ir procesines palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

12.       CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šiuo atveju yra taikytinas specialusis įstatymas – LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu“. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (2020 10 22) taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0,34 proc., ieškovė prašo priteisti procesinės palūkanos, kurios yra 8,34 % (aštuoni ir trisdešimt keturios šimtosios procento).

13.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, ieškinį patenkino. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. padavė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio.

 Priešieškinys

14.       Atsakovė UAB „Mitnija“ pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuose prašo priteisti iš ieškovės UAB „YIT Lietuva“ 1 606 299,74 Eur sumą, kurią sudaro: 1) Objekto EYSA-15-011 defektų pašalinimo (darbų perdarymo iš naujo) išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM; 2) Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos – 2 702,20 Eur be PVM; 3) Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių suma sudaro 2 500 Eur be PVM; 4) Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos 2 405,61 Eur be PVM; 5) Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sąnaudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų pašalinimo būdo nustatymu – 1 274,16 Eur be PVM; 6) 170 907,86 Eur delspinigiai; 6) sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainą 22 762,12 Eur suma dėl neišlaikytų betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų; 7) priteisti 8,33 (aštuonis ir trisdešimt tris šimtąsias) procento procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

15.       Prieštaravimuose, priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje nurodo tokias faktines aplinkybes: subrangovas ir Generalinis rangovas 2017 01 23 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR840 (Sutartis), pagal kurią Subrangovas įsipareigojo pagal Generalinio rangovo pateiktą techninį darbo projektą, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti statinių: 1) EYSA-15-012; 2) EYSA-15-019; 3) EYSA-15-015; 4) EYSA-15-011; 5) EYSA-15-013; 6) EYSA-15-021 (Objektai) rekonstravimo darbus (Darbai), kurių užsakovas yra NSPA (NATO SUPPORT AND PROCUREMENT ORGANIZATION, Užsakovas), o Generalinis rangovas įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). 

16.       Darbus Subrangovas atliko pagal Generalinio rangovo pasitelkto trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelprojektas“ parengtą techninį darbo projektą Nr. BD-01.01_011_LT, kurio Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Objekto EYSA-15-011 rekonstrukcijos tikslas - <...> užtikrinti (duomenys neskelbtini) karinio aerodromo funkcionavimą, vykdyti, kartu su kitais kariuomenės daliniais, priimančios šalies paramos funkcijas NATO, EU pajėgoms, atlikti vadovavimo ir valdymo procedūras vykdant oro policijos funkcijas bei kitas oro operacijas, kurios vykdomos iš (duomenys neskelbtini) karinio aerodromo, teikti paieškos ir gelbėjimo paslaugas visiems Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams <..>. Po rekonstrukcijos Objektą EYSA-15-011 turėjo naudoti orlaiviai C27 ir naikintuvai A10 ir F15. Siekiant šio tikslo, buvo suplanuota Objekto EYSA-15-011, esančio (duomenys neskelbtini) kariniame aerodrome, rekonstrukcija, kurios metu Subrangovas, pagal Sutartį, be kitų darbų, seną prastos būklės, suskilinėjusią, nusėtą duobėmis, be tinkamos sistemos lietaus nuotekoms pašalinti Objekto EYSA-15-011 betoninę dangą, turėjo pakeisti nauja betonine danga. Subrangovas Sutartį vykdė su esminiais trūkumais - Darbus Objektuose EYSA-15-011, EYSA-15-012, EYSA- 15-015, EYSA-15-019 vykdė pavėluotai ir nekokybiškai. Subrangovui, iš dalies ištaisius Sutarties vykdymo trūkumus, šalys pasirašė dalies Sutartyje numatytų statinių, t.y. EYSA-15-012, EYSA-15-013, EYSA-15-015, EYSA-15-019, EYSA-15-021 Galutinius Darbų perdavimo aktus: 1. Objekto EYSA-15-012 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 2. Objekto EYSA-15-013 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2017 12 21, 3. Objekto EYSA-15-015 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 4. Objekto EYSA-15-019 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 5. Objekto EYSA-15-021 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2017 12 21; 6. Objekto EYSA-15-011 Darbai pagal Sutartį vis dar nėra pilnai užbaigti, nes darbų trūkumai nepašalinti.

17.       2018 12 21 Generalinis rangovas gavo Subrangovo pranešimą Nr. 18-212 Dėl statinio EYSA-15-011 rekonstravimo darbų užbaigimo. Pranešimo dieną Subrangovas dar nebuvo parengęs ir Generaliniam rangovui perdavęs statybos darbus lydinčios dokumentacijos - Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale užfiksuota, kad dalis dokumentacijos (bandymų protokolai, datuojami 2018 12 28, 2019 01 31, 2019 02 07) pateikta tik po minėto pranešimo dienos. Be to, vis dar nebuvo atlikti Objekto EYSA- 15-011 siūlių sandarinimo projekte numatytomis medžiagomis darbai (šie darbai užbaigti tik 2019 06 05, t.y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo šio pranešimo dienos), taip pat tik dalis betono dangos buvo paženklinta. Subrangovas taip pat vis dar nebuvo pašalinęs tuo metu žinomų defektų (sugadintos įvažiavimo į objektą dangos atstatymas) - šalys dar 2019 03 15 susirašinėjo dėl Objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo terminų, kurie Generaliniam rangovui nebuvo priimtini, nes Subrangovas planavo tuo metu žinomus defektus pašalinti tik 2019 06 24. Pažymi, kad Subrangovas 2019 04 09 vis dar nebuvo pateikęs Generaliniam rangovui priimtinų Objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo terminų. Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui pateikė pretenziją Nr. 1-10561 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kurioje dar kartą pažymėjo, kad Subrangovo darbai dar neužbaigti: 1. neatlikti siūlių sandarinimo projekte numatytomis medžiagomis (faktiškai siūlių sandarinimo darbus užbaigė tik 2019 06 05), 2. atliko tik dalį dangų dažymo darbų bei nepašalino defektų (sugadintos įvažiavimo į objektą dangos atstatymo darbai nebuvo atlikti),

18.       Objekte EYSA-15-011 rekonstrukcijos darbus Subrangovas vykdė ne tik nesilaikydamas sutartų terminų, bet ir nekokybiškai. Be defekto (neišlaikytas betono dangos paviršiaus lygumo reikalavimas), Objekte EYSA-15-011 užfiksuoti papildomi defektai - betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje. Apie šiuos defektus Generalinis rangovas Subrangovą 2019 04 19 informavo el. laišku, tačiau Subrangovas į šį pranešimą neatsakė. Šiai dienai Subrangovas šių defektų vis dar nepašalino, nors privalėjo tą padaryti. Tarp šalių nėra ginčo dėl Objekto EYSA-15-011 defektų (betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobučių paviršiuje atsiradimas) fakto. Nuo šių defektų užfiksavimo momento (2019 04 19) Generalinis rangovas ragino Subrangovą nustatyti defektų atsiradimo priežastis, pateikti defektų pašalinimo būdą ir atlikti defektų šalinimo darbus bei tokiu būdu tinkamai užbaigti visus Sutartyje numatytus Darbus. Šalys tarėsi dėl defektų taisymo būdo ir organizavo defektų apžiūrą, tačiau į 2020 05 07 sutartą defektų apžiūrą Subrangovas neatvyko. 

19.       2019 05 23 Generalinis rangovas Subrangovui pateikė pretenziją Nr. 1-10568 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kurioje dar kartą informavo apie Objekto EYSA-15-011 defektus, paragino apžiūrėti ir įvertinti defektus bei pateikti defektų šalinimo priežastis, tačiau Subrangovas į šią pretenziją neatsakė. Laikotarpiu nuo 2019 06 05 iki 2019 06 17 šalys el. laiškais susirašinėjo dėl defektų priežasties nustatymo. 2019 06 11 Subrangovo atstovas el. laišku patvirtino, kad 2019 metų 25-26 savaitę užtaisys betono paviršiaus ištrupėjimus, t.y. Subrangovas įsipareigojo pašalinti Objekto EYSA-15-011 defektus - betoninės dangos paviršiaus eroziją, trupėjimą, atsisluoksniavimą, lukštenimąsi, duobutes paviršiuje, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė. Generalinis rangovas 2019 07 04 Subrangovui pateikė pretenziją Nr. 1-10578, kuria informavo apie atsiradusius vandens surinkimo latakų defektus bei trūkius betono dangoje ir priminė, kad vis dar nepateikė atsakymo į 2019 05 23 pretenziją Nr. 1-10568, trūkumų nepašalino. Buvo išsiųstos dar dvi pretenzijos. Subrangovui, ignoruojant pretenzijas ir raginimus šalinti defektus, 2019 08 06 Generalinis rangovas pateikė pakartotinę pretenziją Nr. 1-10584, kuria įspėjo, kad: Subrangovui nesiimant jokių realių Objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo darbų, tokį Subrangovo elgesį Generalinis rangovas laiko piktybišku atsisakymu šalinti defektus; remiantis Sutarties 6.3 punktu, kuris numato 150 Eur baudą už nesavalaikį defektų šalinimą, Generalinis rangovas pradėjo skaičiuoti Subrangovui taikytiną baudą už vengimą šalinti Objekto EYSA- 15-011 defektus, kuri pretenzijos dienai sudarė 16.350,00 Eur; Objekto EYSA-15-011 Darbai, kurie yra atlikti su defektais (betono dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje), yra laikomi nebaigtais ir neperduotais Generaliniam rangovui Galutiniu Darbų perdavimo aktu; Generalinis rangovas laiko, kad Subrangovui nešalinant defektų, Subrangovas vėluoja užbaigti Objekto EYSA-15-011 Darbus ir Generalinis rangovas, vadovaujantis Sutarties 8.4 punktu, turi teisę skaičiuoti 1% (vieno procento) dydžio nuo laiku neatliktų Darbų kainos delspinigius už kiekvieną pavėluotą savaitę; Generalinis rangovas, remdamasis Sutarties 4.2.5 punktu, kuris numato, kad Subrangovui nešalinant defektų, Generalinis rangovas turi teisę Defektus pašalinti savo arba trečių šalių jėgomis Subrangovo sąskaita, Generalinis rangovas pradėjo trečiųjų šalių, galinčių ištaisyti Objekto EYSA-15-011 defektus, paiešką.

20.       2019 08 09 Subrangovas pateikė atsakymą į pretenziją Nr. 1-10584, iš rašto turinio akivaizdu, kad: 1) Subrangovas patvirtino, kad defektai <...> atsidaro po žiemos periodo <...>, 2) Subrangovas nurodė, kad reikia nustatyti defekto atsiradimo priežastį. Laikotarpiu nuo 2019 04 19 pranešimo apie paaiškėjusius defektus iki 2019 08 06 Subrangovo veiksmai apsiribojo formaliu susirašinėjimu su Generaliniu rangovu dėl defektų, Subrangovas defektus apžiūrėjo tik 2019 06 27, t.y. pradėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pranešimo apie defektus gavimo dienos (2019 04 19), Subrangovas <...> bandė konsultuotis dėl defekto atsiradimo priežasčių <...>. 2019 11 07 įvyko Subrangovo, Vilniaus G. Technikos Universiteto (VGTU) atstovo, Generalinio rangovo ir Užsakovo atstovo susitikimas (duomenys neskelbtini), kurio protokolu konstatuota, kad: 1) vis dar nėra žinoma defektų priežastis, nes VGTU atliktame tyrime buvo naudota netinkama tyrimo metodologija, 2) Subrangovas įpareigotas iki 2019 11 14 paruošti ir pateikti defektų šalinimo darbų technologiją. Kadangi vis dar nebuvo žinoma defektų atsiradimo priežastis Subrangovui bus taikoma atsakomybė už defektų šalinimo darbų technologiją ir rezultatą, 3) Defektų šalinimo darbai turi būti pradėti ir užbaigti 2019 metais. Subrangovas 2019 11 14 Užsakovui el. paštu pateikė defektų šalinimo darbų technologiją ir: 1) paprašė, kad Užsakovas patvirtintų pateiktą Objekto defektų šalinimo darbų technologiją, 2) paprašė leidimo pradėti defektų šalinimo darbus. 2019 12 12 Subrangovas Generaliniam rangovui pateikė dar vieną defektų šalinimo darbų pasiūlymą, kurį sudarė: 1) įrengtos betono dangos dalies, kurioje nustatyti 4-to lygio paviršiaus defektai skalėje nuo 1 iki 5, dalinio išardymo ir naujos betono dangos toje zonoje įrengimo technologinė kortelė, 2) naujai įrengiamos ir esamos betono dangos paviršiaus papildomo padengimo apsaugine medžiaga SINAK S-102 arba (duomenys neskelbtini) technologinė kortelė.

21.       Aiškinantis defektų atsiradimo priežastis kilo klausimas, ar Objekto betonavimo darbams panaudotas betonas atitinka Objekto EYSA-15-011 techninio darbo projekto reikalavimus, tame tarpe ir klausimas, ar įtraukto oro kiekis betone atitinka techniniame darbo projekte numatytus reikalavimus (projekte numatyta, kad įtraukto oro kiekis betone turi būti 4-6 % nuo betono tūrio). Todėl Generalinis rangovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Technologijos Institutą su prašymu ištirti oro dalelių kiekį Subrangovo Objekte EYSA-15-011 išlietame betone. Laikotarpiu nuo 2019 04 19 iki 2020 04 02 Subrangovas neneigė nei Objekto EYSA-15-011 atsiradusių defektų, nei savo atsakomybės už defektus. Subrangovas teikė defektų šalinimo technologiją ir siūlė savo kaštais atlikti defektų šalinimo darbus pagal Subrangovo teikiamą defektų šalinimo technologiją. Po 2020 04 02 Subrangovo pozicija kardinaliai pasikeitė. 2020 04 03 Subrangovas Generaliniam rangovui atsiuntė raštą Nr. COS-YIT-2020-KA-274, kuriame pranešė, kad, remiantis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto atliktų oro dalelių betone rezultatais, Subrangovas nėra atsakingas už Objekte EYSA- 15-011 atsiradusius defektus ir negali prisiimti šių defektų šalinimo išlaidų.

22.       2020 04 15 Generalinis rangovas, nesutikdamas su Subrangovo pozicija, pateikė raštą Nr. 1-10614, kuriame: 1) nesutiko, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto išvada dėl oro kiekio eliminuoja Subrangovo atsakomybę už Defektus; 2) pabrėžė, kad Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašomas tik tuomet, kai visi Darbai pagal Sutartį atlikti kokybiškai, o iškilę defektai pašalinti; 3) akcentavo, kad Subrangovas Darbus atliko su defektais, kurių nepašalino; 4) nurodė, kad Generalinis rangovas turi teisę nepriimti ir nemokėti už nekokybiškai atliktus Darbus; 5) priminė, kad Generalinis rangovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už netinkamai atliktus Darbus Subrangovui tol, kol pastarasis pašalins Sutarties vykdymo trūkumus ir kad Sutartyje sulaikyti mokėjimai yra skirti Subrangovo įsipareigojimų užtikrinimui. 2020 07 15 Subrangovas raštu Nr. COS-YIT-2020-VV-569 Generaliniam rangovui atsiuntė vienašališkai pasirašytą Objekto EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktą Nr. 7. 2020 07 16 Generalinis rangovas raštu Nr. 1-10621 atmetė Subrangovo vienašališkai pasirašytą Objekto EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktą Nr. 7, nurodydamas, kad: Darbų perdavimo - priėmimo aktas laikytinas dokumentu, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie Sutartyje nurodytų Darbų atlikimą, jų atitikimą Sutarties sąlygoms; kadangi Subrangovas vis dar nepašalino Darbų defektų, Generalinis rangovas pagrįstai laiko, kad Subrangovas nėra užbaigęs visų Sutartyje numatytų Darbų, todėl nėra pagrindo nei realizuoti Sutarties 6.7 punkte numatytą galutinę Darbų priėmimo - perdavimo procedūrą, nei pasirašyti Galutinį Darbų perdavimo aktą; atsižvelgiant į tai, kad Subrangovo vienašališkai pasirašytas Galutinis Darbų perdavimo aktas Nr. 7 yra neteisėtas, todėl negaliojantis ir nei vienai iš Šalių nesukuria jokių teisių ir įsipareigojimų, Generalinis rangovas minėtą aktą, kaip niekinį, grąžina Subrangovui. 2020 09 30 Generalinis rangovas Subrangovui pateikė pranešimą Nr. 1-10622, kuriame informavo, kad: Subrangovui nešalinant Objekto EYSA-15-011 defektų (betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobučių paviršiuje atsiradimas), Generalinis rangovas Subrangovo sąskaita pradės minėtų defektų šalinimo darbus; Generalinis rangovas, pašalinęs defektus, patirtas defektų šalinimo išlaidas bei visus dėl defektų patirtus nuostolius vienašališkai įskaitys į Subrangovui mokėtinas sumas; Preliminari defektų šalinimo kaina, žinoma pranešimo dienai, yra 448.120,97 Eur be PVM; priminė, kad Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui yra pateikęs pretenziją, kurioje reikalavo sumokėti 149.774,88Eur delspinigius už vėlavimą atlikti Darbus sutartiniais terminais ir kompensuoti Generalinio rangovo patirtus nuostolius sumoje 5.202,20Eur, o taip pat dėl nekokybiškai atliktų darbų Generalinis rangovas sumažino Subrangovo atliktų Darbų kainą 22.762,12 Eur suma.

23.       Generalinis rangovas su trečia šalimi SIA A7 Betons 2020 11 13 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR198, kurios pagrindu trečioji šalis ištaisys defektus - betoninės dangos paviršiaus eroziją, trupėjimą, atsisluoksniavimą, lukštenimąsi, duobutes paviršiuje. Defektų šalinimo kaina, numatyta šioje sutartyje yra 359.999,01 Eur be PVM. Prieš pradedant defektų šalinimo darbus, trečioji šalis SIA A7 Betons kreipėsi į akredituotą laboratoriją Betono tyrimų centras, esančią (duomenys neskelbtini), su tikslu nustatyti geriausią įmanomą defektų pašalinimo metodą. Laboratorija ištyrė betono paviršiaus erozijos stabdymo būdą frezuojant ir dengiant chemikalais bei išbandant šalčio ciklais. Laboratorija daro išvadas, kad naudojant hidrofobizuojantį impregnantą Sto StoCryl HC 100 ant nufrezuoto betono paviršiaus iš esmės pagerėja betono paviršiaus apsauga nuo betono erozijos, trupėjimo, lukštenimosi, atsisluoksniavimo. Būtent šią medžiagą SIA A7 Betons naudos betono paviršiaus apdorojimui. 2020 11 26 Generalinis rangovas kartu su Užsakovo atstovu atliko defektuotos betono dangos apžiūrą. Objekte EYSA-15-011 Subrangovas paklojo 9210 m2 betono dangos (įskaitant ir betone esančią latako konstrukciją), iš kurios 2020 11 26 datai 7265,77 m2, t.y. 78,89 proc. visos betono dangos yra nekokybiška.

24.       Dėl Subrangovo prievolės visus Sutartyje numatytus Darbus atlikti kokybiškai: Ginčo šalys veikė Statybos subrangos sutarties Nr. SR840 pagrindu. Sutartis nenurodo, kad užbaigus atskiro Sutartyje numatyto statinio darbus ir pasirašius tokio statinio Galutinį Darbų perdavimo aktą, tačiau Subrangovui netinkamai vykdant kitus sutartinius įsipareigojimus (pvz.: nešalinant defektų, neužbaigiant kito Sutartyje numatyto statinio rekonstravimo darbų), sumažėja ar apribojamos Generalinio rangovo teisės naudotis atitinkamos gynybos priemonėmis, tame tarpe teise nepriimti nekokybiškai atliktų darbų, nemokėti už nekokybiškai atliktus darbus ir/ar teisė nemokėti „sulaikytų“ pinigų tol, kol Sutarties vykdymo trūkumai nėra pašalinami. Be kitų Sutartyje numatytų Darbų, Subrangovas Sutartimi įsipareigojo seną prastos būklės, suskilinėjusią, nusėtą duobėmis, be tinkamos sistemos lietaus nuotekoms pašalinti Objekto EYSA-15-011 betoninę dangą pakeisti nauja betonine danga su tikslu, kad Objektą EYSA-15-011 galėtų naudoti orlaiviai C27 ir naikintuvai A10 ir F15, t.y. Subrangovas Sutartyje įsipareigojo dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ir jo perdavimo Generaliniam rangovui. Tarp šalių nėra ginčo, kad Objekte EYSA-15-011 užfiksuoti Subrangovo atliktų Darbų defektai - naujai įrengtos betono dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje. Apie šiuos defektus Generalinis rangovas ne kartą informavo Subrangovą. Darbų trūkumai šiuo atveju reiškia esminį Sutarties pažeidimą, už kurį atsakingas Subrangovas. Subrangovas neginčijo nei defektų atsiradimo fakto, nei savo atsakomybės už defektus. Be to, Subrangovas įsipareigojo savo kaštais šalinti naujai įrengtos betono dangos defektus, tačiau įsipareigojimų pašalinti defektus ir Generaliniam rangovui perduoti tinkamos kokybės Objekto EYSA-15-011 Darbus neįvykdė. Galiausiai, Subrangovas 2020 04 03 nepagrįstai atsisakė savo kaštais ištaisyti savo atliktų Darbų trūkumus. Kadangi Subrangovas neįvykdė vienos iš esminių sutartinių pareigų - visus Darbus atlikti kokybiškai, Sutartimi Generalinis rangovas negavo to, ką pagrįstai pagal Sutartį tikėjosi gauti. Dėl Subrangovo netinkamai atliktų Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų nebuvo pasiektas, dėl betoninės dangos defektų Objekto EYSA-15-011 naudojimas iš esmės yra apsunkintas ir nesaugus naudoti pagal numatytą Objekto paskirtį - orlaivių C27 ir naikintuvų A10 ir F15 variklių paruošimo vieta, orlaivių švartavimosi vieta, naikintuvų laukimo vieta. Faktinės aplinkybės rodo, kad Subrangovas jokiais būdais negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu visas pareigas pagal Sutartį, kadangi jo atliktų Darbų rezultatas Objekte EYSA-15-01 yra netinkamos kokybės; o vien Darbų atlikimo faktas nesuteikia teisės reikalauti sumokėti už nekokybiškai atliktus Darbus. 

25.       Dėl Generalinio rangovo teisės nepriimti nekokybiškai atliktų Darbų ir už juos nemokėti. Viena iš esminių Subrangovo prievolių, įtvirtintų ir teisės aktuose, ir Sutartyje - prievolė visus Darbus, įskaitant ir defektų pašalinimo, atlikti laiku ir kokybiškai. Subrangovas šiai dienai nėra pilnai atlikęs ir Generaliniam rangovui perdavęs visus Sutartyje numatytus atlikti rekonstravimo darbus bei nėra Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijęs teisę į atlyginimą už šiuos atliktus darbus. Sutartyje šalys susitarė dėl Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygų bei tvarkos: Generalinis rangovas įsipareigojo <...> priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus <...> (Sutarties 1.1 punktas), Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiškas atliktus Darbus <...> (Sutarties 5.1.4 punktas), Generalinis rangovas <...> Galutinį Darbų perdavimo aktą pasirašo per 3 (tris) darbo dienas po to, kai yra ištaisyti visi Generalinio rangovo nurodyti trūkumai (Sutarties 6.4 punktas), Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašomas tik Subrangovui tinkamai ir pilnai atlikus visus Sutartyje numatytus Darbus ir tinkamai įvykdžius kitus savo įsipareigojimus, t.y. <...> ištaisius visus defektus <...>. Laikoma, kad Darbai yra priimti tik tada, kai Generalinis rangovas be pastabų pasirašo Galutinį Darbų perdavimo aktą (Sutarties 6.7 punktas). Šalys taip pat numatė atvejus, kai Generalinis rangovas turi teisę nepriimti Darbų ir už juos nemokėti: Generalinis rangovas turi teisę sustabdyti Darbų priėmimą ar tolimesnį Darbų vykdymą, kol bus pašalinti trūkumai, arba atsisakyti priimti netinkamai Subrangovo atliktus Darbus (Sutarties 4.2.2 punktas), jei Subrangovas atliko Darbus pažeisdamas Techninį darbo projektą ar šioje Sutartyje numatytas sąlygas ar nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų, pažeidė statybos darbų technologiją arba nesilaikė nustatytų statinio normatyvinių kokybės reikalavimų, naudojo nekokybiškus statybos produktus, įrenginius, neatitinkančius atitikties dokumentų, reikalavimų, nurodytų statinio projekto techninėse specifikacijose ir kitų teisės aktų reikalavimų <...> Generalinis rangovas <...> turi teisę <...> nepriimti ir nemokėti už nekokybiškai atliktus Darbus (Sutarties 8.8 punktas). Kadangi Subrangovas Darbus Objekte EYSA-15-011 atliko su defektais ir defektų savo kaštais nepašalino, nors privalėjo tą padaryti, nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo laikyti, kad Subrangovas pilnai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, Subrangovui nepašalinus defektų, Generaliniam rangovui nekilo prievolė priimti nekokybiškai atliktus Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbus ir pasirašyti Galutinį Darbų perdavimo aktą. Pažymi, kad visas PVM sąskaitas faktūras už atliktus Darbus, įskaitant ir už Objekto EYSA- 15-011 rekonstrukcijos darbus, Subrangovas Generaliniam rangovui pateikė dar prieš paaiškėjant Objekto EYSA-15-011 defektams ir dar neužbaigus visų Objekto EYSA15-011 rekonstrukcijos darbų: defektai paaiškėjo 2019 04 19, siūlės pagal projektinius sprendinius užsandarintos tik 2019 06 05, o vėliausios PVM sąskaitos faktūros data yra 2019 02 20. Generalinis rangovas neturėjo ir neturi pareigos jų pilnai apmokėti dėl jau aukščiau aptartų nuostatų. PVM sąskaitas faktūros už Darbus gali būti apmokėtos tik Subrangovui tinkamai užbaigus visus Darbus, t.y. pašalinus Objekto EYSA-15-011 defektus. Todėl laikytina, kad Subrangovas Darbų pagal Sutartį neužbaigė, Generaliniam rangovui nekilo prievolė priimti nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų ir pasirašyti Galutinio Darbų perdavimo akto, reikalavimo teisė į nekokybiškai atliktų darbų apmokėjimą neatsiranda, t.y. Subrangovas neįgijo teisės į atlyginimą už nekokybiškai atliktus Objekto EYSA-15-011 Darbus, kadangi Subrangovas neįgijo teisės į atlyginimą už nekokybiškai atliktus Darbus, Generalinis rangovas nelaikytinas vėlavusiu išmokėti sumą, kurios apskritai neturėjo prievolės mokėti.

26.       Dėl vienašališko Darbų perdavimo: 2020 07 16 Generalinis rangovas el. paštu gavo Subrangovo 2020 07 15 pranešimą Nr. COS-YIT- 2020-VV-569, kuriame nurodoma, kad Generalinis rangovas <...> nepasirašė Objekto priėmimo - perdavimo akto, dėl šios priežasties Subrangovas pasirašo nurodytą aktą vienašališkai. Šiuo atveju tarp Subrangovo ir Generalinio rangovo kilo ginčas dėl netinkamų statybos darbų atlikimo. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Taigi, Subrangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą Darbą, įskaitant ir „sulaikytą“ atlyginimo dalį, lemia jo pareigos Darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (LR CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Subrangovui atliekant Sutartyje numatytus Darbus buvo pastebėti Darbų trūkumai - betono dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje, apie kuriuos Subrangovas buvo informuotas kartu raginant minėtus defektus ištaisyti. Subrangovas defektų nepašalino, Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų neužbaigė, todėl Generalinis rangovas Galutinio Darbų perdavimo akto nepasirašė. Ginčo kontekste aktuali Sutarties 6.7 punkto nuostata, jog Darbai laikomi priimtais tik tada, kai Generalinis rangovas be pastabų pasirašo Galutinį Darbų perdavimo aktą. Tarp šalių nėra ginčo, kad Subrangovas Objekto EYSA-15-011 Darbus atliko su trūkumais. Daro išvadą, kad Subrangovo vienašališkai pasirašytas Galutinis Darbų perdavimo aktas Nr. 7 yra neteisėtas, todėl negaliojantis ir nei vienai iš šalių nesukuria jokių teisių ir įsipareigojimų.

27.       Dėl 10 (dešimt) proc. Darbų kainos mokėjimų sulaikymo: Sutartimi šalys susitarė dėl Subrangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo, numatydamos - mokėjimų „Sulaikymo“ sutartines sąlygas. Sutarties nuostatos numato, jog, atlikdamas mokėjimus, Generalinis rangovas sulaikys 10 (dešimt) proc. Darbų kainos sumą nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros sumos. Sutarties 7.3 punktas nurodo, jog pagal <...> Sutarties 2.7.2 punktą sulaikytos sumos yra skirtos užtikrinti Subrangovo prievolių, susijusių su atliktų Darbų kokybe, ir kitų Subrangovo prievolių, nustatytų Sutartyje ar kylančių iš Sutarties ar įstatymo, tinkamą vykdymą Sutarties galiojimo ir garantiniu laikotarpiu. Esant atliktų Darbų, jų rezultato trūkumams ir/ar defektams, Subrangovui tokių trūkumų/defektų nepradėjus šalinti ar nepašalinus laiku, Generalinis rangovas turi neatšaukiamą teisę sulaikytą sumą panaudoti tokiems defektams ir trūkumams pašalinti, taip pat ši suma gali būti panaudota Generalinio rangovo išlaidoms ir/arba nuostoliams, patirtiems dėl Darbų defektų ir/arba trūkumų pašalinimo, atlyginti <...>. Subrangovui nešalinant trūkumų, Generalinis rangovas turi teisę Subrangovo atliktų Darbų trūkumus pašalinti Subrangovo sąskaita, t.y. naudodamas sulaikytas sumas, Generalinis rangovas turi teisę sulaikytą mokėjimų sumą panaudoti patirtiems nuostoliams kompensuoti. Sutarties 2.7.2 punkte nurodoma, jog pagal Sutartį sulaikytą 10 (dešimt) proc. darbų kainos sumą Generalinis rangovas sumoka Subrangovui <...> per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai įvyksta visos sąlygos: (i) Šalys pasirašo Sutarties 6.7 punkte numatytą Galutinį Darbų perdavimo aktą, (ii) Subrangovas pateikia 10 (dešimties) procentų atliktų Darbų kainos (be PVM) dydžio Generaliniam rangovui priimtino banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, užtikrinančią garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, galiojančią 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo Galutinio Darbų perdavimo akto pasirašymo dienos, kurios tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su Generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už garantiją patvirtinančius dokumentus; (iii) Užsakovas perveda sulaikytas sumas Generaliniam rangovui. Vėliausios Subrangovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros data yra 2019 02 20. Tad Generalinis rangovas PVM sąskaitų faktūrų teikimo momentu nežinojo apie defektus (Objekto EYSA-15-011 betono erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje) ir negalėjo reikalauti patikslinti Subrangovo teikiamas PVM sąskaitas faktūras, sumažinant šias sąskaitas nekokybiškai atliktų darbų kaina. Generalinis rangovas neturi pareigos sumokėti šalių sutartos 10 (dešimties) proc. Darbų kainos sumos sulaikymo. Ši suma gali būti išmokėta Subrangovui tik jam tinkamai pašalinus visus Darbų defektus ir būtent po visų defektų pašalinimo šalys būtų pasirašę dvišalį Galutinį Darbų perdavimo aktą. Kadangi defektai nebuvo ištaisyti ir Galutinis Darbų perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, Generaliniam rangovui nekilo pareiga jos išmokėti, nepaisant aplinkybės, kad ši suma buvo įrašyta į Subrangovo Generaliniam rangovui išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi Subrangovas neįgijo teisės į sulaikytos sumos išmokėjimą, Generalinis rangovas nelaikytinas vėlavusiu išmokėti sumą, kurios apskritai neturėjo prievolės mokėti.

28.       Dėl griežtosios civilinės atsakomybės be kaltės, defektų pašalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo. Sutartyje numatytų Darbų atlikimas Subrangovui yra verslas, o atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma griežta atsakomybė, t.y. be kaltės. Subrangovas, specializuodamasis Sutartyje numatytų Darbų srityje, užsiimdamas ūkine - komercine veikla, kurios tikslas - pelno siekimas, turi Darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žino savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Subrangovas, būdamas savo srities profesionalas, versle veikiantis nuo 1966 m. (šaltinis: (duomenys neskelbtini)), turėjo prievolę visus Sutartyje numatytus Darbus atlikti be klaidų ar trūkumų, o jei to nepadarė, jis yra atsakingas pagal griežtosios civilinės atsakomybės be kaltės koncepciją. Subrangovas, aplaidžiai veikdamas, naudojo netinkamą Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologiją, kas lėmė defektų ir Generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimą, už kuriuos atsakomybė tenka Subrangovui. Pagal Subrangovo rizika pasirinktą darbų atlikimo technologiją, betonavimo darbai Objekte EYSA- 15-011 buvo atliekami etapais: pirmas etapas - bandymu patikrinamas atvežto betono mišinio slankumas. Patvirtinus tinkamą konsistenciją, betonas buvo paskleidžiamas ir tankinamas naudojant giluminius vibratorius bei vibroliniuotes, kol pasiekiamas projektinis aukštis, Technologinė pertrauka tarp pirmo ir antro etapo, Antras etapas - betonui sustingus tiek, kad įrengiama betoninė plokštė išlaikydavo darbuotojo svorį, paviršius būdavo užtrinamas naudojant rankines bei savaeiges betono glaistykles, taip paviršius buvo išlyginamas ir suformuojamas reikiamas nuolydis, Trečias etapas - paviršius šluotuojamas sukuriant paviršiaus tekstūrą bei purškiamas apsaugine priemone, skirta apsaugoti betoną kietėjimo metu. Remiantis Objekto EYSA-15-011 Darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos skyriuje „Informacija vartotojui“ pateikiama informacija (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004, priedas Nr. 20), <...> rekomenduojama mišinį pakloti ir sutankinti per 120 min nuo pagaminimo, įvertinant naudojamų įmaišų ir priedų, cemento tipų bei aplinkos temperatūros įtakas rišimuisi, bet ne vėliau kaip iki cemento rišimosi pradžios. Remiantis (duomenys neskelbtini) Standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“ 5 sk. „Betonui keliami reikalavimai ir patvirtinimo metodai“ 5.4 p. „Betono mišinio reikalavimai“ 5.4.5 papunktyje „Betono mišinio klojimo rekomendacijos ir kietėjančio betono priežiūra“ nurodyta viena iš pagrindinių betono mišinio klojimo rekomendacijų, <...> betono mišinys turi būti paklotas ir sutankintas iki jo konsistencijos kitimo pradžios. Antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos - kietėjančiu betono - mišiniu. Subrangovas nukrypo tiek nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004, priedas Nr. 20), tiek ir nuo minėto standarto reikalavimų. Subrangovas, kaip protingas, atidus ir turintis ilgalaikę patirtį verslininkas, Sutarties sudarymo metu turėjo ir galėjo numatyti, kad, naudojant netinkamą betono dangos įrengimo technologiją, nukrypstant nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004) ir nuo minėto standarto reikalavimų, atsiras defektai, sąlygojantys ir nuostolius. Įvertinant tai, kad ginčo situacijoje nuostolių atsiradimą apdairus ir rūpestingas verslininkas galėjo ir turėjo numatyti, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Subrangovo atsakomybė kyla be kaltės, todėl Subrangovui kyla atsakomybė už nuostolių atsiradimą ir jų atlyginimą. Subrangovas laikytinas atsakingu tiek už išlaidas, patirtas aiškinantis defektų atsiradimo priežastis, tiek ir už visus defektų pašalinimo kaštus bei Generalinio rangovo patirtus nuostolius. Subrangovas 2020 04 03, nepateikdamas jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti reikšmę konstatuojant, kad defektai atsirado ne dėl Subrangovo kaltės, atsisakė savo kaštais šalinti Objekto EYSA-15-011 defektus. Generalinis rangovas pranešė Subrangovui, kad Subrangovo sąskaita pradeda defektų šalinimo darbus pasitelkdamas trečiąją šalį (2020 09 30 Generalinio rangovo pranešimas Nr. 1-10622). Sutartyje numatyta defektų šalinimo kaina yra 359.999,01 Eur be PVM. Ši suma laikytina Generalinio rangovo žala, atsiradusia dėl Subrangovo neteisėto atsisakymo šalinti savo paties nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų defektus. Žalos dydis šiuo atveju yra aiškus, apskaičiuotas ir išreikštas pinigine suma, nurodyta Generalinio rangovo ir trečios šalies SIA A7 Betons 2020 11 13 sudarytoje Statybos subrangos sutartyje Nr. SR198. Trečiai šaliai SIA A7 Betons užbaigus Objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo darbus, turės būti atliekami Objekto EYSA-15-011 kilpų išbandymo darbai, kurių kaina 2.594,40 Eur be PVM, siūlių hermetizavimo darbai, kurių kaina 73.513,40 Eur be PVM ir dangos ženklinimo darbai, kurių kaina 9.146,55 Eur be PVM. Viso - 85.254,35 Eur be PVM. Ši 85.254,35 Eur be PVM suma laikytina Generalinio rangovo žala, kylančia dėl Subrangovo neteisėto atsisakymo šalinti savo paties nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų defektus. Žalos dydis šiuo atveju yra aiškus, apskaičiuotas ir išreikštas pinigine suma, nurodyta visų Generalinio rangovo išlaidų ir nuostolių detalizacijoje. Generalinis rangovas dėl Subrangovo kaltės taip pat patyrė ir žemiau nurodytus nuostolius ir šių nuostolių atlyginimo reikalauja reiškiamu priešieškiniu: Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos - 2.702,20 Eur be PVM. Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymus už Subrangovą atliko Generalinis rangovas ir taip patyrė papildomas išlaidas, už kurias yra atsakingas Subrangovas, Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių sumą sudaro 2.500 Eur be PVM - šias išlaidas Generalinis rangovas patyrė Subrangovui nepagrįstai atsisakius užsakyti Darbams Objekte EYSA-15-011 atlikti būtiną naikintuvų ankeravimo kilpą. Generalinis rangovas savo iniciatyva ir vadovaudamasis Sutarties 4.2.5. punkte numatyta teise, užsakė anksčiau minėtos kilpos gamybą. Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos - Generalinis rangovas, Subrangovui nepateikus Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių, po 2019 11 07 įvykusio šalių susitikimo, kuriame buvo patvirtina, kad Subrangovo pasitelkto VGTU atliktas tyrimas dėl netinkamos tyrimo technologijos yra nepatikimas, kreipėsi (duomenys neskelbtini) Technologijos Institutą, prašydamas atlikti oro dalelių betone tyrimą. Patirtos išlaidos sudaro 2.405,61 Eur be PVM. Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sąnaudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų pašalinimo būdo nustatymu - 1.274,16 Eur be PVM. Dėl Subrangovo nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų, t.y. dėl esminio Sutarties pažeidimo, Generalinio rangovo interesai buvo pažeisti, Generalinis rangovas patyrė nuostolius, todėl Subrangovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Subrangovui iš esmės pažeidus Sutartį, sutartinę prievolę netinkamai įvykdė verslo subjektas, Subrangovas privalo kompensuoti nuostolius ir sumokėti netesybas, neatsižvelgiant į jo kaltę ar kitas priežastis, nulėmusias jo negalėjimą prievolę įvykdyti (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl Subrangovo nekokybiškai atliktų Darbų defektų atsiradimo priežasčių tyrimui ir defektų pašalinimo, žala sudaro 454.135,33 Eur.

29.       Dėl delspinigių už vėlavimą: Sutartimi šalys patvirtino, kad ne tik Darbų kokybė, bet ir tikslus Darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminis Subrangovui keliamas reikalavimas, už kurio nevykdymą arba netinkamą vykdymą Subrangovui bus taikoma atsakomybė ir/arba Sutartis bus nutraukiama, o Generalinis rangovas turės teisę į netesybas, numatytas Sutartyje, bei nuostolių atlyginimą (Sutarties 1.4 punktas). Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad, jei Subrangovas vėluoja pradėti ar atlikti Darbus ar Darbų atitinkamų Darbų etapus ar neperduoda jų Generaliniam rangovui Sutartyje ar jos prieduose nustatytu laiku, Subrangovas privalo mokėti Generaliniam rangovui 1 % (vieno procento) dydžio nuo laiku neatliktų Darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą savaitę. Subrangovas, pasirašydamas Sutartį sutiko, kad Sutartyje numatytos netesybos yra teisingos ir protingos (Sutarties 1.4 punktas). Sutarties priede Nr. 4 Kalendorinis Darbų vykdymo grafikas Šalys sutarė dėl Darbų atlikimo terminų. Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui pateikė pretenziją Nr. 1-10561 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo, kurioje priskaičiavo 149.774,88 Eur delspinigius už vėlavimą atlikti Darbus sutartu laiku. Subrangovas į šią pretenziją atsakymo nepateikė. Priešieškinio pateikimo dienai, Generalinis rangovas priskaičiavo 170.907,86 Eur delspinigius už esminį Sutarties pažeidimą - Sutartyje numatytų Darbų terminų nesilaikymą. 

30.       Dėl Darbų kainos mažinimo dėl netinkamos betonavimo darbų kokybės Objekte EYSA-15-011: Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiškai atliktus Darbus, laikydamasis Sutarties nuostatų, projektinės dokumentacijos reikalavimų, Lietuvos Respublikoje nustatytų statybos darbų normatyvų ir taisyklių. Subrangovas taip pat patvirtino, kad Darbų rezultatas atitiks Sutarties sąlygas, Darbai bus atlikti be klaidų, o jei Subrangovas atliks Darbus pažeisdamas Sutartyje numatytas sąlygas, Generalinis rangovas turės teisę (įskaitant, bet neapsiribojant) nepriimti ir nemokėti už nekokybiškai atliktus Darbus, kas iš esmės reiškia Darbų kainos mažinimą. Subrangovas, atlikdamas rekonstravimo darbus Objekte EYSA-15-011, neišlaikė betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų. Kadangi Subrangovas nesilaikė esminio sutartinio įsipareigojimo Darbus atlikti kokybiškai (betonavimo darbus atliko pažeisdamas šiems darbams keliamus kokybės reikalavimus, numatytus Užsakovo Inspection and test plan/Tikrinimų ir bandymu plane), t.y. neišlaikė paviršiaus lygumo reikalavimų, todėl Generalinis rangovas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pasinaudodamas Sutarties 1.4 punktu bei Rangos sutartyje esančia baudų skaičiavimo lentele „Penalty factors for price reduction in case of failure of repeated tests and no significant impact on the whole benefit of the works/Kainos mažinimo kriterijai, jei darbai atliekami nekokybiškai“, atliko Darbų kainos už nekokybiškai atliktus betonavimo darbus mažinimo skaičiavimą, kuriuo Darbų kaina, numatyta Sutartyje mažinama 22.762,12 Eur suma. Dėl procesinių palūkanų: CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šiuo atveju yra taikytinas specialusis įstatymas - LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAPKSVPĮ). Vadovaujantis MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi , taikytina 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma, o įvertinus tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (2020 11 25) taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0,33 proc., priteistinos procesinės palūkanos, kurių norma sudaro 8,33 (aštuonis ir trisdešimt tris šimtąsias) procento.

31.       Patikslintame priešieškinyje UAB „Mitnija“ nurodo: Generalinis rangovas su SIA „A7 Betons“ 2020 11 13 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR198, kurios pagrindu SIA „A7 Betons“ įsipareigojo ištaisyti defektus - betoninės dangos paviršiaus eroziją, trupėjimą, atsisluoksniavimą, lukštenimąsi, duobutes paviršiuje (Defektai). Pradėjus Defektų šalinimo darbus ir nufrezavus paviršinį betono dangos sluoksnį, paaiškėjo, kad Defektų priežastys nėra tik betono dangos paviršiuje. Teismo ekspertas T. M. 2021 05 05 pateikė ekspertinę išvadą Nr. SS-21-02-22/1 (Ekspertinė išvada) dėl Subrangovo atliktų darbų defektų priežasčių nustatymo, kurioje nurodė, kad betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežastys yra šios: 1) netinkama betono stiprio klasė, 2) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA-15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone, 3) negranitinės kilmės užpildai, 4) netinkamas betono sutankinimas, 5) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja šio priedo gamintojas. Teismo ekspertas nurodė, kad šios priežastys lemia, jog betono paviršiaus danga trupa, sluoksniuojasi ir atšokinėja. Teismo ekspertas T. M. ir teismo ekspertas V. V., atsižvelgdami į Ekspertinėje išvadoje nustatytas Defektų priežastis, pateikė įrengtos betono dangos defektų taisymo technologiją (Ekspertinė išvada2, Priedas Nr. 1). Teismo ekspertai taip pat nustatė atliktų betonavimo darbų defektų taisymo darbų kainą, kuri ženkliai viršija Priešieškiniu prašytą priteisti Defektų pašalinimo išlaidų sumą, kurią Atsakovė didina. Priešieškiniu prašytos atlyginti Defektų šalinimui reikalingos išlaidos buvo apskaičiuotos, remiantis prielaida, kad Defektų priežastys yra tik paviršiniame betono dangos sluoksnyje ir Defektams pašalinti pakaks nufrezuoti betono dangos paviršių iki 5 mm ir papildomai specialia hidrofobizuojančia medžiaga apdoroti tik paviršinį betono dangos sluoksnį. Pradėjus Defektų šalinimo darbus, paaiškėjo, kad prielaida, jog Defektus nulėmusios priežastys yra paviršiuje ir apskaičiuotos išlaidos defektams pašalinti nėra teisinga. Pirma, 2021 04 08 defektų apžiūros po frezavimo darbų metu (Ekspertinės išvados 54 psl.) nustatytos tuštumos ir kavernos, negranitinės kilmės užpildai bei daugybiniai betono dangos giluminiai trūkiai. Ekspertinės išvados 70 psl. nurodyta, kad šie betonavimo darbų trūkumai yra Defektų priežastis. Apžiūrint nuo 2021 04 12 iki 2021 04 18 nufrezuotą betono dangos paviršių, nustatytos 5-9 mm gylio duobutės, taip pat labai blogos kokybės betono paviršius, daugybiniai įtrūkimai, kurie vietomis yra lyg tinklas (Ekspertinės išvados1 55-57 psl.). Apžiūrint nuo 2021 04 19 iki 2021 04 23 nufrezuotą paviršių, užfiksuotos duobutės iki 7 m gylio, įtrūkimas iki 14 mm, ypač bloga betono kokybė, ištrupėjo dolomitinės skaldos užpildas (Ekspertinės išvados1 58-60 psl.). Apžiūrint nuo 2021 04 26 iki 2021 04 30 nufrezuotą paviršių, nustatyta vidutinė betono kokybė, daug smulkių duobučių iki 13 mm gylio, dalies nufrezuoto paviršiaus kokybė bloga (daugybinės didesnės ir mažesnės, netolygaus paviršiaus į gylį ir skirtingo gylio duobutės, kai kurių duobučių gylis net 11 mm). Apžiūrint nuo 2021 05 03 iki 2021 05 05 nufrezuotą paviršių, nustatyta bloga nufrezuoto paviršiaus būklė: daugybinės didesnės ir mažesnės netolygaus paviršiaus į gylį ir skirtingo gylio duobutės. Kai kurių duobučių gylis net 12, 14 mm. Ypač blogas paviršius betono plote nuo 6 iki 13 kvadratų. Antra, atlikus betono kernų stiprumo bandymus paaiškėjo, kad sukloto betono klasė neatitinka reikalavimų betono stiprio klasei C30/37. 2021 04 27 UAB „Testlita“ atliko betono kernų gniuždymo stiprio bandymus (Ekspertinės išvados1 61-68 psl.). Šių bandymo rezultatai parodė, kad betono bandinių gniuždymo stipris yra ženkliai mažesnis negu reikalaujama betono klasė C30/37, kuri buvo numatyta techniniame darbo projekte. Ši naujai nustatyta aplinkybė leidžia teigti, kad objekte suklotas žemesnės klasės betonas negu buvo numatyta techniniame darbo projekte, kadangi esama betono danga netenkina C30/37 betono klasei keliamų reikalavimų. Ekspertinės išvados 70 psl. nurodyta, kad netinkama betono stiprio klasė, dėl kurios sumažėja betono atsparumas apkrovoms, betonas tampa neatsparus šaldymo/atšildymo poveikiams, druskų ir mechaniniam poveikiui, neatsparus chloridams, karbonizacijos sukeliamai korozijai, yra viena iš Defektų priežasčių. Trečia, atlikus kompleksinį tyrimą ir išanalizavus tiek techninę dokumentaciją, numačiusią reikalavimus betono kokybei (techninį darbo projektą, prekinio normaliojo betono eksploatacinių savybių deklaracijas, važtaraščius bei betono bandymų protokolus, betonavimo statybos darbų žurnalus, betonavimo darbų technologinę kortelę), tiek faktinius pakloto betono kokybinius parametrus, atlikus papildomus tyrimus bei laboratorinius bandymus, taip pat įvertinus betono dangos frezavimo darbų ataskaitas, Ekspertinėje išvadoje nurodytos defektų priežastys patvirtino, kad betono paviršiaus defektus nulėmusios priežastys yra ne tik paviršiniame sluoksnyje, o darbus ieškovė atliko iš esmės nekokybiškai (Ekspertinės išvados 70 psl.). Atsakovė, siekdama sumažinti galimus nuostolius, nedelsdama atliko šiuos veiksmus: 2021 05 05 sustabdė Defektų šalinimo darbus, kol bus nustatyta, ar pasirinktas Defektų šalinimo būdas yra tinkamas, o išlaidos pakankamos, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes. 2021 05 05 kreipėsi į teismo ekspertą T. M., siekiant išsiaiškinti, ar Defektų šalinimo būdas yra pakankamas ir, jei paaiškėtų, kad nepakankamas, koks galimas Defektų šalinimo būdas ir jo kaina. Ekspertinės išvados 1.4 punkte nurodyta, kad Defektų paviršinio pašalinimo technologija nėra pakankama, atsižvelgiant į Ekspertinėje išvadoje nustatytas Defektų priežastis. Ekspertinės išvados 2.5.2 punkte pažymima, kad, siekiant ištaisyti Defektus, Subrangovo atliktus darbus reikia perdaryti iš naujo. Ekspertinėje išvadoje teismo ekspertai T. M. ir V. V. pateikė Defektų taisymo technologiją, aprašė pagrindinius darbų etapus. Ekspertinėje išvadoje taip pat nustatyta Defektų taisymo darbų kaina. Rinkos dalyvių apklausos būdu nustatyta įrengto betono defektų šalinimo mažiausia kaina yra 1 358 580,87 Eur. Defektų mastą ir pobūdį, taip pat poreikį betono dangos įrengimo darbus perdaryti iš naujo papildomai patvirtina ir užsakovo NSPA raštai Atsakovui, t.y. Užsakovas nurodo, kad „<...> iš principo 95 proc. betoninės dangos turi būti pakeista ... <>" ir pažymi, jog ginčo objektas dėl betono dangos defektų apskritai nerekomenduojamas naudoti. Ekspertinės išvados 38 psl. pažymima, kad, „remiantis Statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8882000), per metus (2021 m. gegužę palyginti su 2020 m. geguže) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 6 proc. <...> tikėtina, kad betono defektų šalinimo darbų kaina gali didėti 3-5 proc.“ Atsižvelgiant į tai, kad Defektų šalinimo darbai planuojami atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. rugsėjo, Priešieškiniu prašoma priteisti Defektų pašalinimo darbų išlaidų suma didinama 5 proc. (67 929,04 Eur) iki 1 426 509,91 Eur.

32.       Atsiliepime į prieštaravimus, priešieškinį, patikslintą priešieškinį ieškovė nurodo, kad nesutinka, prašo atmesti. Visi Darbai pagal Sutartį yra 100 proc. užbaigti, atlikti tinkamai, atsakovei perduoti pagal visus šiam Objektui nustatytus reikalavimus ir jos priimti. Po Darbų užbaigimo nustatyti buvę Darbų trūkumai ir kiti smulkūs neatitikimai buvo pašalinti ir dėl jų nėra ginčo. Priešieškinyje atsakovė teigia, kad Objekto EYSA-15-011 Darbai vis dar nėra pilnai užbaigti, ieškovė nėra pašalinusi Darbų trūkumų ir siekė atsakovei perduoti ginčo Objektą su nepilnai atliktais Darbais. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka, nes visi ginčo Objekto Darbai pagal Sutartį buvo pilnai užbaigti, perduoti bei atliktų Darbų priėmimo aktais priimti. Ginčo Objekto Darbų užbaigimas yra patvirtintas tiek Objekto Užsakovo, tiek teisės aktų nustatyta tvarka. Absoliučiai visus Darbus atsakovė yra priėmusi be jokių pastabų, išskyrus ginčo Objektą, Galutiniais Darbų perdavimo aktais, taip pat iš esmės už visus Darbus, išskyrus likusią nedidelę Darbų kainos dalį, yra apmokėjusi. Priešieškinyje smulkmeniškai nurodyti Darbų trūkumai ar kiti smulkūs neatitikimai (statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, siūlių persandarinimo darbai, betono dangos paženklinimo užbaigimo darbai, įvažiavimo dangos į Objektą atstatymas, po Darbų užbaigimo atsiradę trūkiai betono dangoje) buvo pašalinti. Ginčas šioje byloje yra visai dėl kitų, jau vėliau, po ginčo Objekto perdavimo Užsakovui NSPA, atsiradusių defektų, kas šioje Byloje ir sudaro ginčo pagal Atsakovo Priešieškinį esmę. Pirma, Objekto EYSA-15-011 Darbai yra ne tik užbaigti, bet ir perduoti Užsakovui NSPA. Atsiliepime į Prieštaravimus ieškovė nurodė argumentus dėl ginčo Objekto Darbų užbaigimo ir jų perdavimo atsakovei. Atsakovės pozicija, jog Darbai esą nėra užbaigti, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ne subjektyvus atsakovės manymas, o teisinis reguliavimas, Darbų statybinė dokumentacija ir faktiškai ginčo šalių atlikti veiksmai patvirtina, jog Objekto EYSA-15-011 Darbai yra užbaigti. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 punktas numato, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale Darbų pabaiga nurodyta 2018 12 20, tai yra patvirtinta ir atsakovės atstovo parašu. Atlikti Darbai atsakovės 2019 01 29 buvo perduoti Užsakovui NSPA, patvirtinant, kad Darbai yra tinkamai atlikti ir užbaigti, Objektą galima naudoti pagal paskirtį bei nustatant, jog nuo šio momento pradedamas skaičiuoti Objekto Darbų garantinis laikotarpis. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 04 23 statybos užbaigimo aktu patvirtinta, kad ginčo Objekto statyba užbaigta. Galutinį Darbų perdavimo aktą atsakovė atsisakė pasirašyti nepagrįstai. Antra, teiginys, kad ieškovė Sutartį vykdė su esminiais trūkumais, yra deklaratyvus. Visus Darbus, įskaitant ginčo Objektą, atsakovė yra priėmusi, už visus juos, išskyrus kiek tai susiję su neapmokėta suma, dėl kurios ginčas yra šioje byloje (tačiau kuri tesudaro apie 7 proc. Sutarties vertės), yra apmokėjusi. Visus Darbus ieškovė atliko pagal Sutartyje ir teisės aktuose, taip pat atsakovės nustatytus reikalavimus objektams. Dėl visų objektų, išskyrus ginčo Objektą EYSA-15-011, abiejų šalių yra pasirašyti ir Galutiniai Darbų perdavimo aktai. Ginčo Objektą EYSA-15-011 yra priėmęs pats Užsakovas NSPA ir patvirtinęs jo darbų atitiktį visiems reikalavimams. Visa tai kartu patvirtinta, kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Ginčo Objektas yra ypatingas statinys, vykdant Sutartį buvo atliekami jo rekonstrukcijos darbai, dėl to Darbams pagal teisės aktus buvo privaloma ir Darbai buvo atliekami su projekto vykdymo priežiūra ir statybos technine priežiūra (ją atliko tiek atsakovės, tiek ir Užsakovo NSPA pasitelkti techniniai prižiūrėtojai). Tai papildomai užtikrino projekto sprendinių įgyvendinimą Darbų vykdymo metu, taip pat Darbų atitiktį normatyvinei kokybei. Darbų atlikimo kontrolę vykdė ir Darbų kokybę papildomai kontroliavo ir atsakovės kokybės kontrolės vadovas M. R.. Jo dienos darbų ataskaitos, teiktos Užsakovo NSPA techniniam prižiūrėtojui O. K., taip pat rodo, kad atsakovė ir Darbų vykdymo metu neturėjo jokių pastabų. Ginčas yra dėl po Objekto perdavimo Užsakovui NSPA atsiradusių jo defektų. Byloje yra būtina aiškiai atskirti visus bendrai Darbų defektais pavadintus: 1) Darbų trūkumus ar kitus smulkius neatitikimus, kuriuos ieškovė tvarkė ir pašalino po Darbų užbaigimo: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siūlių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektą atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę ištrupėjimai ir trūkiai betono dangoje (plokščių sandūrose); 2. Darbų defektus - betono dangos paviršiaus lukštenimąsi (angl. scaling), kuriuos atsakovė priešieškinyje apibūdina kaip „betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje“). Pirmąją grupę – Darbų trūkumus bei kitus smulkius neatitikimus ieškovė pripažino ir juos yra pašalinusi. Tą Priešieškinyje iš esmės pripažįsta ir atsakovė. Dėl antrosios grupės – ginčo Objekto Darbų defektų – vyksta ginčas šioje Byloje, kadangi ieškovė niekuomet nepripažino savo atsakomybės dėl jų ir atsisakė juos pašalinti savo sąskaita. Pirmosios grupės Darbų trūkumų pripažinimu atsakovė nesąžiningai bando įrodinėti esą ir antrosios grupės defektus ieškovė yra pripažinusi ir netgi buvo įsipareigojusi juos pašalinti. Konkrečiai, į Bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas (jo visuma, o ne Atsakovo selektyviai atrinkti epizodai ir pateiktos jo interpretacijos) įrodo, jog likusi trūkstama dokumentacija atsakovei buvo perduota, dėl to nėra jokio ginčo, natūralu, kad jos parengimas po Darbų užbaigimo laike užtruko ilgiau; betono dangos temperatūrinių ir konstrukcinių siūlių sandarinimo darbus pakartotinai atlikti buvo suplanuota dar iki siūlių įrengimo, t. y. prieš Darbų užbaigimą. Ieškovė nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad šiuos darbus, norint juos atlikti kokybiškai, reikia atlikti po žiemos. Jų įrengimas prieš žiemą buvo visų, įskaitant ir Objekto Užsakovą NSPA, laikinas sprendimas ir nebuvo kliūtis priimti Darbus tiek atsakovei, tiek Užsakovui NSPA. Tai matyti tiek iš kartu su 2019 04 04 atsakovės pretenzija pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, kurioje nurodyta, kad „bendru sutarimu darbai bus atliekami pavasarį“; tiek iš 2018 11 27 ieškovės atstovo el. laiško atsakovės atstovui ir iš 2019 01 19 ginčo Objekto perdavimo Užsakovui akto; šių siūlių sutvarkymo darbai visiškai nesusiję su ginčo Darbų defektais. Atitinkamai ir ginčo Objekto betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai dėl šios priežasties galėjo būti užbaigti tik pabaigus siūlių sandarinimo darbus; tai atsakovei buvo žinoma; likę smulkūs trūkumai ir baigiamieji darbai (įvažiavimo į bazę asfaltavimo, betono ištrupėjimo ir bermos latako trūkių remonto darbai) taip pat buvo atlikti. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad esą 2019 06 11 ieškovės atstovas A. Š. el. laišku patvirtino ir įsipareigojo pašalinti ginčo Objekto defektus, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė (Priešieškinio 16 punktas). Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė teikė Užsakovui NSPA ginčo Objektų defektų šalinimo darbų siūlymus, galimą technologiją, iki 2020 04 02 neneigė savo atsakomybės už defektus ir siūlė savo kaštais atlikti defektų šalinimo darbus pagal pačios pasiūlytą defektų šalinimo technologiją ir iš to daro išvadą, jog ieškovė yra atsakinga už Darbų defektus. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Faktą, esą ieškovė pripažino ginčo Objekto defektus, įrodinėja 2019 06 11 el. laiške ieškovės atstovo pavartota panašia sąvoka „betono ištrupėjimas“. Tačiau iš šalių vykdyto susirašinėjimo visumos matyti, kad ieškovės atstovas informavo apie visai kitų darbų atlikimą – senos-naujos betono dangos sandūros ištrupėjimo sutvarkymo darbus. Dėl šių darbų atsakovė pastabų 2019 m. liepos mėn. nebeturėjo, kai tuo tarpu dėl ginčo Objekto defektų tarp šalių ir toliau buvo bendraujama. Ieškovės visapusiškas bendradarbiavimas šiuo klausimu su atsakove, Užsakovu NSPA, defektų priežasčių aiškinimasis, siūlymai, kaip spręsti atsiradusią betono paviršiaus lukštenimosi problemą, savaime negali būti laikomi atsakomybės už atsiradusius ginčo Objekto defektus pripažinimu ir prisiėmimu, juo labiau, įsipareigojimu pašalinti šiuos defektus savo sąskaita. Kad ieškovė negalėjo siūlyti bei įsipareigoti savo sąskaita pašalinti ginčo Objekto defektus įrodo faktas, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu dar net nebuvo aiškios šių defektų atsiradimo priežastys ir buvo ruošiamasi pirmiausiai atlikti reikalingus ekspertinius tyrimus ir pan. Tai reiškia, jog tuo metu netgi nebuvo žinoma, kas yra ar turėtų būti atsakingas už atsiradusius Objekto defektus. Atsakovė griežtai buvo nurodžiusi neatlikti jokių betono paviršiaus apdirbimo darbų, kol nebus nustatytos jo lukštenimosi priežastys. Ieškovė pažymi, kad visi ginčo Objekto betonavimo darbai buvo atlikti: 1) pagal atsakovės pateiktą Techninį darbo projektą; 2) projektinę betono mišinio sudėtį; 3) atsakovės ir Užsakovo NSPA nustatytus reikalavimus darbams; 4) nurodytą darbų atlikimo technologiją ir su atsakove bei Užsakovu NSPA suderintą betono dangos įrengimo technologinę kortelę; 5) su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra, statybos darbų technine priežiūra; 6) su Užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra; 7) su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole. Ieškovė 2019 08 09 rašte aiškiai nurodė kad turi būti nustatomos defektų atsiradimo priežastys ir tik tada gali būti atliekami efektyvūs defektų šalinimo darbai. Ieškovė 2019 m. organizavo betono tyrimų VGTU atlikimą ir tyrimo išvadas pateikė atsakovei bei Objekto Užsakovui NSPA. Visgi, 2019 11 07 projekto dalyvių susitikime buvo nuspręsta, kad VGTU išvados neatsako į Užsakovo NSPA klausimus dėl betono dangos paviršiaus lukštenimosi priežasčių. Taip pat buvo nuspręsta tvarkyti betono dangos paviršių nepaisant to, kad priežastys vis dar nėra nustatytos. Todėl ieškovė ir sutiko pateikti Užsakovui NSPA galimą defektų šalinimo darbų metodą. Tačiau nei atsakovė, nei Užsakovas NSPA pateikto galimo darbų siūlymo nepatvirtino, atsakovė užsakė papildomus betono tyrimus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliktų tyrimų rezultatai iš esmės tik papildė ir patvirtino VGTU duotas išvadas, kuriose buvo nurodyta, kad betonas buvo tinkamai suklotas ir sutankintas, nes jo struktūra vienalytė ir be defektų; kartu paneigė atsakovės ir Užsakovo NSPA manymą, jog defektai atsirado dėl to, kad įtraukto oro kiekis betone esą neatitiko Techninio projekto reikalavimų ir už tai yra atsakinga ieškovė (ieškovės pastaba: nuo pat pradžių iš Užsakovo NSPA ir Atsakovo pusės būtent tai buvo laikoma pagrindine priežastimi, kodėl defektai galėjo atsirasti). Po (duomenys neskelbtini) atliktų tyrimų rezultatų, 2020 04 01 atsakovės paklausimą, kada ieškovė galėtų pradėti pagal pasiūlymą nurodytus darbus, galima įvertinti nebent kaip nesąžiningą atsakovės bandymą pasinaudoti geranorišku bendradarbiavimu. Dėl to ieškovė atsakovei aiškiai ir atsakė 2020 04 03 raštu, paprašydama tokiu atveju patvirtinti defektų šalinimo išlaidų atlyginimą. Tą dar kartą ieškovė pažymėjo ir savo 2020 10 16 rašte. Priešieškinyje nurodoma, jog ieškovė jokiais būdais negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusia visas pareigas pagal Sutartį, kadangi jos atliktų Darbų rezultatas Objekte EYSA-15-011 yra netinkamos kokybės, ieškovė bet kuriuo atveju yra atsakinga už defektus ir jais padarytus nuostolius, kadangi turėjo prievolę atlikti visus Sutartyje numatytus Darbus be klaidų ar trūkumų, ieškovė esą veikė aplaidžiai ir naudojo netinkamą, savo rizika pasirinktą, Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologiją, kas lėmė defektų ir generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimą. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovės pozicija, ji yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nepasitvirtino nei viena priežastis, dėl ko už ginčo defektus galėtų būti keliama ieškovės atsakomybė. Atsakovė sugalvojo dar vieną naują defektų atsiradimo priežastį – esą ieškovė pati savo rizika pasirinko netinkamą betono dangos įrengimo technologiją. Ginčo Darbus Objekte ieškovė vykdė išimtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant jų įgyvendinimą ir visų Darbų vykdymą. Būtent atsakovė turėjo pareigą parengti ir ieškovei pateikti tinkamus techninius sprendimus bei duodama konkrečius nurodymus Darbams, duoti juos tinkamus, kadangi Darbai buvo atlikti pagal Užsakovo NSPA pasirinktą ir atsakovės akceptuotą bei Techniniame darbo projekte įtvirtintą betono dangos įrengimo technologiją. Taip pat, atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti Darbus, kontroliuoti jų normatyvinę kokybę bei stabdyti juos jei ieškovė Darbus vykdė pagal netinkamą technologiją, nukrypdama nuo normatyvinių reikalavimų ar pan. Todėl atsakovė kartu pripažįsta, jog pati ir yra atsakinga už atsiradusius Objekto defektus. Tokia jos pasirinkta pozicija kaip tik reiškia, kad atsakovė (jo pasitelkti asmenys) netinkamai parengė Techninį darbo projektą, nevykdė tinkamos techninės priežiūros, neatsakingai kontroliavo Darbų kokybę, leido vykdyti Darbus pagal netinkamą technologiją ir priėmė jų rezultatą be pastabų bei perdavė jį Užsakovui NSPA, patvirtindama, kad Darbų kokybė atitinka visus Užsakovo NSPA nurodytus tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis). Kad ginčo Objekto betono dangos įrengimo technologiją rinkosi ne ieškovė patvirtina pats Techninis darbo projektas, kuriame betonavimo darbų technologija ir buvo nustatyta bei atsakovės pasitelkto projektuotojo UAB „Kelprojektas“ 2019 08 30 raštas. UAB „Kelprojektas“ kartu privalomai vykdė ir projekto vykdymo priežiūrą. Pagal nurodytą betono dangos įrengimo darbų technologiją papildomai buvo parengta bei su atsakove suderinta ir darbų technologinė kortelė. Tai paneigia atsakovės poziciją esą ieškovė pati savo rizika pasirinko betono dangos įrengimo darbų technologiją. Užsakovo NSPA pasirinktą darbų technologiją pilnai akceptavo pati atsakovė, o ieškovė privalėjo ja vadovautis (CK 6.689 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1 punktas). Atsakovė Priešieškinio 39.6 ir 39.7 punktuose deklaratyviai nurodo, jog atliekant ginčo Objekto dangos įrengimo darbus esą buvo nukrypta nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytų rekomendacijų, o kartu ir nuo standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“. Atsakovė teigia, kad dėl to antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – mišiniu. Nei statybos darbų žurnale, nei Darbų priėmimo aktuose, nei atsakovės kokybės kontrolės vadovo dienos ataskaitose, t. y. priimant ieškovės atliktus Darbus, kontroliuojant jų vykdymą bei kokybę, nebuvo nustatyta, kad, atliekant betono dangos įrengimo darbus Objekte būtų buvęs pažeistas technologinis procesas ir/ar nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų. STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiūra“ 96 punktas aiškiai numato, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę. Net jeigu ir teoriškai sutikti, kad antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – mišiniu, tai vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalėjo apie tai nedelsdama pranešti ieškovei ir stabdyti tokius darbus. To nepadarius, atsakovė neteko ir teisės dabar remtis Darbų trūkumais bei teigti, kad esą dėl jų atsirado ginčo Objekto defektai. Betono mokslininkės dr. R. L. surašytame ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės nurodyti normatyviniai reikalavimai ir betono dangos įrengimo technologija ir pats technologinis procesas nebuvo pažeisti, kadangi, atliekant betono dangos tyrimus, VGTU laboratorijoje 2019 m. buvo nustatyta, jog betono mišinys tinkamai suklotas ir sutankintas, betono struktūra vienalytė be defektų tiek horizontalia kryptimi, tiek per visą konstrukcijos aukštį. VGTU laboratorijoje 2020 m. papildomai buvo nustatyta, jog viršutinių ir apatinių betono dalių naudotuose užpilduose pastebėti visi mineralai (išskyrus portlanditą) pasiskirstę vienodai ir jokių naujų junginių, susidariusių cemento hidratacijos metu nerasta. Todėl tai rodo, kad apatinė betono dalis daugiau hidratavosi ir arba portlandito kiekis betono paviršiuje sumažėjo dėl intensyvių karbonizacijos procesų. Remiantis termogravimetrinių tyrimų ataskaita matyti, kad višutiniame betono sluoksnyje nustatytas nedidelis portlandito kiekis pakito dėl intensyvių karbonizacijos procesų paviršiniame betono sluoksnyje eksploatacijos metu, o ne atliekant netinkamai betonavimo darbus. (duomenys neskelbtini) Betono tyrimų centro betono tyrimų išvadose nurodoma, kad tik viršutinio betono kernų etaloninių skiltelių paviršiaus atsparumas šalčiui buvo nepriimtinas. (duomenys neskelbtini) tyrimų laboratorijoje nustatyta, kad įtraukto oro kiekis paklotame betone atitinka techninio projekto sprendinius. Ir pats atsakovės pasirinktas ginčo Objektų defektų šalinimo būdas rodo, jog problema su betono danga yra tik jos pačiame paviršiniame sluoksnyje, kadangi, šalinant defektus planuojama šlifuoti tik nuo 1 iki 5 mm betono dangos paviršiaus ir jį papildomai hidrofobiškai apdoroti. Tai, jog bus remontuojama visa ginčo Objekto betono danga, leidžia teigti, kad būtent reikalavimas Objekto betono dangos paviršių sušluotuoti (paviršių jos įrengimo metu „sušukuoti“ ir sukurti specialią paviršiaus struktūrą), nenumatant papildomai tokiai dangai papildomo apdirbimo, labiausiai tikėtina, Objekto eksploatacijos metu ir lėmė Objekto defektų atsiradimą (angl. „scaling“). Ieškovė nenumatė ir, remiantis Bylos medžiagos visuma, atliktais nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais (jų gausa ir specifiškumu), įskaitant ir mokslinius, negalėjo numatyti, kad dėl tokio parinkto betono dangos paviršiaus įrengimo ir jo metodo, Objekto eksploatacijos metu galėtų atsirasti dangos paviršiaus nepakankamas atsparumas šalčiui, o tai sąlygoti ir tokius ginčo Objekto defektus (angl. „scaling“). Atsakovės prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos, neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, yra nepagrįstos, o jų paskaičiavimai – itin abstraktūs. Reikalavimui dėl šių sumų priteisimo pareiškimui atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus, dėl ko priešieškinys yra atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu. Dėl 454135,33 Eur be PVM išlaidų ir nuostolių. Iš atsakovės pateiktos lentelės šią sumą galima iš esmės suskirstyti į dvi grupes: Ginčo Objekto defektų šalinimo išlaidos – 445 253,36 Eur be PVM, iš kurių 359 999,01 Eur be PVM sudaro betono paviršiaus remonto darbai ir 85254,35 Eur be PVM kiti sutvarkymo darbai; kitos išlaidos (nuostoliai) – 8881,97 Eur. Ieškovė iš esmės nesutinka su tuo, jog yra atsakinga už atsiradusius ginčo Objekto defektus. Atsakovė nepateikė jokio ginčo Objekto defektinio ar pan. pobūdžio akto, surašyto tarp atsakovės ir Užsakovo NSPA, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo Objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi būti bei bus šalinami, kokie konkrečiai defektų šalinimo darbai yra privalomi atlikti. Atsakovė ne tik neįrodė, bet netgi nenurodė to, ar pati atsakovė (kaip rangovas prieš Užsakovą NSPA) dėl ginčo Objekto defektų yra prisiėmusi atsakomybę, kokiu pagrindu, taip pat ar Užsakovas NSPA šiems darbams yra pritaręs bei kad šie darbai bus iš tiesų atliekami atsakovės sąskaita. Tai svarbu dėl to, kad atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis Objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir ieškovės įsipareigojimus bei jų vykdymo būdus (Sutarties 1 punktas). Atsakovės į Bylą pateikta 2020 11 13 statybos subrangos sutartis Nr. SR198, kurią atsakovė pasirašė po Preliminaraus sprendimo šioje Byloje priėmimo, taip pat tai, kad ja nėra pateiktas detalizuotas jos kainos apskaičiavimo pagrindimas (sąmata, darbų žiniaraštis ar pan.), pagrįstai verčia abejoti tuo, ar šioje Sutartyje nurodyta jos kaina – 359 999,01 Eur be PVM yra reali. Atsakovė pateikė tik komercinį kainos pasiūlymą, kuris, kaip matyti iš jame nurodomo ploto (9 132,29 kv. m.), buvo pateiktas visam ginčo Objektui. Norėdama patikrinti kainą, ieškovė užklausė analogiškus darbus galinčią atlikti bendrovę ir gavo pasiūlymą perono betono dangos paviršiaus remonto darbus atlikti ženkliai pigiau – už 236708,96 Eur be PVM . Vien tai sudaro net 123 290,05 Eur be PVM skirtumą. Likę nurodomos išlaidos defektų šalinimui – 85 254,35 Eur (kilpų išbandymo kaina, siūlių hermetizavimo darbai ir dangos ženklinimo darbai) yra iš viso niekaip nepagrįstos, netgi nėra aišku, ar iš viso tokias išlaidas ir būtent tokio dydžio atsakovė patirtų. Pateikti komerciniai pasiūlymai yra bendro pobūdžio, nebegaliojantys ir niekaip atsakovės neįpareigojantys. Atskirai dėl likusių prašomų priteisti 8881,97 Eur dydžio išlaidomis ir nuostoliais pavadintomis sumomis, pažymi, jog yra nepagrįstos: prašoma priteisti 2 702,20 Eur be PVM suma už asfalto mišinio bandymus netgi nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra atsakovės išlaidos kituose objektuose – EYSA-15-012 ir EYSA-15-015. 2018 10 05 galutinių darbų perdavimo aktų Nr. 4 ir 5 pasirašymas patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus šiuose objektuose. Todėl prašymas priteisti papildomas atsakovės išlaidas už šiuos objektus yra be jokio pagrindo (CK 6.662 straipsnio 1–3 dalys, Sutarties 6.7 punktas). Prašoma priteisti 2 500 Eur be PVM suma už ankeravimo kilpas taip pat nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra papildomos atsakovės išlaidos už medžiagų, kurių reikėjo Darbams atlikti, ir kurios nebuvo numatytos techniniuose sprendiniuose, įsigijimą. Tai, kad atsakovė šių išlaidų pareikalavo 2020 04 04 pretenzija, o ieškovė į ją neatsakė, savaime nesudaro pagrindo šių išlaidų priteisimo dabar reikalauti teisme. Atsakovės nurodomas Sutarties 4.2.5 straipsnis šiuo atveju nėra aktualus, todėl ir ši prašoma priteisti suma yra be jokio pagrindo. Prašomos priteisti 2 405,61 Eur be PVM ir 1 274, Eur be PVM sumos, nurodomos kaip atsakovės išlaidos defektų tyrimo priežasčių tyrimams, negali būti priteisiamos iš ieškovės, kadangi (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimai buvo palankūs būtent ieškovei ir tik patvirtino, jog įtraukto oro kiekis betone atitinka Objekto projektinę dokumentaciją ir joje nustatytus reikalavimus betonui. Atsakovė yra praleidusi ieškinio senatį dėl prašomų priteisti 454 135,33 Eur dydžio patirtais nuostoliais pavadintų sumų. Tai sudaro papildomą pagrindą Atsakovės Priešieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė ginčo Objekto defektų trūkumų šalinimo išlaidas vadina nuostoliais ir prašo jas priteisti bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu, savaime nekeičia ir nepaneigia to, kad šios prašomos priteisti išlaidos pagal savo esmę yra darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2019 04 19, kuomet atsakovė informavo el. laišku apie pastebėtus Objekto defektus, arba vėliausiai 2019 05 23, kuomet pateikė rašytinę pretenziją dėl jų. Todėl ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dėl 445253,36 Eur atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl prašomų priteisti 170907,86 Eur dydžio delspinigių – reikalavimui juos priteisti taip pat yra praleistas ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Dėl delspinigių priskaičiavimo dėl Darbų vėlavimo objektuose EYSA-15-012, EYSA-15-015, EYSA-15-019 ir ginčo Objekte EYSA-15-011 (iš viso 54 062,88 Eur), ieškovė pažymi, jog kategoriškai nesutinka, kad Darbus buvo vėluojama atlikti dėl jos kaltės. Darbai užtruko dėl to, kad nuolat buvo tikslinama techninė dokumentacija, keičiami techniniai sprendiniai, vyko įvairūs darbų suderinimai su atsakove ir Užsakovu bei pan. Reikalavimas šių objektų atžvilgiu yra atmestinas vien dėl to, kad Darbai šiuose objektuose užbaigti ir atsakovei perduoti dar 2018 m. ir bet koks pretenzijų dėl Darbų terminų pažeidimo pareiškimo terminas seniai yra pasibaigęs. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra reikalavimas dėl netesybų išieškojimo, jam yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šis terminas atitinkamai yra pasibaigęs: 1) Darbų objekte EYSA-15-012 pabaiga – 2018 07 19; terminas yra pasibaigęs 2019 01 19. 2) Darbų objekte EYSA-15-015 pabaiga – 2018 07 29, terminas yra pasibaigęs 2019 01 29. 3) Darbų objekte EYSA-15-019 pabaiga – 2018 07 20, terminas yra pasibaigęs 2019 01 20. 4) Darbų objekte EYSA-15-011 pabaiga – 2018 12 20, terminas yra pasibaigęs 2019 06 20. Dėl papildomai priskaičiuotų 116 844,97 Eur dydžio delspinigių už esą ieškovės vėlavimą pašalinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011 nurodo: net jeigu šioje byloje teismo būtų nuspręsta, kad ieškovė yra atsakinga už ginčo Objekto defektus, tai papildomai už tai ieškovei net ir negali būti skaičiuojami Sutarties 8.3 punkte numatyto 1 % dydžio delspinigiai (būtent tokio dydžio delspinigių normą Atsakovė nors tiesiogiai ir nenurodė, bet taikė savo delspinigių skaičiavimo lentelėje, pateiktoje Prieštaravimų 45 priedu). Tokios ir tokio dydžio netesybos šiuo atveju Sutartyje net nėra numatytos, kas eliminuoja galimybę taikyti 1 % dydžio delspinigius už defektų nešalinimą (CK 6.72 straipsnis).Be to, ankstesnėje 2019 04 04 pretenzijoje, teiktoje iki bylos iškėlimo, kuria už vėlavimą užbaigti darbus ginčo Objekte atsakovė taip pat prašė mokėti delspinigius, tačiau tuomet laikė, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. pabaigoje (žr. konkrečiai 2019 04 04 pretenzijos priedas Nr. 6). 2018 m. pabaiga (2018 12 20) ir yra tikroji Darbų užbaigimo data, vadinasi, bet kokioms atsakovės pretenzijoms dėl Darbų ginčo Objekte užbaigimo terminų pažeidimo ir su tuo susijusių netesybų išieškojimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2019 06 20. Dėl reikalavimo sumažinti Darbų kainą 22 762,12 Eur suma nurodo, kad galimai galima suprasti, kad atsakovė prašo sumažinti Darbų kainą dėl to, kad atliekant Darbus Objekte nebuvo išlaikyti Užsakovo NSPA kelti reikalavimai betono dangos paviršiaus lygumui. Vien dėl to, kad tarp atsakovės, kaip generalinio rangovo, ir Užsakovo NSPA, sudarytoje sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už betono dangos paviršiaus lygumo reikalavimų neišlaikymą, savaime nesudaro pagrindo šioje byloje nei mažinti Darbų kainą, nei šią sumą papildomai priteisti. Papildomi argumentai dėl papildomo priešieškinio: atsakovės naujais betonavimo darbų defektais – poromis, kavernomis ir ne granitinės kilmės užpildais betone – vadinamos betono savybės nėra laikytinos defektais. 2021 04 15 vykusios ginčo objekto betono dangos apžiūros metu dalyvavę mokslininkai, betono srities ekspertai VGTU doc. dr. G. S. ir dr. R. L. pateikė išvadas, jog nufrezuoto viršutinio betono sluoksnio paviršius yra įprastas orą įtraukiančia įmaiša modifikuoto betono vidinei struktūrai, t. y. matomas įprastas atskirų struktūrinių elementų išsidėstymas. Nufrezuoto betono paviršiuje matomos atsivėrusios skirtingo dydžio sferinės arba panašios į sferą formos dėl stambiųjų užpildų poveikio poros yra nelaikytinos defektais. UAB „Betono centras“ nurodė, jog, iš kokių aplinkybių atsakovė kildina savo teiginį apie „ne granitinės kilmės“ užpildus, paaiškinta nebuvo. UAB „Betono centras“ paaiškino ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, kad betono mišinyje naudotas sertifikuotas atsparus šalčiui granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildas, kurio gamintojų išduotuose užpildo CE deklaracijose yra deklaruojama to užpildo sudėtis, jo stipruminės savybės bei pateikiamas nustatytas šio užpildo atsparumo šalčiui rezultatas (F1 ar MS18 atsparumo šalčiui klasė). Granito skaldoje natūraliai esamos kitokių uolienų priemaišos įtakos užpildo savybėms nedaro. Viso ginčo objekte sunaudoto mišinio atitiktis normatyvinei bazei ir atsakovės nustatytiems projektiniams betono reikalavimams yra patvirtinta ir atitikties deklaracijomis. Be to, MA1 perono rekonstravimo techniniu darbo projektu 7601/EYSA-15-011/00-TDP-S (Techninis darbo projektas) atsakovės buvo reikalaujama medžiagų pavyzdžius pateikti aprobuoti (4.3.1.1 punktas). Atsakovė visas betono mišinio gamybai naudotas medžiagas patikrino ir aprobavo, o visi ieškovės atlikti darbai su panaudotomis medžiagomis buvo priimti ne tik atliktų darbų priėmimo aktais, bet ir darbų dienos bei savaitės kontrolės ataskaitomis. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl betono dangos defektų – nėra laikytinos nei naujais, nei iš viso betono dangos defektais. Atsakovės pateiktoje Ekspertinėje išvadoje nurodytos išvados dėl betono dangos defektų ir jų priežasčių yra neteisingos, nepagrįstos ir jomis negali būti vadovaujamasi. Ekspertinėje išvadoje nurodytų išvadų pagrįstumo vertinimas reikalauja specialių žinių, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ pateikė jas įvertinti betono srities specialistams, mokslininkams – VGTU doc. dr. G. S. ir dr. R. L., taip pat betono mišinio gamintojui UAB „Betono centras“. Išnagrinėjusi atsakovės pateiktą Ekspertinę išvadą, dr. R. L. pažymėjo 3 principinius dalykus: T. M. padarytos išvados yra neteisingos, neatitinka faktinės situacijos, neįvertintas betono specifiškumas, savybės, elgsena ir visi galiojantys standartų reikalavimai. Tą rodo ir T. M. padarytų išvadų prieštaringumas, kadangi betono dangoje esančios (ir turinčios būti) oro poros vadinamos kavernomis, tuštumomis ir laikomos defektais, kartu teigiant, jog įtraukto oro kiekis betone (dėl kurio ir susidaro oro poros) yra per mažas, o betonas sutankintas netinkamai. Skaičiuojamieji ir laboratoriniai tyrimai atlikti ignoruojant tyrimų rezultatus ir standartų reikalavimus. Ekspertinėje išvadoje nepilnai įvertinti VGTU ir kitų ekspertų bei specialistų atlikti tyrimai bei teiktos išvados dėl betono defektų atsiradimo priežasčių, visiškai neanalizuota pati projektinė betono sudėtis ir betono paviršiaus struktūra, taip ignoruojant pagrindinę aplinkybę, kad atsakovės pasirinktai UAB „Kelprojektas“ projektuojant betono mišinį buvo numatytos ne visos privalomos numatyti betono poveikio klasės, o prie esamos betono mišinio sudėties nesuprojektuotas papildomas apsauginis betono paviršiaus apdirbimas. Ekspertinėje išvadoje nurodyti betono dangos paviršiaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto trūkumais. Pirma, išvada, kad sukloto betono stiprio klasė yra netinkama, nes neatitinka Techninio darbo projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, negali būti vadovaujamasi, nes ji padaryta iš netinkamų (per mažų) tokiam tyrimui betono bandinių, o taip pat gautų pirminių bandymų rezultatų neapdorojus pagal galiojančius LST EN 13791 standarto reikalavimus. Buvo paimti ženkliai mažesni nei privaloma betono bandiniai (kernai), gauti atitinkamai mažesni bandinių (kernų) gniuždymo stiprio rezultatai, o ir gautieji rezultatai net neapdoroti kaip tai privaloma padaryti siekiant nustatyti būtent betono gniuždymo stiprio klasę. Nustatant betono gniuždymo stiprio klasę yra būtina bandymams naudoti atitinkamo, standarte LST EN 206:2013+A1:2017 nurodyto, dydžio betono bandinius, o jų bandymo rezultatus įvertinti pagal standarto LST EN 13791:2019 reikalavimus. To T. M. atlikto tyrimo metu nepadarė, todėl jo bandymų ir tyrimų rezultatai bei padarytos išvados turi būti atmesti. Kad ieškovė paklojo Techninio projekto reikalavimus atitinkantį betoną C30/37 patvirtina šie įrodymai: į bylą pateikti atsakovės reikalauti kokybės tikrinimo tyrimų rezultatai (2021-03-23 Nr. CB-10999-2-56-3-00578-2020-0). Betono gniuždymo stiprio rezultatai atitiko reikalaujamus Techniniame darbo projekte, t. y. faktinis gniuždymo stipris buvo didesnis už LST EN 206:2013+A1:2017 numatytąjį minimalų 37 Mpa (Bandymų rezultatų protokolas Nr. 548-635/86), į objektą patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose patvirtinama, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamą C30/37, 2018 m. pabaigoje po betonavimo darbų užbaigimo atsakovės atlikti sukietėjusio betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimo rezultatai. Antra, išvada, kad įtraukto oro kiekis betone yra mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte, negali būti vadovaujamasi, nes ji padaryta atlikus jokia metodika neparemtus įtraukto oro kiekio susistemintais skaičiavimais pavadintus individualius skaičiavimus bei neatitinka realios faktinės situacijos dėl to, kad betonas privalo būti poringas mūsų klimatinėmis sąlygomis. Dr. R. L. išvadoje atkreipė dėmesį į tai, jog T. M. susistemintais skaičiavimais pavadinti skaičiavimai Ekspertinėje išvadoje nėra ne tik paremti jokia metodika, bet netgi nėra aišku, ką konkrečiai jie nustato. Vien tai, jog (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vartojama sąvoka „bendras oro kiekis“, dar nereiškia, jog tai parodo ir įtraukto oro kiekį betone, o T. M. turėjo įvertinti visas betono oro poras. Dr. R. L. taip pat pažymėjo, jog svarbiausias rodiklis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vidutinis atstumas tarp oro porų, kuris charakterizuoja porų dydį. Visų ginčo objekto betono bandinių tyrimuose porų dydis atitinka reikalavimus, formuojant betono mišinį jos turėjo būti, kad pasiekti tinkamos kokybės mišinį. Objekte paklotas betonas atitinka reikalaujamą įtraukto oro kiekį betone, tą patvirtina ir 2019 m. VGTU atlikti objekto defektų tyrimai, taip pat UAB „Betono centras“ pateikti oro kiekio betone bandymų rezultatai (UAB „Betono centras“ pateiktų dokumentų 286-288 psl., 2021-03-23 Nr. CB-10999-2-56-3-00578-2020-0). Trečia, išvada, kad betone užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbo projekto, negali būti vadovaujamasi, nes ji niekaip nepagrįsta Dėl šios T. M. išvados pažymi tiek, jog iš Ekspertinės išvados neįmanoma nustatyti, kodėl ir iš kokių tyrimų buvo padaryta išvada, jog užpildas neatitiko Techninio darbo projekto reikalavimų, taip pat nepaaiškinta, kokio konkrečiai reikalavimo neatitiko. Pati atsakovė buvo aprobavusi visus užpildus. Atsakovės reikalavimu buvo atlikti ir betono užpildų, cementinių medžiagų bei užpildų derinių galimo reaktyvumo į šarmus bandymai taikant įvairius tarptautinius metodus ir visi šie bandymai buvo teigiami, visi bandiniai buvo geros būklės, be įtrūkimų. Ketvirta, išvada, kad betonas sutankintas netinkamai, negali būti vadovaujamasi, nes ji yra neteisinga, neatitinka įprasto betono vidinės struktūros vaizdo. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodomais kaltinimais, jog esą ieškovė netinkamai sutankino betoną. Vienintelio T. M. teigimu, dabar naujai įrodinėjama dar ir tai, kad esą betono sutankinimo darbai buvo atlikti netinkamai. Dr. R. L. išvadoje nurodė, kad atsakovei frezuojant betono paviršių uždaros poros ir betono dangos paviršius buvo pažeisti: atidengtos užpildo dalelės, jos perpjautos arba sutrupintos, vietomis atsirado įtrūkimai. Tai nepagrįstai priskiriama prie betono defektų, teigiant, kad jie atsirado kaip netinkamo betono sutankinimo pasekmė. VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti išsamūs ir visapusiški ekspertiniai betono tyrimų rezultatai rodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai. T. M. nors ir paminėjo šiuos tyrimus (kaip faktą) savo Ekspertinėje išvadoje, tačiau jų visiškai nevertino, tiesiog padarė deklaratyvias, jokiais tyrimais ir pan. nepagrįstas išvadas apie betono netinkamą sutankinimą. Iš atsakovės į bylą pateikto ieškovės atliktų darbų tikrinimo ir bandymų plano, taip pat statybos darbų žurnalo, darbų tikrinimo ataskaitų matyti, jog betoninės dangos statybos metu buvo atsakovės kokybės kontrolės ir techninio prižiūrėtojo bei užsakovo patikrinti ir priimti visi darbai, medžiagos, betono mišinys, visa tai patikrinta ir priimta kiekvienu betonavimo darbų etapu iš eilės. Jei ieškovė būtų ką nors netinkamai atlikusi, tokie darbai tiesiog būtų buvę nepriimti. Į bylą pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo ir pan. parodo, kad ir šie darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės bei techninio prižiūrėtojo priimti. Penkta, išvada, kad kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 buvo panaudota per mažai ir dėl to padidėjo vandens įgeriamumas betone, negali būti vadovaujamasi, nes ji neatitinka gamintojo viso technologinio aprašymo ir patvirtintos betono mišinio sudėties, kuria užtikrintas tinkamas vandens ir cemento santykis. Pirmiausiai paminėtina yra tai, kad atsakovė buvo patvirtinusi betono mišinio sudėtį (receptą) ir į jį trauktą naudoti priedą, įskaitant jo kiekį. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus. Tai ir buvo padaryta. Be to, kaip nurodė išvadoje ir dr. R. L., šis priedas neturi įtakos vandens įgeriamumui (jis gali turėti įtakos vandens laidumui), o daugiau reikšmės turi tinkamas vandens/cemento santykis, kuris užtikrina betono ilgaamžiškumą. Šiuo atveju priedas buvo tinkamai panaudotas. Tai, jog priedas buvo tinkamai panaudotas įrodinėja ir pati atsakovė, tik tai naudoja jau savo kaltės dėl betono dangos defektų paneigimui. Ji teigia, jog šis priedas esą netgi kompensavo tai, ko Techniniame darbo projekte nenumatė jos pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ – visų reikalingų aplinkos poveikių įtaką suprojektuotai betono dangai. Savo 2021 03 03 prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo atsakovė priedą MAPEI Idrocrete KR1000 netgi pavadino hidrofobiniu betono mišinio priedu ir tokiu būdu atsikirsdama į ieškovės poziciją dėl betono dangos defektų priežasties įrodinėja, kad papildomo hidrofobinio betono dangos paviršiaus apdorojimo ginčo objektui esą nereikėjo. Taigi, pati atsakovė tas pačias priedo panaudojimo aplinkybes vertina visiškai skirtingai. Kai reikia paneigti savo kaltę dėl betono defektų, remiasi tinkamu šio priedo panaudojimu, o kai reikia apkaltinti ieškovę nekokybišku darbų atlikimu, jau remiasi netinkamu šio priedo panaudojimu. Ir dr. R. L. 2021 04 28 išvadoje paaiškino bei nurodė, jog betono dangos paviršiaus defektai – erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas – yra sąlygoti projektuotojo parinktos betono sudėties trūkumų, dėl kurių betono eksploatacijos metu šie defektai ir atsirado. Techninį darbo projektą parengė ir jo sprendinius parinko atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“. Todėl už Techninio darbo projekto klaidas, visų pirma, yra atsakinga pati atsakovė ir jos pasirinktas projektuotojas. Atsakovės pozicija, kad betono dangos įrengimo darbai turi būti perdaryti iš naujo yra deklaratyvi, nurodoma defektų taisymo darbų kaina yra nepagrįsta, neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų. Pareiškime dėl Priešieškinio sumos padidinimo atsakovė papildomai pateikė T. M. ir V. V. parengtą Įrengtos betono dangos defektų taisymo technologiją, kurią atsakovė vadina ekspertine išvada Nr. 2 (Ekspertinė išvada Nr. 2). Ji nurodė, kad: šioje Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 nurodyta, jog defektų paviršinio pašalinimo technologija nėra pakankama atsižvelgiant į Ekspertinėje išvadoje nustatytas priežastis; šioje Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 nustatyta defektų taisymo darbų kaina. Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 iš esmės tebuvo perrašytas trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ parengtas MA1 perono (duomenys neskelbtini) mieste defektų šalinimo darbo projektas. Tai reiškia, kad defektų šalinimo technologija ir sprendimas perkloti visą betono dangą yra pasiūlytas iš anksto trečiojo asmens, kuris dalyvauja šioje byloje ir turi tiesioginį suinteresuotumą dėl to, kad nebūtų pripažintas atsakingu už betono dangos defektus. Vien dėl šios priežasties Ekspertinė išvada Nr. 2 vertintina itin kritiškai. Tai matyti ir iš to, jog jokių vertinimų ar tyrimų T. M. ir V. V. dėl defektų šalinimo būdo, apimties ir pan. neatliko. Atsakovės nurodomoje Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 tėra vienas abstraktaus pobūdžio teiginys: 2.5.2. Atsižvelgiant į 2021 04 atliktus betono dangos tyrimus ir 2021 04 paaiškėjusį defektų pobūdį, pradinė SIA A7 Betons defektų šalinimo technologija nėra pakankama, todėl darbus reikia perdaryti iš naujo. Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 nepaaiškinta nei į kokius betono dangos tyrimus atsižvelgta, nei kodėl pradinė defektų šalinimo technologija nėra pakankama, nei kodėl darbus reikia perdaryti iš naujo. Poreikio betono dangos darbus perdaryti iš naujo nepatvirtina ir užsakovo NSPA raštai atsakovei. Visų pirma, tokių raštų nėra. Atsakovė pateikia fragmentinį, selektyviai atrinktą susirašinėjimą su vienu iš NSPA atstovų, kuris yra nevienareikšmis. Kartu nėra suprantama, kodėl atsakovė, prašydama priteisti būsimas defektų šalinimo išlaidas, nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pati ginčo objekto defektus pripažįsta, juos pripažįsta toje apimtyje, kurią nurodo teismui, įsipareigoja užsakovui NSPA juos pašalinti ir pašalinti tokiu būdu, kokiu deklaruoja šioje byloje. Atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir atsakovės bei ieškovės įsipareigojimus bei jų vykdymo būdus. Antra, kaip matyti iš Ekspertinės išvados Nr. 2, T. M. ir V. V. taip pat net nenustatinėjo ir nevertino ginčo objekto defektų pašalinimo kainos, nors būtent vienas iš šio dokumentų parengimo tikslų buvo nustatyti būtent defektų taisymo darbų kainą. Jie tiesiog paėmė atsakovei trečiųjų asmenų pateiktus komercinius pasiūlymus, juos savo dokumente apibendrino (sudėjo į lentelę) ir nurodė, kad apklausos būdu nustatyta mažiausia kaina yra 1 358 580,87 Eur. Kartu pateikė pastabą, jog tikėtina, kad betono defektų šalinimo darbų kaina gali didėti 3-5 proc. Tačiau tai nėra defektų šalinimo darbų kainos nustatymas. Defektų šalinimo darbų kaina negali būti nustatoma pagal teorinius, atsakovės niekaip neįpareigojančius komercinius pasiūlymus, taip pat juos perrašančią nepagrįstą Ekspertinę išvadą Nr. 2. Trečia, dėl prašymo priteisti ir defektų šalinimo darbų kainos padidėjimą (67 929,04 Eur) pažymi tai, kad savo esme tai yra naujas reikalavimas, nors šią sumą ji priskaičiavo prie jos nurodytos defektų šalinimo darbų kainos. Atitinkamai atsakovė turėjo nurodyti ir pagrindą, kuo remiantis yra teikiamas toks reikalavimas. Šiuo atveju tai yra atsakovės procesinė pareiga (CPK 135 straipsnis). Prašymas ne tik neatitinka procesinių reikalavimų, bet ir yra visiškai nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Dėl atsakovės reikalavimo sumažinti darbų kainą 22 762,12 Eur suma nurodo, kad tai yra suma dėl neišlaikytų betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų. Nėra aišku, kas ši 22 762,12 Eur suma yra – ar tai yra ieškovei taikytinos netesybos (bauda), jei taip, tai kokiu pagrindu jos taikytinos; ar tai yra prašomi priteisti atsakovės nuostoliai (kaip jai Užsakovo NSPA pritaikyta ir sumokėta bauda); ar pan.

33.       Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodo, kad su juo sutinka. Patikslinto priešieškinio reikalavimas padidinti defektų šalinimo išlaidų sumą yra būtinas ir visiškai pagrįstas. Ekspertinėje išvadoje 2 nurodyti technologiniai sprendimai ir skaičiavimai atitinka dabartines statybų sektoriuje taikomas darbų atlikimo technologijas bei statybos medžiagų / paslaugų rinkos kainas. Projektuotojo manymu, Ekspertinė išvada 2 atitinka visus ekspertinei išvadai keliamus reikalavimus, todėl nesivadovauti ja nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ankščiau byloje jau buvo nustatyta, kad Subrangovas nekokybiškai atliko betono dangos įrengimo darbus bei paliko defektus, kurie pasireiškia per betoninės dangos paviršiaus eroziją, trupėjimą, atsisluoksniavimą, lukštenimąsi bei duobutes betono dangos paviršiuje (Defektai). Dėl Defektų egzistavimo kaip tokių ginčo nėra. Pats užsakovas - NSPA - patvirtino, kad net 95 proc. betono dangos turi būti pakeista dėl nekokybiškos betono dangos, o iki tol, dėl esamų Defektų naudoti MA1 perono ir inkaravimo vietų orlaiviams nerekomenduotina.

Vien tai, kad Ekspertinės išvadą 2 dėl Defektų ištaisymo kainos yra nepalanki Subrangovui, neduoda jokio pagrindo abejoti jos objektyvumu ir pagrįstumu. Subrangovo pateiktas Specialistės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, juolab negali būti vertinimo objektu, kadangi jis yra parengtas nekompetentingo asmens ir neatitinka pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimus. Subrangovas pateikė 2021 04 28 specialistės dr. R. L. (Specialistė) aktą (Specialistės aktas), kuriame Specialistė nurodo tariamus betono sudėties trūkumus, kurie neva sąlygojo Defektų atsiradimą betono eksploatacijos metu. Taip pat akte teigiama, kad neva betono dangos paviršiaus defektai yra atsiradę dėl to, kad projektinėje betono dangos įrengimo dokumentacijoje nebuvo tinkamai įvertintas visų aplinkos poveikių veikimas bei nebuvo numatytas papildomas apsauginis betono padengimas. Projektuotojas kategoriškai nesutinka su Specialistės akte nurodytomis subjektyviomis prielaidomis ir klaidinančiais pamąstymais. Visų pirma, Specialistės aktas yra surašytas nekompetentingo, nekvalifikuoto asmens, neturinčio būtinos kompetencijos bei neturinčio teisės vertinti Subrangovo paliktus defektus bei jų atsiradimo priežastis. Specialistei mokslinis (ne kvalifikacinis ar ekspertinis) daktaro laipsnis VGTU buvo suteiktas tik 2018 m., t. y. tik prieš 3 metus, kas palyginus su Teismo ekspertų turima ilgamete praktine patirtimi volens nolens vertintina kaip nepakankama teikti išvadas sudėtingais praktiniais (ne teoriniais) statybos klausimais. Antra, Specialistės aktas negali būti vertinamas kaip įrodomąją galią turintis dokumentas, kadangi jis neatitinka elementarių oficialiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų. Akte pateiktos išvados nėra pagrįstos jokiais norminiais teisės aktais, moksline doktrina ar statybos dokumentais. Specialistė, įvertinus jai pateiktas ypatingai ribotos apimties medžiagą, t. y. Defektų vaizdinę medžiagą, bei gyvai paviršutiniškai apžiūrėjusi Defektus statybos objekte, akte nurodo tokias išvadas, kurias būtų įmanoma tik atlikus išsamų tyrimą (tačiau jokio išsamaus tyrimo ar skaičiavimo Specialistė nebuvo atlikusi). Iš esmės, ji akte paprasčiausiai išsakė savo paviršutinišką nuomonę apie pamatytus Defektus, kuri yra paremta subjektyviomis Specialistės prielaidomis bei nežymia 3 metų patirtimi. Antra, akte išsakyta nuomonė yra iš esmės klaidinga ir to pasėkoje - ydinga ir nenagrinėtina. Specialistė akte klaidingai teigia, neva betono dangos paviršiaus defektai atsirado dėl to, kad projektinėje betono dangos įrengimo dokumentacijoje nebuvo tinkamai įvertintas visų aplinkos poveikių veikimas. Taip pat nesutinka ir su YIT atsiliepimo 45 p. nurodytais teiginiais neva Projektuotojas nenumatė visų reikalingų aplinkos poveikių įtakos suprojektuotai betono dangai - šie teiginiai yra paremti išskirtinai Specialistės akte išreikšta Specialistės nuomone ir todėl yra ydingi ir nenagrinėtini. Specialistės teigimu, Projektuotojas nenumatė XA2 aplinkos poveikio klasės (cheminio poveikio rizika) bei XM1, XM2d aplinkos poveikio klasių (dėvėjimo poveikio rizika). Būtent su šiais veiksniais Specialistė sieja Defektų atsiradimą. Paaiškina, kad MA1 perono rekonstravimo projekte betono aplinkos poveikio klasė XA2 pagal (duomenys neskelbtini) standartą LST EN 206 (agresyvi cheminė aplinka kai betonas yra atviras cheminiam poveikiui, veikiant gruntui arba gruntiniam vandeniui) netaikytina, kadangi betono danga sąlyčio su gruntu ar gruntiniu vandeniu konkrečiu atveju neturi. MA1 Perono rekonstravimo projekte betono dangos aplinkos poveikio klasės XM (dangos nudilinimas, nusidėvėjimas, kai važinėja transporto priemonės, automobiliniai krautuvai su pneumatiniais ar metaliniais ratais, vikšrinis transportas ir t. t.) netaikytina, kadangi peronas MA1 skirtas lėktuvų variklių bandymui ir lėktuvų paruošimui (lėktuvų tipai: C-27, A10, F15). Aplinkos poveikio klasės XM yra taikytinos būtent orlaivių kilimo - tūpimo takams ir panašiems statiniams. Konkrečiu atveju MA1 perone nevyksta orlaivių judėjimas, jų stabdymas ar pagreitėjimas. Kitaip tariant, perone nevyksta bent kažkiek žymus betono dangos nusidėvėjimas dėl paviršiaus dilinimas. Akcentuoja, kad nustatytas MA1 perono betono dangos paviršiaus lukštenimasis (būdingas betono paviršiaus irimas veikiant šalčio ciklams) niekaip negali būti susietas su betono aplinkos poveikio klasėmis XA ir XM, nes betono irimas dėl galimo neatitikimo minėtoms klasėms yra visiškai kitokio pobūdžio. Galiausiai, MA1 peronas dar nebuvo eksploatuojamas, juo neridėjo lėktuvai, todėl nebuvo jokio mechaninio nusidėvėjimo, kuris neva galėtų sąlygoti realių Defektų atsiradimą. Dėl to, kad peronas nebuvo eksploatuojamas, ant betono dangos negalėjo patekti jokie chemikalai ar kiti cheminiai mišiniai, kurie galėtų sukelti cheminio poveikio betonui riziką. Pažymi, kad „įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Ekspertinę išvadą 2 parengė du kvalifikuoti ir ilgametę patirtį statybų sektoriuje turintys Teismo ekspertai, kurių profesionalumu ir atliekamo darbo kokybe nėra jokio pagrindo abejoti. Tuo tarpu Subrangovo pasamdyta Specialistė, kuri nėra (ir niekad nebuvo) įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, taip pat neturinti reikiamos kompetencijos ir žinių atitinkamoje srityje, Projektuotojo įsitikinimu neturi jokios teisės vertinti Ekspertinę išvadą 2 bei kitas Teismo ekspertų parengtas išvadas. Daro išvadą, kad Specialistės aktas nėra pagrįstas, yra parengtas su esminėmis klaidomis. Kelprojekto parengtas Techninis darbo projektas yra išsamus ir kokybiškas, jame apskaičiuoti technologiniai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir aukščiausius statybos srities standartus. Tą patvirtina nepriklausomų ekspertų išvados. Techninio darbo projekto tinkamumą patvirtino UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ (SPEC) atliktos Techninio darbo projekto ekspertizės aktai. Ekspertizes atlikęs SPEC ekspertas, ekspertizių atlikimo metu turėjo reikalingą kvalifikaciją bei turėjo teisę atlikti Techninio darbo projekto vertinimą. Subrangovas niekaip nepasisakė dėl aukščiau nurodytų SPEC ekspertizės aktų bei jų neginčijo. Kelprojekto Techninis darbo projektas buvo parengtas kokybiškai, išsamiai, atitiko visus jam keliamus normatyvinius bei Užsakovo iškeltų uždavinių keliamus reikalavimus bei atitiko aukščiausius statybos sektoriuje taikomus standartus.

34.       Trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ atsiliepime į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį pareiškia, jog nesutinka su atsakovės pateiktu Priešieškiniu ir Patikslintu priešieškiniu. Atsakovė įrodinėja, jog ieškovės atlikti ginčo darbai yra su defektais, t.y. ginčo objekte sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežastys yra: (i) netinkama betono stiprio klasė; (ii) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA- 15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone; (iii) negranitinės kilmės užpildai; (iv) netinkamas betono sutankinimas; (v) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja šio priedo gamintojas. Šios išvados padarytos vadovaujantis 2021 05 05 teismo eksperto T. M. ekspertine išvada Nr. SS-21-02-22/1 (T. M. išvada). Šias betono grindis įrenginėjo UAB „Grinduva“, kuri pabrėžia, jog grindys įrengtos pagal atsakovės pateiktą Techninį darbo projektą ir nustatytus reikalavimus darbams, naudojant projektinę betono mišinio sudėtį. UAB „Grinduva“ darbus objekte atliko pagal nurodytą darbų atlikimo technologiją ir su atsakove suderintą betono dangos įrengimo technologinę kortelę, darbai buvo vykdomi su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbų technine priežiūra, su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole bei pačio užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra. Atsižvelgiant į tai, pabrėžia, jog jei betono grindyse ir išaiškėjo kokie nors defektai - jie atsirado ne dėl nekokybiškų UAB „Grinduva“ atliktų darbų, o dėl klaidingų atsakovės projektinių sprendinių. Dėl netinkamos betono stiprio klasės. T. M. išvados 3.1.3.1. punkte padaryta išvada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka Projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37. Tokia išvada yra ydinga ir negali būti laikoma teisinga, tai patvirtina 2021 06 02 Vilniaus G. technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesoriaus doc.dr. G. S. ir Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijaus vedėjo doc.dr. A. Š. komentaras (Komentaras), kuriame paaiškinta, jog T. M. išvadoje betono gniuždymo stipris nustatytas išgręžus 94 mm skersmens kernus iš konstrukcijos pagal Europos standartą LST EN 12504-1:2019. Betono specifikacijos standarte LSR EN 206:2013+A1:2017 nurodoma, kad, nustatant betono gniuždymo stiprio klasę, „<...> gali būti naudojamas 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio cilindrų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, arba 150 mm kubelių charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, nustatyti bandymais pagal EN 12390-3“. Vadinasi, negalima vadovautis išvada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, nes ji nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. Išvada parengta atlikus netinkamą tyrimą (netinkamo skersmens kernas), todėl ja vadovautis negalima. Dėl mažesnio nei numatyta techniniame darbo projekte įtraukto oro kiekio betone. T. M. išvados 3.I.3.2. punkte padaryta išvada, jog mažesnis, nei numatyta Techniniame darbo projekte, įtraukto oro kiekis betone sumažina betono dangos atsparumą šaldymo/atšildymo poveikiams ir tai yra viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių. T. M. pats įtraukto oro kiekio betone netyrė, išvadą padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) Technologijos instituto atliktų betono tyrimų rezultatu. Tuo tarpu tokią išvadą paneigia 2019 m. VGTU atlikta ginčo objekto defektų tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog betono poringumo parametrai atitinka šalčiui ir ledą tirpdančių tirpalų poveikiui atsparų betoną. Be to, betono gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raštu detalizavo į ginčo objektą tiekto betono mišinio sudėtį: „<...>priedų ir įmaišų sudedamųjų kiekių įdėta tiek, kad sudedamas vandens kiekis per vandens ir cemento santykį būtų ne didesnis kaip 0,45, o oro kiekis mišinyje būtų ne mažesnis kaip 4 proc., su leidžiamų reglamentuojamų nuokrypų žemiausia riba +0,5 proc. ir aukščiausia riba +5 proc., vadinasi diapozonas 3,5-9 proc.“. UAB „Betono centras“ šiame rašte taip pat pabrėžė, jog betono mišinio tiekimo į ginčo objektą metu atsakovės atstovai imdavo betono mišinius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotą laboratoriją ir atlikdavo stebėjimus, be to betono mišinys buvo tiekiamas į objektą dalyvaujant techninei priežiūrai, kuri patvirtindavo betono mišinio kokybę. Kadangi nei karto betono mišinys nebuvo grąžintas betono gamintojui kaip nekokybiškas ar projekto reikalavimų neatitinkantis produktas - nėra jokio pagrindo teigti, jog į objektą buvo tiekiamas neprojektinis betono mišinys. Dėl negranitinės kilmės užpildų. T. M. išvados 3.I.3.3. punkte padaryta išvada, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, o tai yra viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių. Tokia T. M. išvada grindžiama ta aplinkybe, jog išfrezuotoje 0,60 m pločio ir 5-7 mm gylio juostoje (kvadratuose C1-C24; B1-B15; B25) užfiksuoti dolomitinio akmens užpildo fragmentai ir tai neatitinka projekto reikalavimų betono užpildui naudoti granitine skalda. Betono mišinio gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 04 21 raštu paaiškino, jog ,<..>granito skaldoje natūraliai esamos kitokių uolienų priemaišos įtakos užpildo savybėms nedaro“. Šiame rašte taip pat pažymėta, jog užpildų, naudotų betono mišinyje, gamintojų išduotas CE deklaracijas UAB „Betono centras“ teikė tiek prieš betono mišinio tiekimo pradžią, tiek betono mišinio tiekimo metu ir po jo. UAB „Betono centras“ taip pat priminė, jog atsakovės atstovai buvo atvykę į betono gamyklą ir atsirinkinėjo granito skaldos frakcijos 4/16 užpildą tyrimams. Kadangi tyrimų rezultatų Atsakovė nepateikė, tačiau granito skalda buvo aprobuota kaip naudotina betoninės dangos įrengimui - darytina išvada, jog naudotas užpildas yra tinkamas. UAB „Betono centras“ taip pat atkreipė dėmesį, jog granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildai betono mišinio gamybai buvo naudojami tokios būsenos kaip iš gamintojų gauti (t.y. neatidengtos, kampuotos, tamsios struktūros), tuo tarpu atsakovei atlikus betoninės dangos frezavimo darbus, t.y. pažeidus dangos paviršių bei atidengus užpildo daleles (jas perpjovus arba sutrupinus) ir palikus tokį paviršių eksploatuoti, ateityje galimas šių dalelių irimas (lokalių defektų tų dalelių vietoje betono paviršiuje atsiradimas), kadangi užpildo akmuo visame betono tūryje nebėra padengtas sukietėjusios cemento tešlos sluoksniu. Ekspertas T. M. konstatavo, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais tyrimais. Be to nėra aišku, kokio konkrečiai Techninio darbo projekto reikalavimo ir kodėl naudotas užpildas neatitinka, todėl vadovautis išvada, jog užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbų projekto, nėra jokio pagrįsto pagrindo. Dėl netinkamo betono sutankinimo. T. M. išvados 3.1.3.4. punkte padaryta išvada, jog viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių yra netinkamas betono sutankinimas, ko pasėkoje padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone. Su tokia išvada kategoriškai nesutiktina. Visų pirma, tam, kad būtų padaryta tokia išvada, turėjo būti atliktas tyrimas dėl vandens įgeriamumo suklotame betone. Kadangi toks tyrimas atliktas nebuvo, negalėjo būti ir padaryta atitinkama išvada. Antra, Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. „Betono klojimas ir tankinimas“ reglamentuota, jog „prieš pradėdamas betonavimą, Rangovas turi gauti Inžinieriaus leidimą. Betono klojimo metu turi būti gerai sutankinamas mechaniniais vibratoriais. Rangovas turi laikyti betono sutankinimą pagrindinės svarbos operacija, kuri užtikrina maksimalų betono tankį, stiprumą ir kitas būtinas savybes“. Vadinasi, darant išvadą dėl netinkamo betono sutankinimo, turėjo būti nustatyta ar sukloto betono paviršinio cementinis sluoksnis atšoko dėl netinkamai suformuluotos užduoties Techniniame darbo projekte ar buvo netinkamai išpildyta užduotis. UAB „Grinduva“ darbus atliko tiksliai pagal Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. nustatytą reglamentavimą. Vykdant darbus ginčo objekte betono tankinimas buvo atliekamas su dviem giluminiais GX 35 vibratoriais, dar du atsarginiai giluminiai vibratoriai buvo laikomi pačiame objekte. Išlyginus betoną, UAB „Grinduva“ dar kartą vibruodavo betoną su paviršiumi plaukiančia vibro liniuote „Huracan“. Visi šie darbai buvo vykdomi griežtai prižiūrint techninių prižiūrėtojų, kurių buvo keturi. Betonavimo procese techniniai prižiūrėtojai dalyvavo nuolat. Techniniai prižiūrėtojai dalyvaudavo ir betono paviršiaus glaistyme bei jo šukavime. Tik tada, kai betonas būdavo paliekamas kietėti, techniniai prižiūrėtojai palikdavo statybos aikštelę kartu su betoną lyginusiais darbininkais. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog betono sutankinimą UAB „Grinduva“ laikė pagrindinės svarbos operacija, kurią užtikrino ypatinga techninių prižiūrėtojų priežiūra, todėl T. M. išvada, jog betonas sutankintas ne pagal Techninį darbo projektą yra nepagrįsta. Dėl du kartus mažesnio kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Indocrete KR1000 kiekio betone nei rekomenduoja šio priedo gamintojas.  Į ginčo objektą buvo tiekiamas projektinis betono mišinys. Betono mišinio tiekimo į ginčo objektą metu atsakovės atstovai imdavo betono mišinius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotą laboratoriją ir atlikdavo stebėjimus, be to betono mišinys buvo tiekiamas į objektą dalyvaujant techninei priežiūrai, kuri patvirtindavo betono mišinio kokybę.  UAB „Betono centras“ 2021 06 28 rašte paaiškino, jog atsakovė pasirinko projektinį betono mišinį ir tai reiškia, kad projektinio prekinio normaliojo betono mišinio gamintojas pagal savo pasirinkimą betono mišinyje panaudoja tokį kiekį medžiagų, priedų ir jų sudedamųjų dalių, užtikrindamas, kad pagamintas produktas tenkins standarto LST EN 206:2013+A1:2017 „Betonas. Techniniai reikalavimai, eksploatacinės charakteristikos, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus ir paties gamintojo deklaruotas betono mišinio savybes, kurios šiuo atveju nurodytos kartu su betono mišiniu pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose. Ir tik, jei pirkėjas pageidauja betono mišinio sudėtyje konkrečių medžiagų, priedų ir jų sudėtinių dalių ir (ar) konkrečių jų kiekių, tokiu atveju iš gamintojo turi būti užsakomas receptinis (o ne projektinis) betono mišinys. Tuo pačiu UAB „Betono centras“ patvirtino, jog į ginčo objektą tiekė kokybišką, standarto reikalavimus ir pačio betono gamintojo deklaruotas betono mišinio savybes atitinkantį betono mišinį, tai įrodo ir faktas, jog betono mišinys buvo tiekiamas į objektą dalyvaujant techninei priežiūrai, kuri patvirtindavo betono mišinio kokybę. UAB „Grinduva“ įrengė betono grindis pagal pateiktą Techninį darbo projektą. UAB „Grinduva“ atliko darbus ginčo objekte nenukrypstant nuo atsakovės pateikto Techninio darbo projekto ir naudojant projektinę betono mišinio sudėtį. Visus darbus UAB „Grinduva“ vykdė su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbų technine priežiūra, su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole bei pačio užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra. Jei betono grindyse išaiškėjo kokie nors defektai - jie atsirado ne dėl nekokybiškų UAB „Grinduva“ atliktų darbų, o dėl klaidingų atsakovės projektinių sprendinių, todėl nagrinėjamu atveju priešieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes ne ieškovė rengė Techninį darbo projektą.

35.       Teismo posėdyje atsakovės atstovai priešieškinį palaikė, akcentavo, kad ieškovė defektų egzistavimo neginčija, defektų nepašalino, defektai paaiškėjo 2019 m. balandžio mėn., šalys sprendė, kaip defektus pašalinti, defektai užima 90 proc. aikštelės, buvo atlikti tyrimai, VGTU tyrimai patvirtina T. M. išvadas, betonas neatitinka nei projekto, nei standartų; įtraukto oro buvimas yra būtina patvarumui ir ilgaamžiškumui; gaminant betoną nebuvo laikomasi rekomendacijų, L. negali vertinti techninio projekto, defektai paaiškėjo po darbų priėmimo, aplinkos poveikis buvo numatytas, L. nieko netyrė, rangovas atsako už defektus, yra garantiniai terminai, ieškinio senaties nepraleido.

36.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio, metu prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o priešieškinį atmesti. Akcentavo, kad darbai atlikti ir perduoti atsakovei, jos priimti; yra statinio, o ne darbų defektai, darbai atlikti pagal Mitnijos projektą, ji vykdė darbų priežiūrą, betono bandymų protokolai rodo, kad betonas buvo tinkamas, pirminė išvada buvo, kad priežastis yra ekstremalūs išorės pokyčiai bei didelės apkrovos, įrodymų visuma rodo, kad problema yra betono sudėtyje, L. padarė išvadą, kad neįvertintas poveikis – išorės ir mechaninis eksploatuojant; senatis yra vieneri metai, skaičiuojama nuo 2019 04 19; darbų kainos mažinimas yra netesybos už betono dangos nelygumus, prašo taikyti 6 mėn. senatį. 

37.       Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atstovas teismo posėdyje priešieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad statinys sąlyčio su gruntiniu vandeniu neturi, teismo ekspertas T. M. patvirtino, kad su projektu viskas gerai, jei rangovas nenurodo projekto trūkumų, jis atsako už trūkumus, T. M. nenurodė, kad reikia keisti projektą, problema yra rangovo atliktuose darbuose.

38.       Trečiojo asmens UAB „Grinduva“ atstovė teismo posėdyje priešieškinį prašė atmesti, nurodė, kad T. M. pasakė, kad darbų defektai atsirado dėl netinkamo betono, tačiau betoną užsakinėjo su atsakovės atstovais, betonas buvo tikrinamas, jis buvo tinkamas; buvo vykdoma itin griežta statybos priežiūra, patys nieko nesprendė, jeigu perdaryti, tai reikia naujo projekto, laikėsi darbų atlikimo technologijos, ką užsakė Mitnija, tas ir buvo atlikta.

39.       Liudytoja R. L. parodė, kad buvo naudojamas projektinis betonas, defektai atsirado ne betonavimo, o eksploatavimo metu; sutankinimo metu defektų nebuvo, su T. M. išvadomis nesutinka; jis betono formulės nenagrinėjo, buvo netinkamai sudaryta betono formulė.

40.       Liudytojas T. M. parodė, kad defektai yra visame aikštelės plote, betonas buvo su trūkumais, nes jame rado uolienos – dolomito, kuris projekte nebuvo numatytas, jo suprojektuoti šalčiui negalima; trūkumas yra įtraukto oro kiekis ir atsparumas gniuždymui, didelės oro poros atsiranda dėl netinkamo betono klojimo, įtraukto oro kiekis buvo per mažas ir neatitiko projekto; (duomenys neskelbtini) tyrimuose pateiktos išvados, kad buvo rasta iki 3 mm tuštumos, partvirtina, kad klojimo metu buvo nepakankamas tankinimas; nei cheminio, nei mechaninio poveikio nebuvo, o defektai buvo; gaminant betoną nebuvo naudojamas projekte nurodytas indokrit kiekis, kuris reikalingas įtrauktam orui, todėl betonas gali labiau įdrėkti, Betono centro tyrimo nevertino.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

II.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkri2io 12 d. priėmė Preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ 258 814,25 Eur skolą, 239 312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieškovei, 134494,20 Eur delspinigius; 6248 Eur bylinėjimosi išlaidas; viso 638 868,87 Eur. Atsakovė, nesutikdama su Preliminariu sprendimu pateikė prieštaravimus ir priešieškinį. Tam, kad įvertinti prieštaravimų pagrįstumą, reikia tuo pačiu įvertinti ir priešieškinio pagrįstumą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Atsakovė pareiškė priešieškinį ir papildomą priešieškinį, kuriuose ieškovę kaltina dėl defektų objekte EYSA-15-011 atsiradimo, prašo priteisti defektų ištaisymo kaštus. Ieškinys gi pareikštas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir sulaikytų piniginių lėšų priteisimo. Dėl defektų objekte EYSA-15-11 egzistavimo ginčo tarp šalių nėra, ginčas tarp šalių yra dėl defektų atsiradimo priežasčių ir atsakingo už juos asmens nustatymo, todėl teismas sprendžia, kad pirma išspręstini priešieškinio reikalavimai.

42.       Atsakovė UAB „Mitnija“ priešieškinyje prašo: prašo priteisti iš ieškovės UAB „YIT Lietuva“ 1606 299,74 Eur sumą, kurią sudaro: 1) Objekto EYSA-15-011 defektų pašalinimo (darbų perdarymo iš naujo) išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM; 2) Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos – 2702,20Eur be PVM; 3) Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių suma sudaro 2 500 Eur be PVM; 4) Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos 2 405,61 Eur be PVM; 5) Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sąnaudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų pašalinimo būdo nustatymu – 1 274,16 Eur be PVM; 6) 170 907,86 Eur delspinigiai; 6) sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainą 22762,12Eur suma dėl neišlaikytų betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų; 7) priteisti 8,33 procento procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsakovės reikalavimus sudaro dvi grupės reikalavimų: 1) reikalavimai, susiję su defektų ištaisymu ir 2) išlaidos, susiję su netinkamu sutarties vykdymu.

43.       Minėta, šiuo atveju tarp Subrangovo ir Generalinio rangovo kilo ginčas dėl priežasčių, kurių pasėkoje ieškovės atlikti statybos darbai turi defektų. Tik nustačius defektų priežastį, galima nustatyti už tai atsakingą asmenį. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Tarp šalių 2017 01 23 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr.SR840, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Sutartyje šalys patvirtino, kad Darbų normatyvinė kokybė yra vienas iš esminių reikalavimų, keliamų Subrangovui (Sutarties 1.4 punktas). Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiškai atliktus Darbus, laikydamasis Lietuvos Respublikoje nustatytų statybos darbų normatyvų ir taisyklių, statinio projekto reikalavimų <...> (Sutarties 5.1.4. punktas). Darbų kokybės užtikrinimo įsipareigojimą įtvirtino Subrangovo garantija, kad Subrangovas <...> gali ir galės tinkamai vykdyti šią Sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal Sutartį numatytus Darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 5.2.1. punktas), o Subrangovo atlikti Darbai <...> bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų Darbų vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui <...> (Sutarties 5.2.2. punktas). Subrangovui nesilaikant esminio Sutarties reikalavimo dėl Darbų kokybės, jam < ..> bus taikoma atsakomybė ir/arba Sutartis bus nutraukiama (Sutarties 1.4 punktas). Subrangovas, sudarydamas Sutartį, pareiškė, <...> kad supranta, jog išvardinti esminiai reikalavimai yra labai svarbūs Generaliniam rangovui ir todėl, Subrangovo nuomone, šioje Sutartyje numatyti jos nutraukimo atvejai bei netesybos yra teisingos ir protingos (Sutarties 1.4 punktas).

44.       Šalys sutinka, kad Objekte EYSA-15-011 yra defektų. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei jų priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovė pažeidė betono dangos įrengimo technologiją. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka, nes Ieškovė veikė tik pagal atsakovės nurodymus ir jos užduotį bei parengtą Techninį darbo projektą. Visi nurodymai ir Techninio darbo sprendiniai buvo tinkamai realizuoti, ką akivaizdžiai patvirtina Byloje esančių įrodymų visuma.

45.       Atsakovė tvirtina, kad defektų atsiradimo priežastis nustatė teismo ekspertas T. M. ir jų yra 5. Ieškovė tvirtina, kad defektų priežastis yra netinkama betono receptūra ir tai nustatė dr. L.. Šalys nesutinka su viena kitos palaikomomis defektų atsiradimo priežastimis, atsakovės nuomone, teismo eksperto, kuriuo yra T. M., ekspertinė išvada yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, negu ieškovės pateikta dr.L. ekspertinė išvada. Proceso eigoje, proceso dalyviai, atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, kalbėjo apie tai, kad būtų tikslinga ir reikalinga šioje byloje ekspertizės išvada, tačiau neprašė teismo paskirti ekspertizę, o pasirinko tokį įrodinėjimo modelį, kai pasitelkia tam tikros srities specialistus, užsako atlikti tyrimus ir jų pateiktas išvadas vadina ekspertinėmis išvadomis. Teismas pabrėžia, kad tik teismo paskirta ekspertizė turi ekspertizės statusą, jos metu padarytos išvados yra ekspertinės išvados. Šalių pasitelktų specialistų, apmokamų šalių lėšomis išvados yra tik rašytiniai įrodymai byloje. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Todėl teismas abi vadinamas ekspertinėmis išvadomis (T. M. ir dr. R. L.) vertina kaip rašytinius įrodymus.

46.       Išanalizavęs byloje esančius įrodymus: šalių susirašinėjimą, atsakovės pretenzijas ieškovei, pateiktus tyrimų, siekiant nustatyti defektų priežastis, aktus, teismas daro išvadą, kad ginčas šioje byloje yra dėl dvejopo pobūdžio defektų, t.y. tų, kurie paaiškėjo iš karto po darbų atlikimo ir defektų, kurie paaiškėjo vėliau, po ginčo Objekto perdavimo Užsakovui NSPA, todėl sprendžia, kad būtina atskirti visus atsakovės bendrai Darbų defektais pavadintus: 1) Darbų trūkumus ar kitus smulkius neatitikimus, kuriuos ieškovė tvarkė ir pašalino po Darbų užbaigimo: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siūlių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektą atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę ištrupėjimai ir trūkiai betono dangoje (plokščių sandūrose); 2. Darbų defektus – betono dangos paviršiaus lukštenimąsi (angl. scaling), kuriuos atsakovė priešieškinyje apibūdina kaip „betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje“.

47.       Dėl darbų trūkumų: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siūlių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektą atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę ištrupėjimai ir trūkiai betono dangoje (plokščių sandūrose) teismas daro išvadą, jog jie yra ištaisyti ir nagrinėjamu atveju neaktualūs. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus, o būtent: pirma, teisinis reguliavimas, Darbų statybinė dokumentacija ir faktiškai ginčo šalių atlikti veiksmai patvirtina, jog Objekto EYSA-15-011 Darbai yra užbaigti. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 punktas numato, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale Darbų pabaiga nurodyta 2018 12 20, tai yra patvirtinta ir atsakovės atstovo parašu. Atliktus Darbus atsakovė 2019 01 29 perdavė Užsakovui NSPA, patvirtinant, kad Darbai yra tinkamai atlikti ir užbaigti, Objektą galima naudoti pagal paskirtį bei nustatant, jog nuo šio momento pradedamas skaičiuoti Objekto Darbų garantinis laikotarpis. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 04 23 statybos užbaigimo aktu patvirtinta tai, kad ginčo Objekto statyba užbaigta. Antra, atsakovė teigia, kad ieškovė Sutartį vykdė su esminiais trūkumais. Visus Darbus, įskaitant ginčo Objektą, atsakovė yra priėmusi, už visus juos, išskyrus sumą, dėl kurios ginčas yra šioje byloje (ieškovė nurodo, kad ginčo suma tesudaro apie 7 proc. Sutarties vertės), yra apmokėjusi. Dėl visų objektų, išskyrus ginčo Objektą EYSA-15-011, abiejų šalių yra pasirašyti ir Galutiniai Darbų perdavimo aktai. Ginčo Objektą EYSA-15-011 yra priėmęs pats Užsakovas NSPA ir patvirtinęs jo darbų atitiktį visiems reikalavimams. Ginčo Objektas yra ypatingas statinys, vykdant Sutartį buvo atliekami jo rekonstrukcijos darbai, dėl to Darbams pagal teisės aktus buvo privaloma ir Darbai buvo atliekami su projekto vykdymo priežiūra ir statybos technine priežiūra (ją atliko tiek atsakovės, tiek ir Užsakovo NSPA pasitelkti techniniai prižiūrėtojai, o taipm pat techninį projektą paruošusio asmens techninis prižiūrėtojas). Tai užtikrino Darbų atitiktį normatyvinei kokybei (STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos techninė priežiūra“ 74.1, 87, 96, 101 punktai). STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiūra“ 96 punktas numato, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę. Darbų atlikimo tinkamumą patvirtina ir Darbų patikrinimo ataskaitos su visais teigiamais testų ir bandymų rezultatais. Darbų atlikimo kontrolę vykdė ir Darbų kokybę papildomai kontroliavo ir atsakovės kokybės kontrolės vadovas M. R.. Jo dienos darbų ataskaitos, teiktos Užsakovo NSPA techniniam prižiūrėtojui O. K., taip pat patvirtina kad atsakovė Darbų vykdymo metu neturėjo jokių pastabų.

48.       Dėl antrosios grupės ginčo Objekto Darbų defektų - betono dangos paviršiaus lukštenimąsis (angl. scaling) - atsakovė nurodo: „betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje“ pareikštas priešieškinys. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė pripažino, jog dėl šių defektų yra atsakinga, sutiko juos ištaisyti, tačiau persigalvojo. Pažymėtina, jog ieškovė nurodė, kad niekuomet nepripažino savo atsakomybės dėl jų ir atsisakė juos pašalinti savo sąskaita. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios grupės Darbų trūkumų pripažinimu atsakovė įrodinėja, kad ir antrosios grupės defektus ieškovė yra pripažinusi ir netgi buvo įsipareigojusi juos pašalinti. Pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas, atsakovės pretenzijos įrodo, jog likusi trūkstama dokumentacija atsakovei buvo perduota; betono dangos temperatūrinių ir konstrukcinių siūlių sandarinimo darbus pakartotinai atlikti buvo suplanuota dar iki siūlių įrengimo, ieškovė nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad šiuos darbus, norint juos atlikti kokybiškai, reikia atlikti po žiemos. Jų įrengimas prieš žiemą buvo visų, įskaitant ir Objekto Užsakovą NSPA, laikinas sprendimas ir nebuvo kliūtis priimti Darbus tiek atsakovei, tiek Užsakovui NSPA. Tai matyti tiek iš kartu su 2019 04 04 atsakovės pretenzija pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, kurioje nurodyta, kad „bendru sutarimu darbai bus atliekami pavasarį“; tiek iš 2018 11 27 ieškovės atstovo el. laiško atsakovės atstovui ir iš 2019 01 19 ginčo Objekto perdavimo Užsakovui akto. Atitinkamai ir ginčo Objekto betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai dėl šios priežasties galėjo būti užbaigti tik pabaigus siūlių sandarinimo darbus; tai atsakovei buvo žinoma; dėl kitų trūkumų ir darbų (įvažiavimo į bazę asfaltavimo, betono ištrupėjimo ir bermos latako trūkių remonto darbai) atsakovė ieškovei pretenzijų nereiškia, todėl teismas daro išvadą, kad jie buvo atlikti. Faktą, kad ieškovė pripažino ginčo Objekto defektus, atsakovė įrodinėja 2019 06 11 el. laiške ieškovės atstovo pavartota sąvoka „betono ištrupėjimas“. Tačiau iš šalių vykdyto susirašinėjimo visumos matyti, kad ieškovės atstovas informavo apie kito darbo atlikimą - senos-naujos betono dangos sandūros ištrupėjimo sutvarkymą. Dėl šių darbų atsakovė pastabų 2019 m. liepos mėn. nebeturėjo, kai tuo tarpu dėl ginčo Objekto defektų („betoninės dangos paviršiaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukštenimasis, duobutės paviršiuje“) tarp šalių ir toliau buvo bendraujama. Ieškovė bendradarbiavo šiuo klausimu su atsakove, Užsakovu NSPA, defektų priežasčių aiškinimasis, siūlymai, kaip spręsti atsiradusią betono paviršiaus lukštenimosi problemą, savaime, teismo vertinimu, nelaikytini atsakomybės už atsiradusius ginčo Objekto defektus pripažinimu ir prisiėmimu, įsipareigojimu pašalinti šiuos defektus savo sąskaita. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu net nebuvo aiškios šių defektų atsiradimo priežastys, ieškovė 2019 08 09 buvo nurodžiusi, kad reikia nustatyti defektų atsiradimo priežastis, tik tada gali būti atliekami efektyvūs defektų šalinimo darbai. Ieškovė pažymėjo, kad visi ginčo Objekto betonavimo darbai buvo atlikti: 1) pagal atsakovės pateiktą Techninį darbo projektą; 2) projektinę betono mišinio sudėtį; 3) atsakovės ir Užsakovo NSPA nustatytus reikalavimus darbams; 4) nurodytą darbų atlikimo technologiją ir su atsakove bei Užsakovu NSPA suderintą betono dangos įrengimo technologinę kortelę; 5) su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra, statybos darbų technine priežiūra; 6) su Užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra; 7) su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole. Taigi, teismas sprendžia, jog Ieškovė dėl šių defektų atsiradimo ir jų pašalinimo atsakomybės nebuvo prisiėmusi.

49.       T. M. 2021 05 05 pateikė ekspertinę išvadą Nr. SS-21-02-22/1 (Ekspertinė išvada) dėl Subrangovo atliktų darbų defektų priežasčių nustatymo, kurioje nurodė, kad betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežastys yra šios: 1) netinkama betono stiprio klasė, 2) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA-15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone, 3) negranitinės kilmės užpildai, 4) netinkamas betono sutankinimas, 5) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja šio priedo gamintojas. Jis nurodė, kad šios priežastys lemia, jog betono paviršiaus danga trupa, sluoksniuojasi ir atšokinėja. Teismo ekspertas T. M. ir teismo ekspertas V. V., atsižvelgdami į Ekspertinėje išvadoje nustatytas Defektų priežastis, pateikė įrengtos betono dangos defektų taisymo technologiją. Jie taip pat nustatė atliktų betonavimo darbų defektų taisymo darbų kainą.

50.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė veikė aplaidžiai ir naudojo netinkamą, savo rizika pasirinktą, Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologiją, kas lėmė defektų ir generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimą. Betonavimo darbai buvo atliekami etapais: pirmas etapas - bandymu patikrinamas atvežto betono mišinio slankumas. Patvirtinus tinkamą konsistenciją, betonas buvo paskleidžiamas ir tankinamas naudojant giluminius vibratorius bei vibroliniuotes, kol pasiekiamas projektinis aukštis, Technologinė pertrauka tarp pirmo ir antro etapo, Antras etapas - betonui sustingus tiek, kad įrengiama betoninė plokštė išlaikydavo darbuotojo svorį, paviršius būdavo užtrinamas naudojant rankines bei savaeiges betono glaistykles, taip paviršius buvo išlyginamas ir suformuojamas reikiamas nuolydis. Trečias etapas - paviršius šluotuojamas sukuriant paviršiaus tekstūrą bei purškiamas apsaugine priemone, skirta apsaugoti betoną kietėjimo metu. Remiantis Darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos skyriuje „Informacija vartotojui“ pateikiama informacija (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004), <...> rekomenduojama mišinį pakloti ir sutankinti per 120 min nuo pagaminimo, įvertinant naudojamų įmaišų ir priedų, cemento tipų bei aplinkos temperatūros įtakas rišimuisi, bet ne vėliau kaip iki cemento rišimosi pradžios. Remiantis (duomenys neskelbtini) Standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“ 5 sk. „Betonui keliami reikalavimai ir patvirtinimo metodai“ 5.4 p. „Betono mišinio reikalavimai“ 5.4.5 papunktyje „Betono mišinio klojimo rekomendacijos ir kietėjančio betono priežiūra“ nurodyta viena iš pagrindinių betono mišinio klojimo rekomendacijų, <...> betono mišinys turi būti paklotas ir sutankintas iki jo konsistencijos kitimo pradžios. Antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos - kietėjančiu betono - mišiniu. Subrangovas nukrypo tiek nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų, tiek ir nuo minėto standarto reikalavimų. Subrangovas, kaip protingas, atidus ir turintis ilgalaikę patirtį verslininkas, Sutarties sudarymo metu turėjo ir galėjo numatyti, kad, naudojant netinkamą betono dangos įrengimo technologiją, nukrypstant nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų ir nuo minėto standarto reikalavimų, atsiras defektai, sąlygojantys ir nuostolius.

51.       Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Ginčo Darbus Objekte ieškovė vykdė išimtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant jų įgyvendinimą ir visų Darbų vykdymą, pagal suderintą darbų vykdymo technologinę kortelę. Būtent atsakovė turėjo pareigą parengti ir ieškovei pateikti tinkamus techninius sprendimus, duodama konkrečius nurodymus Darbams, duoti juos tinkamus, kadangi Darbai buvo atlikti pagal Užsakovo NSPA pasirinktą ir atsakovės akceptuotą bei Techniniame darbo projekte įtvirtintą betono dangos įrengimo technologiją. Taip pat, atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti Darbus, kontroliuoti jų normatyvinę kokybę bei stabdyti juos jei ieškovė Darbus vykdė pagal netinkamą technologiją, nukrypdama nuo normatyvinių reikalavimų ar pan. Tvirtindama, kad buvo pasirinkta netinkama betono dangos įrengimo technologija, atsakovė kartu pripažįsta, jog pati ir yra atsakinga už atsiradusius Objekto defektus, nes nurodyti teiginiai taip pat  patvirtina, kad atsakovė (jos pasitelkti asmenys) netinkamai parengė Techninį darbo projektą, nevykdė tinkamos techninės priežiūros, neatsakingai kontroliavo Darbų kokybę, leido vykdyti Darbus pagal netinkamą technologiją, priėmė jų rezultatą be pastabų bei perdavė jį Užsakovui NSPA, patvirtindama, kad Darbų kokybė atitinka visus Užsakovo NSPA nurodytus tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad ginčo Objekto betono dangos įrengimo technologiją rinkosi ne ieškovė patvirtina pats Techninis darbo projektas, kuriame buvo nustatyta betonavimo darbų technologija ir atsakovės pasitelkto projektuotojo UAB „Kelprojektas“ 2019 08 30 raštas. UAB „Kelprojektas“ kartu privalomai vykdė ir projekto vykdymo priežiūrą. Pagal nurodytą betono dangos įrengimo darbų technologiją papildomai buvo parengta su atsakove suderinta ir darbų technologinė kortelė. Tai paneigia atsakovės poziciją esą ieškovė pati savo rizika pasirinko betono dangos įrengimo darbų technologiją. Užsakovo NSPA pasirinktą darbų technologiją pilnai akceptavo pati atsakovė, o ieškovė privalėjo ja vadovautis (CK 6.689 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1 punktas). Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog, atliekant ginčo Objekto dangos įrengimo darbus, buvo nukrypta nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytų rekomendacijų, o kartu ir nuo standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“. Atsakovė teigia, kad dėl to antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – mišiniu. Nei statybos darbų žurnale, nei Darbų priėmimo aktuose, nei atsakovės kokybės kontrolės vadovo dienos ataskaitose, t. y. priimant ieškovės atliktus Darbus, kontroliuojant jų vykdymą bei kokybę, nebuvo nustatyta, kad, atliekant betono dangos įrengimo darbus Objekte, būtų buvęs pažeistas technologinis procesas ir/ar nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų. STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiūra“ 96 punktas numato, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę. Jeigu ir sutikti, kad antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – mišiniu, tai vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalėjo apie tai nedelsdama pranešti ieškovei ir stabdyti tokius darbus. To nepadarius, atsakovė neteko ir teisės dabar remtis Darbų trūkumais bei teigti, kad esą dėl jų atsirado ginčo Objekto defektai. Betono mokslininkės dr. R. L. surašytame ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės nurodyti normatyviniai reikalavimai ir betono dangos įrengimo technologija ir pats technologinis procesas nebuvo pažeisti, kadangi, atliekant betono dangos tyrimus, VGTU laboratorijoje 2019 m. buvo nustatyta, jog betono mišinys tinkamai suklotas ir sutankintas, betono struktūra vienalytė be defektų tiek horizontalia kryptimi, tiek per visą konstrukcijos aukštį. VGTU laboratorijoje 2020 m. papildomai buvo nustatyta, jog viršutinių ir apatinių betono dalių naudotuose užpilduose pastebėti visi mineralai (išskyrus portlanditą) pasiskirstę vienodai ir jokių naujų junginių, susidariusių cemento hidratacijos metu nerasta. Todėl tai rodo, kad apatinė betono dalis daugiau hidratavosi ir arba portlandito kiekis betono paviršiuje sumažėjo dėl intensyvių karbonizacijos procesų. Remiantis termogravimetrinių tyrimų ataskaita matyti, kad višutiniame betono sluoksnyje nustatytas nedidelis portlandito kiekis pakito dėl intensyvių karbonizacijos procesų paviršiniame betono sluoksnyje eksploatacijos metu, o ne atliekant netinkamai betonavimo darbus. (duomenys neskelbtini) Betono tyrimų centro betono tyrimų išvadose nurodoma, kad tik viršutinio betono kernų etaloninių skiltelių paviršiaus atsparumas šalčiui buvo nepriimtinas. (duomenys neskelbtini) tyrimų laboratorijoje nustatyta, kad įtraukto oro kiekis paklotame betone atitinka techninio projekto sprendinius. Tai, jog bus remontuojama visa ginčo Objekto betono danga, leidžia teigti, kad būtent reikalavimas Objekto betono dangos paviršių sušluotuoti (paviršių jos įrengimo metu „sušukuoti“ ir sukurti specialią paviršiaus struktūrą), nenumatant papildomai tokiai dangai papildomo apdirbimo, labiausiai tikėtina, Objekto eksploatacijos metu ir lėmė Objekto defektų atsiradimą (angl. „scaling“). Ieškovė nenumatė ir, remiantis Bylos medžiagos visuma, atliktais nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais (jų gausa ir specifiškumu), įskaitant ir mokslinius, negalėjo numatyti, kad dėl tokio parinkto betono dangos paviršiaus įrengimo ir jo metodo, Objekto eksploatacijos metu galėtų atsirasti dangos paviršiaus nepakankamas atsparumas šalčiui, o tai sąlygoti ginčo Objekto defektus (angl. „scaling“).

52.       Atsakovės pateiktoje T. M. Ekspertinėje išvadoje nurodytų išvadų pagrįstumo vertinimas reikalauja specialių žinių, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ pateikė jas įvertinti betono srities specialistams, mokslininkams – VGTU doc. dr. G. S. ir dr. R. L., taip pat betono mišinio gamintojui UAB „Betono centras“. Išnagrinėjusi atsakovės pateiktą Ekspertinę išvadą, dr. R. L. pažymėjo tokius principinius dalykus: T. M. padarytos išvados yra neteisingos, neatitinka faktinės situacijos, neįvertintas betono specifiškumas, savybės, elgsena ir visi galiojantys standartų reikalavimai. Tą rodo ir T. M. padarytų išvadų prieštaringumas, kadangi betono dangoje esančios (ir turinčios būti) oro poros vadinamos kavernomis, tuštumomis ir laikomos defektais, kartu teigiant, jog įtraukto oro kiekis betone (dėl kurio ir susidaro oro poros) yra per mažas, o betonas sutankintas netinkamai. Skaičiuojamieji ir laboratoriniai tyrimai atlikti ignoruojant tyrimų rezultatus ir standartų reikalavimus. Ekspertinėje išvadoje nepilnai įvertinti VGTU ir kitų ekspertų bei specialistų atlikti tyrimai bei teiktos išvados dėl betono defektų atsiradimo priežasčių, visiškai neanalizuota pati projektinė betono sudėtis ir betono paviršiaus struktūra, taip ignoruojant pagrindinę aplinkybę, kad atsakovės pasirinktai UAB „Kelprojektas“ projektuojant betono mišinį buvo numatytos ne visos privalomos numatyti betono poveikio klasės, o prie esamos betono mišinio sudėties nesuprojektuotas papildomas apsauginis betono paviršiaus apdirbimas. Ekspertinėje išvadoje nurodyti betono dangos paviršiaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto trūkumais. Tesimas vadovaujasi dr. R. L. išvadomis, nes jos paremtos mokslo žiniomis, o taip pat anksčiau atliktų tyrimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rezultatais.

Dėl netinkamos betono stiprio klasės

53.       T. M. išvados 3.1.3.1. punkte padarė išvadą, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka Projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37. Šia išvada teismas nesivadovauja, nes ji parengta atlikus netinkamą tyrimą (netinkamo skersmens kernas). Tai patvirtina 2021 06 02 Vilniaus G. technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesoriaus doc.dr. G. S. ir Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjo doc .dr. A. Š. komentaras, kuriame paaiškinta, jog T. M. išvadoje betono gniuždymo stipris nustatytas išgręžus 94 mm skersmens kernus iš konstrukcijos pagal Europos standartą LST EN 12504-1:2019. Betono specifikacijos standarte LSR EN 206:2013+A1:2017 nurodoma, kad, nustatant betono gniuždymo stiprio klasę, „<...> gali būti naudojamas 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio cilindrų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, arba 150 mm kubelių charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, nustatyti bandymais pagal EN 12390-3“. Išvada, kad sukloto betono stiprio klasė yra netinkama, nes neatitinka Techninio darbo projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37 padaryta iš netinkamų (per mažų) tokiam tyrimui betono bandinių, o taip pat gautų pirminių bandymų rezultatų neapdorojus pagal galiojančius LST EN 13791 standarto reikalavimus. Tai patvirtino dr.R. L. - buvo paimti ženkliai mažesni nei privaloma betono bandiniai (kernai), gauti atitinkamai mažesni bandinių (kernų) gniuždymo stiprio rezultatai, o ir gautieji rezultatai net neapdoroti kaip tai privaloma padaryti siekiant nustatyti būtent betono gniuždymo stiprio klasę. Kad ieškovė paklojo Techninio projekto reikalavimus atitinkantį betoną C30/37 patvirtina: 1) Betono gniuždymo stiprio rezultatai, kurie atitiko reikalaujamus Techniniame darbo projekte, t. y. faktinis gniuždymo stipris buvo didesnis už LST EN 206:2013+A1:2017 numatytąjį minimalų 37 Mpa (Bandymų rezultatų protokolas Nr. 548-635/86), į objektą patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose patvirtinama, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamą C30/37, 2018 m. pabaigoje po betonavimo darbų užbaigimo atsakovės atlikti sukietėjusio betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimo rezultatai. Vadinasi, negalima vadovautis išvada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, nes ji nėra pagrįsta tinkamais įrodymais.

Dėl įtraukto oro betone

54.       T. M. išvados 3.I.3.2. punkte padarė išvadą, jog mažesnis, nei numatyta Techniniame darbo projekte, įtraukto oro kiekis betone sumažina betono dangos atsparumą šaldymo/atšildymo poveikiams ir tai yra viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių. Su tokia išvada teismas nesutinka, nes T. M. pats įtraukto oro kiekio betone netyrė, išvadą padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) Technologijos instituto atliktų betono tyrimų rezultatu. Tokią išvadą paneigia kiti įrodymai: 2019 m. VGTU atlikta ginčo objekto defektų tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog betono poringumo parametrai atitinka šalčiui ir ledą tirpdančių tirpalų poveikiui atsparų betoną. Be to, betono gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raštu detalizavo į ginčo objektą tiekto betono mišinio sudėtį: „<...>priedų ir įmaišų sudedamųjų kiekių įdėta tiek, kad sudedamas vandens kiekis per vandens ir cemento santykį būtų ne didesnis kaip 0,45, o oro kiekis mišinyje būtų ne mažesnis kaip 4 proc., su leidžiamų reglamentuojamų nuokrypų žemiausia riba +0,5 proc. ir aukščiausia riba +5 proc., vadinasi diapozonas 3,5-9 proc.“. UAB „Betono centras“ šiame rašte taip pat pabrėžė, jog betono mišinio tiekimo į ginčo objektą metu atsakovės atstovai imdavo betono mišinius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotą laboratoriją ir atlikdavo stebėjimus, be to betono mišinys buvo tiekiamas į objektą dalyvaujant techninei priežiūrai, kuri patvirtindavo betono mišinio kokybę. Be to, dr. R. L. nurodė, kad

Ši išvada padaryta atlikus jokia metodika neparemtus įtraukto oro kiekio susistemintais skaičiavimais pavadintus individualius skaičiavimus bei neatitinka realios faktinės situacijos dėl to, kad betonas privalo būti poringas mūsų klimatinėmis sąlygomis. Dr. R. L. išvadoje atkreipė dėmesį į tai, jog T. M. susistemintais skaičiavimais pavadinti skaičiavimai nėra ne tik paremti jokia metodika, bet netgi nėra aišku, ką konkrečiai jie nustato. Vien tai, jog (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vartojama sąvoka „bendras oro kiekis“, dar nereiškia, jog tai parodo ir įtraukto oro kiekį betone, o T. M. turėjo įvertinti visas betono oro poras. Dr. R. L. taip pat pažymėjo, jog svarbiausias rodiklis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vidutinis atstumas tarp oro porų, kuris charakterizuoja porų dydį. Visų ginčo objekto betono bandinių tyrimuose porų dydis atitinka reikalavimus, formuojant betono mišinį jos turėjo būti, kad pasiekti tinkamos kokybės mišinį. Objekte paklotas betonas atitinka reikalaujamą įtraukto oro kiekį betone, tą patvirtina ir 2019 m. VGTU atlikti objekto defektų tyrimai, taip pat UAB „Betono centras“ pateikti oro kiekio betone bandymų rezultatai. Įvertinęs tai, kad nei karto betono mišinys nebuvo grąžintas betono gamintojui kaip nekokybiškas ar projekto reikalavimų neatitinkantis produktas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog į objektą buvo tiekiamas neprojektinis betono mišinys.

Dėl Negranitinės kilmės užpildo

55.       T. M. išvados 3.I.3.3. punkte padarė išvadą, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, o tai yra viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių. Tokia T. M. išvada grindžiama ta aplinkybe, jog išfrezuotoje 0,60 m pločio ir 5-7 mm gylio juostoje (kvadratuose C1-C24; B1-B15; B25) užfiksuoti dolomitinio akmens užpildo fragmentai ir tai neatitinka projekto reikalavimų betono užpildui naudoti granitine skalda. Betono mišinio gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 04 21 rašte paaiškino, jog ,<..>granito skaldoje natūraliai esamos kitokių uolienų priemaišos įtakos užpildo savybėms nedaro“. Šiame rašte taip pat pažymėta, jog užpildų, naudotų betono mišinyje, gamintojų išduotas CE deklaracijas UAB „Betono centras“ teikė tiek prieš betono mišinio tiekimo pradžią, tiek betono mišinio tiekimo metu ir po jo. UAB „Betono centras“ taip pat nurodė, jog atsakovės atstovai buvo atvykę į betono gamyklą ir atsirinkinėjo granito skaldos frakcijos 4/16 užpildą tyrimams. Tyrimų rezultatų atsakovė nepateikė, tačiau granito skalda buvo aprobuota kaip naudotina betoninės dangos įrengimui - darytina išvada, jog naudotas užpildas yra tinkamas. UAB „Betono centras“ taip pat atkreipė dėmesį, jog granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildai betono mišinio gamybai buvo naudojami tokios būsenos kaip iš gamintojų gauti (t.y. neatidengtos, kampuotos, tamsios struktūros), tuo tarpu atsakovei atlikus betoninės dangos frezavimo darbus, t.y. pažeidus dangos paviršių bei atidengus užpildo daleles (jas perpjovus arba sutrupinus) ir palikus tokį paviršių eksploatuoti, ateityje galimas šių dalelių irimas (lokalių defektų tų dalelių vietoje betono paviršiuje atsiradimas), kadangi užpildo akmuo visame betono tūryje nebėra padengtas sukietėjusios cemento tešlos sluoksniu. Nors T. M. konstatavo, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais tyrimais. Pati atsakovė buvo aprobavusi visus užpildus. Atsakovės reikalavimu buvo atlikti ir betono užpildų, cementinių medžiagų bei užpildų derinių galimo reaktyvumo į šarmus bandymai taikant įvairius tarptautinius metodus ir visi šie bandymai buvo teigiami, visi bandiniai buvo geros būklės, be įtrūkimų. Be to jis nenurodė, kokio konkrečiai Techninio darbo projekto reikalavimo ir kodėl naudotas užpildas neatitinka, todėl vadovautis išvada, jog užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbų projekto, nėra pagrįsto pagrindo ir teismas ja nesivadovauja.

Dėl netinkamo betono sutankinimo

56.       T. M. išvados 3.1.3.4. punkte padarė išvadą, jog viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių yra netinkamas betono sutankinimas, ko pasėkoje padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone. Teismo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Pirma, nebuvo atliktas tyrimas dėl vandens įgeriamumo suklotame betone. Antra, Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. „Betono klojimas ir tankinimas“ reglamentuota, jog „prieš pradėdamas betonavimą, Rangovas turi gauti Inžinieriaus leidimą. Betono klojimo metu turi būti gerai sutankinamas mechaniniais vibratoriais. Rangovas turi laikyti betono sutankinimą pagrindinės svarbos operacija, kuri užtikrina maksimalų betono tankį, stiprumą ir kitas būtinas savybes“. Teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „Grinduva“ teiginiu, jog, darant išvadą dėl netinkamo betono sutankinimo, turėjo būti nustatyta ar sukloto betono paviršinio cementinis sluoksnis atšoko dėl netinkamai suformuluotos užduoties Techniniame darbo projekte ar buvo netinkamai išpildyta užduotis. UAB „Grinduva“ tvirtina, kad darbus atliko tiksliai pagal Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. nustatytą reglamentavimą. Vykdant darbus ginčo objekte betono tankinimas buvo atliekamas su dviem giluminiais GX 35 vibratoriais, dar du atsarginiai giluminiai vibratoriai buvo laikomi pačiame objekte. Išlyginus betoną, UAB „Grinduva“ dar kartą vibruodavo betoną su paviršiumi plaukiančia vibro liniuote „Huracan“. Visi šie darbai buvo vykdomi griežtai prižiūrint techninių prižiūrėtojų, kurių buvo keturi. Betonavimo procese techniniai prižiūrėtojai dalyvavo nuolat. Techniniai prižiūrėtojai dalyvaudavo ir betono paviršiaus glaistyme bei jo šukavime. Tik tada, kai betonas būdavo paliekamas kietėti, techniniai prižiūrėtojai palikdavo statybos aikštelę kartu su betoną lyginusiais darbininkais. Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovė. Be to, Dr. R. L. išvadoje nurodė, kad atsakovei frezuojant betono paviršių uždaros poros ir betono dangos paviršius buvo pažeisti: atidengtos užpildo dalelės, jos perpjautos arba sutrupintos, vietomis atsirado įtrūkimai. Tai nepagrįstai priskiriama prie betono defektų, teigiant, kad jie atsirado kaip netinkamo betono sutankinimo pasekmė. VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti išsamūs ir visapusiški ekspertiniai betono tyrimų rezultatai rodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai. T. M. nors ir paminėjo šiuos tyrimus (kaip faktą) savo Ekspertinėje išvadoje, tačiau jų visiškai nevertino, tiesiog padarė deklaratyvias, jokiais tyrimais ir pan. nepagrįstas išvadas apie betono netinkamą sutankinimą. Iš atsakovės į bylą pateikto ieškovės atliktų darbų tikrinimo ir bandymų plano, taip pat statybos darbų žurnalo, darbų tikrinimo ataskaitų matyti, jog betoninės dangos statybos metu buvo atsakovės kokybės kontrolės ir techninio prižiūrėtojo bei užsakovo patikrinti ir priimti visi darbai, medžiagos, betono mišinys, visa tai patikrinta ir priimta kiekvienu betonavimo darbų etapu iš eilės. Į bylą pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo ir pan. parodo, kad ir šie darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės bei techninio prižiūrėtojo priimti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad T. M. išvada, jog betonas sutankintas ne pagal Techninį darbo projektą yra nepagrįsta.

Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekio

57.       T. M. išvadoje (3.1.3.5 punktas) nurodė, kad nustatė du kartus mažesnį kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Indocrete KR1000 kiekį betone nei rekomenduoja šio priedo gamintojas. UAB „Betono centras“ 2021 06 28 rašte paaiškino, jog atsakovė pasirinko projektinį (receptinį) betono mišinį ir tai reiškia, kad projektinio prekinio normaliojo betono mišinio gamintojas pagal savo pasirinkimą betono mišinyje panaudoja tokį kiekį medžiagų, priedų ir jų sudedamųjų dalių, užtikrindamas, kad pagamintas produktas tenkins standarto LST EN 206:2013+A1:2017 „Betonas. Techniniai reikalavimai, eksploatacinės charakteristikos, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus ir paties gamintojo deklaruotas betono mišinio savybes, kurios šiuo atveju nurodytos kartu su betono mišiniu pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose. Ir tik, jei pirkėjas pageidauja betono mišinio sudėtyje konkrečių medžiagų, priedų ir jų sudėtinių dalių ir (ar) konkrečių jų kiekių, tokiu atveju iš gamintojo turi būti užsakomas receptinis (o ne projektinis) betono mišinys. Tuo pačiu UAB „Betono centras“ patvirtino, jog į ginčo objektą tiekė kokybišką, standarto reikalavimus ir pačio betono gamintojo deklaruotas betono mišinio savybes atitinkantį betono mišinį. Į ginčo objektą buvo tiekiamas projektinis betono mišinys. Betono mišinio tiekimo į ginčo objektą metu atsakovės atstovai imdavo betono mišinius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotą laboratoriją ir atlikdavo stebėjimus, be to betono mišinys buvo tiekiamas į objektą dalyvaujant techninei priežiūrai, kuri patvirtindavo betono mišinio kokybę. Pabrėžtina, kad buvo naudojamas receptinis betono mišinys, o T. M. išvadoje kalba apie gamintojo rekomendacijas. Akivaizdu, jog betono recepto ieškovė nesudarė, kita vertus, neaišku, kokį poveikį turi priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekio ne pagal rekomendacijas panaudojimas. Be to, dr. R. L. nurodė, kad išvada, kad kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 buvo panaudota per mažai ir dėl to padidėjo vandens įgeriamumas betone, negali būti vadovaujamasi, nes ji neatitinka gamintojo viso technologinio aprašymo ir patvirtintos betono mišinio sudėties, kuria užtikrintas tinkamas vandens ir cemento santykis. Pirmiausiai paminėtina yra tai, kad atsakovė buvo patvirtinusi betono mišinio sudėtį (receptą) ir į jį trauktą naudoti priedą, įskaitant jo kiekį. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus. Tai ir buvo padaryta. Be to, kaip nurodė išvadoje dr. R. L., šis priedas neturi įtakos vandens įgeriamumui (jis gali turėti įtakos vandens laidumui), o daugiau reikšmės turi tinkamas vandens/cemento santykis, kuris užtikrina betono ilgaamžiškumą. Taigi, teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė yra neįrodyta.

Dėl senaties termino

58.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad reikalavimui dėl sumų priteisimo atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus, prašo senaties terminą taikyti ir dėl to priešieškinį atmesti ir šiuo savarankišku pagrindu. Teismas nustatė, kad Atsakovė yra praleidusi ieškinio senatį dėl 1606299,74 Eur nuostolių priteisimo. Tai sudaro pagrindą Priešieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ginčo Objekto defektų trūkumų šalinimo išlaidas vadina nuostoliais ir prašo jas priteisti bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Tai savaime nekeičia ir nepaneigia to, kad šios prašomos priteisti išlaidos pagal savo esmę yra darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti. Generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Prašomos priteisti išlaidos pagal savo esmę yra darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas sprendžia, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2019 05 23, kuomet atsakovė pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl Darbų defektų, o prieš tai 2019 04 19 atsakovė informavo el. laišku apie pastebėtus Objekto defektus. Į teismą atsakovė su priešieškiniu kreipėsi 2020 12 03. Senaties terminas baigėsi 2020 05 23. Pažymėtina, kad priešieškiniu prašomą priteisti sumą atsakovė padidino dar vėliau – 2021 07 15. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas taiko ieškinio senatį ir sprendžia, reikalavimas dėl 1 606 299,74 Eur priteisimo atmestinas ir dėl to, kad jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

59.       Dėl prašomų priteisti 170907,86 Eur dydžio delspinigių – reikalavimui juos priteisti taip pat yra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Atsakovė prašo priteisti tokius ir tokio dydžio delspinigius: 1) priteisti 2 217,68 Eur už Darbų vėlavimą objekte EYSA-15-012; 2) priteisti 12 497,41 Eur delspinigius už Darbų vėlavimą objekte EYSA-15-015; 3) priteisti 18 178,95 Eur delspinigius už Darbų vėlavimą objekte EYSA-15-019; 4) priteisti 21 168,84 Eur delspinigius už Darbų vėlavimą ginčo Objekte EYSA-15-011; 5) papildomai priteisti 116 844,97 Eur delspinigius už vėlavimą pašalinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011. Dėl delspinigių priskaičiavimo dėl Darbų vėlavimo objektuose EYSA-15-012, EYSA-15-015, EYSA-15-019 ir ginčo Objekte EYSA-15-011 (iš viso 54062,88Eur), ieškovė pažymi, jog kategoriškai nesutinka, kad Darbus buvo vėluojama atlikti dėl jos kaltės. Darbai užtruko dėl to, kad nuolat buvo tikslinama techninė dokumentacija, keičiami techniniai sprendiniai, vyko įvairūs darbų suderinimai su atsakove ir Užsakovu bei pan. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Reikalavimas priteisti delspinigius šių objektų atžvilgiu atmestinas, nes Darbai šiuose objektuose užbaigti ir atsakovei perduoti dar 2018 m. ir todėl pretenzijų dėl Darbų terminų pažeidimo pareiškimo terminas yra pasibaigęs, ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, teismas ją taiko. Pabrėžtina, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra reikalavimas dėl netesybų išieškojimo, jam yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šis terminas atitinkamai yra pasibaigęs: 1) Darbų objekte EYSA-15-012 pabaiga – 2018 07 19, terminas yra pasibaigęs 2019 01 19; 2) Darbų objekte EYSA-15-015 pabaiga – 2018 07 29, terminas yra pasibaigęs 2019 01 29; 3) Darbų objekte EYSA-15-019 pabaiga – 2018 07 20, terminas yra pasibaigęs 2019 01 20; 4) Darbų objekte EYSA-15-011 pabaiga – 2018 12 20, terminas yra pasibaigęs 2019 06 20.

60.       Atsakovė taip pat prašo priteisti papildomai priskaičiuotus 116 844,97 Eur dydžio delspinigius už ieškovės vėlavimą pašalinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011. Ieškovė nesutinka ir nurodo: net jeigu šioje byloje teismo būtų nuspręsta, kad ieškovė yra atsakinga už ginčo Objekto defektus, tai papildomai už tai ieškovei net ir negali būti skaičiuojami Sutarties 8.3 punkte numatyto 1 % dydžio delspinigiai (būtent tokio dydžio delspinigių normą Atsakovė nors tiesiogiai ir nenurodė, bet taikė savo delspinigių skaičiavimo lentelėje, pateiktoje Prieštaravimų 45 priedu). Tokios ir tokio dydžio netesybos šiuo atveju Sutartyje net nėra numatytos, kas eliminuoja galimybę taikyti 1 % dydžio delspinigius už defektų nešalinimą (CK 6.72 straipsnis). Be to, ankstesnėje 2019 04 04 pretenzijoje, teiktoje iki bylos iškėlimo, kuria už vėlavimą užbaigti darbus ginčo Objekte atsakovė taip pat prašė mokėti delspinigius, tačiau tuomet laikė, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. pabaigoje (žr. konkrečiai 2019 04 04 pretenzijos priedas Nr. 6). 2018 m. pabaiga (2018 12 20) ir yra tikroji Darbų užbaigimo data, vadinasi, bet kokioms atsakovės pretenzijoms dėl Darbų ginčo Objekte užbaigimo terminų pažeidimo ir su tuo susijusių netesybų išieškojimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2019 06 20. Todėl ir šis reikalavimas atmestinas, nes pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą – 6 mėnesiai, ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį,  teismas taiko.

Dėl reikalavimo sumažinti Darbų kainą 22 762,12 Eur

61.       CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo (šiuo atveju - Subrangovo) atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas (šiuo atveju - Generalinis rangovas) savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo (šiuo atveju - Subrangovo); 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi, šioje teisės normoje reglamentuojama Subrangovo atsakomybė ir Generalinio rangovo teisė reikšti Subrangovui reikalavimus dėl pastarojo netinkamai atliktų Darbų bei Generalinio rangovo teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovė pateikė reikalavimą sumažinti Darbų kainą 22 762,12 Eur suma dėl to, kad atliekant Darbus Objekte nebuvo išlaikyti Užsakovo NSPA kelti reikalavimai betono dangos paviršiaus lygumui. Vien dėl to, kad tarp atsakovės, kaip generalinio rangovo, ir Užsakovo NSPA, sudarytoje sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už betono dangos paviršiaus lygumo reikalavimų neišlaikymą, savaime nesudaro pagrindo šioje byloje nei mažinti Darbų kainą, nei šią sumą papildomai priteisti. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje tokios netesybos nebuvo numatytos, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl išlaidų darbų trūkumams ištaisyti.

62.       Atsakovė prašomą priteisti defektų šalinimo išlaidų ir nuostolių sumą padidino iki 1606299,91Eur. Iš pateiktos lentelės matyti, kad šią sumą sudaro: 1. Ginčo Objekto defektų šalinimo išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM; 2. kitos išlaidos (nuostoliai) – 8881,97 Eur. Teismas anksčiau konstatavo, kad ieškovė nėra atsakinga už atsiradusius atsakovės nurodytus ginčo Objekto defektus. Be to, Atsakovė nepateikė jokio ginčo Objekto defektinio ar pan. pobūdžio akto, surašyto tarp atsakovės ir Užsakovo NSPA, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo Objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi būti bei bus šalinami, kokie konkrečiai defektų šalinimo darbai yra privalomi atlikti. Atsakovė vadovaujasi tik savo pasitelkto teismo eksperto T. M. ir V.V. išvada. Be to, Atsakovė nenurodė, ar ji pati kaip rangovas prieš Užsakovą NSPA dėl ginčo Objekto defektų yra prisiėmusi atsakomybę, kokiu pagrindu, kokios apimties, taip pat ar Užsakovas NSPA šiems darbams yra pritaręs, nes kaip bylos nagrinėjimo metu tvirtino, tai yra specialios paskirties objektas, darbų priežiūrą vykdė ir užsakovo atstovai. Tai svarbu šioje byloje dėl to, kad atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis Objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir ieškovės įsipareigojimus bei jų vykdymo būdus (Sutarties 1 punktas). Kitos nurodomos išlaidos defektų šalinimui – 85 254,35 Eur (kilpų išbandymo kaina, siūlių hermetizavimo darbai ir dangos ženklinimo darbai) yra iš viso niekaip nepagrįstos, netgi nėra aišku, ar iš viso tokias išlaidas ir būtent tokio dydžio atsakovė patirtų. Dėl prašomų priteisti 8881,97 Eur dydžio kitų išlaidų, kurios pavadintos išlaidomis ir nuostoliais. Ieškovė tvirtina, kad prašoma priteisti 2 702,20 Eur be PVM suma už asfalto mišinio bandymus nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra atsakovės išlaidos kituose objektuose – EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 (atsakovė to nepaneigė), o 2018 10 05 galutinių darbų perdavimo aktų Nr. 4 ir 5 pasirašymas patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus šiuose objektuose todėl teismas daro išvadą, kad prašymas priteisti papildomas atsakovės išlaidas už šiuos objektus yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas (CK 6.662 straipsnio 1–3 dalys, Sutarties 6.7 punktas). Atsakovė taip pat prašo priteisti 2 500 Eur be PVM sumą už ankeravimo kilpas. Ieškovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, kad tai yra papildomos atsakovės išlaidos už medžiagų, kurių reikėjo Darbams atlikti, ir kurios nebuvo numatytos techniniuose sprendiniuose. Atsakovės nurodomas Sutarties 4.2.5 straipsnis šiuo atveju nėra aktualus, nes jame nustatyta rangovo teisė atlikti pačiam atlikti ar pavesti kitiems atlikti papildomus darbus, todėl teismas sprendžia, kad priešieškinys ir šioje dalyje netenkintinas. Atsakovė prašo priteisti 2 405,61 Eur be PVM ir 1 274,16 Eur be PVM sumas, nurodydama, kad tai yra jos išlaidos defektų tyrimo priežasčių tyrimams. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimai patvirtino, jog įtraukto oro kiekis betone atitinka Objekto projektinę dokumentaciją ir joje nustatytus reikalavimus betonui. Taigi, tyrimai patvirtino, jog pozicija, esą ginčo Objekto defektai yra atsiradę būtent dėl to, kad įtraukto oro kiekis betone buvo nepakankamas, buvo nepagrįsta. Kiti tyrimai eliminuoja ieškovės atsakomybę.

63.       Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog nenustačius, kad ieškovė pažeidė sutartį, nesilaikė Projekto reikalavimų , t.y. padarius išvadą, kad ji nėra atsakinga už ginčo defektų atsiradimą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį ir priteisti atsakovei 1 606 299,74Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

64.       Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė defektų atsiradimo priežasčių bei jų priežastinio ryšio ir ieškovės atliktų veiksmų, vykdant statybos rangos sutartį. Techninio darbo projekto, jo sprendinių kokybės rizikos ieškovė nebuvo prisiėmusi, ji veikė tik pagal atsakovės nurodymus ir jos užduotį bei parengtą Techninį darbo projektą. Visi nurodymai ir Techninio darbo sprendiniai buvo tinkamai realizuoti, ką patvirtina Byloje esančių įrodymų visuma. Todėl priešieškinys yra neįrodytas, todėl atmetamas. Be to, priešieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminus, ieškovė prašė juos taikyti, teismas juos taiko ir priešieškinį ir šiuo pagrindu atmeta. Atmetus priešieškinį, paliekamas galioti 2020 m. lapkričio 12 d. Preliminarus sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas 6248 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminis mokestis 2860 Eur ir advokato pagalbos išlaidos 3388 Eur. Ieškinį patenkinus, ši suma jai priteista iš atsakovės Preliminariu sprendimu.  

66.       Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, kad papildomai patyrė 26 551,73 Eur (21 944,75 Eur be PVM) atstovavimo išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai šioje byloje apmokėti. Šias išlaidas pagrindžia:  2020 12 31 PVM sąskaita faktūra Nr. WLS20-3561 su specifikacija ir jos apmokėjimą patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 02 17 PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-342 su specifikacija ir jos apmokėjimą patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 04 23 PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-1170 su specifikacija ir jos apmokėjimą patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 07 08 PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2031 su specifikacija ir jos apmokėjimą patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 08 04 PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-2402 su specifikacija ir jos apmokėjimą patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas. Ieškovė taip pat patyrė 1655,33Eur (1 368,04 Eur be PVM) dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų, kurias pagrindžia: 2021 01 29 PVM sąskaita faktūra Nr. ASAP 2195 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021 06 30 PVM sąskaita faktūra Nr. ASAP 2488 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė papildomai patyrė ir 3 448,50 Eur (2 850 Eur be PVM) išlaidų ekspertizių atlikimui, kurias pagrindžia: 2021 04 29 PVM sąskaita faktūra RA Nr. 425 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas; 2021 08 04 PVM sąskaita faktūra RA Nr. 439 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Iš viso (kartu su preliminariu sprendimu jau priteistomis 6 248 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidomis) Ieškovė šioje byloje patyrė 37 903,56 Eur (su PVM) išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“.

67.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijos) 2 punkto nuostatomis, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas inter alia atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip: bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovo vertinimu Byla yra sudėtinga, itin didelės apimties, Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi ir jas įgyvendino tinkamai bei racionaliai, todėl visos Ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovės atstovavimui, dydis yra protingas, atitinka Rekomendacijų nuostatas priteistinas. Priešieškinį atmetus taip pat priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos -  1655,33 Eur vertimo išlaidos, 3448,50 ekspertizių atlikimo išlaidos. Viso papildomai ieškovei priteistina 31655,56 Eur ( 37903,56 – 6248) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

68.       Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Grinduva“ prašo priteisti 2500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2021 08 25 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 135 ir 2021 08 25 mokėjimo nurodymą Nr.169294. Prašymas pagrįstas, todėl patenkintinas (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priešieškinį atmesti.

  Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) 258814,25 Eur skolą, 239312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieškovei, 134494,20 Eur delspinigius; 6248 Eur bylinėjimosi išlaidas; viso 638868,87 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir eurų 87 euro centus), aštuonių ir trisdešimt keturių šimtųjų procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 632620,87 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų ir 87 euro cento) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) papildomai 31655,56 Eur ( trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 56 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinduva“ (juridinio asmens kodas 149937378) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Rūta Palubinskaitė