Administracinė byla Nr. A-899-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00749-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui A. I. (A. I.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 335,76 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja bei teikia mokėtojams KRATC (Nuostatų 24 p. ir 26 p.), o vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti sumokama į pareiškėjo surenkamąją sąskaitą, iš kurios gautos lėšos pervedamos į Klaipėdos skyriaus valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą. Nuostatų 36 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Pareiškėjo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina jo reikalavimo teisėtumą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkime iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 49 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato Savivaldybės taryba. Vertinant tai, bei aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad komunalinių atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamam Savivaldybės tarybos sprendimui, kurio šiuo atveju nėra.

Nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 9,76 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Atsakovas minėtu laikotarpiu apmokestintas už 34,05 kv. m. turto objekto plotą 9,76 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt už 1 kv. m).

Atsakovas taip pat nėra sumokėjęs pareiškėjui 326 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 91 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,48 Lt už 1 kv. m); nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. – 235 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt už 1 kv. m ploto).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 147,50 Lt (42 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitą prašymo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pagal, kurių 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Teismas nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 24 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mokėjimo pranešimas už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išsiųstas 2011 m. vasario 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), tačiau šį butą atsakovas jau buvo pardavęs 2010 m. balandžio 30 d., o savo gyvenamąją vietą 2011 m. sausio 31 d. buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui apskaičiuotos 9,76 Lt mokėtinos vietinės rinkliavos įmokos pranešimas už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas atsakovo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl teismas pripažino pagrįstu atsakovo teiginį, kad jis 2011 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimo negavo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas neatliko Nuostatose jam nustatytos pareigos tinkamai informuoti atsakovą apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui nesutikimą su prašymu sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą grindžiant būtent neinformavimu apie tokią pareigą, pareiškėjo prašymas dėl 9,76 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už minėta turto objektą nėra tenkintinas.

Teismas ex officio sprendė, jog šioje administracinėje byloje spręstina dėl senaties termino taikymo. Nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. liepos 4 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Todėl sprendė, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas ir prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl 188,26 Lt vietinės rinkliavos priteisimo (9, 76 Lt už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini) bei 178,50 Lt už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini)) nepagrįstas, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.

III.

Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

1. teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis. Mokestiniai teisiniai santykiai negali būti lyginami su rinkliaviniais teisiniais santykiais, dėl skirtingo objekto, subjektų ir teisinio reglamentavimo. Vietinės rinkliavos nėra nurodytos, kaip vienas iš mokesčių (MAĮ 13 str.), kuriems taikomas minėtas įstatymas, be to mokestinio santykio subjektai, pagal MAĮ 2 straipsnio 13 dalį yra valstybės įstaiga ar institucija, mokesčių administratoriai, administruojantys 13 straipsnyje išvardytus mokesčius. Vietinės rinkliavos mokėtojas taip pat negali būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju MAĮ prasme;
2. ginčo teisinį santykį reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kuris tiksliai apibrėžia valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą. Be to, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi tik savivaldybės kompetencija yra atleisi vietinės rinkliavos mokėtojus nuo mokėjimo.
3. teismas netinkamai taiko Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, ko pasekoje netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, ko pasekoje atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu;
4. atsakovas nevykdė Nuostatuose numatytos pareigos informuoti naują buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininką apie tinkamą vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės įvykdymą ir pareiškėjas nebuvo informuotas apie mokėtojo pasikeitimą. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog žinojo apie vietinės rinkliavos galiojimą bei pripažino, kad neprieštarauja ją sumokėti;
5. teismas neteisingai aiškino MAĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl penkerių metų senaties termino skaičiavimo. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, jog senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį. Kol vyksta mokestinis ginčas šis terminas netaikomas ir neskaičiuojamas, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga tuo metu dar nėra prasidėjusi. Šis terminas prasidės, jei teismas priims mokesčio mokėtojui nepalankų galutinį baigiamąjį aktą, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos;
6. byloje taip pat negali būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti ir perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d.“ Pagal patvirtintus Nuostatus (2008 m. gruodžio 23d sprendimo Nr. T2-426 redakcija), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Iš MAĮ 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną KRATC naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 metais, už 2009 metus vietinės rinkliava apskaičiuota 2009 metais) jau apskaičiuotos ir rinkliavos mokėtojui atitinkamais mokėjimo pranešimais nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti rinkliavą.

Atsakovas A. I. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimą už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. I. už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui A. I. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 24 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 5 punkto prasme ir jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepaneigia byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog mokėjimo pranešimas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išsiųstas 2011 m. vasario 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), kuriame jis negyveno ir savo gyvenamąją vietą 2011 m. sausio 31 d. buvo deklaravęs kitu adresu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vietinę rinkliavą, paskaičiuotą už minėtą nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), už 2009 m. ir 2010 m. buvo sumokėjęs (b. l. 9). Taigi jis žinojo apie pareigą mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už minėtą jam nuosavybės teise priklausantį butą. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad, atsakovui negavus mokėjimo pranešimo už 2011 m. sausio mėnesį, jo teisė kreiptis dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo buvo apribota. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,76 Lt vietinės rinkliavos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d., tenkintinas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, vertinant pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo vadovautasi Mokesčių administravimo įstatymu dėl senaties terminų laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. Be to, pasak pareiškėjo, teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kas nulėmė klaidingą galutinę vietinės rinkliavos aritmetinę išraišką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. liepos 4 d. (b. l. 4). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas, už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. liepos 30 d. už , t. y. iš viso 235 Lt.

Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos, išskyrus atvejus, kai delspinigiai ir baudos yra nurodyti ir eurais šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos ir jų delspinigiai, ir piniginiai užstatai, kurie iki euro įvedimo dienos arba pagal šio įstatymo 23 straipsnį buvo apskaičiuoti litais, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.

Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 244,76 (9,76 Lt už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) ir 235 Lt už butą adresu (duomenys neskelbtini)) dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus šią sumą į eurus, ji yra lygi 70,89 Eur.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 70,89 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., ir už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo A. I. (A. I.) 70,89 Eur (septyniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt devynis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys