Civilinė byla Nr. e2-11971-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31516-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.1.3.6;
2.6.1.5.; 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“ atstovei advokatei Justinai Jušinskei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&T Statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Steika“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti: 1) 5384,80 Eur skolos už atliktus statybos (sienų tinkavimo) darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ATS Nr. 00368 ir Nr. 00369; 2) 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl sienų tinkavimo darbų atlikimo pastatuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Abiejuose objektuose darbai atlikti 2021 m. sausį. Atsakovė priėmė (duomenys neskelbtini), atliktus darbus ir pasirašė 2021 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą Nr. 001. Antrojo objekto (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 25 d. atliktų darbų aktą pasirašė tik ieškovė, kuri šalių nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė atsakovei galimybę priimti atliktus darbus, tačiau atsakovė, vengdama prievolės atsiskaityti, tikino, kad artimiausiu metu dokumentaciją pasirašys ir už atliktus darbus atsiskaitys. Ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00368 2760,80 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00369 2624 Eur sumai), tačiau, suėjus atsiskaitymo terminui, atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Iki šiol atsakovė yra skolinga ieškovei 5384,80 Eur sumą. Ieškinyje pažymėta, kad pasirašant 2021 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą Nr. 001, atsakingas atsakovės darbuotojas, apžiūrėjęs ir patikrinęs atliktų darbų rezultatus, jokių priekaištų dėl atliktų darbų kokybės ar darbų trūkumų nepareiškė, priėmimo akte jų nenurodė, todėl nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento atsakovei atsirado prievolė sumokėti už atliktus darbus. Ieškovės vertinimu, minėtas atliktų darbų aktas turi esminę reikšmę, nes jo turinys, kuriame aiškiai išdėstyti atlikti darbai, jų kiekis, darbų, atliktų darbų laikotarpis išreiškia jį sudariusių šalių valią ir tikslus, kurių šalys siekė sudarydamos žodinę rangos sutartį. Be to, atliktų darbų aktas fiksuoja tam tikrų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą ir yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės (sutarto darbo tinkamas atlikimas) įvykdymas, ir perdavimas užsakovui, taip pat pagrindas reikalauti užsakovo įvykdyti savo prievolę – sumokėti už atliktus darbus. Antrojo objekto atliktų darbų aktas (2021 m. sausio 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 001) buvo pasirašytas tik ieškovės. Ieškovė pasinaudojo savo teise vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą, kadangi ji tinkamai, šalių nustatytu terminu ir sąlygomis, sudarė sąlygas atsakovei priimti atliktus darbus, bet atsakovė priimti darbus vengė. Kitu įrodymu, patvirtinančiu statybos rangos sutarties sudarymo ir šalių prisiimtų įsipareigojimų faktą, yra PVM sąskaita faktūra ATS Nr. 00368 2760,80 Eur sumai ir PVM sąskaita faktūra ATS Nr. 0039 2624 Eur sumai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – išrašo iš VMI I.SAF (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo posistemis) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. atlikus PVM sąskaitų faktūrų kryžminį sutikrinimą sąskaitų faktūrų duomenyse neatitikimų nenustatyta. Tai reiškia, kad atsakovė gautas iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras ATS Nr. 00368 ir ATS Nr. 00369 deklaravo pagal taisykles dėl prievolės apskaičiuoti PVM, kas savaime įrodo prievolę ieškovei. Ieškovės vertinimu, PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į jas išrašiusios ir jas gavusios įmonės buhalterinę apskaitą, jų pateikimas mokesčių administratoriui yra svarbią reikšmę turintis aspektas, įrodantis tarp šalių buvus sudarytą žodinę statybos rangos sutartį.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo teismas patenkino ieškovės UAB „A&T Statyba“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Steika“ 5384,80 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. papildomu sprendimu ieškovei buvo papildomai priteista iš atsakovės UAB „Steika“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
4. Atsakovė UAB „Steika“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad priežastis, dėl kurios atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį yra tai, kad visus įmonės darbus iki 2021 m. gruodžio kuravo (duomenys neskelbtini) M. D., kuris buvo išleistas nemokamų atostogų iki 2022 m. vasario 1 d., o atsakovo (duomenys neskelbtini) D. V. nežinojo statybos reikalų ginčo objektuose. Tik grįžus M. D. tapo aiški situacija dėl pateikto ieškinio reikalavimų. Atsakovė nurodė, kad atsakovas yra pasirašęs ir priėmęs tik vieną 2021 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą, kitas 2021 m. sausio 25 d. atliktų darbų aktas buvo nepasirašytas dėl jame nurodyto per didelio atliktų darbų kiekio, dėl ko ir kilo pagrindinis ginčas su ieškovės atstovu. Byloje pateiktas įmonės buhalterei siųstas skolų suderinimo aktas, kuris nėra patvirtintas atsakovės įmonės direktorės, jis tiesiogiai buvo persiųstas įmonės buhalterei, kuri net nedirba įmonėje. Dėl buhalterinių paslaugų yra sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, pagal kurią įmonė teikia buhalterines paslaugas, todėl yra nepagrįsta remtis skolų suderinimo aktu kaip įrodymu apie skolos buvimą, nes atsakovės įgalioti asmenys tokio suderinimo akto nėra sudarę. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovės nurodyta ieškinio suma – 2760,80 Eur, tačiau niekaip negali sutikti su priteista 2624 Eur suma. Atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų, kad jos naudai ieškovas darbų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) objektuose neatliko, nes neįmanoma įrodyti tai, ko nebuvo. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad vien atliktų darbų akte nurodydama adresą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini), ieškovė neįrodė, jog darbus minėtuose objektuose atsakovė užsakė.
5. Ieškovė UAB „A&T Statyba“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad nesutinka su pateiktais prieštaravimais, kadangi, ieškovės nuomone, su ieškiniu buvo pateikta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapus ir pagrindinės prievolės įvykdymą, o atsakovė, prašydama naikinti sprendimą už akių, nenurodė jokių kitų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pasak ieškovės, atsakovė pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nenurodė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir galėtų būti pagrindu priimti kitokį sprendimą. Atsakovės byloje turimų įrodymų ir nurodytų faktinių aplinkybių suvokimas ir interpretavimas niekaip neįrodo, kad teismo sprendimas už akių yra priimtas neįvertinus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Be to, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vardinami argumentai yra prieštaraujantys, viena vertus neigiama, kad ieškovė galėjo atlikti statybos darbus nurodytuose statybos objektuose, kita vertus teigiama, jog atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Dėstomų argumentų nenuoseklumas teikia pagrindą manyti, kad atsakovė proceso atnaujinimu siekia tikėtina ne bylos išnagrinėjimo operatyvumo ir sprendimo teisingumo, bet proceso vilkinimo tikslo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. patenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad žodiniu susitarimu šalys buvo sutarę, jog ieškovė atliks tinkavimo darbus nustatytame objekte, t. y. name su dviem butais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Darbai pirma buvo atlikti objekte (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktą pasirašė abi šalys, pastabų atsakovė dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Ieškovės atstovė akcentavo, kad pirmojo objekto atliktų darbų aktą pasirašė atsakovės įgaliotas atstovas M. D.. Atliktų darbų akto pagrindu 2021 m. sausio 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 2760,80 Eur sumai, mokėjimo terminas nustatytas iki 2021 m. sausio 22 d., tačiau šios sumos atsakovė nėra sumokėjusi iki šiol. Tinkavimo darbai objekte (duomenys neskelbtini) baigti (duomenys neskelbtini) tą pačią sieną ieškovė pasirašė atliktų darbų aktą, tačiau atsakovės atstovai jos nepasirašė, todėl ieškovei kilus abejonėms dėl atsakovės sąžiningumo, ieškovė pasinaudojo teise atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Tuo pagrindu 2021 m. sausio 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2624 Eur sumai Atstovė pažymėjo, kad visi reikiami dokumentai buvo persiųsti atsakovės buhalterei. Ieškovės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumo yra prieštaringi, kadangi vienu iš motyvų atsakovė nurodo tai, jog ji apskritai neatliko jokių darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) objektuose, tačiau vėliau nurodė sutrinkanti su 2760,80 Eur suma, apskaičiuota už darbą (duomenys neskelbtini), o su atliktų darbų aktu (duomenys neskelbtini) nesutinka dėl jame nurodytos pernelyg didelės darbų apimties. Tačiau, kaip pažymėjo ieškovės atstovė, teisme jokie ginčai dėl atliktų darbų apimties tarp šalių nevyksta.
8. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Teismo šaukimas atsakovei buvo išsiųstas tinkamai – per elektroninę teismų sistemą (EPP) ir elektroniniu paštu uabsteika@gmail.com., taip pat buvo skambinta atsakovės telefono numeriu, tačiau skambučiai atmetami.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės
9. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00368 2760,80 Eur sumai (suma su PVM – 3340,57 Eur) pagal 2021 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą Nr. A001. Minėtas darbų aktas buvo pasirašytas abiejų šalių už statybos (tinkavimo) darbus, atliktus objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
10. Antroji PVM sąskaita faktūra ATS Nr. 00369 ieškovės buvo išrašyta 2021 m. sausio 25 d. 2624 Eur sumai (suma su PVM – 3175,04 Eur) pagal atliktų darbų aktą Nr. 001 už statybos (tinkavimo darbus), atliktus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašytą tik ieškovės.
11. Atsakovės darbuotoja, buhalterė V. J. 2021 m. birželio 28 d. el. paštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti sąskaitos kopijų, kurios buvo išrašytas atsakovei UAB „Steika“. Pastarosios ieškovės atsakovei el. paštu buvo pateiktos 2021 m. birželio 29 d. Ieškovės el. laiške nurodoma, kad pateikiamas ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.
12. Iš teismui pateikto 2021 m. gegužės 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad ieškovei atsakovė yra skolinga 5384,80 Eur pagal PVM 2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00368 ir 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00369.
Dėl atsakovės prievolių pagal statybos rangos sutartį
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
14. Statybos rangos sutarties samprata įvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nereglamentuoti įstatymų, yra nustatytini statybos rangos sutartyje. Tačiau įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą bei yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui, taip pat yra pagrindas reikalauti, kad užsakovas įvykdytų savo prievolę – sumokėtų už atliktus darbus, tačiau šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Įstatymo nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
16. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Taigi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
18. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas už akių buvo panaikintas atsakovei pateikus prieštaravimus ir ginčijant tiek pačių statybos darbų atlikimo faktą, tiek ir pačių atliktų darbų apimtis, tačiau atsakovė po prieštaravimų pateikimo teismui nebuvo aktyvi, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius (kad statybos darbai nebuvo atliekami ar buvo netinkama darbų apimtis), į teismo posėdį neatvyko, t. y. buvo pasyvi ir nepasinaudojo savo pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą.
19. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė vykdė statybos darbus nustatytais etapais objektuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir, kiekvienam jų pasibaigus, surašydavo atliktų darbų aktą. 2021 m. sausio 19 d. atliktų darbų perdavimo aktu Nr. 001 objekte (duomenys neskelbtini), atlikti darbai buvo perduoti atsakovei, šio akto pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ATS Nr. 00368 dėl 2760,80 Eur (3340,57 Eur su PVM). Taigi tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Šį aktą pasirašė ir atsakovės atstovas M. D.. Byloje yra pateiktas UAB „Steika“ įgaliojimas M. D. pasirašyti visus įmonės atliktų darbų aktus. Tokiu būdu, iš byloje esančių įrodymų, teismas sprendžia, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl atsakovei priėmus darbus ir pasirašius atliktų darbų aktą t. y. pripažinus, kad darbai šiame objekte atlikti tinkamai, atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00368 (2760,80 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė, nurodydama nesutikimo su teismo priimtu sprendimu už akių motyvus, 2022 m. vasario 24 d. prašyme teismui pažymėjo, jog sutinka su PVM sąskaitoje-faktūroje ATS Nr. 00368 nurodyta mokėtina 2760,80 Eur suma, t. y, pripažino tarp šalių susiklosčiusius sutartinius statybos rangos santykius ir savo prievolę atlyginti už ieškovės objekte (duomenys neskelbtini) atliktus darbus.
20. Teismui įvertinus byloje esantį tik ieškovės 2021 m. sausio 25 d. pasirašytą atliktų darbų aktą už Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliktus tinkavimo darbus, ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ATS Nr. 00369 (2624 Eur) už šiame objekte atliktus darbus, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovės buhalterei 2021 m. birželio 29 d. buvo išsiųstos sąskaitos, atsiskaitymų suvestinė, darytina išvada, jog ieškovė statybos darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliko pagal šalių sudarytą žodinę statybos rangos sutartį, surašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės motyvus nepasirašyti už šiame objekte atliktus darbus (pvz., šalys nebuvo sutarusios atlikti statybos darbų šiame objekte ar darbai buvo atlikti nekokybiškai, ar aplinkybė, kad atsakovė ginčija atliktų darbų apimtis ar kt.) byloje nėra, atsakovė teismui jokių motyvų ir paaiškinimų nepateikė.
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsikirtimai į ieškinį yra prieštaringi – vienu atveju atsakovė teigia, kad jokie darbai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir, (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami ir atsakovė ieškovės darbų atlikti neprašė, kitu atveju atsakovė nurodo, kad sutinka su objekte (duomenys neskelbtini) atliktų darbų įkainojimu (2760,80 Eur), tačiau ginčija objekte (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, nes, kaip nurodė pati atsakovė, 2021 m. sausio 25 d. atliktų darbų aktas nepasirašytas dėl jame nurodyto pernelyg didelio atliktų darbų kiekio. Tokiu būdu atsakovė ir ginčija, ir tuo pačiu pripažįsta ieškovės atliktų darbų faktą. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, šalių pareiga įrodyti savo teiginius ir atsikirtimus, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytus nenuoseklius, vienas kitam prieštaraujančius duomenis, nesant pateiktų objektyvių įrodymų, leidžiančių nuginčyti ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie jos atsakovės naudai atliktus darbus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį.
22. Esant nustatytam, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 12 straipsnis), teismas sprendžia, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 5384,80 Eur (2624 Eur + 2760,80 Eur) skola už atliktus statybos rangos darbus.
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5384,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
25. Tenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos – 621 Eur (121 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidos) priteisiamos iš atsakovės ieškovei. Duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė.
26. Teisme patirta 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. valstybės naudai iš atsakovės priteistina 9 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A&T statyba“ (j. a. k. 303352458) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ (j. a. k. 304065226) 5384,80 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 80 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5384,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 621 (šeši šimtai dvidešimt vienas) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ (j. a. k. 304065226) į valstybės biudžetą 9 (devyni) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė