Civilinė byla Nr. 2-461/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir
Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I.
S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d.
nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Šiaulių duona“
(civilinė bylA Nr. B2-1267-368/2010),
n
u s t a t ė :
Ieškinio esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto
bylą atsakovui AB „Šiaulių duona“.
Nurodė, kad dirbo AB „Šiaulių duona“ kepėja ir buvo atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau
atsakovas su ja neatsiskaitė. Atsakovas jai skolingas 9889,09 Lt, iš kurių
8 200 Lt sudaro nesumokėtas darbo užmokestis ir darbo užmokestis už
uždelstą atsiskaityti laiką, o
likusią
dalį
- delspinigiai ir teismo išlaidos, kurių atsakovas iki šiol nesumoka, nors
Šiaulių apygardos teismo 2010-06-16 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos
sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 3 mėnesius (nuo 2010-06-27 iki
2010-08-20) sumokėti ieškovei 8 200 Lt. Atsakovui neatsikaitant pagal
taikos sutartį, ieškovė 2010-08-02 išsiuntė atsakovui Reikalavimą dėl skolos
sumokėjimo ir pranešimą dėl planuojamo bankroto bylos iškėlimo, tačiau
atsakovas skolos nesumokėjo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą
atsakovui AB „Šiaulių duona“. Teismas nurodė, kad bankroto byla gali būti
keliama tik tuo atveju, kai atsakovas yra nemokus, t. y. yra tokios būsenos,
kai jis nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę
į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas nustatė, kad pagal
atsakovo pateiktą balansą, jo turto vertė sudaro 2 543 727 Lt, o mokėtinos
sumos ir įsipareigojimai sudaro 872 986 Lt, todėl atsakovas yra mokus ir nėra
teisinio pagrindo kelti šiai įmonei bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad
pareiškėja I. S. turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos
priteisimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir
iškelti atsakovui bankroto bylą, paskirti bankroto
administratoriumi UAB „Algsta“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Viešo intereso bankroto bylose
buvimas suponuoja teismo pareigą ex officio rinkti įrodymus apie atsakovo
finansinę būklę. Šiuo atveju teismas ne tik nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo
(ne)mokumo, bet ir netinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus. Nors pagal
2010-10-01 balanso duomenis įmonės ilgalaikis turtas sudaro 2 525 071
Lt, trumpalaikis turtas – 18 656 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
– 872 986 Lt, pagal VĮ Registrų centras duomenis vienintelis atsakovo nekilnojamasis
turtas yra pastatas, unikalus Nr. 4400-0960-2682, kuris yra areštuotas kelių
antstolių vykdomosiose bylose. Atsakovo veikla yra nuostolinga, todėl nėra
pagrindo teigti, jog įmonė moki.
2. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį
bankroto byla keliama, jei įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui
(darbuotojams) atlyginimą. Teismas neįvertino kartu su ieškiniu ieškovės
pateiktos 2009-08-13 pažymos apie ieškovės darbą pas atsakovą, 2009-10-10
pažymos apie įsiskolinimą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-22
nutartimi patvirtintą atsakovo ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią
atsakovas nesumokėjo ieškovei skolos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti
atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio
22 d. nutartį. Nurodo, kad pagal 2010-10-01 balansą įmonės turtas sudaro
2 525 071 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 872 986 Lt,
todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonė nemoki.
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties,
kuria atsisakyta atsakovui AB „Šiaulių duona“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo
ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus
įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5
dalies 1 punktą, įmonei iškeliama bankroto byla, jeigu teismas nustato, kad
įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams)
atlyginimą. Tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai aiškinant ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto
bylos iškėlimo sąlygas, darytina išvada, kad vėlavimo išmokėti darbuotojui
(darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs,
teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar
nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010). Kartu pažymėtina, kad ši bankroto bylos
iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo
užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė
neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra
pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis
pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė
bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.).
Iš byloje pareikšto ieškinio (b. l. 1-4)
turinio matyti, kad ieškovė, prašydama iškelti atsakovui bankroto bylą, rėmėsi
aukščiau nurodytu bankroto bylos iškėlimo pagrindu – faktu, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą (ĮBĮ 9
str. 5 d 1 p.). Byloje pateikta 2009-08-13 pažyma apie darbą įmonėje Nr. 93 (b.
l. 5), 2009-10-16 AB „Šiaulių duona“ pažyma Nr. 105 (b. l. 6), taip pat Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2010-06-22 nutartis (b. l. 7-8), kuria patvirtinta
šalių taikos sutartis (b. l. 9), tvirtina, kad ieškovė I. S. yra
buvusi atsakovo darbuotoja, o jos 8 200 Lt reikalavimas atsakovui yra
kilęs iš darbo santykių dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo
užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas
nevertino šios savarankiškos bankroto bylos iškėlimo
sąlygos dėl vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą, vertindamas tik
aplinkybes, susijusias su įmonės mokumo nustatymu. Tokiu būdu apygardos
teismas, pažeisdamas įstatymo imperatyvias normas, nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 9
straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų iškelti įmonei bankroto bylą
sąrašą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra
išaiškinta, kad tik vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą negali būti pakankamas
pagrindas iškelti bankroto bylą, nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės
nemokumą. Tokiu atveju teismas turėtų kartu įvertinti įmonės mokumo būklę,
vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą,
įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės
būklės kitimo perspektyvą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-2036/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173,
2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m.
gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tarp bylos šalių
nėra ginčo dėl ieškovei mokėtino darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais
susijusių išmokų dydžio, be to, pats atsakovas 2010-10-01 rašte patvirtino teismui,
kad yra skolingas buvusiai darbuotojai I. S. 8 200
Lt (b. l. 26). Byloje taip pat pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismo
2010-06-22 nutartis (b. l. 7-8), kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos
sutartis (b. l. 9). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo geranoriškai sumokėti
ieškovei 8 200 Lt skolą trimis dalimis laikotarpiu nuo 2010-06-27 iki
2010-08-20, tačiau pažeisdamas šį susitarimą, nesumokėjo nė dalies skolos.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų iš dalies atsiskaitęs su ieškove,
nors nuo ieškinio dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį praėjo daugiau nei
vieneri metai, o nuo taikos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai
(b. l. 7-9). Tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo realios finansinės būklės
ir jo gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9
straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių kreditoriui
(kreditoriams) teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai
įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų,
tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį,
sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas
gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su
darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų
iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas,
nors realiai jos yra nemokios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010; 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-2036/2010).
Todėl teismas, nustatydamas tik atsakovo mokumo faktą
pagal atsakovo pateiktą įmonės vadovo patvirtintą balansą, bet netirdamas ir
nevertindamas kitų aplinkybių, tarp jų susijusių vėlavimu ieškovei sumokėti
darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, ne tik neišsamiai
bei nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, bet ir pažeidė ieškovės, kaip
atsakovo kreditorės ir buvusios įmonės darbuotojos, teises ir teisėtus
interesus (CPK 12 str., 176 str., 178 str., 185 str.).
Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, kad pirmosios
instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama teismo nutartis
negali būti palikta galioti. Turint omenyje, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį
Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį,
kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, negali
priimti nutarties ją iškelti, juolab esant būtinybei papildomai išreikalauti ir
ištirti naujus įrodymus, panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o
bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d, 2 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,
n
u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22
d. nutartį ir perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo klausimą
dėl atsakovo AB „Šiaulių duona“ (įmonės kodas 144925817) bankroto bylos
iškėlimo.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Artūras Driukas
Audronė Jarackaitė