Civilinė byla Nr. e2A-1474-855/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38108-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.4.4.3.; 3.3.1.20. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

        n u s t a t ė :        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti ieškovės siūlomą nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, ir dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, priteisiant iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 205,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškinį grindė tuo, kad 2016-09-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė šalių santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieškove, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 175 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. 2016-01-21 gimus sūnui atsakovas faktiškai paliko šeimą bei nei su dukra, nei su ką tik gimusiu sūnumi visiškai nebendravo nuo pat sūnaus gimimo dienos iki 2016 m. birželio mėnesio. Nematydama tėvo dukra nuo jo atprato, buvo prarastas juos siejantis emocinis ryšis, o su sūnumi jokie artimesni tėvystės santykiai sukurti nebuvo. 2016 m. birželio mėnesį atsakovas pradėjo rodyti iniciatyvą matytis su vaikais. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje ieškovei faktiškai nutraukus santykius su atsakovu, kol atsakovas elgėsi protingai bei tinkamai rūpinosi dukros interesais, galimybė pasimatyti su vaikais jam niekada nebuvo apribota. Tačiau atsakovas ateidavo pas vaikus apsvaigęs, savo dėmesį rodė tik dukrai, kurios klausinėjo kuo užsiima ieškovė, kas pas ją ateina, į sūnų visiškai nekreipdamas dėmesio. Vieno iš tokių susitikimų metu dukrai pasakius atsakovui, kad pas ieškovę svečiuose buvo nepažįstamas dėdė, atsakovas pradėjo elgtis agresyviai (rėkauti, keiktis, įžeidinėti) bei vaikų akivaizdoje pagrasino ieškovę nušauti, nurodydamas jog ją ras laiptinėje negyvą. Šių atsakovo veiksmų rezultatas – 2017-05-02 teismo nuosprendis už grasinimą nužudyti. Po atsakovo 2016-09-07 prieš ieškovę vaikų akivaizdoje įvykdyto nusikaltimo, atsakovo santykiai su vaikais pasikeitė iš esmės, pasikeitė dukros požiūris į tėvą. Dėl patirto streso ir išgyvenimų šalių dukra lanko psichologo konsultacijas, kadangi pradėjo bijoti bei šalintis atsakovo, jausti nerimą, neramiai miegoti. Psichiatrė-psichologė nustatė, jog šalių dukra 2016-08-07 incidento metu patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą, dėl kurio bijo išsiskirti su mama, neramiai miega bei bijo savo tėvo. Dukrai nenorint su atsakovu bendrauti jis pradėjo daugiau dėmesio rodyti sūnui, tačiau atsakovas neturi pakankamų įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku – grąžiną vaiką pavėluotai, tuo laiku, kai jis jau turi miegoti, grąžina neprižiūrėtą, netinkamai aprengtą, nepakeistomis sauskelnėmis, netinkamai pamaitintą, po susitikimų su atsakovu vaikas suserga. Po pasimatymų su atsakovu sūnus pasidarė jautrus, baikštus, sunkiai užmiega, visiškai nemiega vienas, nesitraukia nuo ieškovės. Be to, šalių dukrai A. L. pradėjus lankyti mokyklą šalių suderintas ir teismo patvirtintas bendravimo grafikas neužtikrina jos interesų. Psichologės išvadoje nurodyta, jog dėl vaikų patiriamo streso bendraujant su tėvu būtina peržiūrėti atsakovo nustatytą bendravimo grafiką su abiems vaikais, t. y. 4-6 mėnesių laikotarpiu peržiūrėti tėvo bendravimo su vaikais grafiką bei bendravimo aplinkybes, paraleliai teikiant pagalbą tėvams. Ieškovė prašo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką trijų metų pereinamajam laikotarpiui (iki 2020-10-09), atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas negali būti sąlyginis, o vaikų gydymas bei tėvo ir vaikų artimo ryšio atstatymas gali užtrūkti. Santykiams susinormalizavus bei esant palankioms psichologų rekomendacijoms, tiek atsakovas, tiek ieškovė galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ankščiau teismo nustatyto laiko.

2.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.       Nurodė, jog ieškovė nesilaikė teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu patvirtintoje sutartyje nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nuolat keldavo konfliktus šiuo klausimu, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį, kad būtų užtikrintas jo tinkamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, tačiau ir tuomet ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Nei vaiko teisių apsaugos skyrius, nei kita institucija nėra nustačiusi, jog atsakovo bendravimo su vaikais įgūdžiai yra prastesni už ieškovės. Atsakovas, kai vaikai būna kartu su juo, nieko jiems negaili, rūpinasi jų pramogomis, kartu su ieškove prisideda prie būtiniausių pirkinių prikimo, būrelių apmokėjimo, pasirūpina vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir pasiėmimu iš jų. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybei, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Todėl ieškovės atsisakymas leisti vaikams išvykti į Baltarusiją pasimatyti su seneliais (atsakovo tėvais), kaip priežastį nurodant ilgą kelionę, nors tokiais veiksmai ieškovė diskredituoja atsakovo tėvus dėl jų tautybės, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.       Išvadą teikianti institucija nurodė, jog tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių, dienos ritmą, jų, kaip bręstančių ir fiziškai bei dvasiškai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka numato minimalų tėvo ir vaikų bendravimą, kas atitolins vaikus nuo tėvo, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka koreguotina. Nors šiuo metu tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikais su atsakovu bendrautų be nakvynių, tačiau dažniau nei prašo ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytą atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L. tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

1) pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir bendraudamas šalia jų namų 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis; antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 17 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 13 val. iki 19 val.;

2) trečią ir ketvirtą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 19 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val.;

3) penktą ir šeštą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val.

Teismas sprendimu taip pat sprendė, kad pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytą bendravimo tvarką. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta tvarka, pristatant vaikus ieškovei ne vėliau kaip iki 19 val., be to atsakovas laikotarpiu kai vaikai yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį ieškovės B. L. ryšį telefonu ar pan. su vaikais, informuoti ieškovę B. L. apie vaikų buvimo vietą. Atitinkamai ieškovė, kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype programa ar pan. su vaikais, informuoti atsakovą apie vaikų buvimo vietą.

5.       Teismas taip pat nusprendė pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte numatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L. ir D. L. periodinėmis išmokomis po 205 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

6.       Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters A. L. bendravimas su atsakovu sutriko nuo 2016-08-07, kuomet ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas mažamečių vaikų akivaizdoje grasino ieškovei ją nušauti, kad ji bus rasta negyva laiptinėje, dėl ko jis 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta šalių nepilnametė dukra parodė, jog po vakaro kai įvyko šalių konfliktas, ji lankosi pas psichologę. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro A. L. sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pirmos konsultacijos metu mergaitė objektyviai atrodė labai susijaudinusi, išsigandusi, vėliau nurodydavo norinti, kad tėvai gyventų kartu arba vengdavo temų apie tėvus, sakė, kad vykti ir nakvoti pas atsakovą nenori. Šalių sūnui D. L. taip pat rekomenduota psichologo konsultacija, kadangi berniukas sunkiai bendrauja, glaudžiasi prie mamos, yra irzlus. Į bylą pateiktas 2017-09-15 (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. raštas, kuriame ji nurodo, jog po šalių konflikto, nuo 2016-08-25, konsultuoja šalių nepilnametę dukrą A. L. ir šalis dėl mergaitės patirto stipraus psichologinio sukrėtimo. Rašte taip pat nurodoma, kad jos santykiai su tėvu yra sutrikę dėl galimai besitęsiančių konfliktų tarp šalių, mergaitė galimai sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia su juo saugi, vengia su juo susitikti. Šalims rekomenduota psichologinė pagalba dėl skyrybų pasekmių, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams. Šių rekomendacijų nevykdymas apsunkintų vaiko bendravimą su atsakovu. Rašte rekomenduota 4-6 mėnesių laikotarpiui keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su dukra būtinas, nors turėtų būti organizuojamas vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, ieškovei esant netoliese, palaipsniui įvedant atsakovo namų aplinką, nakvynę jo namuose. Dėl šalių sūnaus ieškovei nurodyta, kad abi šalys turi perduoti vaiką vieną kitai su pasitikėjimu, rekomenduota laikinai (4-6 mėn. laikotarpiui) peržiūrėti atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, tačiau nurodant, kad vaikų bendravimas su atsakovu – būtinas.

7.       Teismas darė išvadą, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, šalių nepilnametė dukra patyrė psichologinę traumą, dėl ko pradėjo bijoti atsakovo. Pažymėjo, kad vaiką konsultuojanti psichoterapeutė L. M., apklausta liudytoja įvykį įvardino kaip psichologinį smurtą, tačiau nurodė, kad jis jau yra „sudėliotas į savo vietas“. Tačiau atsakovas, psichoterapeutės teigimu, vykdė ne visas rekomendacijas. Jam buvo rekomenduota atsiprašyti dukters, lankytis pas psichologą, tačiau duomenų, kad jis tai vykdė, nėra. Rašte rekomenduoto 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nebuvo. Dėl atsakovo impulsyvumo bendravimas su vaikais netolygus, vis nutrūksta. Atsakovas atsitraukia – su vaikais nebendravo visą vasarą, todėl situacija blogėja, nes vaikams reikia abiejų tėvų. Psichoterapeutė nurodė, kad šalių dukra yra ambivalentinėje būsenoje – jos emocinis ryšys su atsakovu nėra nutrūkęs, ji pasiilgsta atsakovo, nori su juo susitikti, tačiau bijo. Nors nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovė įtakoja vaikus nebendrauti su tėvu, vaikams persiduoda jos baimė. Tokiu būdu abi šalys elgiasi netinkamai. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus psichoterapeutė nurodė, kad jis yra mažas, dar neturi vidinio ryšio su atsakovu, tačiau su juo jautėsi saugus. Normalu, kad bendraujant su tokiu mažu vaiku pasitaiko nesklandumų.

8.       Teismas pagal esamą situaciją ir pateiktą psichoterapeutės rekomendaciją, kuri nurodė, kad savaitgaliais turėtų būti bendraujama po kelias valandas, po to – ilgiau, tuomet - įvedant nakvynes atsakovo namuose ir galiausiai grįžtant prie 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kas turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais, nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais pirmus du mėnesius po kelias valandas, kelias dienas per savaitę, šalia namų, bet ne ieškovės akivaizdoje. Po to du mėnesius savaitgaliais visą dieną atsakovo pasirinktoje vietoje, o dar po dviejų mėnesių – su nakvyne pas atsakovą.  

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais, tačiau ne darbo dienomis. Todėl laikė, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas nustatė atsakovo bendravimą su vaikais porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. Teismui nustačius, kad prieš pradėdamas bendrauti su vaikais maksimaliai, atsakovas turi atstatyti emocinį ryšį su jais, pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatė bendravimą savaitgaliais ieškovės nurodytomis valandomis – porinėmis metų savaitėmis šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 iki 16 val. Kitus du mėnesius bendravimas praplečiamas nustatant, kad jis vyksta visą dieną – nuo 12 iki 19 val., dar kitus du mėnesius - su vaikų nakvynėmis pas atsakovą nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. Teismas nurodė, kad atitinkamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nustatomas ir švenčių dienomis, t. y. pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas 2016-09-07 teismo sprendime atsakovo bendravimui su vaikais numatytomis švenčių dienomis ieškovės nurodytomis valandomis – nuo 12 iki 17 val., išskyrus gruodžio 31 d. – nuo 16 val. iki 20 val., Tėvo dieną – nuo 13 val. iki 17 val. ir atsakovo gimimo dieną – nuo 13 val. iki 19 val. Kadangi gruodžio 31 d. gali būti darbo diena, tinkamai numatomos vėlesnės bendravimo valandos. Tuo tarpu bendravimo Tėvo dieną sutrumpinimas viena valanda nuo 13 val. nėra aiškus ir pagrįstas, todėl nustatomas toks pats bendravimo laikas kaip ir kitomis švenčių dienomis – nuo 12 val. iki 17 val. Atsakovo gimimo dieną ieškovė nurodė ilgesnį bendravimo laiką, todėl, atsižvelgiant į tai, jog tai gali būti darbo diena, nustatoma, kad atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti nuo 13 val. iki 19 val. Kitus du mėnesius visais atvejais bendravimas praplečiamas iki 19 val., dar kitus du mėnesius nustatomas bendravimas su vaikų nakvynėmis pas atsakovą.

10.       Teismas padarė išvadą, kad yra būtinybė nustatyti, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimą su vaikais, t. y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytą laikotarpį nustatytomis dienomis. Taip pat, jog nėra pagrindo keisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką dalyje dėl vaikų paėmimo vietos, kadangi laikė, jog ieškovė neturėtų perkelti jos atsakovui, kurio bendravimas su vaikais ir taip yra apribotas, o dėl vykimo į ieškovės nurodytą vaikų paėmimo vietą piko metu gali dar labiau sutrumpėti. Teismo vertinimu, atsakovo ir vaikų ryšiui atstatyti yra būtinas šio ryšio palaikymas nuotolinėmis priemonėmis, todėl šioje dalyje bendravimo su vaikais tvarka nekeičiama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu apeliantė B. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyse dėl šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatymo bei atitinkamai pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytą atsakovo V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L., ir D. L., tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vienerių metų ir šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

1) pirmus šešis pereinamojo laikotarpio mėnesius pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių ir bendraudamas šalia jų namų 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis; antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 17 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 13 val. iki 19 val.;

2) septintąjį – dvyliktąjį pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 19 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val.;

3) tryliktąjį – aštuonioliktąjį pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val.; 2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; 3. neporiniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; 4. poriniais metais: Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma tenkinti ieškinį dalyje dėl alternatyvios vaikų paėmimo vietos nustatymo ir pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nustatant, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką (-us) ir jo (-ų) gyvenamosios vietos (jei nustatytu laiku vaikas (-ai) yra ugdymo įstaigoje arba prižiūrimas senelių, tuomet iš ugdymo įstaigos arba senelių); kitoje dalyje sprendimą paliktą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1)                      Teismas neatsižvelgė į pernelyg pasyvų atsakovo elgesį, visišką nebendravimą su vaikais, nustatė pernelyg trumpą pereinamąjį laikotarpį. Atsakovui nebendraujant su vaikais periodiškai daugiau nei pusantrų metų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesivadovauja vaikų psichoterapeutės rekomendacijomis, jo elgesys dar pablogėjo, teismo nustatytas laikotarpis yra pernelyg trumpas.

2)                      Atsakovas ne vieną kartą bandė vaikus pasiimti apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko vaikų jam neperduodavo. Supratęs, kad negali atvažiuoti vaikų apsvaigęs, jis atvažiuodavo blaivus, tačiau grąžindavo apsvaigęs.

3)                      Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad siekia bendrauti su vaikais, tačiau faktiškai su vaikais nebendrauja, nepalaiko ryšio net su vyresne dukra telefonu. Nuo praėjusio vaikų susitikimo su tėvu 2018 m. gegužės mėnesį iki apeliacinio skundo padavimo atsakovas nei karto neparodė iniciatyvos pasimatyti su vaikais. Šiuo metu artimas ryšys yra prarastas.

4)                      Atsakovas su sūnumi iš esmės negyveno nuo pat kūdikystės, emocinis ryšys nesusiformavęs, ką patvirtino psichoterapeutė, jis nėra pratęs būti ilgesnį laiką su kitais asmenimis. Po pusantrų metų sūnus bus paaugęs, galės ilgesniam laikui išsiskirti su apeliante.

5)                      Teismui nenustačius vaikų paėmimo alternatyvos iš vaikų senelių, ieškovė neturi galimybių dirbdama iki 17 val. pasiimti vaikų iš mokyklos ir senelių tam, kad pristatytų namo bei perduoti atsakovui pagal teismo nustatytą grafiką. Vasarą vaikai apskritai nuolat būna pas senelius, todėl ieškovė neturės galimybių pristatyti juos namo.

14.                      Atsakovas ir išvadą teikianti institucija byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė. 

16.                      Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyse dėl šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatymo bei atitinkamai pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytą atsakovo V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L. tvarką. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma tenkinti ieškinį dalyje dėl alternatyvios vaikų paėmimo vietos nustatymo pereinamuoju laikotarpiu ir pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nustatant, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką (-us) ir jo (-ų) gyvenamosios vietos, o jei nustatytu laiku vaikas (-ai) yra ugdymo įstaigoje arba prižiūrimas senelių, tuomet iš ugdymo įstaigos arba senelių. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstų teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ex officio pasisako dėl teismo sprendime apibrėžto momento, kuomet pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu (CPK 320 straipsnis).

17.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

18.                      Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

19.                      CK 3.3. straipsnis numato svarbų tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principą, o taip pat šiame straipsnyje įtvirtintas ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, minimas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje.

20.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21.                      Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).

22.                      Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg trumpą – šešių mėnesių - pereinamąjį laikotarpį bei pažymi, kad šiuo metu artimas tėvo ir vaikų ryšys yra prarastas, kadangi atsakovas nesivadovauja vaikų psichoterapeutės rekomendacijomis, jo elgesys dar pablogėjo, su vaikais jis nebendrauja, o kai bendrauja – tai daro netinkamai.

23.                      Teisėjų kolegija, vertindama pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas. 

24.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtent atsakovo netinkamas, nusikalstamas elgesys sugriovė vaikų pasitikėjimą juo, sutrikdė jo ir vaikų tarpusavio ryšį. Byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas po grasinimo ją nužudyti vaikų akivaizdoje, siekdamas toliau bendrauti su vaikais, psichoterapeutės rekomendacijų tinkamai nevykdė, o jo pastangos bendrauti su vaikais tinkamai, siekiant atkurti ryšį su jais, nebuvo pakankamos. Būtent todėl atsakovas, o ne kas kitas turi prisiimti savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Atsakovas privalo suvokti, kad nagrinėjamu atveju reikia tiek laiko, tiek jo pastangų vaikų pasitikėjimui ir saugumo jausmui sugrąžinti.

25.                      Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po šalių vaikus traumuojančio įvykio, vaikams praradus pasitikėjimą atsakovu, taip pat nesant vaikų saugumo jausmo bendraujant su tėvu, yra būtinas mažesnis, nei 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nutraukiant šalių santuoką, nustatytas tėvų ir vaikų bendravimo intensyvumas.

26.                      Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas pereinamojo laikotarpiu trukmę, ypač atsižvelgė į vaikus konsultuojančios (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. paaiškinimus, pažymėjęs, kad ji nurodė, kokius pereinamuosius laikotarpius šiuo konkrečiu atveju nustatyti būtina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji dar 2017-09-15 rašte rekomendavo būtent 4-6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, o bylos duomenimis jo faktiškai taip ir nebuvo. Svarbu ir tai, kad psichoterapeutės vertinimu grįžimas prie ankstesnės bendravimo tvarkos turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o tuo pačiu ir vadovaudamasis aukščiau nurodyta tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų praktika dėl minimalaus – maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais nustatymo, vis dėlto, nagrinėjamu atveju išlaikė tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti emociškai ir psichologiškai paveiktų vaikų interesų, kurie yra prioritetiniai iš vienos pusės, ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, iš kitos pusės. Verta pažymėti, kad nors išvadą teikiančios institucijos atstovas apskritai nurodė, jog tikslinga palikti apeliantės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tik vienam ar dviem mėnesiams, o vėliau nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, o apeliantė prašė atsakovo bendravimą su vaikais riboti net trejus metus, teismas rėmėsi būtent specialistės paaiškinimais, atsižvelgė į tai, kad atsakovas rekomendacijas vykdė netinkamai, ir nustatė aiškų, pagrįstą ir optimalios trukmės bendravimą pereinamuoju laikotarpiu, bei tokio laikotarpio trukmę, per kurią atsakovo ir vaikų ryšys, atsižvelgiant tiek į pačią bendravimo tvarką, tiek į jos etapus, jų trukmę, palaipsniui gali būti atkurtas, kiekvienu nustatytu etapu bendraujant vis intensyviau ir artimiau. 

27.                      Svarbu pažymėti, kad apeliantė į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dar 2017 m. spalio 17 d., o 2017 m. lapkričio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nutarta nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką numatant, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L., atsakovo nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant ieškovę pristatyti vaikus ir jai stebint ar esant netoliese atitinkamu nutartyje nurodytu grafiku. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyta skubiai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovo bendravimas su vaiku jau yra ribojamas gana ilgą laiko tarpą, t. y. pusantrų metų. Be to, nors atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, tik 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, tačiau pati nusikalstama veika padaryta dar 2016 m. rugpjūčio 7 d., o tai reiškia, kad nuo vaikus paveikusio įvykio yra praėję daugiau nei du su puse metų. Pagaliau, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas dar 2018 m. lapkričio 22 d. Visos šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nei trejų, nei apeliaciniame skunde nurodomas pusantrų metų laikotarpis, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, tarp jų ir šio teismo proceso trukmę, negali būti laikomas tinkamu, nes paprasčiausiai yra per ilgas atsižvelgiant į vaikus traumavusio įvykio datą ir tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais ir taip yra ribojamas santykinai ilgą laiko tarpą. Kaip jau minėta, būtent nustatytas šešių mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis yra tikslingas ir būtinas, o bylą nagrinėjęs teismas tokį pereinamąjį terminą nustatė pagrįstai. Ilgesnio laikotarpio nustatymas, teisėjų kolegijos vertinu, pažeistų visų pirma vaikų interesus, kadangi ryšys su tėvu gali būti visiškai prarastas, o jo atkūrimas ir sustiprinimas gali vėl pareikalauti naujo įdirbio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl pereinamojo laikotarpio trukmės (jos prailginimo) nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

28.                      Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimą su vaikais, t. y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytą laikotarpį nustatytomis dienomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos sąlygos nustatymas sukuria neaiškią ir neapibrėžtą teisinę ir faktinę situaciją tarp šalių, kadangi neaišku, kaip laikotarpis būtų skaičiuojamas, pavyzdžiui tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaikais per šį laikotarpį sumažėtų ar trumpam nutrūktų vienokio ar kitokio iš trijų nustatytų etapų metu (ar visas laikotarpis būtų skaičiuojamas iš naujo, ar atitinkamas etapas prasidėtų iš naujo etc.), kada būtų laikoma, jog atsakovas realiai bendrauja ar nebendrauja su vaikais, kas tą fiksuotų ir pan. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Atsižvelgdamas į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pati bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu iš esmės yra aiški, tačiau paties pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo tvarka, nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, sukuria teisinio neaiškumo ir nekonkretumo situaciją, todėl yra pagrindas sprendimą dalyje, kuria nustatyta, jog pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytą bendravimo tvarką, apskritai panaikinti ir nustatyti, kad pereinamasis šešių mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Toks pereinamojo laikotarpio termino pradžios nustatymas šalims bus aiškesnis, kadangi bus aišku, kada pereinamasis laikotarpis prasideda ir kada baigiasi, taip pat užtikrins vaikų ir atsakovo teises, sudarys sąlygas atsakovui atkurti prarastą ryšį su vaikais. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad bylinėjimas tarp šalių vyksta ilgą laiko tarpą, ilgai truko tiek bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tiek bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, atsakovo bendravimas su vaikais ribojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl tikslinga kuo greičiau normalizuoti tėvo ir vaikų bendravimą, sukurti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą tarp šalių. 

29.                      Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nenustatė vaikų paėmimo vietos alternatyvos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nors ir yra įmonės akcininkas, todėl savo laiką jis gali planuoti taip, kad vykti pas vaikus piko metu jam nereikėtų. Bendravimas su vaikais pereinamuoju laikotarpiu darbo dienomis pradedamas 17.00 val., t. y. būtent tuo metu kai dauguma žmonių darbą tik baigia, o transporto srautas mieste tampa intensyvesnis, tai kartu reiškia, kad atvykti iki vaikų paėmimo vietos atsakovas privalo kai transporto srautas dar nėra pats intensyviausias. Bylos duomenimis šalių vaikai iš tiesų dažnai būna pas senelius, kadangi ieškovė dirba iki 17 val., todėl, nenumatant vaikų paėmimo vietos alternatyvos, apeliantė iš tiesų turėtų iš darbo išvykti anksčiau vien tam, kad vaikai būtų pristatyti namo, o atsakovas galėtų vaikus pasiimti pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką iš nustatytos vaikų gyvenamosios vietos. 

30.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga, apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir nurodytas aplinkybes dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui išeiti iš ieškinio reikalavimo ir apeliacinio skundo ribų bei ex officio nustatyti, kad vaikai gali būti paimami iš apeliantės nurodytos vietos, atitinkamai pakeičiant bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kadangi galimi atvejai kai vaikus reikės paimti ne tik iš vaikų senelių, bet ir ugdymo įstaigos (įstaigų, būrelių ir pan.), medikų ir etc. Nuolatinis vaikų vežiojimas iš vienos vietos į kitą trikdytų jų poilsį, režimą, užtruktų pakankamai ilgai, būtų neracionalus visų ginčo šalių atžvilgiu, pažeistų prioritetines vaikų teises ir interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nustatymo keistinas, papildant, kad pereinamuoju laikotarpiu vaikai atsakovo yra paimami ne tik iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, tačiau taip pat ir iš kitos apeliantės, kuriai nagrinėjamu atveju tenka ir taip didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais, jų auginimo, auklėjimo, išlaikymo našta, nurodytos vietos. 

31.                      Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip jau minėta, skųstas nebuvo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl likusioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

32.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas nežymiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nekeistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

33.                      Nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo sprendžiami du klausimai, susiję su bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu – dėl pereinamojo laikotarpio trukmės bei dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas dėl pereinamojo laikotarpio trukmės keitimo atmetamas, o reikalavimas dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos tenkintinas, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies (teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta apie 50 proc. apeliacinio skundo). Apeliantė, reikšdama apeliacinį skundą, patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovas apeliacinio skundo ar atsiliepimo į ieškovės pateiktą apeliacinė skundą apskritai nepateikė, jo galimai patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantei iš atsakovo priteistina iš viso 287,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. pusė jos patirtų išlaidų.

        Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliantės B. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nustatymo pakeisti, papildant, kad pereinamuoju laikotarpiu vaikai atsakovo V. L. yra pasiimami ir iš kitos vaikų motinos B. L. nurodytos vietos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytą bendravimo tvarką, panaikinti ir nustatyti, kad šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 287,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                                                Laima Gerasičkinienė

                                                        Alma Urbanavičienė

Renata Volodko