Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-307/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14983-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.3.1.1; 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

nuteistajam M. M.,

nukentėjusiajai K. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Civilinės ieškovės K. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš M. M. priteista 1 293 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt trys eurai) turtinei žalai atlyginti, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 150 Eur (vienas tūkstantis šimtas penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

K. L. iš M. M. priteista 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, išlaikymas kas mėnesį mokamomis 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. K. L. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pastarojo pilnametystės paskirta jo atstovė pagal įstatymą K. D..

50 Eur (penkiasdešimt eurų) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduoti į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių, narkotinių medžiagų bei alkoholio, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tiksliai tyrimo metu nenustatyto savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto kulkosvaidžio) tyčia du kartus šovė I. L. į galvos sritį, tuo padarydamas šautinius kiauryminį ir kiaurinį galvos sužalojimus, skylinius ir linijinius kaukolės skliauto ir pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžius, dešinio galvos smegenų pusrutulio, smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimus, dėl to nukentėjusysis I. L. mirė, paskui jis I. L. lavoną, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenęs į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, išmetė.

2.       M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 metais laikotarpiu nuo kovo 29 d. 22.00 val. iki kovo 30 d. 5.29 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, esančios Domeikavoje, Kauno rajone, slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, tai yra padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. B., kuriuo gabeno I. L. lavoną.

3.       M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. sausio 6 d., neturėdamas teisės vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ C220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) plente, Kaune, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiems Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams J. P. (J. P.) ir V. K., siekdamas pastarųjų neteisėto neveikimo už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje (vairavimas transporto priemonės neturint tam teisės), 417 straipsnio 1 dalyje (neturėjimas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo), 424 straipsnio 2 dalyje (įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas), pareigūnams tiesiogiai pasiūlė ir davė 50 Eur kyšį, įdėdamas 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) į pareigūnų tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių daiktadėžę.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį, ir dėl kaltinimų pagal šiuos BK straipsnius priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį M. M. skirti laisvės atėmimo bausmę, lygią jo kardomojo kalinimo laikotarpiui, bei konstatuoti, kad M. M. bausmę atliko. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat nuteistojo gynėjas prašo atlikti apeliaciniame teisme įrodymų tyrimą ir kaip liudytojus apklausti skunde paminėtus asmenis bei išsiaiškinti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes.

4.1.       Apelianto teigimu, nuosprendžio dalis, kuria M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, yra visiškai nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad M. M. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, nustatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, tinkamai nesivadovavo BK 2 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018). Išvadas dėl M. M. kaltės padarius minėtus nusikaltimus apygardos teismas pagrindė ne tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, o prielaidomis, tinkamai neįvertinęs kaltinimo teiginiams prieštaravusios informacijos. 

4.2.       Apeliantas nurodo, kad byloje esantys išslaptinti kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys kelia abejonių dėl jų leistinumo, nes neaišku, ar buvo faktinis pagrindas atlikti neviešo tyrimo veiksmus prieš asmenis, kurių telefoninių pokalbių buvo klausomasi tyrimo metu. Kita vertus, gynėjo vertinimu, byloje esanti išslaptinta informacija net ir netiesiogiai nepatvirtina M. M. kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas sutinka, jog šioje baudžiamojoje byloje yra labai daug faktinės medžiagos, liudijančios, kad I. L. buvo nušautas, paskui jo lavonas galimai automobiliu „VW Golf“ atgabentas į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, ir išmestas. Iš įrodomosios bylos medžiagos galima nustatyti, kaip buvo nužudytas nukentėjusysis, kaip sunaikinta transporto priemonė, tačiau jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtus veiksmus atliko M. M., bylos medžiagoje nėra.

4.3.       Gynėjas daro prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas, neigiamai įvertinęs M. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (M. M. praeityje daug kartų teistas, vartojo alkoholinius gėrimus bei narkotines ir psichotropines medžiagas, ne visada elgėsi adekvačiai), susidarė apie jį išankstinę neigiamą nuomonę. Dėl to šis teismas nenustatė esminių nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių, nuosprendį pagrindė ne įrodymais, o spėjimais, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-147- 697/2017).

4.4.       Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė tik apytikslį I. L. nužudymo ir automobilio „VW Golf“ padegimo laiką, konstatavo, kad nukentėjusysis buvo nušautas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu šaunamuoju ginklu. I. L. lavono gabenimo automobiliu „VW Golf“ ir išmetimo miškelyje laikas nuosprendyje taip pat nenustatytas, automobilio „VW Golf“ padegimo būdas nedetalizuotas. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį nekonkretumą ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimus. Pasak gynėjo, minėti abstrakčiai suformuluoti kaltinimai maksimaliai ribojo M. M. galimybes tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir pateikti savo alibi. Būtent dėl kaltinimų nekonkretumo ir tikėdamasis, kad galbūt teisme paaiškės konkretesnės veikų padarymo aplinkybės, nuteistasis pasirinko taktiką teisiamajame posėdyje parodymus duoti po to, kai bus ištirti kiti įrodymai. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia aplinkybe, nuosprendyje nepagrįstai jo ginamojo parodymus įvertino kritiškai.

4.5.       Gynėjas nurodo, jog faktinės M. M. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės – jų padarymo vieta, laikas ir būdas – šioje byloje turi esminę reikšmę. Juo labiau kad visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančios prielaidos, jog I. L. 2016 m. kovo 29 d. 20.42 val. nužudė M. M., padarytos preziumuojant, kad niekas kitas to padaryti negalėjo, nes ir pats nuteistasis pripažino, kad tuo metu buvo su nukentėjusiuoju. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatytas tik tikėtinas I. L. nužudymo laikas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusysis galėjo būti nušautas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 0.20 val., todėl nepaneigta tikimybė, jog I. L. galėjo būti nužudytas ir kitu laiku. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta tiksli jo nužudymo vieta. Taigi skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad I. L. buvo nužudytas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o paskui automobiliu „VW Golf“ jo lavonas nugabentas į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, ir išmestas, yra tik prielaidos ir spėjimai. Kaltinimo teiginys, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 5.29 val., taip pat painus, nes vadovaujantis juo nuosprendyje padaryta išvada, jog turtas buvo sunaikintas laiko intervalu, ilgesniu nei septynios valandos. Gynėjo vertinimu, apygardos teismas, ėmęsis nagrinėti bylą su pirmiau aptartu itin abstrakčiu kaltinimu, nuosprendyje šių kaltinimo neaiškumų nepašalino, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, siekdamas, kad būtų patvirtinta kaltinimo versija.

4.6.       Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje neatskleistas M. M. motyvas ir tikslas nužudyti I. L.. Nukentėjusiojo sutuoktinė K. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2016 metais jos vyro santykiai su M. M. buvo draugiški. Liudytojas D. P., 2016 m. kovo 29 d. buvęs su M. M. bei I. L., taip pat patvirtino, kad tuo metu tarp minėtų asmenų nebuvo jokių konfliktų. Šią aplinkybę, gynėjo teigimu, patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų bei jų išklotinių turinys. Gynėjo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog ant M. M. kūno buvo rasti sužalojimai, neturi nieko bendra su nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiais. M. M. buvo apžiūrėtas 2016 m. balandžio 1 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog M. M. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, abiejose plaštakose, juosmenyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, sužalojimai padaryti prieš 2–5 dienas iki apžiūros. Apygardos teismas padarė prielaidą, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo tokie geri, nes M. M. padaryti sužalojimai liudija, jog pastarasis įvykio metu susimušė su I. L., o paskui jį nušovė. Tačiau, gynėjo teigimu, apygardos teismas minėtų sužalojimų neįvertino visų bylos įrodymų kontekste.

4.7.       Pirma, teismo medicinos specialistas nedavė kategoriškos išvados, jog M. M. nurodytus sužalojimus patyrė 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti prieš 2–5 dienas iki M. M. kūno apžiūros, be to, minėti sužalojimai buvo padaryti skirtingu laiku. Antra, liudytojas Ž. Š. apklausiamas teisme parodė, kad nepastebėjo ant M. M., 2016 m. kovo 29 d. po 20.42 val. pas jį atėjusio pasiskolinti automobilio, kūno jokių sužalojimų. Trečia, faktą, kad M. M. susižalojo vėliau, patvirtina ir daugiau aplinkybių. Liudytojai S. S. ir G. S. parodė, kad ant M. M., 2016 m. kovo 29 d. atėjusio į jų butą, kūno sužalojimų nesimatė. Abu liudytojai patvirtino, jog M. M. griuvo laiptinėje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P.. Gynėjo teigimu, šių liudytojų parodymai patvirtina, jog M. M. galėjo susižaloti minėto griuvimo metu. Gynėjo vertinimu, šią išvadą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu – 2016 m. kovo 31 d. – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rastos kraujo, kurio genotipas sutampa su M. M. genotipu, dėmės. Liudytojas R. P. parodė, jog matė, kaip nuteistasis dėl suvartoto alkoholio kiekio kelis kartus pats nugriuvo, taigi nepaneigta tikimybė, jog susižaloti galėjo ir šių griuvimų metu. Liudytojos I. M. parodymai taip pat leidžia manyti, jog M. M. susižaloti galėjo naktį iš 2016 m. kovo 30 d. į 31 d., kai girtas stovėjo ant kito vyro pečių ir bandė belstis į O. S. buto langą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad I. L. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakre, šonkaulių lankų projekcijose abipus, kairiame šone, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste yra būdingi trauminiams kontaktams su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi. Todėl tikėtina, kad šie prieš mirtį, mirties metu ar tuoj po jos atsiradę sužalojimai padaryti I. L. griūvant ar kitiems asmenims velkant jo kūną, o ne muštynių metu. Savigynai būdingų sužalojimų ant I. L. kūno nerasta. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad prieš nužudymą I. L. susimušė su nuteistuoju, turėjo apsvarstyti ir kitą prielaidą, t. y. ar M. M. nebuvo priverstas gintis nuo nukentėjusiojo. K. D., apklausiama teisme, parodė, kad I. L. buvo ūmaus būdo, be to, jis buvo stambesnis ir galingesnis už tuo metu (duomenys neskelbtini) liga jau sirgusį M. M.. Aplinkybę, jog M. M. galėjo susižaloti stumdamas automobilį savo sesers O. S. kieme, patvirtino liudytojas R. P.. 

4.8.       Apygardos teismo išvada, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. nuteistasis nušovė I. L., gynėjo vertinimu, nesiderina nei su objektyviai nustatytais bylos faktais, nei su liudytojų parodymais. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas remdamasis liudytojo D. P. parodymais, jo telefoniniais pokalbiais su D. Š. pakankamai detaliai atkūrė 2016 m. kovo 29 d. įvykių eigą iki momento, kada D. P. (duomenys neskelbtini) plento rajone išsiskyrė su M. M. bei I. L.. Tačiau vėlesnių nuosprendyje dėstomų įvykių seka ir apygardos teismo padarytos išvados, gynėjo vertinimu, pagrįstos vien tik spėlionėmis ir prielaidomis. Nuosprendyje tvirtinama, jog 20.42.39 val. telefonu kalbėdamas su tyrimo metu nenustatytu vyru, iki tol noriai su visais bendravęs M. M. kardinaliai pasikeitė ir skubiai nutraukė pokalbį nurodydamas, kad perskambins, tačiau taip ir nepaskambino. Anot pirmosios instancijos teismo, šio pokalbio įraše šalia M. M. girdisi garsai, primenantys dūsavimą, gargaliavimą. Panašius duslius garsus, gargaliavimą teismas konstatavo ir 20.45.58 val. M. M. ir kito tyrimo metu nenustatyto vyro pokalbio garso įraše. Teismas taip pat akcentavo, kad M. M. šį pokalbį nutraukė nurodydamas, jog jam baigėsi benzinas, nors pagal bylos duomenis nustatyta, kad automobilis „H. A.“ buvo varomas dujomis, jų automobilio bake buvo pakankamai.

4.9.       Gynėjas nurodo, jog nuosprendyje akcentuojami dūsavimo, gargaliavimo garsai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių išklotinėse. Tačiau minėtose išklotinėse jas rengusio pareigūno padaryta išvada, kad tuos garsus leidžia vyras, tėra bylos duomenimis nepagrįsta prielaida, kuria nuosprendyje vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Gynėjo teigimu, teisiamajame posėdyje net du kartus išklausytuose minėtuose garso įrašuose nesigirdėjo garsų, apie kuriuos rašoma skundžiamame nuosprendyje. Be to, tokio įrašų klausymo nederėtų laikyti visaverčiu įrodymų tyrimu. BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad apie nurodytus garsus, kaip apie kaltinančius įrodymus, nuosprendyje būtų buvę galima rašyti tik tada, jeigu tie garsai būtų buvę girdimi klausantis pokalbių įrašų teisiamajame posėdyje arba jei proceso dalyviams būtų buvusios sudarytos sąlygos tuos garsus išgirsti kitais būdais. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti pirmiau nurodytais telefoninių pokalbių garso įrašais, ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią visos nuosprendyje daromos išvados turi būti konkrečios, aiškios ir nekeliančios abejonių, paremtos su jomis susijusių bylos duomenų analize; apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-78-976/2017), bet padarė ir daugiau procesinių pažeidimų.

4.10.       Gynėjas apeliaciniame skunde kelia versijas apie garso įrašuose užfiksuotų garsų kilmę. Pirma, gynėjo teigimu, garso įrašuose gali girdėtis automobilio variklio arba duslintuvo skleidžiamas garsas. Šią versiją patvirtina liudytojo D. P., įvykio dieną vairavusio automobilį „H. A.“, parodymai, kad šio automobilio duslintuvas garsiai birbė.

4.11.       Antra, teisiamajame posėdyje apklaustas M. M. parodė, kad minėtus garsus galėjo skleisti kaljanas, kuriuo įvykio vakarą buvo rūkomos narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas šią versiją nuosprendyje atmetė motyvuodamas tuo, kad ją nuteistasis pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, antrą kartą išklausius garso įrašus. Tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokia teismo išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Aplinkybę, kad nuteistasis ir nukentėjusysis įvykio dieną vartojo kokainą, patvirtina specialistų išvados, kuriose konstatuota, kad jų organizmuose buvo rasti kokaino pėdsakai. Liudytojas D. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad įvykio dieną vežė M. M. ir I. L. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. M. norėjo nusipirkti „pypkę“ kokainui rūkyti. Šis liudytojas patvirtino, jog paskui M. M. šaukšte išvirė kokainą ir abu su I. L. jį rūkė. Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad būdami prekybos centre „P.“ I. L. ir M. M. lankėsi jame esančioje parduotuvėje, prekiaujančioje tabako gaminiais bei kaljanais ir „bongais“. Apie kokaino rūkymą telefoninių pokalbių, vykusių 2016 m. kovo 29 d. 19.52.54 val. ir 20.02.44 val., metu nurodė ir M. M.. Pokalbio, vykusio 19.13.56 val., metu, jis nurodė, kad kokainą rūkys naudodamas „pypkę“. Gynėjo vertinimu, žodis „pypkė“ tiek minėto pokalbio, tiek liudytojo D. P. parodymų kontekste neturėtų būti suprantamas tiesiogine šio žodžio prasme. Akivaizdu, kad vartojant šį žodį omenyje turėtas kaljanas arba „bongas“, kurie paprastai naudojami rūkant kokaino miltelius. Iš esmės šie įrenginiai yra stiklinės arba akrilinės vandens pypkės, kurios naudojamos gali skleisti į gargaliavimą ar burbuliavimą panašius garsus. Nuosprendyje nurodyta, jog kaljano buvimo automobilyje fakto nepatvirtino liudytojas D. P.. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas duodamas parodymus minėjo „pypkę“. Taigi šį žodį teismas turėjo suprasti plačiau, o kilus neaiškumų, kokią konkrečiai „pypkę“ liudytojas D. P. turėjo omenyje, apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir iš naujo apklausti minėtą liudytoją. Nuosprendyje esanti užuomina, jog rūkant kokainą kaljanas buvo nereikalingas, rodo, kad apygardos teismas nežinojo, kad ši narkotinė medžiaga gali būti rūkoma, uostoma arba vartojama intraveniniu būdu. Prieš rūkymą kokaino milteliai ištirpdomi ir verdami, tai gali būti daroma ir šaukšte. Kokainui rūkyti gali būti naudojamos specialaus dizaino stiklinės pypkės. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo aiškinimas apie „pypkės“ arba kaljano su vandens užpildu naudojimą rūkant kokainą, apie vandens burbuliavimo garsus, užfiksuotus minėtuose garso įrašuose, yra logiškas. 

4.12.       Gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje, be ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. garso įrašų išklotinėse pateiktos interpretacijos, nėra jokių patikimų duomenų, jog šių įrašų fone girdisi mirštančio žmogaus, o juo labiau I. L. skleidžiami garsai. Apygardos teismas, nuosprendyje aprašęs minėtus garso įrašus ir leisdamas suprasti, kad jie įrodo M. M. kaltę nužudžius I. L., neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir liudytojo D. P. parodymų, kad 2016 m. kovo 29 d. 21.00 val. jis matė I. L. gyvą. Gynėjo vertinimu, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo pateikta versija apie 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. darytuose garso įrašuose užfiksuotų garsų prigimtį nuosprendyje nepaneigta.

4.13.       Apeliantas nurodo, kad byloje užfiksuoti M. M. telefono prisijungimai prie skirtingų mobiliojo ryšio bokštų patvirtina, jog nuosprendyje išskirtų pokalbių metu jis galėjo rūkyti kaljaną bei kalbėti telefonu sėdėdamas judančioje transporto priemonėje, kurią galėjo vairuoti I. L.. Aplinkybę, kad automobilį vairavo būtent I. L., patvirtina tai, jog M. M. tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat paneigia, kad 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. garso įrašuose užfiksuotus garsus leidžia mirštantis I. L.. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad I. L. mirtis įvyko beveik iš karto, kai jis patyrė vieną iš šautinių sužalojimų, taigi nelogiška, jog lavonas būtų gargaliavęs ilgiau nei tris minutes, t. y. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. Gynėjo teigimu, net ir sutikus, jog garso įrašuose gargaliavo ir dūsavo I. L., byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tai darė po patirtų sužalojimų, o į jį šovė būtent M. M.. Nužudymo įrankis, t. y. šaunamasis ginklas, ikiteisminio tyrimo metu nerastas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. M. turėjo 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusįjį nušovė M. M., yra tik spėjimas. M. M. veiksmai 2016 m. kovo 30–31 d. taip pat leidžia manyti, jog jis nenužudė I. L.. Byloje nenustatyta, kad šiomis dienomis jis slėpėsi pats ar slėpė kokias nors transporto priemones, naikino įkalčius.

4.14.       Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo D. P. parodymus, kad jam vairuojant automobilį „H. A.“, I. L. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o M. M. – automobilio gale. Gynėjas daro prielaidą, jog minėtam liudytojui pasišalinus ir prie automobilio vairo persėdus I. L., M. M. turėjo persėsti į automobilio priekį šalia vairuotojo. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje aprašytas I. L. sužalojimo mechanizmas leidžia manyti, jog nužudymo metu pastarojo žudikas buvo jam už nugaros. Gynėjo vertinimu, ši aplinkybė taip pat paneigia M. M. sąsajas su I. L. nužudymu.

4.15.       Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas kaip vieną iš argumentų, įrodančių, jog M. M. nužudė I. L., pateikė pasikeitusį byloje užfiksuotų M. M. telefoninių pokalbių pobūdį – anksčiau noriai su visais bendravęs, 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusius pokalbius su nenustatytais asmenimis jis nutraukė, žadėjo jiems perskambinti, tačiau to nepadarė. Gynėjo vertinimu, nelogiška, jog žudydamas nukentėjusįjį nuteistasis iš viso būtų kalbėjęs mobiliojo ryšio telefonu. Apeliantas taip pat nurodo, kad minėtų pokalbių metu M. M. galėjo būti apsvaigęs, nesuvokti, kas jam skambina, ir dėl to nusprendė nebetęsti pokalbių, Vėliau jam skambinusiems asmenims nepaskambino, nes galbūt pamiršo ar tiesiog nenorėjo. Galėjo būti ir taip, kad tuo metu, kai M. M. kalbėjo telefonu su minėtais asmenimis, I. L. rūkė „bonge“ arba kaljane sudėtas narkotines medžiagas, o M. M. skubėjo greičiau pabaigti pokalbius, kad nukentėjusysis visko nesurūkytų. Gynėjo teigimu, taip pat galėjo būti, kad kito telefoninio pokalbio metu nuteistasis dėl apsvaigimo nuo narkotikų supainiojo degalų rūšis. Be to, jis važiavo savo tėvo paskolintu automobiliu, iš 2016 m. kovo 29 d. 17.07.17 val. nuteistojo ir jo tėvo telefoninio pokalbio turinio matyti, kad M. M. nesiorientavo, kaip automobilyje „H. A.“ veikė dujų įranga. Kita vertus, užvedant dujas naudojantį automobilio variklį iš pradžių naudojamas benzinas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog telefoninio pokalbio metu nuteistasis pasakė netiesą apie pasibaigusį benziną. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nei minėtų telefoninių pokalbių pobūdis, nei jų trukmė, nei pažado paskambinti nevykdymas neįrodo, kad tuo metu M. M. nužudė I. L..

4.16.       Gynėjo teigimu, nuteistojo prisidėjimo prie I. L. nužudymo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina byloje esanti informacija apie nešvarius M. M. drabužius. Akivaizdu, jog po patirtų sužalojimų I. L. turėjo stipriai kraujuoti. Dėl to asmuo, kuris buvo šalia I. L. šūvių metu arba slėpė jo lavoną, turėjo susitepti krauju. Tačiau I. L. kraujo pėdsakų ant M. M. drabužių ar kūno nesurasta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai Ž. Š., S. S., G. S. taip pat neparodė, kad įvykio vakarą ar po jo būtų matę M. M., vilkintį kruvinus drabužius. Drabužiai, kuriais jis vilkėjo 2016 m. kovo 29–30 d., nebuvo surasti ir ištirti, tačiau pakankamai kruopščiai apžiūrėta vieta, kurioje buvo rastas I. L. lavonas. Šio procesinio veiksmo metu duomenų, liudijančių, kad M. M. buvo I. L. lavono radimo vietoje, negauta. Dėl to liudytojos S. S. parodymai, kad 2016 m. kovo 30 d. pas ją atvykęs nuteistasis buvo išsitepęs purvu, jo drabužiai ir batai buvo purvini, negali būti pripažįstami netiesioginiu M. M. kaltės įrodymu. Juo labiau kad liudytojas Ž. Š., pas kurį 2016 m. kovo 29 d. lankėsi M. M., parodė, kad jo namų link vedanti gatvė yra neasfaltuota, dėl to lengva išsipurvinti avalynę. Aplinkybę, kad M. M. galėjo pats susitepti drabužius bei avalynę, patvirtino ir liudytojas R. P.. Gynėjo teigimu, ikiteisminį tyrimą kuravęs prokuroras privalėjo tyrimą organizuoti taip, kad būtų surasti drabužiai, kuriuos M. M. vilkėjo 2016 m. kovo 29–30 d., tačiau atlikus įvairius procesinius veiksmus drabužiai, ant kurių būtų buvę nukentėjusiojo kraujo, kitokie biologiniai pėdsakai ar purvas, kurio sudėtis tokia pati, kaip ir dirvožemio iš tos vietos, kurioje buvo rastas I. L. lavonas, nerasti. Ikiteisminio tyrimo metu ištirtos ir nuteistojo nagų nuokarpos, tačiau ir ant jų žmogaus kraujo nerasta. Atlikus mikrodalelių mėginių, paimtų nuo M. M. dešinės ir kairės rankų, nuo galvos, nuo striukės, tyrimą, šūvio pėdsakų dalelių taip pat nerasta. Gynėjo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad M. M. nesusijęs nei su I. L. nužudymu, nei su jo lavono gabenimu ar išmetimu.

4.17.       Apelianto įsitikinimu, M. M. būnant su I. L., pastarasis buvo gyvas. Gynėjo vertinimu, K. D. parodymai, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 18.00 val. ji kalbėjo su savo sutuoktinu, vėliau jis neatsiliepė, o po 21.00 val. jo telefonas buvo išjungtas, savaime neįrodo, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. I. L. buvo negyvas. Byloje nėra patikimos informacijos, ar minėtas telefonas buvo išjungtas, ar buvo išsikrovusi jo baterija, kas ir kodėl jį išjungė. Be to, nepaneigta galimybė, kad I. L., pradėjęs svaigintis narkotinėmis medžiagomis, specialiai išjungė telefoną. Gynėjo vertinimu, reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo telefono aparatas nebuvo surastas pas M. M.. Byloje esantys duomenys nepaneigia versijos, jog nuteistajam ir I. L. reikėjo kitos transporto priemonės. Gynėjo vertinimu, M. M. telefoninio pokalbio metu pasakyta frazė, kad baigėsi benzinas, leidžia manyti, jog automobilis „H. A.“ iš tiesų nevažiavo. Logiška, jog siekdami ir toliau svaigintis, M. M. ir I. L. ieškojo kito automobilio. Liudytojas Ž. Š. buvo arčiausiai gyvenantis M. M. pažįstamas, iš kurio buvo galima pasiskolinti automobilį. Kadangi Ž. Š. buvo M. M. pažįstamas, natūralu, kad į pastarojo namus M. M. ėjo vienas, o I. L. liko jo laukti už namo tvoros. Gynėjo teigimu, dėl tamsaus paros meto minėtas liudytojas galėjo nepastebėti už tvoros likusio stovėti nukentėjusiojo. Taigi liudytojo Ž. Š. parodymai nepaneigia M. M. parodymų. Be to, versiją, jog po D. P. išvykimo įvykiai rutuliojosi taip, kaip apie tai teisme papasakojo M. M., teisiamajame posėdyje patvirtina liudytojo R. P. parodymai bei kiti byloje esantys objektyvus duomenys – telefoninių pokalbių ir vaizdo įrašai. Todėl apygardos teismo išvada, kad M. M. parodymų pobūdį lėmė noras savo parodymus suderinti su kitais duomenimis nustatytomis bylos aplinkybėmis, gynėjo vertinimu, rodo tendencingą šio teismo požiūrį į nuteistąjį bei jo parodymus. 

4.18.       Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. P. šioje byloje pats buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl jis, kaip įtariamasis, turėjo teisę naudotis privilegijomis, procesiniais įstatymais suteikiamomis tokiems proceso dalyviams. Apelianto vertinimu, smulkiems šio liudytojo parodymų neatitikimams apygardos teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę. Be to, nuosprendyje nurodytas Ž. Š. ir R. P. parodymų neatitikimas, kai pastarieji subjektyviai vertino M. M. girtumo laipsnį, negali turėti jokios esminės įrodomosios reikšmės. Apeliantas taip pat nurodo, jog I. L. ir M. M. 2016 m. kovo 29 d. atvyko pas R. P. siekdami svaigintis, o pas Ž. Š. M. M. užsuko tik norėdamas pasiskolinti automobilio. Apklausiamas teisme R. P. nepatvirtino, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 22.00 val. M. M. pas jį atvežė I. L., tačiau parodė, kad nuteistasis buvo atvežtas tamsiu ketvirtos kartos „VW Golf“ automobiliu. Apibūdindamas šio automobilio vairuotoją, liudytojas nurodė, jog pastarasis buvo apsirengęs šviesiai, vilkėjo tamsią striukę ar liemenę. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent tokiais drabužiais tą vakarą vilkėjo I. L.. Gynėjo vertinimu, visuma aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog 2016 m. kovo 29 d. apie 22.00 val. I. L. automobiliu „VW Golf“, kurį M. M. pasiskolino iš Ž. Š., atvežė M. M. ir paliko jį R. P. namuose, o pats kažkur išvyko. Liudytojas R. P. nuosekliai parodė, kad nuo M. M. atvykimo tą naktį jie buvo kartu, važinėjosi po Domeikavos apylinkes – nuvažiavo pas M. M. pažįstamą, kuris naktį jų neįsileido, vėliau vyko pas M. M. seserį. Anot liudytojo, pas M. M. seserį įvyko konfliktas, sesers kieme nuteistasis padėjo pastumti užklimpusį automobilį, kelis kartus pargriuvo, išsipurvino ir pan. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, kad M. M. iš tiesų lankėsi pas savo seserį. Gynėjo nuomone, apygardos teismo abejones dėl liudytojo R. P. bei nuteistojo parodymų patikimumo būtų išsklaidžiusi O. S. apklausa, tačiau ji neapklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo išslaptinti tik tie telefoniniai pokalbiai, kurie buvo naudingi kaltinimui, M. M. pokalbių galėjo būti ir daugiau, bet prie bylos medžiagos jie liko nepridėti, nes galbūt nesiderino su kaltinimo pozicija, kad M. M. padarė abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas nuosprendyje nepatikėjo R. P. parodymais, kad apytikriai nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. jis leido laiką kartu su M. M.. Anot apelianto, atmesdamas šiuos liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokiu būdu įvykio naktį M. M. atsirado pas seserį ir kitose Domeikavos vietose. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo padarytą prielaidą, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 4.00–5.00 val. vienas važinėjo po Domeikavos apylinkes automobiliu „VW Golf“, kuriame buvo I. L. lavonas, užsuko pas pažįstamą ir pas seserį, o vėliau, apie 5.29 val., nes tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Domeikavoje, tą transporto priemonę sudegino, nors tai galėjo padaryti ir anksčiau, t. y. nuo 22.00 val. Taigi nuosprendyje M. M. ir liudytojo R. P. pateikta įvykių versija liko nepaneigta.

4.19.       Gynėjas neneigia, jog byloje yra užfiksuotas 2016 m. kovo 30 d. 2.46.02 val. vykęs M. M. ir R. Z. pokalbis, kurio metu nuteistasis prašė jos atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, Domeikavos seniūniją, Kauno rajoną, nes sugedo jo automobilis, norėjo, kad ji apie tai niekam nesakytų. Be to, anot gynėjo, apygardos teismo teiginys, kad nuteistasis 2016 m. kovo 30 d. 2.56.57 val. ir 3.00 val. su tėvu V. J. M. vykusių pokalbių metu nieko neužsiminė apie sugedusį automobilį, o nuteistojo tėvas visiškai nesusidomėjo, kur yra jo transporto priemonė „H. A.“, yra bereikšmis. Minėtų skambučių metu nuteistasis automobilio neturėjo, nes „VW Golf“ vairavo liudytojas R. P.. Aplinkybė, kad automobilis „H. A.“ dingo, paaiškėjo vėliau, dėl to nei M. M., nei jo tėvas šio fakto pirmiau nurodytų pokalbių metu nežinojo. Gynėjas nurodo, kad M. M. su jį prižiūrėjusiu R. P. skambučio R. Z. metu buvo pas savo seserį O. S.. Tarp jos ir M. M. įvyko konfliktas dėl pastarojo girtavimo ir kitokio svaiginimosi. R. P. konflikto metu M. M. nepalaikė, todėl šis norėjo pasišalinti, kad galėtų ir toliau svaigintis, bet neturėjo transporto priemonės. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. kovo 30 d. 3.12.42 val. vykusio O. S. ir nuteistojo tėvo telefoninio pokalbio garso įrašas, kurio metu girdisi, kaip O. S. kažkam pasakoja apie konfliktą, vos nevirtusį muštynėmis, kada brolis atvažiavo į kiemą. Kita vertus, pagal nuosprendyje esančius teiginius, automobilis „VW Golf“ buvo padegtas iki 2016 m. kovo 30 d. 5.29 val., dėl to lieka neaišku, kokiu būdu M. M. atsirado prie tos transporto priemonės, jeigu teismas nuosprendyje konstatavo, jog kalbėdamas su tėvu nuteistasis automobilio neturėjo. Taip pat neaišku, kokiu būdu nuteistasis gavo degaus skysčio, reikalingo minėtam automobiliui padegti, kaip ir kuriuo metu M. M. iš (duomenys neskelbtini) kaimo atsirado pas R. P., gyvenantį Domeikavoje, (duomenys neskelbtini), jeigu apie 6.00 val. šio liudytojo automobilis buvo užfiksuotas Kauno centre. 

4.20.       Apelianto teigimu, šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad I. L. po to, kai jis vienas automobiliu „VW Golf“ išvažiavo iš R. P. kiemo, nužudė, o vėliau šią transporto priemonę sunaikino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tam neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvada, kad I. L. mirė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 0.20 val. bei nukentėjusiosios K. D. parodymai. Pastaroji, apklausiama teisme, savo vyrą apibūdino, kaip gana ūmaus būdo žmogų, kuris, būdamas išgėręs, galėdavo panaudoti fizinę jėgą. Apeliantas daro prielaidą, jog po išsiskyrimo su M. M. I. L. galėjo įsivelti į konfliktą su kitais asmenimis, pasibaigusį jo mirtimi. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos kaltinamąjį aktą iš kitos baudžiamosios bylos ir kaip liudytoją apklausti D. P., jo parodymai, duoti minėtoje baudžiamojoje byloje, taip pat patvirtina, kad apsvaigęs I. L. būdavo agresyvus ir linkęs smurtauti, jis galėjo turėti priešų. Apeliantas taip pat daro prielaidą, jog nužudant I. L. galėjo dalyvauti daugiau nei vienas asmuo, nes (duomenys neskelbtini) liga sergantis, turintis tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų M. M. nebūtų pajėgęs susidoroti su stambaus vyro, koks buvo I. L., lavonu, jį pakelti, nešioti ir panašiai. Faktiniai bylos duomenys taip pat rodo, kad kažkas, norėdamas paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus, atliko M. M. neinkriminuotus veiksmus – surado kastuvą, nuėmė automobilio „VW Golf“ numerius, kurie pas M. M. nerasti. 

4.21.       Nesutikdamas su M. M. nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Gynėjo teigimu, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje apygardos teismas kategoriškai nekonstatavo, jog būtent M. M. vežė I. L. lavoną automobiliu „VW Golf“, dėl to yra pagrindas manyti, kad minėtą veiksmą galėjo atlikti kiti asmenys. Nuosprendyje nurodyta, kad minėta transporto priemonė buvo padegta, tačiau nepateikti motyvai, dėl kurių teismas sprendė, jog automobilis „VW Golf“ buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu. Teismų praktikoje laikoma, jog sunaikinimo būdas yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Tačiau nagrinėjamu atveju automobilis „VW Golf“ buvo padegtas nuošalioje vietoje, o tai, gynėjo vertinimu, kelia pagrįstas abejones dėl BK 187 straipsnyje nustatytą veiką kvalifikuojančio požymio buvimo. Be to, automobilio „VW Golf“ registracijos dokumentai patvirtina, kad šis automobilis buvo varomas dyzelinu, todėl jį padegant turėjo būti panaudotas degusis skystis, galbūt benzinas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. M. kaltinime nurodytu laiku įsigijo padegimui įvykdyti reikalingas priemones. Liudytojai S. S. ir G. S., bendravę su nuteistuoju 2016 m. kovo 30 d. apie 6.00 val., taip pat neparodė, jog nuo pastarojo sklido degiųjų medžiagų, degėsių ar dūmų kvapas, buvo apdegęs jo kūnas ar drabužiai. Bylos medžiagoje taip pat nėra specialisto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad ant M. M. kūno ar drabužių buvo rasti degimo produktų palikti pėdsakai. Dėl to, gynėjo vertinimu, M. M. turi būti išteisintas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

4.22.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik iš dalies, todėl turėtų būti pakeistas. Apeliantas neginčija M. M. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau nurodo, kad už šį nusikaltimą M. M. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to, gynėjo nuomone, M. M. galėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi M. M. kardomojo kalinimo laikotarpiui. Gynėjo vertinimu, toks sprendimas atitiktų nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, lengvinančią aplinkybę, veikos padarymo būdą, jo sveikatos būklę. Nesutikdamas su M. M. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, apeliantas nurodo, kad pastarasis serga (duomenys neskelbtini). Ši liga įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. M. M. nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, jam būtinas medicininis gydymas, kuris negali būti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Gynėjo teigimu, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir, paskyręs bausmę nuteistajam, atleisti jį nuo bausmės atlikimo. Tačiau apygardos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių BK 76 straipsnio taikymo aspektu neanalizavo, detaliau pasisakydamas tik dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo. Be to, iš M. M. priteisė civilinį ieškinį, kurio dėl savo sveikatos būklės ir turtinės padėties jis niekada negalės atlyginti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

II.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

6.       Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija nuteistojo M. M. kaltės padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su M. M. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Gynėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis išvadomis.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7.       Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

8.       Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutikdamas su nuosprendį priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo padarytomis išvadomis teigia, jog byloje nenustatyta eilė aplinkybių, svarbių teisingam bylos išsprendimui: nenustatyta tiksli įvykio vieta, įvykio laikas; nesurastas ir neištirtas nusikaltimo įrankis – šaunamasis ginklas; neatskleisti I. L. nužudymo motyvai; apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis išankstine prezumpcija, kad niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Gynėjo apeliaciniame skunde kaip nepaneigta keliama gynybinė versija, jog I. L. išsiskyręs su M. M. automobiliu „V. G.“ išvažiavo ieškoti narkotinių medžiagų, dėl savo ūmaus būdo sukonfliktavo su nenustatytais asmenimis ir buvo nužudytas.

9.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę nužudžius I. L., byloje nesurinkta, tačiau visuma objektyvių duomenų surinktų byloje ir ištirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog būtent M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė I. L..

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant objektyvią tiesą šioje byloje būtina nuteistojo M. M. parodymus apie jo paties atliktus veiksmus, jų pobūdį ir eiliškumą įvertinti kitų objektyvių faktinių duomenų kontekste, kurie užfiksuoti nukentėjusiosios K. D., liudytojų D. P., Ž. Š., K. B., I. K., S. S., G. S., R. K., R. B., O. S., R. P., O. S., D. Š. parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126-134), teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-138), įvykio vietų apžiūros protokoluose, kuriuose užfiksuoti I. L. lavono suradimo ir apžiūros, automobilio „V. G.“ suradimo ir apžiūros metu surinkti duomenys (t. 1, b. l. 44-60, 75-84, 90-97, 172-176), balistinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146-147), D. P. parodymams patikrinti atlikto eksperimento protokoluose (t. 14, b. l. 124-129, t. 15, b. l. 17-22), papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 14, b. l. 130-143), fonoskopinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 216-220), tarnybiniuose pranešimuose dėl informacijos suteikimo (t. 14, b. l. 153-154, 190-191, 195-196, 200, 202, 206), tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės (t. 15, b. l. 40-43).

11.       Iš bylos duomenų matyti, kad apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu - 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. birželio 13 d., 2017 m. spalio 19 d. M. M. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 46–47, 49–50, 58–59). Apklaustas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje M. M. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. ketino vykti į Vilnių ir iš ten parsivaryti paliktą automobilį. Tuo tikslu susiskambino su D. P. ir I. L., kurie iš pradžių sutiko padėti M. M. parsivaryti automobilį iš Vilniaus. Į Vilnių ruošėsi važiuoti M. M. tėvui priklausančiu automobiliu „H. A.“. Važinėdami šiuo automobiliu ieškojo alkoholinių gėrimų, narkotikų, kurių pavartojus planai pasikeitė – į Vilnių nebevažiavo. Visą laiką automobilį „H. A.“ vairavo D. P. su kuriuo išsiskyrė (duomenys neskelbtini) plente. Vėliau už automobilio vairo sėdo I. L.. Jie važinėjosi jo (M. M.) tėvo automobiliu „H. A.“, kuris sugedo, todėl buvo paliktas netoli Ž. Š. namų. Palikę sugedusį automobilį „H.“, jis su I. L. nuėjo pas Ž. Š., kuris paskolino automobilį „V. G.“. Šiuo automobiliu jis ir I. L. važinėjo ieškodami, kur nusipirkti alkoholio. Vėliau, tamsiu paros metu, kartu su I. L. nuvažiavo pas R. P.. Jis liko pas R. P., o I. L. išvažiavo, nes norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Jis (M. M.) I. L. daugiau nematė. Nupirkęs narkotinių medžiagų I. L. turėjo jam paskambinti. Vėliau R. P. jį (M. M.) nuvežė pas seserį O. S., tačiau įvykus konfliktui jis pas seserį nepasiliko. Išvažiuojant iš sesers namų užklimpo R. P. automobilis, jis padėjo jį išstumti, todėl galėjo išsipurvinti. R. P. jį vežė ir pas R. S. bei O. S. (O. S.), kuriai pirko sušius. Tą dieną jis turėjo tik vieną telefoną. Nuteistasis M. M. patvirtino, kad I. L. buvo ūmaus būdo, tačiau jų santykiai buvo geri, tarpusavyje nekonfliktuodavo. Tą dieną I. L. kartu su juo vartojo narkotines medžiagas ir alkoholį. Automobilyje jie rūkė kaljaną.

12.       Šioje apklausoje M. M. išsiskyrimo su D. P. aplinkybių nedetalizavo. Dėl 2016 m. kovo 29 d., 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusių ir pokalbių stenogramose užfiksuotų pokalbių šioje apklausoje M. M. klausimai nebuvo užduoti. Papildomai apklaustas teismo posėdyje 2019 m. gegužės 31 d. M. M. parodė, kad I. L. buvo labai karšto, ūmaus būdo, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje skriausdavo kitus nuteistuosius Paaiškindamas pokalbių 2016 m. kovo 29 d., 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. metu užfiksuotų pašalinių garsų kilmę, M. M. patvirtino, kad įrašuose girdimas rūkomo kaljano burbuliavimas (t. 13, b. l. 96).

13.       Apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. M. nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl 2016 m. kovo 29 d. po 21 val. buvo išjungtas I. L. telefonas, kodėl staiga pakeitė savo planus ir kodėl nenuvežė O. S. žadėtų maisto produktų, kodėl pokalbių su asmenimis įvardintais „K.“ ir „B.“, tuos pokalbius staiga nutraukė, o po jų M. M. telefone SIM kortelė nebeveikė (t. 15, b. l. 125-142). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 3 d. M. M. parodė, kad negali paaiškinti ar tuoj po įvykio pasikeitė rūbus ar ne. Paaiškino, kad rūbus keisdavo gana dažnai, tačiau kada pasikeitė rūbus po 2016 m. kovo 29 d. nurodyti negali (t. 15, b. l. 167-170).  

14.       Nustatant įvykių, vykusių 2016 m. kovo 29 d., eigą itin reikšmingi yra nukentėjusiosios nužudytojo I. L. žmonos K. D. bei paskutinio I. L. gyvą mačiusio (atmetus liudytojų R. P. ir O. S. parodymus, dėl kurių patikimumo vertinimo argumentai pateikiami paskesnėje nutarties dalyje) D. P. parodymai. K. D. patvirtino, kad 2016 m. kovo 29 d. I. L. žadėjo susitikti su M. M. ir kartu su juo važiuoti į Vilnių. Su I. L. telefonu paskutinį kartą susiekė apie 17.30 val., vėliau I. L. nekėlė ragelio, o nuo 21 val. jo telefonas buvo išjungtas (t. 11, b. l. 159-162). Tokie K. D. parodymai patvirtinami ir kitais bylos duomenimis. Iš išklotinių analizės matyti, kad I. L. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuotas 17:35 val. kontakto metu su K. D. naudojamu telefonu. Daugiau ryšių ir prisijungimų prie bokštų 2016 m. kovo 29 d. nebeužfiksuota (t. 15, b. l. 40-43).

15.       Aplinkybes, kad M. M. 2016 m. kovo 29 d. kartu su I. L. važinėjo M. M. tėvui priklausančiu automobiliu, detaliai patvirtino liudytojas D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad M. M. prašymu 2016 m. kovo 29 d. pavakary automobiliu „H. A.“ vežiojo jį ir jo draugą I. L.. Taip pat M. M. prašymu pirko alkoholį, vėliau pats M. M. pirko narkotines medžiagas, kurias kartu su I. L. vartojo automobilyje. M. M. šaukšte „išvirė kokainą“, abu su I. L. jį rūkė, taip pat rūkė „pypkę“. Jiems bevažiuojant, M. M. skambino merginai, pas kurią su I. L. planavo vykti. M. M. prašymu jis pirko sušius. Kelią, kuriuo reikia važiuoti, rodė M. M.. Važiavo Lampėdžių link, (duomenys neskelbtini) plentu, vėliau pasukęs į gatvelę sustojo jos gale ir palikęs automobilyje I. L. su M. M. nuėjo (duomenys neskelbtini) plento link, kur apie 21 val. įsėdo į mikroautobusą Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas grįžti namo. Namo grįžo apie 21.30 val. (t. 4, b. l. 76–79). Parodymų patikrinimo metu D. P. parodė (duomenys neskelbtini) gatvėje vietą, kurioje pastatęs automobilį „H. A.“ išlipo, o automobilyje paliko M. M. ir I. L., taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur įlipo į (duomenys neskelbtini) maršruto mikroautobusą (t. 4, b. l. 83–90). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P., be pirmiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad įvykio dieną automobilyje nematė šaunamojo ginklo. Taip pat parodė, kad bevažinėjant nebuvo kilę konfliktų (t. 12, b. l. 79–83). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad jam vairuojant automobilį I. L. sėdėjo šalia vairuotojo, o M. M. sėdėjo automobilio gale. Automobilis „H.“ burzgė, nes buvo senas, tačiau važiavo normaliai. Matė, jog dega lemputė, rodanti, kad degalų bakas yra tuščias, tačiau automobilis važiavo. Liudytojas parodė ir tai, kad M. M. ir I. L. PC „P.“ pirko rūkymo įrankius, pypkes, „triūbas“. Matė, kaip M. M. ir I. L. automobilyje rūkė naudodamiesi „stikline pypke“. M. M. ir I. L. santykiai buvo draugiški, jie abu daug juokėsi. Jiems bevažinėjant, M. M. kalbėjo telefonu, vieno iš pokalbių metu susitarė vykti pas merginą, jai buvo perkami sušiai. Nuvažiavus iki parduotuvės „O.“ jis pirko vieną ar dvi porcijas sušių, tuo metu jam skambino uošvienė, prašė pasiimti sugyventinės vaiką, tačiau jis atsakė, kad nežino, kiek dar užtruks. Vėliau jie nuvažiavo į akligatvį – (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje. Šioje vietoje pabuvęs 1–2 min. jis atsisveikino su M. M. ir I. L. bei juos palikęs automobilyje nuėjo tilto link. Ėjo apie 15 min. Priėjęs gatvę įsėdo į mikroautobusą ir važiavo namo. Liudytojas patvirtino, jog jis 2016 m. kovo 29 d. 21.30 val. parašė SMS žinutę sugyventinei, taip pat 21.36 val. parašė SMS žinutę „pasiimk A. pati“ (t. 14, b. l. 168–184).

16.       Bylos duomenimis, D. P. naudotas mobiliojo ryšio abonentas 2016 m. kovo 29 d. 20.22 val. jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune; 21.36 val. jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 15, b. l. 40–43). Tokie mobilaus ryšio telefono duomenys patvirtina D. P. parodymus apie parduotuvėje „O.“ (esančios netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune) pirktą maistą.  

17.       Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, jog jis, norėdamas grįžti namo, apie 21 val. įsėdo į mikroautobusą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kurio ėjo apie 15 min. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) maršrutinio taksi maršrutą, t. y. kad šio numerio mikroautobusas važiavo (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 148). UAB „K.“ pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) maršrutinio taksi grafiką, informavo, kad 20.50 val. iš (duomenys neskelbtini) stotelės išvykęs mikroautobusas buvo paskutinis, kuris važiavo iki galinės stotelės (duomenys neskelbtini). Šio numerio mikroautobusas (duomenys neskelbtini) nevažiavo (t. 14, b. l. 193, 194; t. 15, b. l. 8, 9). Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad vidutinio ėjimo žingsniu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos (vietos, kurią parodymų patikrinimo metu nurodė D. P.) iki vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prieš pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), nueitas per 9 min. 33 sek. (t. 14, b. l. 124–129). Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad vidutiniu ėjimo žingsniu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iki (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės, kurią nurodė D. P., kaip vietą, kurioje jis įsėdo į maršrutinį mikroautobusą, nueitas per 19 min. 5 sek. (t. 15, b. l. 19–20). Tokie duomenys patvirtina liudytojo D. P. parodymus, jog iki mikroautobuso jis ėjo apie 15 min. Objekto apžiūros protokole nurodyta, kad šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, yra autobusų sustojimo stotelė. Netoli stotelės yra žiedinė sankryža, į kurią galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 13–16). Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad atstumas nuo autobusų stotelės, esančios ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, važiuojant buvusiu mikroautobuso Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu, iki (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas per 10 min. 51 sek. (t. 15, b. l. 21–22). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad liudytojas D. P. norėdamas grįžti namo ir suspėti į apie 21 val. iš (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), išvykstantį mikroautobusą Nr. (duomenys neskelbtini), iš vietos, kur (duomenys neskelbtini) pabaigoje automobilyje paliko M. M. ir I. L., turėjo išvykti apie 20.40 val., todėl visiškai nepagrįstai gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog D. P. dar 21 val. matė I. L. gyvą (duomenys neskelbtini).

18.       Liudytojas D. P. parodė ir tai, kad M. M. ir I. L. buvo nuvežęs į PC „P.“, kur šie įsigijo rūkyti skirtus prietaisus. Tokius liudytojo parodymus patvirtina objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys. Šiame protokole, surašytame apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš PC „P.“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad PC „P.“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizde matoma, kaip 2016 m. kovo 29 d. 19.24.07 val. į aikštelę atvažiuoja galimai automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jo išlipa du asmenys (iš automobilio priekinės keleivio ir galinės sėdynės) galimai M. M. su I. L., o vairuotojas lieka automobilyje. 19.28.45 val. į prekybos centrą ateina M. M. su I. L.. Matomas vaizdas, kaip pirmas iš prekybos centro išeina M. M., vėliau – I. L.. 2016 m. kovo 29 d. 19.41.06 val. į minėto automobilio priekinę keleivio vietą atsisėda I. L.. 19.42.55 val. matomas nuvažiuojantis galimai automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56–58, 59–65).

19.       Liudytojas D. P. teigė, kad, važinėjant kartu su M. M. ir I. L., vieno iš telefoninių pokalbių metu M. M. susitarė vykti pas merginą, jai buvo nupirkti sušiai. Parduotuvėje „O.“ jis (D. P.) pirko vieną ar dvi porcijas sušių, tuo metu jam skambino uošvienė, prašė pasiimti sugyventinės vaiką. Vėliau jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pabaigą. Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad nuo D. P. parodymų patikrinimo metu nurodytos vietos, esančios netoli pastato „O.“, (duomenys neskelbtini), Kaune, iki (duomenys neskelbtini) pabaigos važiavimo automobiliu laikas 9 min. 28 sek. (t. 15, b. l. 17–18). Liudytojo D. P. parodymus patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti M. M. pokalbiai su O. S. (O. S.). 2016 m. kovo 29 d. 19.52.54 val. pokalbio metu M. M. pasakė, kad jis su draugais yra prie „U.“, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir rūko. Pokalbio metu M. M. pasakė atvažiuosiąs pas O. S.. Šio pokalbio metu fone girdisi dviejų vyrų (D. P. ir I. L.) pokalbis. 20.01.29 val. M. M. klausė O. S., ką atvežti jos vaikams. O. S. paprašė jo atvažiuoti ir tada jie užsisakys sušių. M. M. pasakė, kad nuvažiuos namo pas tėvus ir maždaug po 35 minučių draugas jį pas ją atveš. 20.14.36 val. M. M. klausė O. S., kokius sušius nupirkti. O. S. paklausus, kur šiuo metu jis yra, M. M. nurodė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini) į ,,O.“ nupirkti sušių ir tada važiuos pas ją. Į pokalbį buvo įsiterpęs ir I. L.. Fone girdisi D. P. balsas (t. 7, b. l. 41–60). Liudytoja O. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. M. M. turėjo atvažiuoti pas ją į svečius, tačiau neatvažiavo. Tą dieną jie kalbėjosi telefonu, M. M. sakė atvažiuosiąs, ji paprašė nupirkti sušių. Jis atvažiavo naktį iš 2016 m. kovo 30 d. į 31 d. (t. 12, b. l. 15–20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20 val. ji susiskambino su M. M., kuris ketino atvažiuoti pas ją į svečius, bet neatvažiavo. Ji tą vakarą vėliau jam skambino, tačiau M. M. neatsiliepė (t. 4, b. l. 53–55). Tarnybiniame pranešime, surašytame vykdant Generalinės prokuratūros prokuroro atskirą pavedimą, nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas M. M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 29 d. 20.14.36 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 20.29.31 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. (t. 14, b. l. 196–198). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas M. M. pokalbis su D. Š. (t. 7, b. l. 41–60). 2016 m. kovo 29 d. 20.29.31 val. M. M. skambinusiai D. Š. pažadėjo netrukus atvažiuoti (t. 7, b. l. 41–60). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad galėjo būti, jog ji 2016 m. kovo 29 d. 20.30 val. skambino M. M.. Nurodė, jog negali paaiškinti kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 125–142). Tokie duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 29 d. 20.14 val. D. P. vairuojamas automobilis važiavo iš Domeikavos, Kauno r., į prekybos centrą „O.“, kur, įsigijus sušių, 20.29 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos link, kur atvyko maždaug 20.39 val. Tai patvirtina ir liudytojo D. P. parodymus, jog nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigą, jis pabuvo apie 1–2 min. ir atsisveikinęs su M. M. ir I. L. nuėjo ketindamas grįžti namo.

20.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nenustatyta I. L. nužudymo vieta ir laikas. Pirmiau aptartais D. P. parodymais nustatyta, kad jis I. L. ir M. M. paliko automobilyje „H. A.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje vėliausiai apie 20:40 val. Atmestini M. M. parodymai, kad jis ir I. L. iš šios vietos vyko dar ieškoti narkotinių medžiagų, vėliau automobiliui „H.“ sugedus paliko jį Domeikavoje netoli Ž. Š. namų, o patys nuėjo pas Ž. Š. iš kurio pasiskolino automobilį „V. G.“, ir juo nuvažiavo pas R. P.. Visų pirma iš D. P. parodymų matyti, kad jis visą laiką vairavo automobilį „H. A.“, kuomet Kauno mieste buvo ieškoma įsigyti alkoholio ir narkotinių medžiagų. D. P. patvirtino, kad automobilis buvo senas, burzgė, labai ūžė, tačiau važiavo normaliai, variklis buvo tvarkoje. Antra, atmesdama nuteistojo M. M. aiškinimą, kad automobilis sugedo, todėl buvo paliktas Domeikavoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jo dingimo aplinkybes: M. M. tėvui priklausęs automobilis, nepaisant paskelbtos paieškos, taip ir nebuvo surastas; neįtikėtina, kad senas, M. M. teigimu sugedęs, 200-300 Eur kainuojantis automobilis būtų buvęs kam nors reikalingas ir tuo tikslu tuoj pat po įvykio pagrobtas. Akivaizdu, kad tuoj po I. L. nužudymo automobilis „H. A.“ siekiant sunaikinti nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius buvo paslėptas ar sunaikintas paties M. M. iniciatyva.

21.       Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. mirties priežastis yra du šautiniai galvos sužalojimai. Vienas kiaurinis šautinio sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) kairio paausio srityje, <...>, kanalas baigiasi šautine žaizda (išėjimo anga) dešinio smilkinio srityje. Šiuo šūviu padaryta odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda, padaryta iš artimo atstumo, galimai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį. Kitas (kiauryminis) galvos šautinio sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) dešinėje pakaušio pusėje, <...>, baigiasi kairio smilkinkaulio piramidėje. Pakaušio dešinės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda. Artimo šūvio pėdsakų nėra. Pakauškaulio skylinio sužalojimo morfologiniai požymiai būdingi šautiniam sužalojimui – sviedinio įėjimo angai. Kiekvienas šautinis galvos sužalojimas padarytas šaunant vieną šūvį šaunamuoju ginklu, galbūt užtaisytu tuo pačiu vienu sviediniu, galbūt kulka. Šūvių eiliškumo vienareikšmiškai nustatyti negalima, tačiau, sprendžiant pagal kraujosruvų kanalų aplinkoje intensyvumą, galima teigti, kad yra kiek didesnė tikimybė, jog pirmiau buvo šauta į pakaušį. Mirtis įvyko kone tuojau pat po vieno iš šautinių sužalojimų padarymo. Šautiniai galvos sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir tapo mirties priežastimi. Taip pat tyrimo metu I. L. konstatuoti dešinio žasto ir dilbio sužalojimai, pagal pobūdį atitinkantys pomirtinius, ir daugybiniai odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, susiformavę, tikėtina, perimortaliai griūvant ar velkant kūną (t. 1, b. l. 126–134). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš I. L. lavono išimta ir tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro MAKAROV (9 x 18 mm) šovinio dalis. Tirti pateikta kulka iššauta iš savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto-kulkosvaidžio) (t. 1, b. l. 146–147). I. L. mirė tarp 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. ir 2016 m. kovo 30 d. 00.20 min. Taigi, remiantis pirmiau aptartomis teismo medicinos specialisto išvadomis neabejotinai nustatyta, jog I. L. buvo tyčia nužudytas panaudojant šaunamąjį ginklą, juo paleidžiant du šūvius nukentėjusiajam į galvą. Į kairio paausio sritį šauta iš artimo atstumo, galimai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį, kitas šūvis paleistas į dešinę pakaušio pusę, šioje vietoje galvos odoje artimo šūvio pėdsakų neužfiksuota (t. 1, b. l. 44-60). Atsižvelgiant į aptariamoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį – šūviais padarytų kulkos įėjimo žaizdų lokalizaciją (kairys paausys ir pakaušis), šautinių sužalojimų padarytų žaizdų kanalų kryptį, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad šūviai I. L. į galvą, ypač pakaušį, buvo padaryti šovusiajam esant nukentėjusiajam už nugaros. Pažymėtina, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą, kiek didesnė tikimybė, kad pirmiau buvo šauta į pakaušį (iš didesnio atstumo), o vėliau – galimai įrėmus ginklą į galvą, į kairį paausį.

22.       Pirmiau išanalizuotais D. P. parodymais nustatyta, kad jis M. M. ir I. L. (duomenys neskelbtini) plente paliko apie 20.40 val. Tuo metu, kai D. P. išlipo iš automobilio M. M. ir I. L. rūkė pypkę su narkotinėmis medžiagomis, abu buvo apsvaigę, I. L. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, o M. M. galinėje automobilio sėdynėje.

23.       Nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad D. P. išlipus iš automobilio, M. M. turėjo iš automobilio galo persėsti į vairuotojo vietą. Tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, grindžiamas tik spėjimais. Šios aplinkybės nei vienoje apklausoje nepatvirtino ir pats M. M.. Pagal jo parodymus I. L. į vairuotojo vietą persėdo tuomet, kai apie 21 val. iš (duomenys neskelbtini) plento buvo važiuojama ieškoti kvaišalų.  

24.       Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apie 20.40 val. D. P. automobilyje palikus M. M. ir I. L., M. M. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. skambino byloje nenustatyti vyrai. M. M. pokalbiai su jais užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. pokalbio pradžioje M. M. neatpažįsta skambinančiojo, o vėliau, šiam prisistačius, M. M. nurodo, kad jam perskambins. Fone girdisi garsai, panašūs į dūsavimą, gargaliavimą. 20.45.58 val. M. M. skambino nenustatytas vyras, šio pokalbio pradžioje M. M. neatpažino skambinančiojo, šiam prisistačius, M. M. nurodo, kad baigiasi benzinas, perskambins vėliau. Šį protokolą surašiusio pareigūno nuomone, pokalbio metu fone girdisi duslūs garsai, gargaliavimai (t. 7, b. l. 41–60). Nuteistojo gynėjas teisus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nebuvo nustatytas minėtų M. M. pokalbių fone girdimų garsų šaltinis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo paskirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė, kuria buvo siekiama nustatyti garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 29 d. 20.45.58 val.) užfiksuotų foninių garsų, panašių į dūsavimą ir gargaliavimą, kilmę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės, atlikusios fonoskopinį tyrimą, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesumontuoti. Tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti dviejų asmenų telefoniniai pokalbiai. Šiuose įrašuose užfiksuoto antro pokalbio dalyvio (asmuo, kuris atsiliepia) garsinės aplinkos nustatyti negalima. Tiriamajame garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17 sek. ir 24 sek. nuo garso įrašo pradžios girdisi garsai, panašūs į žmogaus apsunkinto kvėpavimo metu skleidžiamus garsus (pvz., dejavimą ar atodūsį). Vienareikšmiškai nustatyti telefoninių pokalbių metu fone girdimų garsų atsiradimo mechanizmo negalima, nes garsai yra užgožiami („maskuojami“) pagrindinio pokalbio kalbos signalu. Kitame garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie 13 sek., 16 sek., 18,5 sek. ir 20,5 sek. nuo garso įrašo pradžios girdisi garsai, panašūs į gargaliavimą, knarkimą ar švokštimą. Vienareikšmiškai nustatyti šitų foninių garsų atsiradimo mechanizmo negalima, nes garsai yra užgožiami („maskuojami“) pagrindinio pokalbio kalbos signalu (t. 14, b. l. 216–220). Nors minėtuose pokalbiuose užfiksuotų foninių garsų kilmė neabejotinai nėra nustatyta, tačiau šių pokalbių turinys leidžia spręsti apie iš esmės pasikeitusią M. M. elgseną, jo pokalbio būdą. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki šių telefoninių skambučių noriai su jam skambinusiais asmenimis bendravęs M. M. skubiai nutraukia pokalbius. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad po šių skambučių M. M. mobiliojo ryšio telefonu nebesinaudoja. Tokia informacija nurodyta tarnybiniame pranešime, surašytame vykdant Generalinės prokuratūros prokuroro atskirą pavedimą – po paskutinio pokalbio (2016 m. kovo 29 d. 20.45.58 val.) M. M. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nebesinaudojo (t. 14, b. l. 200). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. M., išklotinėje duomenų apie užfiksuotus ryšius nėra (t. 15, b. l. 40–43). Bylos duomenimis, M. M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m.; 20.45.58 val. jungėsi prie celių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. (t. 14, b. l. 196–198). Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, t. y. kad tuo metu transporto priemonė judėjo, tokie duomenys leidžia teigti, jog šių telefoninių pokalbių metu M. M. buvo (duomenys neskelbtini) pabaigoje, t. y. vietoje, kurią parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė liudytojas D. P., kai apie 20.40 val. automobilyje paliko M. M. ir I. L..

25.       Taigi, pirmiau aptarti įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina, kad D. P. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) plente sėdinčius M. M. tėvui priklausančiame automobilyje „H. A.“ paliko 2016 m. kovo 29 d. apie 20.40 val.; kad tuoj pat po to 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusius pokalbius telefonu su nenustatytais asmenimis M. M. staiga nutraukė, nurodydamas dirbtinai sugalvotas priežastis – „pasibaigė benzinas“, „tuoj perskambinsiu“; kad šių pokalbių metu užfiksuoti garsai panašūs į apsunkinto kvėpavimo metu skleidžiamus garsus (dejavimą ar atodūsį) ir garsai panašūs į gargaliavimą, knarkimą ar švokštimą; kad M. M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. jungiasi prie celių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste; kad po paskutinio pokalbio (20.45.58 val.) M. M. minėtu telefono numeriu ir telefonu nebesinaudojo; kad įvykio dieną po 21 val. buvo išjungtas ir žuvusiojo I. L. telefonas, kuris vėliau taip ir nebuvo surastas; kad I. L. buvo nužudytas dviem šūviais – į pakaušį ir kairį paausį; kad D. P. paliekant M. M. ir I. L., pastarasis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, o M. M. – galinėje; kad M. M. tėvui priklausantis automobilis „H. A.“, kuriame D. P. paliko M. M. ir I. L. po įvykio dingo ir nebuvo surastas.

26.       Pirmiau aptartų duomenų analizė taip pat leidžia atmesti gynybos pateiktą versiją, jog I. L. galėjo būti nužudytas po to, kai M. M. pasiliko Domeikavoje pas R. P. ir automobiliu „V. G.“ išvažiavo ieškoti narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija atmesdama apeliacinio skundo argumentus, jog I. L. galėjo nužudyti byloje nenustatyti asmenys, su kuriais jis, ieškodamas narkotinių medžiagų, galėjo įsivelti į konfliktą, atkreipia dėmesį į tokiai versijai prieštaraujančius M. M. parodymus apygardos teisme. Šiuose parodymuose M. M. patvirtino, jog jam tikrai žinoma kur po jų išsiskyrimo nuvažiavo I. L. ir su kuo jis bendravo. Akivaizdu, kad nustačius tokius asmenis būtų galima gauti vertingos informacijos apie „tikruosius“ I. L. žudikus. Atsisakydamas įvardinti jo paminėtus asmenis M. M., tokį sprendimą argumentavo nenoru šių asmenų įvelti į procesą.

27.       Be to, teisėjų kolegija atmesdama aptariamą gynybinę versiją, atkreipia dėmesį į I. L. nužudymo būdą – nušautas tyčia paleidžiant du šūvius į galvą, labai tikėtina iš už nugaros. Toks sužalojimo mechanizmas vargu ar įmanomas atsitiktinio konflikto metu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau visiškai neprieštarauja be kita ko byloje nustatytoms aplinkybėms, jog įvykio metu I. L. sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, o M. M. jam už nugaros.   

28.       Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumą sprendžia, jog M. M. 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio iš tiksliai tyrimo metu nenustatyto savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) plente, tyčia du kartus šovė I. L. į galvą, padarydamas jam sužalojimus nuo kurių nukentėjusysis mirė.

29.       Gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog M. M. suformuluotame kaltinime nėra nurodyti ir byloje nenustatyti I. L. nužudymo motyvai. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis M. M. pripažintas kaltu dėl I. L. nužudymo. Iš tikrųjų byloje nėra liudytojų, kurie būtų tiesiogiai stebėję įvykį, todėl neatskleistos ir M. M. ir I. L. paskutinių pokalbių detalės. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad M. M. ir I. L. prieš D. P. išvykimą vartojo narkotines medžiagas, vienas kitą senai pažinojo, abu buvo teisiami ir atliko bausmę už padarytus nusikaltimus. Iš nukentėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad M. M. ir I. L. nebuvo artimi draugai, o dėl 2014-2015 metais kilusio incidento buvo pradėta byla, kurioje I. L. buvo kaltinamasis, o M. M. nukentėjusysis. Tai turint omenyje, galima padaryti išvadą, jog M. M. nužudydamas I. L. galėjo vadovautis įvairiais motyvais (staigus pyktis, ginčas, kerštas) žinomais tik pačiam M. M.. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis (t. 6, b. l. 158-163) M. M. apibūdinamas, kaip neprognozuojamas, nestabilios psichikos asmuo. Pagal bylos duomenis M. M. prieš įvykį vartojo narkotikus, alkoholį, todėl akivaizdu, kad nuo alkoholio ir kvaišalų apsvaigusio M. M. elgesio savikontrolė įvykio metu buvo sutrikusi, o elgesys neadekvatus.

30.       Ištyrus kulką išimtą iš I. L. lavono buvo nustatyta, kad tai pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Makarov“ šovinio dalis, ji buvo iššauta iš savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto – kulkosvaidžio). Akivaizdu, kad toks ginklas iki nusikaltimo buvo laikomas nelegaliai, o po nusikalstamos veikos – kaip vienas iš įkalčių paslėptas arba sunaikintas. Juo labiau, kad M. M. po I. L. nužudymo iki jo sulaikymo (2016 m. kovo 31 d.) turėjo pakankamai daug laiko tai padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nusikaltimo įrankio – šaunamojo ginklo identifikavimas padėtų byloje nustatyti objektyvią tiesą, tačiau šioje byloje nužudymo įrankis – šaunamasis ginklas nėra vienintelis galimas įrodymas, joje surinkta ir daugiau duomenų, patvirtinančių aplinkybes turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai.

31.       Iš pirmiau aptartų nuteistojo parodymų matyti, jog M. M. teigė, kad, kartu su I. L. palikę nebevažiuojantį automobilį „H.“, pas Ž. Š. ėjo prašyti kito automobilio, kuriuo būtų važiavę įsigyti narkotinių medžiagų. Automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. J. M., kuris, kaip aiškino M. M., buvo paliktas (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., nebuvo surastas, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno iniciatyva 2016 m. balandžio 1 d. buvo paskelbta šio automobilio paieška (t. 1, b. l. 69, 71–72). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Š. parodė, kad įvykio vakarą, apie 21.30–22.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atėjo M. M. ir paprašė paskolinti automobilį. M. M. paskolino kieme stovėjusį automobilį „V. G.“. Lauke buvo tamsu, todėl nesimatė, ar M. M. buvo atėjęs ne vienas. Tuo metu jo sutuoktinė jau miegojo kartu su vaiku (t. 12, b. l. 15–20). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I. K. parodė, kad įvykio naktį jos vyras (Ž. Š.) M. M. prašymu davė jam automobilį „V. G.“, automobilio raktelius taip pat perdavė jos vyras. Ji tuo metu kartu su vaiku jau miegojo (t. 11, b. l. 194–198). Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. buvo nurodžiusi, jog 2016 m. kovo 29 d. apie 22.30 val. buvo atvykęs M. M.. Ji perdavė M. M. automobilio „V. G.“ dokumentus bei raktelius (t. 4, b. l. 15). Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ž. Š. pasiskolino M. M.. 2016 m. gegužės 30 d. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Domeikavoje, Kauno r., šis automobilis rastas sudegęs. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 5.30 val. važiuodamas automobiliu ties posūkiu į Domeikavą pamatė degantį automobilį, žmonių aplinkui nebuvo. Degantis automobilis buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atbulas atsirėmęs į medžius (t. 11, b. l. 173–175). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad sudegęs automobilis „V. G.“ stovi priekine dalimi į važiuojamosios dalies pusę. Visas automobilio kėbulas paveiktas termiškai, valstybinio numerio ženklų nėra. Gaisro židinio zona – automobilio salonas (t. 1, b. l. 75–84, 104–110). Papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus papildomą sudegusio automobilio „V. G.“ apžiūrą, automobilio bagažinėje rastas ir paimtas apdegęs vienas (duomenys neskelbtini) dydžio sportinis batelis mėlynos spalvos su juostelėmis ir firmos „P.“ logotipu (t. 1, b. l. 90–103). Papildomos objektų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „V. G.“ bagažinėje rastas ir paimtas apdegęs automobilio radiatorius (t. 1, b. l. 172–176). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikti objektai, paimti nuo I. L. kūno, – trylika metalo plokštelių ir metalo plokštelės, paimtos iš tirti pateikto apdegusio automobilio radiatoriaus (paimto iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės), yra pagamintos iš vienodo aliuminio lydinio, jų paviršiuje yra vienodų apnašų. Labai didelė tikimybė, kad metalo plokštelės, paimtos nuo I. L. kūno, yra iš tirti pateikto apdegusio automobilio radiatoriaus (t. 2, b. l. 16–19). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikto sportinio bato, paimto apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Domeikavos šen., Kauno r., žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto sportinio bato, paimto papildomai apžiūrint automobilį ,,V. G.“, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su I. L. genotipu. Ant tirti pateiktų audinio skiaučių, paimtų papildomai apžiūrint automobilį ,,V. G.“, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. L. genotipu, ant juodos spalvos audinio skiautės rasta žmogaus biologinių pėdsakų, ne kraujo, kurių genotipas sutampa su I. L. genotipu (t. 1, b. l. 187–197). Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo gabenamas I. L. lavonas.

32.       Byloje nustatyta, kad Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), nuo Vandžiogalos pl. 2,4 km, 30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), miškelyje rastas I. L. lavonas (t. 1, b. l. 44–60).

33.       Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo apskaičiuoti trumpiausi atstumai – nuo I. L. lavono radimo vietos iki Ž. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., – 4,62 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki automobilio „V. G.“ radimo vietos – 5,75 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., – 5,99 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 5,74 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki O. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 7,15 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki L. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., – 4,46 km; nuo (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., iki R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 2,25 km; nuo R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, iki Kauno r., iki automobilio „V. G.“ radimo vietos – 3,43 km; nuo (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., iki Ž. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Radikiuose, Kauno r., – 2,57 km (t. 14, b. l. 130–143).

34.       Nors nuteistasis palaikydamas savo gynybinę versiją tvirtino, jog automobilis „H.“ sugedo ir buvo paliktas (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, paskui jis iš Ž. Š. pasiskolino automobilį „V. G.“, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog 2016 m. kovo 30 d. 02.46.02 val. M. M. skambino R. Z. ir prašė pagalbos, t. y. atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), Domeikavos sen., Kauno r., arba iki jo sesers. Šio pakalbio metu M. M. nurodė, jog sugedo jo automobilis, taip pat prašė R. Z. apie tai niekam nesakyti (t. 7, b. l. 61–63). Tokia aplinkybė ją vertinant kartu su bylos duomenimis, kad nužudytojo I. L. lavonas buvo rastas (duomenys neskelbtini), Kauno r., leidžia teigti, kad M. M. 2016 m. kovo 30 d. 02.46.02 val. buvo (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y. vietovėje, kur po nužudymo buvo nugabentas I. L. lavonas. Netrukus po skambučio R. Z., kai ši atsisakė atvažiuoti, M. M. skambino savo tėvui V. J. M. ir taip pat prašė atvažiuoti pas L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y. į vietą, esančią visai netoli (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuo mažens pažįsta M. šeimą. Į kaimą, kuriame jis gyvena, nuo pagrindinio kelio yra tik vienas įvažiavimas, tačiau, važiuojant žvyrkeliais, įvažiavimų yra daugiau. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai būtų apie 1 km, aplinkui – 2–3 km (t. 14, b. l. 168–184). Taigi iš liudytojo L. M. parodymų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur, praėjus 10 min. po skambučio R. Z., savo tėvo prašė atvažiuoti M. M., važiuojant tiesiai yra 1 km. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo 30 d. 02.56.57 val. M. M. skambino savo tėvui V. J. M. ir prašė atvažiuoti pas L. į namus, nurodė, į kurią gatvę pasukti. 03.00.59 val. M. M. skambino tėvui ir teiravosi, ar šis jau išvažiavo. V. J. M. atsakius, kad jau išvažiavo, M. M. nurodė, jog tuomet ir jis paskubės. 03.10.53 val. V. J. M. skambino M. M., tačiau šis neatsiliepė. 03.12.42 val. V. J. M. skambino O. S. ir nurodė, jog važiuoja jau netoliese. Šio pokalbio metu O. S. šalia jos buvusiam asmeniui sako: ,,Aš irgi su juo dar kiek prasikoliojau, tai gerai, kad dar į galvą negavau. <...> Ten į kiemą atvažiavo <...>.“ 03.15.05 val. O. S. skambino V. J. M. ir klausė jo, kur jis yra, o V. J. M. liepė O. S. neskambinėti. 03.16.05 val. O. S. vėl skambino V. J. M.. 03.19.51 val. V. J. M. skambino O. S., pokalbio metu ši klausė, ar jai važiuoti, o V. J. M. atsakė, kad jis važiuoja namo, taip pat: „Tai aš pasakiau tvarkoj kitąsyk, pradėk skambinėt.“ 04.06.34 val., 04.08.03 val., 04.13.56 val., 04.14.17 val. užfiksuoti V. J. M. skambučiai J. D. (t. 7, b. l. 79–86). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba, vykdydama Generalinės prokuratūros prokuroro pavedimą, pateikė duomenis apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 30 d. užfiksuotų kontaktų jungimosi celių (bokštų) adresus ir veikimo zonas. Kontaktų 02.56.57 val., 03.00.59 val., 04.06.34 val., 04.08.03 val., 04.13.56 val., 04.14.17 val., 07.58.54 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., (duomenys neskelbtini); kontaktų 04.07.03 val., 04.07.39 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas –Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); kontaktų 03.12.42 val., 03.24.25 val., 03.28.58 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini); kontaktų 03.15.05 val., 03.16.05 val., 03.19.51 val., 03.28.28 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 153–154). Tokie byloje objektyviai nustatyti nuteistojo tėvo V. J. M. 2016 m. kovo 30 d. naktį vykusių kontaktų telefonu jungimosi celių (bokštų) duomenys leidžia teigti, kad V. J. M., nors būdamas garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnaus prašymu iš savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), automobiliu važinėjo Domeikavoje, Kauno r., ir jos apylinkėse. Taip pat pirmiau paminėti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę užfiksuoti pokalbiai patvirtina aktyvius M. M. veiksmus siekiant paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus pasitelkiant kitus asmenis.

35.       Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog liudytojas Ž. Š., pas kurį 2016 m. kovo 29 d. po 20.42 val. M. M. atėjo pasiskolinti automobilio, nematė, kad jis būtų sužalotas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ją atlikęs specialistas nepadarė kategoriškos išvados, kad M. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. (t. 1, b. l. 137–138). Šie sužalojimai galėjo atsirasti ir vėliau, t. y. 2016 m. kovo 30 d. autoįvykio metu M. M. vairuojant automobilį „V. G.“. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad M. M. nustatyti sužalojimai padaryti prieš 2–5 dienas iki apžiūros, kuri vyko 2016 m. balandžio 1 d. Taigi specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų padarymo laikas apima ir I. L. nužudymo ir M. M. padaryto autoįvykio laiką.

36.       Liudytoja S. S. teigė, kad 2016 m. kovo 30 d. M. M. su draugu išėjus iš jos buto, ji girdėjo, kaip kažkas laiptinėje nugriuvo, tačiau tokių liudytojos parodymų nepatvirtino nei nuteistasis M. M., nei liudytojas R. P.. Vertinant M. M. nustatytus sužalojimus, svarbi aplinkybė, jog automobilis „V. G.“, kuriuo įvykio naktį buvo gabenamas nužudytojo I. L. kūnas, remiantis apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 75–84) bei liudytojo R. K. parodymais (t. 11, b. 1. 173–175), buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atsirėmęs į medžius. Iš apžiūros protokolo matyti, jog automobilis vairuotojo pusėje remiasi į medį. Tai leidžia teigti apie įvykusį eismo įvykį, akivaizdu, kad automobilio vairuotojas (M. M.), automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medžius, turėjo patirti tam tikrų sužalojimų. Nuteistajam M. M. nustatytų sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, jog jie atsirado būtent eismo įvykio metu, M. M. vairuojamam automobiliui „V. G.“ nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medžius.

37.       Nuteistojo M. M. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojai D. P., O. S.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 22 val. M. M. pas jį atvežė jam nepažįstamas asmuo tamsios spalvos automobiliu „V. G.“. Jį atvežęs asmuo vilkėjo šviesius drabužius, buvo apsirengęs tamsia striuke ar liemene. M. M. buvo neblaivus, jį pakvietė pasilikti, davė alkoholinių gėrimų, norėjo, jog šis greičiau eitų miegoti. Kai baigėsi namuose buvęs alkoholis, kartu su M. M., jo (R. P.) automobiliu „A.“ išvažiavo įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau nepavyko. Važinėjo 2 km spinduliu nuo namų. Vidurnaktį jis M. M. nuvežė pas seserį, kuri gyveno Domeikavoje, tačiau M. M. pas seserį nepasiliko ir jie išvažiavo į miestą toliau ieškoti, kur įsigyti alkoholio. Išėjęs iš sesers namų M. M. kelis kartus griuvo, todėl išsitepė drabužius. Apie 6.00 val. ryto jis M. M. nuvežė pas moterį, gyvenančią Kauno miesto centre. Tuo metu M. M. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio, eidamas griuvinėjo. Atėjus į M. M. pažįstamos moters butą įvyko konfliktas, todėl jie turėjo išeiti. Vėliau jie važinėjo po miestą, M. M. jis išleido (duomenys neskelbtini) plente. Liudytojas parodė ir tai, kad tą vakarą M. M. šaunamojo ginklo neturėjo (t. 12, b. l. 79–83). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. 21.00 val., o gal po 21.00 val., neblaivus M. M. atvyko pas jį į namus ir pasiliko iki ryto. M. M. atvežė I. L. tamsios spalvos „V. G.“ automobiliu. M. M. pasakė jį atvežusio asmens vardą – I., jo pavardę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. R. P. negalėjo apibūdinti I. L. išvaizdos, negalėjo nurodyti ir to, kuo jis buvo apsirengęs. Tik nurodė, jog tai buvo vidutinio kūno sudėjimo asmuo. I. L. jis matė tik vieną kartą savo namo kieme. Tvirtino, jog matė I. L., išeinantį iš jo namų, tačiau apie tai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. M. M. pasikvietė į namus, atnešė alkoholio, kurį M. M. gėrė. Paskui jo automobiliu „A.“ abu nuvažiavo iki M. M. sesers, vėliau grįžo, o dar vėliau apie 6.00 val. ryto išvažiavo į miestą pas moterį, gyvenančią miesto centre, tačiau M. M. pas ją nepasiliko. Išėję iš šios moters buto nei jis, nei M. M. nebuvo nukritę nuo laiptų. Tuomet, jau buvo rytas, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten jis paleido M. M. ir daugiau jo nebematė. R. P. teigė, jog tuo metu jam buvo taikoma kardomoji priemonė, kurios sąlygas jis pažeidė išvykdamas iš namų, tačiau tai darė, nes jaudinosi dėl savo draugo M. M.. Taip pat R. P. parodė, kad pas M. M. seserį tą naktį vyko du kartus. Pirmą kartą nuvežęs M. M. pas seserį tikėjosi, kad jis pas ją pasiliks. Pas seserį M. M. užtruko nuo 15 min. iki 2 val. Jis pats laukė automobilyje prie namo vartų, į kiemą nebuvo įvažiavęs. M. M., grįžęs prie automobilio, slystelėjo ir nugriuvo, todėl išsitepė drabužius. M. M. gal bandė pastumti automobilį, nes lauke buvo šlapia, automobilis buksavo. Tik atvykusio M. M. drabužiai buvo švarūs. Liudytojas plane (priedas prie 2019 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, adresu: (duomenys neskelbtini), Domeikava, Kauno r.; t. 14, b. l. 106, 167) pažymėjo, kur jis sustojo atvežęs M. M. pas seserį, kur apsisuko išvažiuodamas ir buksavo pievoje (t. 14, b. l. 167). Liudytojas teigė negalintis prisiminti, kiek kartų su M. M. jie važiavo pas O. S.. R. P. parodė ir tai, jog jis nematė, kad M. M. būtų bendravęs telefonu. Su M. M. tėvu tą naktį nebuvo susitikęs. Liudytojas patvirtino, jog jo parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad M. M. su kitu asmeniu pas jį atvažiavo prieš 22.00 val., taip pat apie kito asmens aprangą, yra teisingi. Liudytojas taip pat parodė, kad apie M. M. (duomenys neskelbtini) ligą jis žinojo anksčiau, o kiti sužinojo įvykio vakarą (t. 14, b. l. 168–184).

38.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja O. S. parodė, kad jos brolis M. M. buvo pas ją atvykęs 2016 m. kovo 30 d. apie 1 valandą nakties ir prabuvo apie 3 valandas. M. M. atvyko neblaivus, pasakė, kad atvyko norėdamas su ja atsisveikinti, sakė, jog „greitai mirs“. Brolį, kurį atvežė R. P., ji pakvietė į kambarį, kur šis prašė įpilti degtinės, sakė, jog „yra susinervinęs, jam sunku“. Atvykusio brolio drabužiai nebuvo purvini. Iš pradžių jie kalbėjosi gražiuoju, vėliau M. M. susinervinęs dažnai išeidavo į lauką parūkyti, o išėjęs į kiemą eidavo prie R. P. pakalbėti ir vėl grįždavo į namus. Į lauką jis buvo išėjęs apie 6 kartus. Pro virtuvės langą ji matė M. M. lauke, taip pat matė prie tvoros stovintį automobilį. Brolis turėjo daug telefonų ir, kol buvo pas ją, nuolatos kažkam skambino. Automobilis, kuriuo jie atvažiavo, stovėjo už sklypo tvoros, ne kieme. Tai buvo didelis tamsios spalvos automobilis, tai buvo ne „V. G.“. Išvažiuodami M. M. su R. P. užklimpo pievoje. Liudytoja parodė ir tai, kad įvykio naktį ji telefonu kalbėjo su savo tėvu V. J. M., kuris rūpinosi M. M.. Tėvas tą naktį galėjo skambinti ir M. M., tačiau jų pokalbio liudytoja negirdėjo. Liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar M. M. su R. P. buvo kažkur išvažiavę ir vėl grįžę. Tą naktį ji su drauge planavo vykti į kelionę. Draugė pas ją atvyko apie 3.00 val. nakties. 3.12 val. pokalbio su tėvu metu ji dar galėjo kalbėtis ir su atvykusia drauge arba su savo vyru. Kai atvyko draugė, M. M. namuose nebuvo, jis buvo prie R. P. automobilio. Liudytoja parodė ir tai, kad nuo jos iki tėvų namų tik 5 min. kelio važiuojant automobiliu (t. 14, b. l. 64–72). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja O. S. paaiškino, jog pro savo namų virtuvės langą matė už kiemo tvoros stovintį automobilį, parodė apytikslę vietą, kurioje stovėjo automobilis, kuriuo atvyko jos brolis. Taip pat parodė vietą kieme, iki kurios ji tą naktį buvo nuėjusi (t. 14, b. l. 103–112). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyrius pateikė duomenis, jog 2016 m. kovo 29 d. Domeikavos sen. dirva buvo įšalusi 4 cm, 2016 m. kovo 30 d. dirva buvo aptirpusi (t. 15, b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G. parodė, kad M. M. yra jos draugės O. S. brolis. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje ji su O. S. tarėsi važiuoti į Lenkiją. Sutartą dieną ji savo automobiliu atvyko pas O. S. į namus, tai galėjo būti apie 2–3 val. nakties. Automobilį pastatė namų kieme, kur stovėjo ir kiti automobiliai, o už tvoros, pievoje, stovėjo dar vienas automobilis. Į lauką išėjusi O. S. pasakė, kad į Lenkiją nevažiuos, nes pas ją yra atvykęs neblaivus brolis, todėl ji negalinti palikti namų. Tuomet, kai O. S. buvo išėjusi į lauką, ji (G. G.) namo viduje matė du asmenis, spėja, kad vienas iš jų buvo M. M.. Kalbėdama su O. S. negirdėjo, jog kažkas jai (O. S.) būtų skambinęs telefonu (t. 14, b. l. 168–184).

39.       Nors nuteistojo M. M. bei liudytojų R. P., O. S. parodymai tarpusavyje iš dalies sutampa, tačiau jų aiškinimo apie 2016 m. kovo 29–30 d. įvykius nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ir liudytojas R. P. yra vaikystės draugai, o liudytoja O. S. yra nuteistojo sesuo, tai leidžia spręsti apie šių liudytojų suinteresuotumą duoti M. M. palankius parodymus, siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

40.       Liudytojas D. P. tvirtino, jog M. M. pas jį atvyko 2016 m. kovo 29 d. apie 21.00 val., ir nuo to laiko iki 6.00 val. ryto jie buvo kartu. Kad visą naktį buvo su R. P., patvirtino ir nuteistasis M. M.. Tačiau toks aiškinimas nėra įtikinamas. Jau minėta, kad M. M. įvykio naktį kvietė į pagalbą liudytoją R. Z., taip pat pagalbos prašė ir tėvo V. J. M.. Nėra logiška, kad M. M. būnant su R. P. būtų reikėję pagalbos dėl sugedusio automobilio – šią aplinkybę M. M. nurodė skambindamas R. Z.. Taip pat nėra logiška, kad liudytojas R. P., nuvežęs M. M. pas seserį, sėdėtų automobilyje ir lauktų jo, kaip pats nurodė, beveik dvi valandas, kai jo paties gyvenamoji vieta yra netoliese.

41.       Bylos duomenys paneigia nuteistojo teiginius, kad I. L. kartu su juo vartojo ir narkotines medžiagas, ir alkoholį. Teismo medicinos specialisto išdavoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Taip pat nuteistasis nebuvo nuoseklus aiškindamas apie tą dieną jo turėtų mobiliųjų telefonų skaičių. Pirmosios instancijos teisme M. M. tvirtino, jog turėjo tik vieną mobiliojo ryšio telefoną, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog įvykio dieną jų turėjo ne vieną. Nėra pagrindo tikėti ir M. M. nurodyta aplinkybe, jog I. L., automobiliu „V. G.“ nuvežęs jį pas R. P., pats toliau nuvažiavo ieškoti narkotinių medžiagų, nes, kaip nurodė pats M. M., I. L. neturėjo pinigų, už kuriuos būtų galėjęs nusipirkti narkotikų. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. P. parodė, kad jis visą laiką gyvena Domeikavoje, pats yra nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu, tačiau, jo žiniomis, Domeikavoje nėra asmenų, prekiaujančių psichotropinėmis medžiagomis.

42.       Akivaizdu, kad tokiais suderintais parodymais yra siekiama paaiškinti kaip M. M. iš Ž. Š. pasiskolintame automobilyje „V. G.“ atsirado ir buvo vežamas nužudytojo I. L. lavonas.

43.       Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo M. M. prisidėjimo prie I. L. nužudymo niekaip nepatvirtina byloje gauta informacija apie nešvarius M. M. rūbus, akcentuojama, kad ant jo rūbų nerasta nukentėjusiojo kraujo, kitokių biologinių pėdsakų ar purvo. Taip pat nerasta jokių mikrodalelių ar šūvio pėdsakų. Iš tikrųjų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus mikrodalelių mėginius, paimtus nuo M. M. dešinės ir kairės rankų, nuo galvos, šūvio pėdsakų dalelių nerasta (t. 1, b. l. 112). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant striukės, paimtos asmens kratos metu iš M. M., šūvio pėdsakų dalelių nerasta (t. 1, b. l. 187). Asmens kratos bei apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2016 m. kovo 31 d. M. M. asmens kratos metu paimta tamsiai mėlynos spalvos striukė, šviesiai pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos džemperis ir šviesios spalvos sportiniai batai (t. 5, b. l. 34–35, 38–41). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų M. M. rankų nagų nuokarpų, paimtų 2016 m. balandžio 1 d., žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2016 m. kovo 31 d. iš įtariamojo M. M. atliekant asmens kratą, kraujo nerasta (t. 1, b. l. 189–197). Tačiau šios gynėjo nurodytos aplinkybės paaiškinamos tuo, kad nuteistasis M. M. 2016 m. kovo 30 d. iki 6.05 val., t. y. tuoj po I. L. nužudymo, jau buvo pasikeitęs drabužius. Vaizdo įrašo apžiūros protokolo priede, foto Nr. 4 užfiksuotas 2016 m. kovo 29 d. 19.28.45 val. į prekybos centrą (toliau – ir PC) „P.“ įeinantis M. M.. Iš šios fotonuotraukos matyti, jog M. M. vilki tamsios spalvos striukę (be gobtuvo), tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batais šviesiu padu (t. 3, b. l. 59–65). Tuo metu su M. M. buvęs D. P. iš esmės analogiškai apibūdino jo aprangą. Iš liudytojo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog tuo metu, kai jis buvo kartu su M. M., šis vilkėjo juodos spalvos ploną vasarinę striukę, tamsiai mėlynos spalvos kelnes ir avėjo tamsios spalvos laisvalaikio batus (t. 4, b. l. 76–76). Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo 30 d. 06.05.39 val. M. M., atvykęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemą, jau dėvėjo tamsią striukę ir šviesiai pilkos spalvos kelnes. Šiame protokole užfiksuota ir tai, kad „A.“ vairuotojas (R. P.) nuo automobilio galinės sėdynės paėmė daiktus, panašius į sulankstytus drabužius (t. 3, b. l. 123–128). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. M. nurodė, jog neprisimena, ar atvykęs pas S. S. jis pasikeitė drabužius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. nurodė, jog 2016 m. kovo 30 d. apie 6 val. ryto pas ją į namus atvykęs M. M. dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos treningo kelnes, tamsią pūkinę striukę su gobtuvu, avėjo juodos spalvos sportinius batus. Liudytoja nurodė ir tai, kad M. M. prašė leisti nusiprausti (t. 4, b. l. 32–34, 35–36). Apklausiama teisiamajame posėdyje, ji taip pat parodė, kad M. M. dėvėjo tamsios spalvos striukę ir sportinio kostiumo kelnes, avėjo juodos spalvos sportinius batus (t. 11, b. l. 194–198). Apklausiamas kaip liudytojas S. S. sūnus G. S. taip pat parodė, kad M. M. buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais (t. 4, b. l. 47–48). Taigi, nors ant nuteistojo M. M. drabužių bei jo rankų nagų nuokarpų (objektai paimti po I. L. nužudymo praėjus 2–3 paroms) žmogaus kraujo nerasta, taip pat nerasta šūvio pėdsakų ant tirti pateiktos nuteistojo striukės, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su M. M. veiksmais slepiant padaryto nusikaltimo pėdsakus (naktį iš 2016 m. kovo 29 d. į 30 d. keitė drabužius, siekė nusiprausti), darytina išvada, kad M. M. nusikaltimo įvykdymo metu vilkėtų drabužių (tamsios spalvos vasarinės striukės be gobtuvo, tamsiai mėlynos spalvos kelnių ir tamsios spalvos laisvalaikio batų) atsikratė dar įvykio naktį, nes ant jų galėjo likti nusikalstamos veikos pėdsakų.

44.       Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. S. parodė, kad 2016 m. kovo 30 d. apie 6.00 val. ryto pas ją į namus kartu su draugu (R. P.) atvyko M. M. ir prašė leisti nusiprausti, taip pat sakė, kad nori atsisveikinti. Ji matė, kad M. M. buvo išsitepęs, buvo purvini drabužiai, batai ištepti purvu, purvinas buvo ir jo veidas. M. M. nebuvo nusiteikęs geranoriškai, jis buvo neblaivus, įsiaudrinęs, elgėsi įžūliai, įėjęs į svetainę ir paėmęs vyno butelį užsimojo jai trenkti, tačiau kartu su juo atvykęs draugas jį sulaikė ir kartu su jos sūnumi išstūmė M. M. pro duris. Užrakinusi duris, ji girdėjo, kaip kažkas laiptinėje nugriuvo (t. 11, b. l. 194–198). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S., duodama parodymus apie tas pačias M. M. ir jo draugo atvykimo pas ją aplinkybes, tvirtino, kad tą naktį kartu su M. M. buvęs jo draugas prašė įleisti M. M. nusiprausti ir pasikeisti drabužius. Ji matė M. M. rankose mėlynos spalvos treningus. Kai juos įleido, matė, kad M. M. buvo visas purvinas, batai buvo ištepti žemėmis, drabužiai taip pat. Ant M. M. veido irgi buvo purvo žymė. Ant M. M. ji nematė kraujo ar sužeidimų žymių (t. 4, b. l. 32–34, 35–36). Kaip liudytojas apklaustas S. S. sūnus G. S. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad pas jo motiną buvo atvykęs neblaivus M. M., su juo buvo jo draugas R. P. (t. 12, b. l. 15–20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. taip pat parodė, jog anksti ryte išgirdo triukšmą, išėjęs iš kambario pamatė neblaivų M. M., kuris veržėsi įeiti į butą. Tą kartą M. M. sakė, kad nori išsimaudyti (t. 4, b. l. 47–48).

45.       Įvertinusi nuteistojo parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės dėl I. L. nužudymo. Svarbu ir tai, kad M. M. proceso metu nebuvo nuoširdus, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, juos davė tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kai jam jau buvo žinomi visų byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys. Būtina pažymėti ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. M. aiškino, jog tuo metu, kai jis pats buvo su R. P., o I. L. esą buvo išvažiavęs ieškoti narkotinių medžiagų, jį (I. L.) matė kiti asmenys. M. M. tvirtino, jog žino asmenis, kurie tuo metu matė I. L., tačiau atsisakė juos įvardinti, teigdamas, kad vienas jų jau miręs, o kitas neva pats nesutinka būti įvardintas. Vis tik akivaizdu, kad nuteistajam gresiant itin griežtai laisvės atėmimo bausmei už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo noras nuslėpti I. L. galbūt mačiusį asmenį, laikytinas nelogišku.

46.       Nors nuteistasis neigė savo kaltę, o tiesioginių įvykio liudytojų byloje nėra, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus. Be to, kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kaip jau minėta, įstatymu nedraudžiama apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje palyginti ir įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Jie esminėmis detalėmis sutampa, papildo vieni kitus ir atitinka kitus bylos įrodymus. Taigi abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis vien dėl to, kad jos pagrįstos netiesioginiais įrodymais, nėra teisinio pagrindo. Juo labiau kad šie įrodymai, sujungti į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė ne kas nors kitas, o M. M..

47.       Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kelia abejones dėl byloje esančių išslaptintų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo, nes, pasak gynėjo, neaišku, ar buvo faktinis pagrindas atlikti neviešo tyrimo veiksmus prieš asmenis, kurių telefoninių pokalbių buvo klausomasi tyrimo metu. Baudžiamojoje byloje pateikti iš dalies išslaptinti dokumentai: Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus 2016 m. vasario 10 d., Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) valdybos 2016 m. kovo 2 d. prašymai Kauno apygardos prokuratūrai bei Generalinei prokuratūrai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (t. 7, b. l. 36-38, 68-70); Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. kovo 3 d. teikimas Kauno apygardos teismo pirmininkui, kuriame prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t. 7, b. l. 34-35); Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, kuria vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, 10 straipsniu ir 15 straipsniu, nutarta sankcionuoti M. M., R. Z. sekimą, kurio metu naudoti technines priemones specialiąja tvarka, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialiąja tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 7, b. l. 32); Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, kuria vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu pratęsta slapta J. V. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas (t. 7, b. l. 94). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmiau paminėtų dokumentų turinį, konstatuoja, kad apygardos teismų nutartimis sankcionuoti prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, patvirtina buvus teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti, o kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie kartu su teikimu buvo pateikti apygardos teismui, apie M. M. (taip pat ir kitų minimų asmenų) galimai daromas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą. Todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir gali būti laikomi įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.

48.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad nuteistasis M. M. negalėjo įgyvendinti teisės tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, nes jam pareikšti kaltinimai nekonkretūs, yra nepagrįsti. Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstytas atitinkamo turinio kaltinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinimo formulavimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams, užtikrina asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-135/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką, kai kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios faktinės aplinkybės, tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-1-696/2016). Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti tikslų nusikaltimo padarymo laiką ar vietą. Apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo nekonkretumo paneigia procesiniai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis M. M. nurodo suprantantis, kuo yra kaltinamas (t. 5, b. l. 46–47, 49–50, 58–59; t. 11, b. l. 159–162). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis išreiškė savo poziciją dėl jam pateiktų kaltinimų, teikė paaiškinimus, viso proceso metu naudojosi gynėjo pagalba. Įvertinus šias aplinkybes konstatuoti, kad nuteistasis M. M. nesuprato, kuo yra kaltinamas ir kad dėl to buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nėra pagrindo.

49.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors byloje nėra tiesioginių nuteistojo kaltės įrodymų, tačiau visuma netiesioginių įrodymų leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent M. M. dviem šūviais į galvą nužudė I. L.. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti, iš skirtingų šaltinių gauta informacija palyginta tarpusavyje ir, įvertinus kiekvieną įrodymą bei jų visumą, padarytos motyvuotos išvados dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo M. M. kaltei pagrįsti. Išvadas, paneigiančias nuteistojo versijas kaip neatitinkančias tikrovės ir nustatančias konkrečius faktus, atskleidžiančius, kad M. M. 2016 m. kovo 29 d. nužudė I. L., Kauno apygardos teismas nuosprendyje grindė įrodymų vertinimu, paremtu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ar konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių nuteistasis turėtų būti išteisintas pagal šį jam pareikštą kaltinimą.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

50.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 metais laikotarpiu nuo kovo 29 d. 22.00 val. iki kovo 30 d. 5.29 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, esančios Domeikavoje, Kauno rajone, slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, tai yra padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. B., kuriuo gabeno I. L. lavoną.

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. Kauno r., Domeikavoje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, rastas sudegęs automobilis „V. G.“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 5.30 val. važiuodamas automobiliu ties posūkiu į Domeikavą pamatė degantį automobilį, žmonių aplinkui nebuvo. Degantis automobilis buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atbulas atsirėmęs į medžius (t. 11, b. 1. 173–175). Apžiūros protokole nurodyta, kad visas automobilio kėbulas paveiktas termiškai. Automobilio variklio skyrius išdegęs. Gaisro židinio zona – automobilio salonas. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (t. 1, b. 1. 75–84, 85, 104–110). Akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (t. 1, b. 1. 88). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. S., surašęs aktą dėl kilusio gaisro, patvirtino, jog apžiūrėjęs transporto priemonę nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, kurio pobūdžio nustatyti nepavyko (t. 11, b. 1. 173–175).

52.       Nuteistasis M. M. neigė padaręs šį jam inkriminuotą nusikaltimą.

53.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra detalizuota, kokie duomenys ir kaip jie patvirtina nuteistojo M. M. kaltę padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje minimi duomenys patvirtina faktą, jog Kauno r., Domeikavoje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, buvo rastas sudegęs automobilis „V. G.“. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie susietų M. M. su šio automobilio sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu. Liudytojo Ž. Š. ir I. K. parodymais nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. automobilis „V. G.“ buvo perduotas M. M., tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog būtent M. M. slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą. Byloje nėra duomenų, kad M. M. būtų buvęs įvykio vietoje, pasirūpinęs automobilio padegimo priemonėmis. Iš kokių veiksmų būtų galima spręsti, kad M. M. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, kaltinamajame akte nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatyta ir nagrinėjant bylą teisme. Nesant jokių įrodymų, kad M. M. padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 187 straipsnio 2 dalį jis išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

54.       Išteisinus M. M. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nėra aktualūs ir nenagrinėtini gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nenustatyta kokiu būdu ir kada M. M. gavo degaus skysčio. Šiuo atveju svarbu tai, kad automobilis „VW Golf“, kuriuo buvo gabenamas nužudytojo I. L. lavonas, buvo padegtas tyčia taip siekiant sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog automobilio „VW Golf“ valstybinis numeris buvo nuimtas.     

Dėl bausmės

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę M. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teisingai taikė BK 41 straipsnyje, BK 54 straipsnio 2, 3 dalyse, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo nuostatas Nuteistajam bausmė paskirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

56.       Šiuo nuosprendžiu M. M. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl jam turi būti paskirta nauja subendrinta bausmė. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl M. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę ir M. M. skirtina galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

57.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad M. M. atitinka BK 76 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus ir gali būti atleistas nuo bausmės dėl ligos.

58.       BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismas gali, bet neprivalo sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu. Teismas turi atsižvelgti į tai, ar tokia liga kaltininkas sirgo jau darydamas nusikaltimą, ar tai netrukdė jam nusikalsti. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-283-222/2018).

59.       Teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-38-942/2017). Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. M. serga (duomenys neskelbtini). Ši liga įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. M. M., sergančiam sunkia nepagydoma liga, būtinas medicininis gydymas negali būti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje (t. 7, b. l. 2–6). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad M. M. dėl minėtos ligos buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys patvirtina, kad M. M. serga nepagydoma liga, kuria susirgo dar iki nuosprendžio priėmimo. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo liga, egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio M. M. sveikatos būklė nesulaikė. Byloje nėra duomenų, kad suėmimo vykdymo bei bausmės atlikimo įstaigos neužtikrino būtinosios pagalbos nuteistajam suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, buvo suteiktos atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės bei savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistojo M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir tai rodo didelį nuteistojo padarytos veikos ir jo paties, kaip asmenybės, pavojingumą. Įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad M. M. dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

60.       Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su iš M. M. nukentėjusiajai priteistu civilinio ieškinio dydžiu.

61.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

62.       Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

63.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį, įvertino civilinės ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, susijusius su nužudytojo laidojimo išlaidomis, taip pat įvertino nukentėjusiosios bei jos sūnaus ir nužudytojo tarpusavio ryšį, tai, kad tyčiniais M. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, t. y. nukentėjusioji neteko sutuoktinio, o jos sūnus – tėvo. Nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas atsižvelgė ir į kaltininko turtinę padėtį. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo nuketėjusiajam K. L. priteisė mėnesines periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 6.284 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

M. M. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, M. M. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                       Albinas Bielskis

                                                                                                                                     Artūras Driukas

                                                                                                                                     Regina Pocienė