Civilinė byla Nr. e2A-149-368/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00489-2015-1

                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ir atsakovės J. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1519-650/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei J. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. P., A. L. ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. P. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu priteistą iš atsakovės J. L. nepilnamečiam sūnui J. P. išlaikymą ir padidinti jį iki 150,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu šalių sūnaus J. P. gyvenamąją vietą nustatė su juo ir iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisė 200 Lt dydžio kasmėnesines įmokas iki sūnaus pilnametystės. Teigė, kad sūnaus poreikiai didėja ir atsakovė turi daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6248-650/2013 šalių susitarimu nustatyto nepilnamečiam vaikui J. P. išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovės J. L. nepilnamečiam vaikui J. P. išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-01-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė ieškovui iš atsakovės 138 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo valstybei 79 bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių vienos iš šalių turtinė padėtis žymiai pagerėjo, o kitos pablogėjo. Teismo nuomone, augančio mokyklinio vaiko poreikiai per dvejų metų laikotarpį nuo  taikos sutarties patvirtinimo  tiek nepasikeitė, kad gera valia šalių sutartą 57,92 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikui reikėtų beveik tris kartus didinti. Sprendė, kad atsakovės mokama 58 Eurų  išlaikymo suma yra per maža, siekiant patenkinti visus būtiniausius augančio vaiko poreikius, ir tenkindamas iš dalies ieškinį įvertino, jog ieškovas visiškai neįrodė savo ieškinio reikalavimų, taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o ieškovas – tik vieną ir atsakovė įsidarbinusi gauna tik minimalų darbo užmokestį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) J. L. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

2. Ieškovas neįrodė, kad šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.

3. Apeliantė neturi objektyvių galimybių daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) M. P. prašo pakeisti teismo sprendimą ir jo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė savo nerūpestingu elgesiu pablogino savo turtinę padėtį.

2.   Prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymas yra mažesnio, nei rekomenduojamo priteisti dydžio.

7. Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė J. L. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime tvirtina, kad skundo argumentai yra nepagrįsti ir jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo.

8. Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas M. P. prašo skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime ieškovas iš esmės atkartojo savo skundo teiginius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (ieškovo) M. P. ir (atsakovės) J. L. apeliaciniai skundai netenkintini.

9. Byloje kilo priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas.

10. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

11. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai.

13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.). Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

14. Ieškovas, prašydamas beveik tris karus padidinti atsakovės mokamą išlaikymą vaikui dėl padidėjusių vaiko poreikių, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį vaiko poreikių pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas ieškinį grindė padidėjusiomis išlaidomis vaikui, teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas tik iš dalies įrodė aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

15. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

16. Atkreiptinas dėmesys  į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimus visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, šalių argumentus ir duomenis apie išlaikytinius, atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių pasikeitimo ir į aplinkybes, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų teikti vaikui prašomą išlaikymą.

17. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

18. Pirmosios instancijos teismas, inter alia (lot. be kita ko) įvertinęs atsakovės siekį pateisinti savo asmeninės pareigos išlaikyti sūnų nevykdymą, nustatė, kad yra poreikis iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį, tačiau sprendė, jog atsakovės dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, ir priteisė net mažesnį kasmėnesinį išlaikymą, nei rekomenduojama priteisti. Teismas negali sutikti su atsakove, kad išlaikymo vaikui padidinimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovui, su kuriuo gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, todėl neproporcingai didelės finansinės išlaikymo dalies ieškovui nustatymas atitinkamai reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

19. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                               Egidijus Mockevičius