Civilinė byla Nr. 2YT-1278-786/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00108-2019-1

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  3.2; 3.2.3.8; 3.4; 3.4.5; 3.4.5.2.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. B., jos atstovei advokatei vidai Leonovienei

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji – A. B. priėmė savo motinos E. P., mirusios 2011-11-05, palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausantį turtą. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos motina E. P. mirė 2011-11-05. Po motinos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas: vieno kambario butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nežinojo, jog yra nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties ji kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras nurodė, kad praleido nustatytą terminą. Nurodė, kad po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai valdydama jos turtą. Nurodė, kad persikėlė gyventi į motinos butą ir šiuo metu gyvena. Butą remontavo, moka mokesčius. Esant nurodytų aplinkybių visumai pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos E. P. mirties 2011-11-05, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir pareiškimui neprieštaravo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, jog pareiškėjos motina E. P. (b. l. 7) 2011-11-05 mirė pareiškėjos motina E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po pareiškėjos motinos mirties liko turtas: vieno kambario būtas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-15). Po motinos mirties, per įstatymo nustatytą laiką pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 16), tačiau pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Pareiškėja rūpinosi likusiu būtu, remontavo, mokėjo mokesčius ir persikėlė gyventi į motinos butą, kuriame gyvena ir šiuo metu.  Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos  paaiškinimai, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-11-05, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

            Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                        Vitalija Ragauskienė