Civilinė byla Nr. e2-2257-803/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05822-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.;
(S)
2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.1; 3.2.3.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. personalinės įmonės „Vainera“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STUKMA“ dėl skolos priteisimo“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. P. įmonė „Vainera“ pateikė ieškinį atsakovei bankrutuojančiai UAB „STUKMA“ dėl 65 500,00 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.
2. Atsakovės BUAB „STUKMA“ atstovė nemokumo administratorė M. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, kad ieškovė pagal 2021 m. lapkričio 12 d. preliminariąją sutartį perdavė atsakovei 65 500 Eur grynais pinigais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
I. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
3. Byloje nustatyta, kad V. P. personalinė įmonė „Vainera“ su UAB „STUKMA“ 2021 m. lapkričio 12 d. sudarė Preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Sutarties 1.1 punkto sąlygą atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu statyboms, namo projektu bei įvestomis komunikacijomis, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė Sutarties 1.1 nurodytą sklypą 2024 m. vasario 15 d. pardavė kitiems asmenims, sudarydamas notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį.
4. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
5. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).
6. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
7. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).
8. Ieškovė reikalauja grąžinti pagal Sutartį perduotus 65 000,00 Eur. Nurodė, kad dėjo pastangas susitarti dėl skolos grąžinimo, siūlė pasirašyti Susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti tokį susitarimą. Minėta, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu.
9. Byloje ieškovei įrodžius, kad atsakovės prievolės ieškovei nėra tinkamai įvykdytos, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą dėl netinkamo Sutarties vykdymo, yra pagrįstas ir teisėtas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 65 000,00 Eur skola (6.38 straipsnis, 6.156 straipsnis).
Dėl palūkanų
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siekiant nebedidinti juridinio asmens skolinių įsipareigojimų ir užtikrinti vienodą kreditorių padėtis nemokumo procese, prašymas priteisti palūkanas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 1200,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 600,00 Eur už teisinę pagalbą.
14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, todėl ieškovei grąžinamas 1200,00 Eur žyminis mokestis.
15. Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.2, 8.3 punktuose (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovės naudai priteisia iš atsakovės 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės V. P. personalinės įmonės „Vainera“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „STUKMA“ (juridinio asmens kodas 122895129) 65 000 (šešiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai) Eur skolos, 600,00 (šeši šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. P. įmonės Vainera, (juridinio asmens kodas 122955291) naudai.
Grąžinti ieškovei V. P. įmonei Vainera, (juridinio asmens kodas 122955291) 1200,00 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti ieškovei, jog žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė