Civilinė byla Nr. e2-9816-435/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04437-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.18; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
Kauno APYLINKĖS teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,
sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Kristinai Verbylaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atstovui A. G.,
atsakovui G. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo G. A. (toliau – atsakovas) 2 807,20 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio mėn. 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1780- 230/2018 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjų rožė“, bankroto administratore paskirta ieškovė – UAB „Audata“ (toliau – ieškovė). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 19 d. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas taikė bankrutuojančiai UAB „Vėjų rožė“ supaprastintą bankroto procesą. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vėjų rožė“ vadovas į teismą nesikreipė, iškelti įmonei bankroto bylą prašė jos kreditorius, o bendrovės vadovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad bankrutuojanti UAB „Vėjų rožė“ turto neturėjo. Šios įmonės vadovo pareigas nuo 1991 m. birželio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. A. – atsakovas.
3. Bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai UAB „Vėjų rožė“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto. Bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą.
4. Atsakovas nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, kad įmonė nevykdo veiklos ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo nėra perdavęs bankroto administratorei bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovas turėjo būti susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jo funkcijos, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustačius sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu.
5. Ieškovė, teikdama bankrutuojančiai UAB „Vėjų rožė“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Ieškovė turi teisę gauti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintą, neapmokėtą 2 807,20 Eur administravimo išlaidų sumą. Kadangi taikyta supaprastinta bankroto procedūra, teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino reikalingų lėšų dydį ir dėl to jis neturi būti analizuojamas ir kvestionuojamas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo. Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas.
6. Ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė administratorei nustatyto atlyginimo niekaip įrodinėti neprivalo. Dėl administravimo išlaidų sumos nurodė, kad ta suma vis auga, nes bankroto procesas nėra baigtas, ieškovės atstovo vykimas į posėdį didina administravimo išlaidas ir kiekvieną kartą gali būti pateikiami nauji įrodymai.
II. Atsakovo atsikirtimai
7. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turi pareigą pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, negalima remtis tik bankroto bylą iškėlusio teismo nutartimi dėl administravimo išlaidų sumos. Ieškovė nepagrindė žalos dydžio, todėl nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
8. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur už konsultavimą, susipažinimą su dokumentais ir atsakovo atstovavimą teisme (el. b. l. 80, 81).
9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Be to, ieškovė nenurodė, kada UAB „Vėjų rožė“ buvo pripažinta nemokia, nes tik tada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju įmonė nevykdė veiklos nuo 2001 m. Atsakovas paaiškino, kad visa skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsirado iki 2001 m., kai atsakovas su žmona fiktyviai pasikėlė atlyginimus, kad gautų paskolą iš banko verslui atgaivinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
10. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Vėjų rožė“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Audata“ (el. b. l. 14–16). UAB „Vėjų rožė“ vadovas, generalinis direktorius nuo 1991 m. birželio 13 d. buvo atsakovas G. A. (el. b. l. 17–18).
11. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikė bankrutuojančios UAB „Vėjų rožė“ bankroto byloje supaprastintą bankroto procesą, patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus (el. b. l. 11–12). 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinta UAB „Vėjų rožė“ administravimo išlaidų sąmata – 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1 607,20 Eur administravimo išlaidoms (el. b. l. 19–20).
12. Ieškovė teismui pateikė administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios nustatyta, kad iš viso bankroto procese išleista 2 800,88 Eur, iš kurių: 1 200,00 administratoriaus atlyginimas, 252,00 Eur PVM nuo administratoriaus atlyginimo, 363,00 Eur už ryšio paslaugas, nuomos ir komunalinius mokesčius, 60,00 Eur už patikras mokamuose registruose, 128,48 Eur pašto ir kuro išlaidos, 42,28 Eur išlaidos valstybės įmonėje Registrų centre už statuso registravimą, 210,00 Eur buhalterinės paslaugos, ataskaitų parengimas ir pateikimas, 75,00 Eur dokumentų paruošimas archyvavimui, perdavimas ir pažymos gavimas, 12,40 Eur kanceliarinės išlaidos, 100,00 Eur prašymo dėl baudos skyrimo parengimas, 400,00 Eur ieškinio dėl žalos dokumentų parengimas, konsultavimas (el. b. l. 108). Pateikti mokėjimo kvitai ir sąskaitos, iš kurių matyti, jog valstybės įmonei Registrų centrui sumokėta 42,28 Eur (el. b. l. 109, 110, 116), administratoriaus atlyginimas 1 200,00 Eur, už ryšio, komunalines ir nuomos paslaugas per 6 mėnesius – 300,00 Eur plius PVM (el. b. l. 111), už likvidavimo balanso parengimą, buhalterines paslaugas, kanceliarines išlaidas, archyvavimo paslaugas, prašymo dėl baudos parengimą, ieškinio dokumentų parengimą išrašyta sąskaita 797,40 Eur sumai, apmokėta – 747,40 (el. b. l. 112, 113), už pašto paslaugas sumokėta 2,54 Eur (el. b. l. 114), už kurą sumokėta 83,66 Eur (el. b. l. 114–115).
13. Ieškovė atsakovui 2018 m. lapkričio 8 d. išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė geranoriškai apmokėti teismo nustatytas bankroto administravimo išlaidas (el. b. l. 13).
14. Byloje taip pat gauti duomenys apie BUAB „Vėjų rožė“ turtą: įmonė nekilnojamojo turto laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. neturėjo (el. b. l. 99), per visą veiklos laikotarpį turėjo dvi transporto priemones: automobilį Audi 80 ir automobilį Nissan Sunny, kurie buvo išregistruoti pardavimui (el. b. l. 106).
15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Rūta Jakubauskaitė paaiškino, kad ji buvo paskirta vesti UAB „Vėjų rožė“ bankroto bylą, bankroto byla užbaigta 2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Vėjų rožė“ veiklą vykdė iki 2004 m., Sodros ir VMI duomenimis, todėl iki tada atsakovas turėjo prievolę dokumentus pateikti bankroto administratorei. Atsakovas jokių dokumentų neperdavė.
16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Bankroto administratoriaus prašomi atlyginti nuostoliai, patirti administruojant įmonę, atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
17. Nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė, kada UAB „Vėjų rožė“ tapo nemokia. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė veiklos nebevykdė nuo 2001 m. Ieškovės atstovas nurodė, jog įmonė veiklos nevykdė nuo 2004 m. Atitinkamai IBĮ originalios redakcijos, galiojusios nuo 2001 m. liepos 1 d., 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. gegužės 1 d., 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ (aktuali redakcija) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokiu atveju priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
18. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2001 m. buvo fiktyviai pakelti jo ir jo sutuoktinės atlyginimai, kad bankas suteiktų paskolą. Atitinkamai mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo sumokėti. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje nurodyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, kas rodo, kad įmonė veikos nevykdo, įmonė turi 4 102,47 Eur įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo būsenos pradžią, byloje nėra, tačiau iš pateiktų šalių paaiškinimų, Kauno apygardos teismo nutarties aišku, kad įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsiradęs gerokai anksčiau, t. y. tuo metu, kai įmonė turėjo apdraustųjų asmenų (darbuotojų). Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatyme buvo įtvirtinta jau 2001 m. Net ir nenustačius konkrečios datos, nuo kada įmonė tapo nemoki, akivaizdu, kad atsakovas šią įstatymo pareigą pažeidė – į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei nesikreipė. Aplinkybė, kad bendrovės nemokumas buvo nustatytas tik Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, nereiškia, kad ji tapo nemokia tik 2018 metais. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jau 2001 metais bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė nebevykdė veiklos, neturėjo turto. Jei atsakovas būtų vykdęs kitą įstatymo jam nustatytą pareigą – būtų nustatytais terminais teikęs finansinės atskaitomybės dokumentus, laiku būtų išsiaiškinęs, kad įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šios pareigos atsakovas, iki pat bankroto bylos iškėlimo ėjęs bendrovės vadovo pareigas bei buvęs bendrovės vieninteliu akcininku, neįvykdė, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius. Tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovės vadovas, vertinant pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, imperatyviai teisės aktuose nustatytos pareigos (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) nevykdė, suprastėjus įmonės būklei nevykdė bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.
19. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad egzistuoja pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai.
20. Nuo 2003 m. vasario 19 d. ĮBĮ 10 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, kur buvo nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi jeigu atsakovas būtų įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo 2004 m., nuo kada, pasak ieškovės, UAB „Vėjų rožė“ nebevykdė veiklos, ir būtų tokia situacija, kad įmonės turto nebūtų užtekę administravimo išlaidoms apmokėti, šias išlaidas būtų pasiūlyta apmokėti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasikreipusiam asmeniui – atsakovui. Tokiu atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo, nevykdant imperatyvios įstatyme nustatytos pareigos ir atsiradusios žalos – sumos, reikalingos administravimo išlaidoms padengti, yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratorei ieškovei priklausančio atlyginimo už teiktas administravimo paslaugas.
21. Pasisakant dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio pažymėtina, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, ĮBĮ kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas (ĮBĮ 131 straipsnio 1, 4 ir 11 dalys). ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti; ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šiame sprendime anksčiau, bankrutuojančiai UAB „Vėjų rožė“ buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, 2 807,20 Eur administravimo išlaidų sąmata visam supaprastinto bankroto procesui patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad administravimo išlaidos tvirtinamos ir keičiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Be kita ko, Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog bendrovė savo dydžiu yra maža įmonė, todėl rekomendacinis bankroto administravimo išlaidų dydis įmonei, kuriai taikomas supaprastinto bankroto procesas, yra 10 MMA, o minimalus atlyginimo už mažos įmonės, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, bankroto administravimą dydis yra 3 MMA. Atitinkamai buvo nustatytas minimalus bankroto administratoriaus atlyginimas – 1 200,00 Eur, ir 1 607,20 Eur administravimo išlaidos, kadangi įmonė veiklos nebevykdo, duomenų apie bendrovei teismuose iškeltas bylas ar pareikštus ieškinius dėl įsiskolinimų priteisimo nėra, taip pat nėra duomenų, kad administratorius būtų sudaręs kokias nors sutartis, būtinas UAB „Vėjų rožė“ veiklai vykdyti ar jos turtui administruoti, kurių pagrindu bendrovė turėtų papildomas administravimo išlaidas. Teismas laiko, kad šiuo atveju žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat egzistuoja.
22. Teismas laiko įrodyta šioje byloje, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, dėl to atsiradusi žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kaltė, kaip nurodyta anksčiau šiame sprendime, šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio
23. Įrodinėjant prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y. patirtas administravimo išlaidas, dėl vadovo neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata, (tame tarpe ir taikant supaprastintą bankroto procesą), nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo išlaidų sąmata reiškia tik lėšų sumos nustatymą, kuria gali disponuoti administratorius vykdydamas bankroto procedūras, tačiau faktiškai patirtos yra tvirtinamos arba kreditorių susirinkimo arba teismo. Bankroto administratorius reikšdamas ieškinį dėl neapmokėtų administravimo išlaidų priteisimo, nebaigus bankroto procedūrų ir neišregistravus įmonės, turi įrodyti kiek atlyginimo jam priklauso (visą atlyginimą bankroto administratorius turi teisę gauti tik atlikęs visas bankroto procedūras) ir kokias faktines išlaidas jis patyrė. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-253/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1410-603/2018).
24. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Be to, administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikdamas kreditorių susirinkimui (teismui) patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Be kita ko pažymėtina ir tai, kad teismui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimą. Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas ir atlygis už jo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, jog ieškovė teikė administravimo paslaugas, todėl ji turi teisę gauti už atliktą darbą atlyginimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Vėjų rožė“ pabaigos ir išregistravimo. Laikytina, jog bankroto procedūra užbaigta, dėl to bankroto administratorei turi būti priteistas visas administratorės atlyginimas – 1 200,00 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės atlikto darbo apimtis administruojant įmonės bankroto procedūrą, bankroto procedūros sudėtingumą, trukmę, laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas rekomendacijas dėl atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą dydžių, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 1 200,00 Eur atlyginimas yra pagrįstas, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, be to, yra minimalus pagal nurodytas rekomendacijas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinas ieškovei iš atsakovo.
26. Ieškovė administruodama įmonę taip pat patyrė 42,28 Eur išlaidas už UAB „Vėjų rožė“ teisinio statuso registravimą. Šios išlaidos yra realiai patirtos, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais (el. b. l. 109, 116); jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsakovas šių išlaidų neginčija. Tad šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
27. Ieškovė dar prašo priteisti iš atsakovo 797,40 Eur išlaidas už BUAB „Vėjų rožė“ dokumentų sutvarkymą: likvidavimo balanso parengimą, bankroto ataskaitų ruošimą, archyvavimo paslaugas, kanceliarines išlaidas, prašymo dėl baudos parengimą ir ieškinio dokumentų rengimą. Atsakovas šias išlaidas ginčija. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ne visos šios išlaidos yra pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas numato, kad bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Iš esmės už bankroto administratoriaus darbą yra atsiskaitoma sumokant jam atlyginimą. Kaip nurodyta, įvairių ataskaitų rengimas yra administratoriaus pareiga, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo papildomas administravimo išlaidas už likvidavimo balanso parengimą (50,00 Eur), bankroto ataskaitų rengimą (160,00 Eur) negali būti tenkinamas.
28. Be to, iš atsakovo prašoma priteisti išlaidas už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą ir ieškinio dokumentų parengimą. Teismas pažymi, kad tokios išlaidos yra laikomos bylinėjimosi išlaidomis ir jas, atitinkamai pagrindus leistinais ir tinkamais rašytiniais įrodymais, galima prašyti priteisti konkrečioje byloje. Šiuo atveju ieškovės atstovas nurodė, jog buvo kreiptasi į tesimą dėl baudos atsakovui skyrimo. Atitinkamai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų rengiant šį prašymą, turėjo būti pateiktas toje civilinėje byloje. Šiuo atveju ieškovė neprašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą šioje byloje (400,00 Eur), o šias išlaidas nurodo kaip įmonės bankroto administravimo išlaidas. Teismas lako šį reikalavimą nepagrįstu.
29. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 797,40 Eur išlaidas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiama 75,00 Eur išlaidų suma už dokumentų suruošimą perduoti archyvui bei 12,40 Eur išlaidos už kanceliarines prekes, kurias patyrė UAB „Be investor“, teikusi ieškovei buhalterines paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad analogiškos paslaugos rinkoje yra teikiamos pigiau. Ieškovė minėtas išlaidas patyrė, tai patvirtina pridedamas Citadele banko 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymas (el. b. l. 113). Taip pat ieškovė mokėjimo kvitais pagrindė 2,54 Eur pašto išlaidas, šios išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos, todėl turi būti priteisiamos iš atsakovo.
30. Atsakovas ginčija ieškovės prašomas priteisti išlaidas už kurą. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog šios išlaidos nėra pagrįstos tinkamais, įstatymo reikalavimus atitinkančiais rašytiniais įrodymais. Tik viename degalų pirkimo kvite yra nurodyta, jog degalus perka UAB „Audata“. Tačiau, kaip posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, šis kvitas yra už degalus, kurie buvo skirti įmonės atstovui atvykti į šios bylos nagrinėjimą – į 2019 m. liepos 16 d. posėdį. Akivaizdu, jog tai išlaidos, nesusijusios su UAB „Vėjų rožė“ bankroto administravimu. Bankroto administravimo išlaidų, kaip administratoriaus patirtos žalos, galima prašyti tiek bankroto procedūroms vykstant, tiek bankroto procesui pasibaigus. Logiškai aiškinant akivaizdu, jog procesas dėl žalos atlyginimo yra visiškai kitas, atskiras, naujas civilinis procesas, niekaip nesusijęs su administratoriaus pareigomis bankroto proceso metu. Civiliniame procese turėtos išlaidos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, gali būti priteisiamos kaip šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, bet ne kaip administratoriaus realiai patirtos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos.
31. Ieškovė taip pat prašo priteisti 49,59 Eur išlaidas plius PVM už patikras registruose ir 300,00 Eur už ryšio, komunalines ir nuomos paslaugas. Atsakovas nesutinka, kad šios išlaidos buvo būtinos administravimo procedūroms atlikti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovo ir jo atstovės argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog minėtos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Ieškovės atstovas ir liudytoja byloje apklausta Rūta Jakubauskaitė paaiškino, kad UAB „Audata“ yra nusistačiusi, kad įmonės, kurios neturi turto, moka už ieškovės patalpų nuomą, interneto ryšį ir komunalines paslaugas 50,00 Eur per mėnesį. Paklausta atsakovo atstovės liudytoja nurodė, jog tuo pačiu metu galėjo administruoti apie 30 bankrutuojančių įmonių. Tam, jog pagrįstų savo reikalavimą priteisti 50,00 Eur dydžio išlaidas už patalpų nuomą, komunalines ir ryšio paslaugas, ieškovė jokių įrodymų neteikė. Į bylą pateikta tik ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra. Kad tokio dydžio realias išlaidas ieškovė iš tikrųjų turėjo, nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl ši suma iš atsakovo ieškovei negali būti priteista. Taip pat jokiais rašytiniais įrodymais ieškovė nepagrindė ir nurodytų 49,59 Eur išlaidų už patikras mokamuose registruose.
32. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė iš viso patyrė: 1 200,00 Eur administratoriaus atlyginimas, 42,28 Eur už valstybės įmonės Registrų centro paslaugas, 75,00 Eur ir 12,40 Eur išlaidos už UAB „Be investor“ paslaugas ruošiant dokumentus perduoti į archyvą, 2,54 Eur pašto išlaidos. Teismas sprendžia, jog būtinos tinkamam BUAB „Vėjų rožė“ administravimui užtikrinti yra 1 332,22 Eur išlaidos. Šios išlaidos yra pagrįstos, realiai ieškovės patirtos, šioje byloje įrodytos ir todėl priteistinos iš atsakovo.
33. Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (1 332,22 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
34. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2 807,20 Eur administravimo išlaidas, tuo tarpu priteista tik 1 332,22 Eur, t. y. 47,5 proc. prašytos sumos.
36. Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisiamos 78,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.
37. Šioje byloje, paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės prašymu buvo pakeista ieškovė. Į teismą su ieškiniu kreipėsi BUAB „Vėjų rožė“, atstovaujama UAB „Audata“. Atitinkama ieškovė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pakeitus ieškovę į UAB „Audata“ ji turėjo sumokėti žyminį mokestį – 63,00 Eur, tačiau byloje nėra įrodymų, jog nauja ieškovė žyminį mokestį sumokėjo. Atitinkamai tenkinus 47,5 proc. ieškinio, valstybei iš atsakovo priteisiama 30,00 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovės – 33,00 Eur žyminio mokesčio dalis.
38. Valstybė šioje byloje turėjo 7,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteisiamos 3,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovės, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Audata“, juridinio asmens kodas 124199960, iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 332,22 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 22 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 332,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, juridinio asmens kodas 124199960, 78,75 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, juridinio asmens kodas 124199960, 36,72 Eur (trisdešimt šešių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,36 Eur (trisdešimt trijų eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė