Baudžiamoji byla Nr. 1-43-780/2013

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01152-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2

(S)

1.1.8.13; 1.2.28.1; 2.10.1

2.10.1.3; 2.10.1.4

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 16 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

L. G., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­pub­­li­ko­je neteistas, kal­ti­na­mas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis L. G. 2012 m. lapkričio 27 d. ryte, iki­teis­mi­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­nu­­sta­­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valsty­bės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens doku­men­­­to, su­tei­­kian­­­čio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­t­ro­lės punk­­­te, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Res­publiką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo L. G. parodymais (b. l. 13), kad 2012 m. lapkričio 22 d. iš Gruzi­jos atskrido į Minską, iš ten autobusu atvažiavo į Baltarusijoje, prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos esantį kaimelį, kurio pavadinimo neprisimena. Išlipęs iš auto­bu­so matė pasieniečių bokštelius ir užtvarus, suprato, kad toje vietoje yra pasienio kontrolės punk­tas ir valstybės siena. Žinojo, kad teisėtai patekti į Lietuvą negali, todėl nuėjo link miško ir 2012 m. lapkričio 27 d. apie 4.00 val. ryto neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pažiūrėjęs į laikrodį matė, kad lotyniškomis raidėmis buvo parašyta VILNIUS. Savo pasą pametė miške. Vizos neturėjo, dėl jos nesikrei­pė, nes jos neduoda ir brangiai kainuoja, tikėjosi be vizos patekti į Lenkiją.

Liudytojo V. Ž. parodymais (b. l. 3), iš kurių matyti, kad jis užsiima individualia veikla, teikia taksi paslau­gas. 2012 m. lapkričio 27 d. ryte Vilniaus mieste prie jo automobilio „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo du azijietiš­kos iš­vaiz­dos vyriškiai ir rusų kalba paklausė, ar galėtų nuvežti iki Lenkijos sienos. Jis suti­ko. Paklausus ar turi dokumentus, vyriškiai atsakė, kad turi. Priva­žia­vus Lietuvos–Lenkijos valstybių sieną sustabdė pasieniečiai ir dokumentų tikrinimo metu paaiš­kėjo, kad jo vežami keleiviai neturi dokumentų ir yra neteisėtai patekę į Lietuvos Respubliką.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 4), iš kurių ma­­tyti, kad 2012-11-27 apie 11.50 val. pasienio ruože Lazdijų r. Akmenių k., valstybės sienos ženklo Nr. 066 rajone, patikrinimui sustabdė iš Lietuvos išvykstantį automobilį „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip keleivis vykęs tamsaus gymio asmuo su savimi neturėjo asmens tapatybę patvir­­tinančių dokumentų, prisistatė Gruzijos piliečiu. Paaiškino, kad iš Gruzijos atskrido į Mins­ką, iš ten važiavo autobusu ir 2012 m. lapkričio 27 d. ryte neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, o mišku perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 29), iš kurios ma­tyti, kad nėra duo­me­­nų apie tai, kad L. G. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. G. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis L. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­­mojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžia­mo­jo įs­ta­­ty­­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­­my­bę sun­­kinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 28).

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 50 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 30).

Prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis nesaisto teismo, todėl bausmę ir jos dydį nustato teismas.  Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kuroras, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­vo­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su valstybės teritorijos ribų pažei­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir sąmoningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę leng­­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina vi­dur­kio dydžio bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. (b. l. 5, 26) įskaitytinas į bausmę.

Siekiant netrukdomai įvykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė suėmimas palie­ka­­ma galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­gos (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a :

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 52 (penkiasdešimt dviem) paroms arešto.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Remiantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. G. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.

Teisėjas                                                                                                                               Ramūnas Šarka