Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                  Civilinė byla Nr. 2A-405-212/2013

A. P.                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15994-2011-8

                                          Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.1; 30.3; 30.7; 33; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų atstovo adv. R. R. ir trečiojo asmens DNSB „N. T.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4171-866/2012 pagal ieškovų J. K., A. K., R. A., V. A., N. Č., A. J., D. B., G. B., L. V., M. B., V. F., L. G., V. G., R. K., G. P., J. B., R. B., M. K., E. J., P. D., T. Š., V. V., R. I., A. V., A. U., D. Š., R. M., D. T., K. B., J. J., J. G., S. Z., A. B., T. M., H. Ž., V. Ž., E. M., A. Ž., S. C., E. K., L. T., A. R., G. G., R. Č., V. R., Š. B., R. B., G. B., E. M., I. P., S. L., R. N., I. S., V. R., E. G., G. B., T. K., J. D., R. R., A. M., A. K., A. P., L. P., A. V., K. K., A. V., UAB „Almeida“, J. R., I. Š., S. B., R. N., K. N., G. P., V. S., D. Ž., T. G., A. S. V.ieškinį atsakovui UAB „Būsto industrijos grupė“, tretieji asmenys – VĮ Registrų centras“, Daugiabučių namų savininkų bendrija „N. T.“, G. Z., G. Z., Vilniaus miesto savivaldybė, J. S. K., K. S., Egidijus A. K., V. K., E. V., G. M., E. G., I. N., D. Z., V. Z., T. B., L. S., S. K., R. R., J. S., M. M., V. B., R. B., V. F., A. J., R. J., V. K., R. K., K. R., R. R., V. M., S. M., I. M., Ž. N., P. V., V. S., A. S., V. D., D. B., R. B., M. P., V. R., R. A., R. A., A. Ž., R. J., E. K., A. T., R. G., I. M., S. K., V. K., L. R., D. Ž., V. B., L. B., S. J., V. P., J. P., J. K., UAB „Eivora“, UAB „Faulana“, R. I., E. V., V. N., V. N., M. M., O. G., N. K., A. U., S. M., E. Š., J. Š., J. S., A. S., R. Š., D. G., M. M., T. S., Ž. L., J. Š., V. Š., G. B., V. J., V. G., V. M., Ž. M., I. J., K. Z., V. Z., R. K., L. J., A. J., A. P., M. P., Lietuvos automobilininkų sąjunga, J. K., B. K., K. L., S. A., A. B., V. B., P. Š., J. Š., D. R., L. V., R. M., A. M., I. J., A. B., O. B., J. M., V. K., M. K., V. B., D. L., S. M., V. K., R. K., I. A., V. V., G. V., T. K., L. S., R. J., S. J., V. K., R. M., V. P., D. P., R. B., L. S., V. G., V. Š., A. R., A. B., T. J., G. A.-B., D. E. Y. G., A. P.-G., D. Š., S. K.-S., M. S., M. S., D. S., K. D., L. D., A. J., M. J., K. G., I. P., E. P., E. N., IĮ PrimaDent, V. M., A. M., R. R., V. R., A. G., L. B. D., S. G., G. A., R. T., I. T., R. J., I. J., K. L., V. S., E. P., M. J., R. R., G. P., A. D., P. D., G. N., L. N., R. K., M. V., M. V., K. P., G. B., A. I., J. D., S. V., B. U., G. B., V. E., T. Ž., J. A., E. A., R. S., UAB „M. T.“, N. K., R. K., D. P., R. Š., G. S., V. D., J. J., V. P., V. D., J. Š., L. A., G. Č., L. M., R. M., A. K., UAB „Vilniaus lazerinės dermatalogijos centras“, R. B., UAB „Erdvės studija“, S. Š., L. R., A. R., J. D., J. D., D. M., L. M., M. C., R. T., V. M., T. M., I. M., J. P., N. G., M. H., D. S., G. G., A. G., UAB „Gersta“, R. R., J. Š., M. U., G. S., G. S., T. P., S. V., S. L., Ž. G. Ž., A.-A. M., J. M., R. M., L. K., E. R., M. Ž., R. T., M.-L. T., V. T., E. T., E. P., UAB „Reladus“, H. N., V. N., UAB „Reladus“, S. V., P. P., A. P., J. S., T. J., P. J., I. L., R. K., L. Š., B. G., V. G., S. Z., R. V., A. N., V. N., A. N., O. V. B., M. B., K. S.-V., D. V., J. V., K. V., V. R., A. R., D. K., A. S., R. S., V. U., J. U., D. A., I. A., A. G., B. G., K. P., T. P., I. P., N. A., A. S., V. S., V. K., A. V., I. V., V. G., A. M., V. U., E. Ž., P. J., D. J., V. M., D. M., I. L., G. B., R. A., A. A., S. K., J. V. D. C., L. P., D. K., I. J., I. G., V. G., E. M., J. R., D. R., V. L., V. L., T. U., A. B., J. B., V. N., A. P., O. L., A. V., E. P., A. R., G. M., J. K., S. P., V. T., J. T., P. B., N. Z., E. Z., K. G., J. Ž., S. Ž., P. Z., M. P., A. P., M. M., R. S., D. Z., S. A., A. A., A. A., L. M., A. M., R. B. Z., I. K., M. K., D. K., R. K., V. J., A. V., V. Z., I. A., M. K., A. P., A. P., V. B., J. B., O. A., R. A., R. A., L. K., J. K., G. R., I. A., A. A., S. A., A. K., A. S., U. S., J. M., G. Z. R., A. R., V. G., V. Ž., G. G., S. G., J. S. L., Z. S., A. K., L. N., R. B. N., N. R., L. K., I. N., G. N., J. D., R. D., V. P. P., N. P., R. B., A. M., M. R., R. A., L. I., L. M., K. A., V. T., V. I., M. A., M. N., K. G., P. V., P. R., J. L., Č. O., Č. M., D. V., Č. V., M. R., M. G., B. A., B. A., B. M., J. V., J. A., B. I., B. J., C. A., V. G., V. N., O. N.-R., B. J., V. R., V. V., R. Ž., S. V., M. I., M. G., A. I., A. V., T. I., V. R. V., J. R., V. E., Č. J., N. T., M. G., D. O., J. K., J. V., J. M., M. J., L. D., L. A., M. D., M. V., I. J., P. A., P. V., R. A., S. V., S. J., T. V., T. I., K. A., K. V., G. L., G. O., P. I., P. M., V. J., V. A., J. I., R. V., B. V., Z. A., Z. M., M. A., M. L., A. D., Č. M., P. A., J. A., R. A., G. V., G. V., K. I., A. E., A. A., K. H., G. E., S. L., V. A., V. S., B. J., Č. D., S. A., M. S., M. A., P. V., L. D., L. A., M. T., Š. L., Š. V., L. L., L. K., S. R., V. T., P. D., C. G., H. J., G. R. įm. „Kosmedara“, N. A., A. G. R., G. I., S. D., Š. R., N. L., T. V., I. T., R. T., Č. R., G. S., P. G., R. R., R. G., D. V., B. J., S. J., B. O., S. T., Š. D., R. J., G. D., G. M., S. G., S. I. J., R. R., R. G., S. G., J. A., J. R., A. V., M. V., B. E., P. N., M. D., L. J., L. A., K. O., K. V., V. Ž., V. R., Z. A., J. S., M. M., B. R., Z. J., N. R., N. N., B. A., M. E., S. R., S. R., UAB „R. S.“, B. G., P. U., V. P., V. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos paskirtis – kita, plane pažymėtos indeksais 31-1, 31-2, teisinę registraciją UAB „Būsto industrijos grupė“ vardu, ir šią patalpą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butų (patalpų), esančių pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), savininkų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 1 186, 95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nustatė, kad tarp atsakovo ir pirkėjų 2005-10-14, 2005-08-02 nekilnojamojo turto prikimo – pardavimo sutartyse 5.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas perduoda, o pirkėjas priima liftų holus, laiptinių bei kitas bendro naudojimo patalpas, kaip šių patalpų bendrasavininkis kartu su kitų butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkais, taip pat šią techninę įrangą: elektros skydinę, lietaus ir nuotekų kanalizacijos, šalto ir karšto vandentiekio bei šilumos tiekimo vamzdynus, elektros tiekimo tinklus. Pirkėjui ir kitiems pirkėjams nėra perduodamos komercinės ir techninės paskirties patalpos pirmajame namo aukšte, namo rūsyje bei virš šešiolikto aukšto esančiame techniniame (septynioliktame) aukšte, o taip pat šiose ir bendro naudojimo patalpose sumontuota ir aukščiau neišvardinta (kaip perduodama butų pirkėjams) techninė įranga. Atsakovas sutarties 4.2.10 punktu įsipareigojo pirkėjo perkamo buto apsaugos (signalizacijos) ir priešgaisrinės saugos  sistemų įrenginius prijungti prie komplekse esančio apsaugos pulto. 2005-10-21, 2006-12-08, 2007-02-21 sutartyse pirkėjai išreiškė sutikimą, kad atsakovas apsaugos sistemas prijungtų prie komplekso apsaugos pulto ir kad pirkėjui būtų teikiamos atlygintinės apsaugos paslaugos pagal su namo, kuriame yra butas, administratorium sudarytą sutartį. Ieškovų pateiktoje patalpų eksplikacijoje atliktoje UAB „Paryžius“ numeriu 7, žyminčio ginčo patalpą nurodyta, kad tai yra apsaugos patalpa. Antstolio 2010-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ginčo patalpoje yra įrengta priešgaisrinė, apsaugos įranga. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovui.

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-02-05 aktu Nr. /101/11.4-244 daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą (I ir II sekcijos) (duomenys neskelbtini), pripažino tinkamu naudoti.  VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-10-25 pažymoje Nr. /101/11.10-830 nurodė, kad atlikti statinių statybos darbai atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/19531, 2005-09-30. Patalpa 31-1 ir 31-2 pažymėta kaip san. mazgas ir komercinė patalpa. Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teisė į ginčo patalpą buvo registruota nuo 2005-11-14 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-10-25 pažymos Nr. /101/11.10-830 pagrindu, o 2007-03-15 įregistravimo pagrindas papildytas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-02-05 pripažinimu tinkamu naudoti aktu Nr. /101/11.4-244. Teismas nenustatė, kad šie aktai būtų ginčijami ar negaliojantys. Todėl VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai, remdamasis nurodytais dokumentais, bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo nuostatomis įregistravo atsakovo nuosavybės teises į ginčo patalpą. Ieškovų teiginiai, apie tai, kad negalėjo būti atliekami kadastriniai matavimai, iki pripažįstant namą tinkamu naudoti, prieštarauja teisniam reglamentavimui. Taip pat, nepagrįstais laikė ieškovų teiginius apie tai, kad ginčo patalpa, kaip bendrojo naudojimo patalpa buvo perleista pirkimo – pardavimo sutartimis. Sutartyse aiškiai nurodyta, kad pardavėjas perduoda, o pirkėjas priima liftų holus, laiptinių bei kitas bendro naudojimo patalpas, kaip šių patalpų bendrasavininkis kartu su kitų butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkais, taip pat šią techninę įrangą: elektros skydinę, lietaus ir nuotekų kanalizacijos, šalto ir karšto vandentiekio bei šilumos tiekimo vamzdynus, elektros tiekimo tinklus. Pirkėjui ir kitiems pirkėjams nėra perduodamos komercinės ir techninės paskirties patalpos pirmajame namo aukšte, namo rūsyje bei virš šešiolikto aukšto esančiame techniniame (septynioliktame) aukšte, o taip pat šiose ir bendro naudojimo patalpose sumontuota ir aukščiau neišvardinta (kaip perduodama butų pirkėjams) techninė įranga. Tiek ieškovų, tiek atsakovo pateiktuose planuose bendrojo naudojimo patalpos yra pažymėtos atskiru numeriu, tuo tarpu ginčo patalpa pažymėta, kaip komercinė patalpa.  Teismas rėmėsi atsakovo pateiktu planu, kuris yra patvirtintas Priešgaisrinės priežiūros tarnybos, bei 2005-09-30 Nurodytos kadastrinių matavimų bylos vidaus plotų eksplikacija, kuriuose ginčo patalpa nurodyta kaip komercinė patalpa, nes didesnę įrodomąją reikšmę turi oficialūs statybos techniniai dokumentai, patvirtinti atitinkamų institucijų. Teismas aplinkybę, kad atsakovas pirkimo – pardavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimus teikti atitinkamas apsaugos paslaugas, nevertino kaip įsipareigojimą perleisti ginčo patalpą, kaip bendrojo naudojimo.

Daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinė paskirtis nepaneigia aplinkybės, kad jame gali būti ir/ar yra ir negyvenamosios patalpos, kurios nėra skirtos namo butų ir kitų patalpų savininkų bendram naudojimui, todėl nėra ir bendroji jų nuosavybė. Oficialiuose dokumentuose ginčo patalpa yra nurodyta kaip komercinė patalpa. Teismas manė, net ir laikant, kad ginčo patalpa pirminiuose statybos techniniuose dokumentuose buvo įvardinta kaip apsaugos patalpa, tai nepagrindžia šios patalpos funkcinio ryšio su namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, dėl kurių ši patalpa negalėtų būti naudojama individualiai ir turėtų būti pripažinta bendrojo naudojimo patalpa. Teismas sprendė, kad ieškovai nepagrįstai apeliuoja į Statybos įstatymo nuostatas dėl gaisrinės saugos reikalavimų, STR 2.01.04:2004 dėl 5 įspėjimų apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų tipus. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių ieškovų poziciją, kad atsakovas prisiėmė pareigą būtent tokio tipo sistemą įrengti, ir tam skirti konkrečią patalpą, kuri bus perduota butų ir kitų patalpų savininkams kaip bendrojo naudojimo patalpa. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovų atstovas ir trečiasis asmuo DNSB „N. T.“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos paskirtis – kita, plane pažymėtos indeksais 31-1, 31-2, teisinę registraciją UAB „Būsto industrijos grupė“ vardu, ir šią patalpą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butų (patalpų) esančių pastatuose adresu (duomenys neskelbtini) savininkų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra ydingas ir nepagrįstai pažeidžiantis ieškovų teises bei teisėtus interesus, priimtas pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisingai aiškino teismų praktiką. Teismas neatsižvelgė į faktinį patalpos naudojimą ir tai, jog patalpa yra funkciniu ryšiu susijusiu su daugiaaukščio namo ir kitų patalpų eksploatavimu, kadangi joje yra įrengta privaloma pastato funkcionalumui užtikrinti skirta priešgaisrinė gaisro gesinimo sistema ir apsaugos įranga. Tai reiškia, jog ši patalpa tarnauja kaip daiktas, kuris skirtas tarnauti ir užtikrinti daugiabučio name esančių butų ir kitų patalpų tinkamą eksploataciją. Be to, bendraturčiai ginčo patalpą naudojo ne tik de jure, bet ir de facto, kadangi jie naudojosi priešgaisrine apsauga, kurios užtikrinimas buvo neatskiriamai susietas su priešgaisrinės patalpos naudojimu. Ginčo patalpa, nors anot atsakovo yra laikoma komercine patalpa, tačiau ši patalpa atlieka apsaugos – priešgaisrinės saugos patalpos funkcijas, kadangi joje yra įrengta įranga skirta užtikrinti priešgaisrinės ir butų apsaugos funkcijas. Todėl ši patalpa yra bendro naudojimo patalpa ir funkciniu ryšiu susijusi su daugiabučiame name esančiais butais ir kitomis patalpomis. Teismas, nustatydamas ar ginčo patalpa yra bendro naudojimo patalpa, iš esmės rėmėsi tik patalpos įvardinimu statybos techniniuose dokumentuose, tačiau neanalizavo patalpos techninių savybių, jos faktinės paskirties bei ginčo patalpos funkcinio ryšio su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ne tik į dokumentus, bet ir į faktinę situaciją, t. y. kam ši patalpa realiai naudojama, turėjo vertinti ir su faktinio ginčo patalpų naudojimu susijusias aplinkybes. Faktinis ginčo patalpų naudojimas ir parodo patalpos funkcinį ryšį su daugiabučio name esančiais butais ir kitomis patalpomis. Nors patalpa plane ir yra pažymėta kaip komercinė, tačiau atsakovas šią patalpą įrengė kaip apsaugos patalpą, kurioje yra priešgaisrinės ir apsaugos įranga. Atsakovas savo valia parodė, kad ši patalpa yra bendro naudojimo patalpa, nes yra skirta užtikrinti daugiabučiame name esančių butų ir  kitų patalpų tinkamą eksploatavimą ir apsaugą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, byloje neturi būti vertinama tai, kaip apsaugos patalpa – priešgaisrinė patalpa gali būti panaudota atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį su pagrindiniu daiktu išardžius, nors atsakovas siekia daiktų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardyti. Ieškovų nenutrūkstamas ginčo patalpos naudojimas išimtinai viso kvartalo daugiabučių namų poreikiui tenkinimui, patvirtina, kad šios patalpos yra bendro naudojimo ir priklauso visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai, kad toje patalpoje pastatų administratorius be bendro naudojimo gaisro sistemų priežiūros teikė atlygintinas vaizdo stebėjimo ir turto apsaugos paslaugas, nepaneigia šios patalpos funkcinio ryšio su visais daugiabučiame name esančiais butais ir kitomis patalpomis. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo patalpa, nors ir pavadinta komercine, tačiau buvo naudojama daugiabučio namo butų savininkų interesams užtikrinti, todėl teismo argumentas ir išdėstyta pozicija dėl 2005-11-14 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-10-25 pažymos Nr. /101/11.10-830, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-02-05 pripažinimu tinkamu naudoti akto Nr. /101/11.4-244 nenuginčijimo, yra visiškai neteisinga ir lėmusi nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo sutarčių aiškinimas neatitinka statinio esminių reikalavimų pagal statybos įstatymo teisės normas. Atsižvelgiant į sutartį, mano, jog įranga ir kitos techninės paskirties patalpos, esančios rūsio aukšte, taip pat turėjo būti neperduotos ieškovams, tačiau atsakovas šių patalpų ar įrangos, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir įrangos neginčija. Dėl to, sutarties 5.2 punktas negali būti aiškinamas remiantis vien lingvistiniu sutarties aiškinimu, o turi būti aiškinamas remiantis tikraisiais sutarties šalių ketinimais. Kita vertus, sutartyje neaptarus bendro naudojimo patalpų ir įrenginių perdavimo klausimus, bendro naudojimo patalpos atsakovo vis tiek buvo perduotos pagal sutartį įstatyminiu pagrindu, remiantis CK 6.317 str. 3 d. Kadangi name sumontuota priešgaisrinė sistema, tai jos eksploatavimui ir tinkamai priežiūrai yra privalomas 24 val. nepertraukiamas stebėjimas, todėl atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs įrengti ir vaizdo stebėjimo įrangą, siekiant užtikrinti priešgaisrinės gaisro gesinimo sistemos įrangos stebėjimą ir užtikrinti turto apsaugą. Tai, kad yra samdomi budėtojai ar apsaugos paslaugas teikianti kompanija, šios aplinkybės nekeičia patalpos funkcinio ryšio su daugiabučiame name esančiais butais, bei nedaro šios patalpos komercine. Teismas netinkamai taikė įrodymo vertinimo taisykles, atsakovas prisiimtos pareigos įrengti antrojo tipo įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemą neginčijo, o šių aplinkybių oficialiais dokumentais ieškovai negali įrodyti, nes jie nėra statytojai. Nepanaikinus atsakovo nuosavybės teisės šioms patalpoms, atsakovas jas gali parduoti tretiesiems asmenims, kurie gali neleisti šias patalpas naudoti kaip apsauginės patalpos, todėl būtų pažeisti ieškovų lūkesčiai ir teisėti interesai.

Atsiliepimu į ieškovų ir trečiojo asmens DNSB „N. T.“ apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde yra nutylima esminė aplinkybė, jog prieš pasirašydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis statytojas ir pirkėjai susitarė, kad statytojas atlygintinai organizuos objekto apsaugą. Šalys susitarė ir dėl apsaugos paslaugos kainos, t. y. 40 Lt per mėnesį. Šias aplinkybes patvirtina pirkimo – pardavimo sutartys. Atitinkamai su administratoriumi UAB „Vilniaus valda“ buvo pasirašytos sutartys dėl administravimo paslaugų teikimo. Apsaugos paslauga buvo teikiama kelis metus ir gyventojai už jas atsiskaitydavo. Tikslu teikti šią atlygintiną paslaugą, atsakovas skyrė ginčo patalpą šiai komerciniai veiklai vykdyti. Gyventojų patogumui ir tam, kad nebūtų patirtos bereikalingos išlaidos toje pačioje patalpoje įrengė ir priešgaisrinės apsaugos sistemą, kad tas pats žmogus galėtų prižiūrėti ir priešgaisrinės įrangos veikimą. Įsisteigus DNSB „N. T.“, gyventojai nustojo atsiskaityti už paslaugą, todėl atsakovas buvo priverstas nutraukti atlygintinės paslaugos teikimą. Todėl atsakovas kreipėsi į DNSB „N. T.“ dėl priešgaisrinės įrangos perkėlimo į kitą patalpą bei sutiko padengti visas perkėlimo išlaidas, taip pat užtikrinti, kad patalpa atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimus teikti atitinkamas apsaugos paslaugas, negali būti vertinama kaip įsipareigojimas neatlygintinai perleisti ginčo patalpą kaip bendro naudojimo, juolab, kad tokios išvados daryti neleidžia ir byloje pateiktų statybos techninių dokumentų analizė. Be to, šiuo metu gyventojai patalpą užėmė savavališkai, joje laiko savo žmogų, kuris teikia fizinės apsaugos paslaugą. Mokesčius už naudojimąsi patalpa moka atsakovas, nes bendrija šias sąskaitas atsisako apmokėti motyvuojant tuo, kad ji nėra patalpos savininkė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokius veiksmus laikė neteisėtais, toks faktinis naudojimas neturi jokio juridinio pagrindo ir negali būti pagrindu nuosavybės teisės į pačią patalpą pripažinimu. Vien priešgaisrinės įrangos buvimas ginčo patalpoje nepatvirtina jos neatsiejamo funkcinio ryšio su kitomis daugiabučių namų komplekso patalpomis, nes ši įranga gali būti perkelta kitur. Mano, jog ieškovai yra suinteresuoti kuo ilgiau naudotis neatlygintinai atsakovo patalpa ir joje vykdyti apsaugos paslaugos teikimą, todėl tai yra neteisėta, nes tokias paslaugas ieškovai gali vykdyti ir iš bendrų patalpų. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino VĮ Registrų centro veiksmus teisėtais. 99 proc. baigtumas buvo pakankamas, kad atlikti kadastrinius matavimus ir statinį įregistruoti. Be to, VĮ Registrų centro specialistai patvirtino, kad ginčo patalpa pagal statybos techninius dokumentus – vidaus plotų eksplikacijoje yra įvardinama kaip komercinė patalpa. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, jokių pažeidimų įregistruojant nuosavybės teises atsakovo vardu teismas nenustatė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra butų (patalpų), esančių (duomenys neskelbtini) savininkai. Nuosavybės teises į minėtus butus (patalpas) jie įgijo Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis su atsakovu UAB „Būsto industrijos grupė“ (t. 1, b. l. 62-92). Atsakovas yra minėtų namų rangovas, statytojas ir pardavėjas.

Ieškovai prašo negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) ir plane pažymėtą indeksais 31-1, 31-2 pripažinti bendrąją daline nuosavybe visų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų  savininkų. Ginčo patalpa nuosavybės teise įregistruota atsakovės UAB „Būsto industrijos grupė“ vardu nuo 2005-11-14. Nuosavybės įregistravimo pagrindais nurodyti: Statybos inspekcijos 2005-10-25 pažyma Nr. /101/11.10-830 ir Statinio pripažinimu tinkamu naudotis 2007-02-05- aktas Nr./101/11.4-244 (t. 3, b. l. 180-186). Siekdami atsakovei nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą pripažinti bendro naudojimo patalpa, apeliantai nurodo, kad ginčo patalpa funkciniu ryšiu susijusi su namo ir kitų patalpų eksploatavimu, nes joje įrengta privaloma pastato funkcionalumui užtikrinti skirta priešgaisrinė gaisro gesinimo sistema ir apsaugos įranga. Jų nuomone, patalpos įvardijimas „komercinė“, nekeičia minėtos patalpos faktinės paskirties ir ryšio su visų namo patalpų eksploatavimu. Apeliantai teigia, kad ginčo patalpa jie faktiškai naudojasi, ją prižiūri ir būtent tai, kad ginčo patalpa naudojama išimtinai viso kvartalo daugiabučių namų poreikių tenkinimui, patvirtina šios patalpos pripažinimą bendrąja daline nuosavybe. Be to, atsakovas pirkimo-pardavimo sutartyse įsipareigojo perkamų butų apsaugos (signalizacijos) ir priešgaisrinės saugos sistemos įrenginius prijungti prie komplekse esančio apsaugos pulto ir tai lėmė butų savininkų apsisprendimą pirkti butus šiame name.

Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šalių ginčą išsprendė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ginčijamą sprendimą, su kurio motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nebekartoja.

Iš pateiktų į bylą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovai ir tretieji asmenys (Pirkėjai) iš atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ (Pardavėjo) pirko butus (neįrengtas patalpas), esančius (duomenys neskelbtini). Sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys standartinės, jų sąlygos iš esmės vienodos. Pirkėjai sutartimis įsipareigojo pasirašyti sutartis su UAB „Vilniaus valda“ (namo administratorius) dėl šildymo paslaugų ir karšto vandens tiekimo, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros, pastato eksploatacijos, administravimo, bendrų namo patalų ir aplinkos valymo bei tvarkymo, šiukšlių išvežimo, apsaugos ir pan. (Sutarties 4.1.8 p., t. 1, b. l. 85-92). Pirkėjai sutiko, kad Pardavėjas (atsakovas) buto apsaugos sistemas prijungtų prie komplekso apsaugos pulto ir kad Pirkėjui būtų teikiamos atlygintinės apsaugos paslaugos pagal su mano, kuriame yra butas, administratoriumi sudarytą sutartį. Pirkėjai patvirtino, jog yra informuoti ir neprieštarauja tam, kad pagal šią sutartį nuosavybės teise įgyjamas butas, o taip pat namo prieigos, kiemas, automobilių stovėjimo aikštelės (parkingas), o esant reikalui ir kitos gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), vietos, būtų centralizuotai saugomos šiam tikslui įrengiant apsaugos postą (sutarties 4.1.9; 4.1.11 p.). Pardavėjas įsipareigojo Pirkėjų perkamo buto apsaugos (signalizacijos) ir priešgaisrinės saugos sistemų įrenginius prijungti prie komplekse esančio apsaugos pulto (Sutarties 4.2.10 p.). Sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kuri kartu yra ir turto priėmimo-perdavimo aktas, Pirkėjams perdavė bendras naudojimo patalpas: liftų holus, kolektorių, laiptines, techninę įrangą, išvardintus Sutarties 5.2 punkte. T. P. nebuvo perduotos komercinės ir techninės paskirties patalpos pirmame namo aukšte, namo rūsyje, o taip pat jose ir bendro naudojimo patalpose sumontuota ir neišvardinta techninė įranga. Taigi, ginčo patalpa ieškovams perduota nebuvo ir ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad, pirkdami butus ir bendro naudojimo patalpas, dėl kurių ginčo nėra, nupirko ir ginčo komercines patalpas (CK 4. 47 str., Sutarties 5 skirsnis). Nepateikta duomenų, kad ieškovai ginčo patalpas prižiūrėjo, mokėjo ir moka už ją nustatyto dydžio mokesčius.

Kaip žinia, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia sandorio šalių sąžiningumo aspektą. Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį, tiek aiškinant jos turinį, tiek ją vykdant (CK 6.162, 6.163, 6.193, 6.200 str.; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-505/2008.).

Ieškovai, remdamiesi pirkimo-pardavimo sutartimis, traktuoja sutarčių sąlygas taip, kaip jiems naudingiau ir palankiau, vertindami tik pavienius sutarties punktus, bet ne sutarties visumą ir nuoseklumą. Jų teigimų, ginčo patalpa, kurią atsakovas laiko komercine, atlieka apsaugos – priešgaisrinės saugos patalpos funkcijas, kadangi atsakovas sutarties 4.2.10 punkte įsipareigojo perkamo buto apsaugos (signalizacijos) ir priešgaisrinės saugos sistemų įrenginius prijungti prie komplekse esančio apsaugos pulto.

Su tokiais apeliantų argumentais sutikti negalima. Iš patalpų plano, pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų matyti, kad atsakovas iš anksto numatė viename iš namų įrengti komercines apsaugos patalpas ir teikti atlygintines apsaugos paslaugas. Ieškovai sutiko, kad atsakovas buto apsaugos sistemas prijungtų prie komplekso apsaugos pulto ir kad jiems būtų teikiamos atlygintinės apsaugos paslaugos pagal su namo, kuriame yra butas, administratoriumi sudarytą sutartį (Sutarties 4.1.9 p.). Taigi, ieškovai sutikdami, kad patalpų apsaugos paslaugos būtų teikiamos, vykdė sutartinius įsipareigojimus - su UAB „Vilniaus valda“ sudarė Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis su priedais, kuriuose numatyti paslaugų pavadinimai ir tarifai ir ją vykdė kelis metus. Pagal šių sutarčių Priedų 14 p. gyventojams už 40 Lt mėnesinį mokestį buvo teikiama buto, pastato, jo vidinio kiemo ir perimetro saugojimas ir kontrolė visą parą, įskaitant, bet neapsiribojant fizine apsauga, stebėjimu videokameromis (t. 3, b. l. 201-211). Jokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai atsakovo neįpareigojo įrengti namų ir butų apsaugos sistemas, apsaugos pultą. Saugoti savo turtą, ar nesaugoti ir kam patikėti jo apsaugą, sprendžia tik patalpų savininkai, laisva valia pasirinkdami apsaugos paslaugas teikiančiai įmonei. Šiuo atveju ieškovai pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas vykdė, jų neginčijo ir neginčija šiuo metu, mokėjo nustatyto dydžio mokestį už patalpų apsaugą.

Teigdami, kad priešgaisrinės saugos sistemų įrenginių buvimas ginčo patalpoje, jų prijungimas prie ten esančio pulto daro šią patalpą bendro naudojimo, ieškovai nutyli aplinkybes apie tai, kad patalpoje patalpinta aparatūra skirta ne tik priešgaisrinei apsaugai, bet pirmiausia - turto apsaugai, neatskleidžia kurie konkrečiai komplekso gyvenamieji namai prijungti prie šio pulto. Ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo patalpoje, kurioje yra jo įgyta ir sumontuota video apsaugos įranga, patalpino ir priešgaisrinės saugos sistemų įrenginius, šios patalpos nedaro bendro naudojimo patalpa, nes minėti įrenginiai, neprarasdami savo funkcionalumo ir naudingumo, gali būti perkelti bet į kurią kitą patalpą. Atsakovas sutiko visus priešgaisrinės saugos įrenginius iškelti, todėl ieškovai gali savo nuožiūra šiems įrenginiams parinkti bendro naudojimo patalpas, kurios jiems perduotos pirkimo-pardavimo sutartimis. Atmestinas apeliantų argumentas, kad ginčo patalpos įrengimas ir priešgaisrinės įrangos buvimas joje lėmė apsisprendimą pirkti butus, nes jokie įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.

Pagrįstų įrodymų, kad atsakovas, gavęs statybos leidimą, pakeitė projektavimo planus, panaikino tariamai plane numatytą bendro naudojimo patalpą ir ją įteisino komercine, byloje nėra ir ieškovai jų neteikė. Priešingai, kad namas pastatytas nenukrypstant nuo projekto, įrodo Statinio pripažinimu tinkamu naudotis 2007-02-05- aktas, statybos inspekcijos tarnybos 2005-10-25 pažyma, kurie nenuginčyti ir nepanaikinti. Statybos inspekcijos tarnybos 2005-10-25 pažymoje apie nebaigtą statyti statinį (99 proc. baigtumo) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namai, kuriose yra 83 butai, 3 komercinės patalpos, 3 techninės patalpos, 26 sandėliukai, statomi be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2004 metais parengė UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S“ (t. 3, b. l. 186). Taigi, ieškovams dar nenupirkus butų /patalpų (duomenys neskelbtini) name, komercinės patalpos name jau buvo numatytos ir tai paneigia apeliantų argumentą, jog atsakovas keitė patalpų paskirtį.

Kaip žinia, savininko teises saugantys ir ginantys įstatymai garantuoja, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Registro įstatymo 4 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas, įvardintas komercinėmis, įregistruotos 2005-11-14 (t. 3, b. l. 180-181). Dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nebuvo ginčijami ir nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo patalpos ieškovų bendrąja daline nuosavybe.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Zina Mickevičiūtė

                                          Margarita Dzelzienė

                                                        Laimutė Sankauskaitė