Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-437-716/2018                                                                           

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01747-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui J. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., gyv. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu J. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių  nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalyje, už ką jam kaip administracinė nuobauda paskirta 150 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. B. 2018 m. liepos 23 d. skundas dėl minėto 2018 m. liepos 5 d. nutarimo skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodoma, jog nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas nurodo, kad jam priklausančiame sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugelį metų stato namą - pats maišo betoną ir lieja pamatus, pats mūrija sienas. 2016 m. Pareiškėjas namo nestatė, 2017 m. Pareiškėjas atnaujino statybą - iš namo į kiemą iškėlė name buvusias plytas, metalą, apšiltinimo medžiagas, dėl ko teritorijos vaizdas pablogėjo. 2017 m. lapkričio 21 d. gavo įspėjimą, į įspėjimą reagavo labai atsakingai, iš karto ėmėsi tvarkymo darbų: išardė sugriuvusį sandėliuką, lentas sukapojo malkoms. Tačiau tvarkymas ėmė strigti pablogėjus sveikatai. 2017 m. lapkričio 28 d. buvo diagnozuota nestabili krūtinės angina ir iškviesta GPM. 2018 m. sausio 16 d. buvo atlikta plastinė kirkšnies išvaržos operacija, gydymas užsitęsė. Po išvaržos operacijos paaštrėjo širdies liga. 2018 m. kovo 2 d. Santaros klinikų širdies chirurgijos skyriuje buvo atlikta širdies operacija su krūtinkaulio perpjovomis. Iki 2018 m. kovo 29 d. buvo gydytas VULSK stacionarinės reabilitacijos skyriuje, išrašius iš ligoninės, buvo rekomenduotas ribotas fizinis krūvis, dozuotas ėjimas. 2018 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas pagaliau sugebėjo nueiti į savo sklypą. Tą pačią dieną  buvo surašytas protokolas dėl tvarkos. 2018 m. gegužės 3 d. buvo paskirta 150 EUR bauda.  Nuo 2018 m. balandžio 10 d. jis kiekvieną dieną tvarko sklypą. 2018 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas gavo nurodymą aptverti sklypą. Savo dalį tvoros Pareiškėjas pridavė 2018 m. gegužės 28 d. 2018 m. birželio 11 d. Pareiškėjui buvo surašytas naujas protokolas, 2018 m. liepos 5 d. paskirta 150 EUR nuobauda. Nurodo, kad statybinės medžiagos, esančios sklype, yra skirtos namo apšiltinimui, laiptinės statybai ir pagalbinio pastato statybai, į kurį ketinama perkelti kieme esančius daiktus, t. y. metalines spintas, stalus, stakles. Kieme esantys daiktai, konkrečiai - staklės ir kita įranga, Pareiškėjui yra labai brangūs ir reikalingi, todėl negali jų priduoti į metalo laužą. Pinigų samdyti darbininkus neturi. Skundų, patikrinimų ir baudų gausa žlugdo Pareiškėją fiziškai ir morališkai, sukelia nuolatinį stresą. Pareiškėjas baiminasi, kad visa tai gali komplikuoti jo sveikatą. Pareiškėjas nenori turėti konfliktų su kaimynais, supranta, kad sklypas nėra pakankamai sutvarkytas, todėl kiekvieną dieną pasiaukojančiai dirba ir nuo statybos pradžios iki dabar yra daug sutvarkęs. Nurodo, kad pirmoji administracinio nusižengimo nuobauda buvo paskirta už tai, kad Pareiškėjas pažeidė Tvarkos ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326, 15.14, 7.4 punktus, pagal kuriuosdraudžiama laikyti statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams (15.14 punktas); asmenys tvarkomose teritorijose privalo valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų, o antruoju administraciniu nusižengimu tų pačių taisyklių 3, 7.1, 7.3 punktus, pagal kuriuos: asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose (3 punktas); asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus (7.1 punktas); asmenys tvarkomose teritorijose privalo šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės (7.3 punktas). Aiškiai matyti, kad antroji administracinė nuobauda buvo paskirta už tą patį pažeidimą, tik šiuo atveju buvo pasirinkti kiti minėtų taisyklių punktai, tokiu būdu pakeičiant pažeidimo pagrindą, t. y. pirmuoju atveju Pareiškėjas buvo nubaustas už statybinių medžiagų laikymą sklype, o antruoju atveju statybinės medžiagos buvo laikomos šiukšlėmis ir automatiškai pakito pažeidimo pagrindas, todėl tai įgalino pareigūnus skirti Pareiškėjui antrą nuobaudą. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistas nebaudimo už tą patį pažeidimą du kartus principas (ANK 2 straipsnio 5 dalis), kas lėmė antros nuobaudos paskyrimą. Taip pat, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, matyti, kad Pareiškėjas negalėjo tvarkyti sklypo dėl sveikatos problemų. Šiuo atveju nuobauda buvo skirta neatsižvelgiant į sveikatos problemų laikotarpį bei į pajamas, tuo buvo pažeistas teisingumo ir protingumo principas.

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir J. B. skundo netenkinti. 2018 m. liepos 5 d. J. B. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos žodiniame nagrinėjime, turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, pateikti paaiškinimus ir apginti savo teises. Nagrinėjant bylą buvo atsižvelgta į asmens paaiškinimus, kad supranta apie nustatytą pažeidimą ir kiek gali imasi priemonių pažeidimui pašalinti, taip pat į tai, kad asmuo yra prastos sveikatos ir senyvo amžiaus. J. B. buvo paaiškintos nustatytos pažeidimo aplinkybės, kuo asmuo yra kaltinamas ir kad jo neveikimas pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus ir kelia grėsmę aplinkai. Pareiškėjas patvirtino, kad ir sutinka su nustatytu pažeidimu ir supranta, kad situacija jam nuosavybės teise priklausančiame sklype gali būti geresnė. Atsižvelgiant į daugkartinius sodo bendrijos „V.“, kurios teritorijoje yra sklypas (duomenys neskelbtini) skundus (su sodo bendrijos narių parašais) apie netvarkomą sklypą ir kaupiamas šiukšles jame, kartu pateikiamas fotofiksacijas, vadovaujantis teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal kompetenciją kelis kartus tikrino skunde nurodytą informaciją. 2017 m. lapkričio 11 d., 2018 m. balandžio 10 d. buvo nustatyti Tvarkos ir švaros taisyklių 15.14, 7.4 punktų pažeidimai (netvarkė sklypo, jame laikė statybines ir kitokias medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams), surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Atsižvelgiant į tolimesnius sodo bendrijos „V.“ skundus ir pateikiamą informaciją dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus pareigūnai vėl tikrino (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 2018 m. birželio 8 d. nustatė, kad pažeidžiami Tvarkos ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 3, 7.1, 7.3 punktai, buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Apibendrinant teigtina, kad J. B. nesiimant pakankamai priemonių nusižengimams pašalinti, buvo reaguojama į sodo bendrijos „V.“ gyventojų skundus ir nustačius administraciniu nusižengimus asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu J. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 8 d. 16:59 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas žemės sklypo savininkas neužtikrino, kad žemės sklypas būtų tvarkomas ir jame būtų užtikrinta švara, neužtikrino, kad sklype būtų sušluotos, surinktos ir išvežtos iš sklypo šiukšlės, atliekos ir kitos nenaudojamos ar nereikalingos medžiagos ir daiktai, taip pat neužtikrino, kad žemės sklypas būtų nušienautas.

Apklaustas tyrimo metu  J. B. nurodė, kad kiekvieną dieną tvarko sklypą.

Apklaustas teisme J. B. nurodė, kad po gauto įspėjimas bei paskirtos baudos jis patyrė dvi operacijas. Kovo 2 d. jam buvo padaryta širdies operacija. Jam reikėjo atlikti daug darbų, kurie užima daug laiko. Kita institucija - Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija - jam nurodė atlikti dar kitus darbus, t. y. pastatyti tvorą, ką jis padarė. Šiuo metu daug kas sutvarkyta. Viską jis tvarkė. Kai buvo surašytas protokolas, aplinka dar buvo nepakankamai sutvarkyta. Nuo balandžio 10 d. jis dirbo kasdien, kiek galėjo ir darė, kiek įmanoma.

Pareiškėjas pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose matyti sklypo aplinka.

J. B. nubaustas už Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, pažeidimus. Galiojanti užfiksuotų pažeidimų metų minėtų taisyklių redakcija numatė, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus (7.1. punktas); šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai (7.3. punktas).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad J. B. padarė nusižengimą, dėl kurio jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. B. tiek protokolo syrašymo metu 2018 m. birželio 11 d., ką patvirtina pareigūnų darytos fotonuotraukos, tiek nutarimo priėmimo metu 2018 m. liepos 5 d., ką pats pripažino bylos nagrinėjimo metu, būdamas žemės sklypo savininkas neužtikrino, kad sklype būtų užtikrinta tinkama švara, surinktos ir išvežtos iš sklypo šiukšlės, atliekos ir kitos nenaudojamos ar nereikalingos statybinės medžiagos ir daiktai. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kenkė ir pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, ką patvirtina sodų bendrijos narių 2018 m. gegužės 26 d. skundas Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl to, kad skundžiamu nutarimu jis nubaustas nepagrįstai dėl to, kad tvarkė sklypą, be to jam prieš tai jau buvo skirta bauda. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 5 d. J. B. nubaustas už tai, kad pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 3, 7.1. ir 7.3. punktus, tuo tarpu 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu jis nubaustas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14 p. pažeidimo. Nors šiuos pažeidimus ir sieja panašus pobūdis, tačiau jie nėra absoliučiai vienarūšiai. Be to, būdamas nubaustas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14 p. pažeidimo pareiškėjas turėjo pareigą laikytis ir vykdyti kitus taisyklių reikalavimus, tame tarpe ir numatytus 7.1. ir 7.3. punktuose.

Įvykio situacijos teisingumą ir nuobaudos paskyrimo pagrįstumą patvirtina ir pats pažeidėjo elgesys bei jo teismui pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sutikdamas dėl padaryto pažeidimo J. B. ėmėsi priemonių ir pastangų pašalinti šio pažeidimo pasekmes, sau įmanomais būdais tvarkė sklypo teritoriją pakeisdamas jos aplinką, šalindamas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas, galimai išveždamas ir šiukšles. 

Teismas įvertinęs įrodymų visumą, o ne atskirus jų fragmentus, vienus duomenis, dėl kurių nekyla abejonių, logiškai jungiant su kitais pripažįsta, kad priimtas 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas, kuriuo J. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas atsakomybės taikymo ir jo neteisėtų veiksmų kvalifikacijos prasme. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėtų taisyklių 7.4. punktas numato, kad asmenys privalo valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų. Tokia norma akivaizdžiai rodo, kad didesnis laiko skyrimas galimam pažeidimui šalinti gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis ar sąlygomis.

Kita vertus, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo teismas nustatė ir atsižvelgia į šias aplinkybes. Pareiškėjo paaiškinimai ir bylos duomenys patvirtina, kad jis nors ir turėdamas rimtų sveikatos problemų, nepiktnaudžiaudamas savo sveikatos būkle kiek įmanomai ėmėsi šalinti pažeidimų padarinius, veikė ir buvo aktyvus vykdydamas galimus institucijų nurodymus. Dabartinė sklypo aplinka ir situacija leidžia pripažinti, kad pareiškėjo aktyvi atgaila buvo pakankama ir reikšminga tam, kad būtų iš naujo sprendžiamas jam paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumas.

Pareiškėjas nors ir skundžia 2018 m. liepos 5 d. nutarimą, tačiau juo paskirtą nuobaudą sieja ir su 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu, kuriuo pareiškėjui taip pat buvo paskirta 150 eurų piniginė bauda. Tai įvertindamas teismas pastebi, kad 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu nubaudus J. B. pagal administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį jam nepagrįstai buvo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis pažeidimo padarymas. Šis faktas verčia teismą pasisakyti, kad tokiu atveju J. B. buvo paskirta galimai griežtesnė ar savo dydžiu didesnė nuobauda, nei pagrįstai priklausytų pagal administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažeidėjo nubaudimui ir tinkamos nuobaudos parinkimui turi būti reikšmingai įvertinta tai, kad po 2018 m. gegužės 3 d. nutarimo priėmimo skiriant pareiškėjui piniginę baudą iki jo pakartotinio patikrinimo 2018 m. birželio 8 d. (pareigūnų fotonuotraukos darytos 16.59 val.) buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas, kuris būtų pakankamas pareiškėjo pastangoms šalinti pažeidimo pasekmes.

Priimant 2018 m. liepos 5 d. nutarimą J. B. pagrįstai buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu įvertinus pareiškėjo amžių, pragyvenimo šaltinį ir gaunamas pajamas teismas nustatė papildomą, t. y. trečią pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Ši aplinkybė trukdė kaltininkui imtis greitų priemonių sklypo sutvarkymui, galimai kviesti į pagalba papildomus asmenis ar pajėgas, kurių samdymui lėšų kaltininkas akivaizdžiai neturėjo.

Visos minėtos aplinkybės, o būtent kaltininko aktyvi atgaila, kuri negalėjo būti tinkamai įvertinta nutarimo priėmimo metu, galimai nepagrįstos ir per didelės nuobaudos paskyrimas J. B. 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu, trumpas laikas nuo šio nutarimo iki kito pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn, nustatyta papildoma pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijai verčia teismą pripažinti, kad paskirta nuobauda ir jos dydis pareiškėjui turi būti keičiamas, nes nutarimo priėmimo metu tai nebuvo vertinama.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis numato, kad atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aukščiau minėtų motyvų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas patikrinęs administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas pripažįsta, kad minėta teisės norma taikytina pažeidėjui ir skirtina dešimteriopai mažesnio dydžio nuobauda. Dėl šios priežasties yra pagrindas keisti priimtą nutarimą švelninant pareiškėjo atsakomybę ir tokiu būdu J. B. skundą tenkinti tik iš dalies.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas

n u t a r ė :

pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimą.

Pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties.

J. B. už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. 2 d. pritaikius minėto kodekso 34 str. 5 d. paskirti 15 (penkiolikos) eurų dydžio nuobaudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Mindaugas Striaukas