Civilinė byla Nr. e2A-65-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15996-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4;; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. ir trečiojo asmens V. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-467-1088/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“ ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,  uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“, V. C., asociacija Pilotai.lt, Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Con turus“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. D. 2 464,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 464,35 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso lėktuvas BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD (toliau – ir lėktuvas, orlaivis), kuris saugomas VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ lėktuvų angare. 2019 m. balandžio 5 d. ieškovei buvo pranešta, kad tą pačią dieną (2019 m. balandžio 5 d.) atsakovas, siekdamas išstumti lėktuvą iš angaro, jį apgadino, dėl ko ieškovė patyrė 2 464,35 Eur žalą.

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovas G. D., nesutikdamas su teismo preliminariu sprendimu, pareiškė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

5.       Anot atsakovo, ieškovė neįrodė atsakovui taikytinų visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o prašomas atlyginti žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi ieškovei nebuvo būtinybės skraidinti savo lėktuvą ir jį remontuoti Čekijoje, kadangi tokį patį nesudėtingą lėktuvo stabilizatoriaus remontą buvo galima atlikti Lietuvoje už 200 Eur mažesnę kainą. Be to, ieškovės lėktuvas UAB ,,Termikas“ specialistų (ekspertų) buvo apžiūrėtas atsakovui nedalyvaujant, praėjus penkiems mėnesiams po įvykio ir po to, kai lėktuvas jau buvo suremontuotas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. galutiniu sprendimu paliko šio teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, atmetė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, priteisė iš atsakovo ieškovei 3 475,44 Eur, trečiajam asmeniui V. C. – 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 14,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso orlaivis (lėktuvas) Bristell UL HD, kuris įvykio metu buvo draustas savanorišku skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimu. Tarp ieškovės ir angaro, kuriame buvo saugomas ieškovės lėktuvas, valdytojo – trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt, 2018 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta Lėktuvo priežiūros sutartis. 2019 m. rugsėjo 5 d. trečiajam asmeniui UAB ,,Turto plėtra“ priklausančio sraigtasparnio išvilkimo iš angaro metu ieškovės orlaivis buvo apgadintas. Apžiūros metu ekspertai ir specialistai įvertino abiejų orlaivių konstrukcijas, jų tvirtumus, fotonuotraukas, vaizdo įrašą ir padarė išvadą, kad lėktuvo horizontalaus stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti jo traukimo metu įvykus kontaktui su sraigtasparnio konstrukcija. Ieškovė aiškiai byloje nurodė, kad reikalavimus dėl orlaivio apgadinimo reiškia tik atsakovui G. D..

8.       Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,Turto plėtra“ darbuotojas trečiasis asmuo V. C. 2019 m. balandžio 5 d. rengė skrydžiui šiai bendrovei priklausantį sraigtasparnį (duomenys neskelbtini) Minėtam tikslui įgyvendinti reikėjo iš angaro išvaryti sraigtasparnį užstojusį ieškovės lėktuvą, po to išvaryti sraigtasparnį į lauką ir galiausiai vėl į angarą įstumti lėktuvą. Šiems veiksmams atlikti trečiasis asmuo V. C. pasikvietė į pagalbą kitame angare dirbantį ir tuo metu šalia lėktuvų angaro buvusį atsakovą. Peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašą, teismui nekilo jokių abejonių, kad šiame įraše užfiksuotas būtent atsakovas G. D. ir kad jam tempiant ieškovės lėktuvą, pastarojo dešinys stabilizatorius kliudė sraigtasparnį. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad vaizdo įraše užfiksuotas lėktuvas, kurį traukė atsakovas, priklauso ieškovei.

9.       Teismas pažymėjo, kad įvykyje dalyvavę abu orlaiviai angare laikomi Lėktuvo priežiūros sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt (2018 m. gegužės 1 d.) bei tarp trečiojo asmens V. C. ir trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt (2017 m. birželio 1 d.) pagrindu. Sutarčių 1 punkte numatyta, kad vykdytojas – trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt įsipareigoja vykdyti orlaivių priežiūrą, remontą, atlikinėti būtinas patikras bei užtikrinti tinkamą orlaivių saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu (3.3 punktas). Sutartyse nėra nuostatų dėl konkrečių orlaivių laikymo vietų. Nors atsakovo atstovas išreiškė poziciją, kad turėtų būti svarstomas trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt atsakomybės klausimas, tačiau ieškovė jokių reikalavimų dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo sutarties pagrindu asociacijai Pilotai.lt nereiškia.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra įgijęs aviacijos inžinieriaus kvalifikaciją ar turi lėktuvo piloto  licenciją. Atsakovas įvykio metu dirbo UAB ,,BAA Training“ mechaniko pareigose ir atliko tokias funkcijas: detalių užsakymas, sandėlio priežiūra, nedideli remonto darbai. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas yra matęs, kaip stumdomi lėktuvai ar/ir dalyvavęs juos stumdant, šios bylos kontekste neteikia pagrindo taikyti atsakovui aukštesnius pareigos būti atidžiam ir rūpestingam standartus.

11.       Teismas pažymėjo, kad įvykio kilimui turėjo reikšmės ir trečiojo asmens V. C. neteisėti veiksmai, pasireiškę šio asmens neatsakingu ir nerūpestingu elgesiu, kadangi jis, būdamas pilotu ir visiškai atsakingu už visą ieškovės lėktuvo patraukimo proceso saugumą, lėktuvo patraukimo darbams atlikti pasikviesdamas į pagalbą trečiuosius asmenis, šiuo atveju – atsakovą, kuriam taikyti aukštesnius asmens elgesio ir atidumo standartus nėra pagrindo, šį procesą turėjo organizuoti taip ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nebūtų užkliudytas nei ieškovės, nei kitas lėktuvas ar angaras.

12.       Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir su tuo susijusių atsakovo argumentų, kad ieškovės lėktuvo stabilizatoriaus remontą buvo galima atlikti pigiau Lietuvoje, teismas nurodė, kad ieškovė skraidino lėktuvą remontuoti pas jo gamintoją Čekijoje. Remontuoti lėktuvo kitur ieškovė negalėjo remiantis 2017 m. gruodžio 21 d. Lėktuvo gamybos sutarties Nr. 2017-12/07 nuostatomis, kadangi galiojo gamintojo gamyklinė garantija (4.2 p., 4.3 p., 4.5 p.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės lėktuvą suremontavus Lietuvoje, gamyklinė garantija būtų išlikusi. Bendra ieškovės patirta žala dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lėktuvas, sudaro 2 464,35 Eur. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie jos patirtas išlaidas atstatant sugadintą turtą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir žalos dydį.

13.       Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, taikymu teismas nurodė, kad rašytinių lėktuvų statymo angare ir ištraukimo iš angaro taisyklių nėra, konkrečios lėktuvų laikymo angare vietos nebuvo nustatytos, dėl didelio lėktuvų skaičiaus jie buvo parkuojami ten, kur būdavo vietos. Pagal tarp pilotų ir orlaivių savininkų nusistovėjusią taisyklę kliudantį orlaivį iš angaro ištraukdavo tas, kam jis trukdo. Todėl, teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme pripažinti ieškovę kalta dėl netinkamai pasirinktos lėktuvo pastatymo vietos.

14.       Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų, dėl ko draudimo išmoką buvo atsisakyta išmokėti, nepaneigia ieškovės teisės savo pažeistas teises ginti teisme. Byloje ištirtų aplinkybių ir įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. 

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. (toliau – apeliantas 1) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į trečiojo asmens V. C. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 424 straipsnio 1 dalies ir 427 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai bylą išsprendė dokumentinio proceso tvarka, nes su ieškovės ieškiniu pateikti įrodymai, net ir pirminiu jų vertinimu, nepagrindė, kad žalą padarė atsakovas. Be to, į bylą nebuvo pateikta rašytinių ar kitų įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus ir jų ryšį su ieškovės orlaiviui padaryta žala.

15.2.                      Prie ieškinio pridėtas vienos minutės dešimties sekundžių trukmės vaizdo įrašas yra be garso, rodo tolumoje asmenį, turintį išorinių panašumo požymių į atsakovą, kuris 2019 m. balandžio 5 d., apie 10 val. 39 min., truktelėjo orlaivį link atvertų angaro vartų. Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš tokio atstumo neįmanoma spręsti, ar tai buvo atsakovas, taip pat negalima nustatyti, ar buvo traukiamas ieškovės orlaivis, nes jokių orlaivio registracijos ženklų ar markės ant jo nematyti.

15.3.                      Rašytinis įrodymas, aprašantis ir fiksuojantis patį žalos padarymo aktą – UAB „Termikas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. 522 – neatitinka įrodymų pagrįstumo ir pakankamumo reikalavimų (CPK 177 str. 3 d.), nes pažyma parengta praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po ieškovės nurodytos žalos padarymo datos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad  ieškovės orlaivis apskritai buvo pažeistas 2019 m. balandžio 5 d., nes vaizdo įrašas dviejų orlaivių kontakto ir iš to galimai atsiradusio pažeidimo tokios apimties, kuri nurodyta UAB „Termikas“ pažymoje Nr. 52, nepatvirtina.

15.4.                      Ieškovės pateiktose nespalvotose nuotraukose (4 vnt.) neatsispindi nei koks orlaivis buvo nufotografuotas, nei kada šios nuotraukos buvo darytos. Nustatinėjant UAB „Termikas“ žalą, nei atsakovas, nei UAB „Turto plėtra“ pilotas V. C. nedalyvavo. Abu orlaiviai nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nebuvo laikomi angare toje pačioje vietoje, visi pirminiai įvykio vietos pėdsakai nebuvo išsaugoti, abu orlaiviai po įvykio skraidė ir buvo parkuojami įvairiose angaro vietose.

15.5.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė visų esminių bylos faktinių aplinkybių ir klaidingai kvalifikavo bylos teisines aplinkybes, nors tam turėjo visus teisinius įgalinimus ir priemones. Teismas nekreipė dėmesio, kad pagal Lėktuvo priežiūros sutartį Bristell/05/01 (2018 m. gegužės 1 d.) tarp ieškovės ir trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt susiklostė sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. vykdytojo turtinė prievolė atlyginti užsakovui jo patirtus nuostolius, atsirandanti dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta lėktuvo priežiūros sutartis. Todėl už sutartinės prievolės neįvykdymą trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt atsako visais atvejais.

15.6.                      Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad asociacija Pilotai.lt pasitelkė į pagalbą atsakovą kaip trečiąjį asmenį atlikti kokias nors prievoles pagal lėktuvo priežiūros sutartį Bristell/05/01 (2018-05-01), todėl atsakovas negali būti atsakingas prieš ieškovę.

15.7.                      Nepriklausomai nuo to, kad atsakovą byloje turėjo teisę pasirinkti ieškovė, teismas privalėjo nagrinėti bylą iš esmės ir atmesti nepagrįstą ieškovės ieškinį kaip pareikštą ne tam atsakovui. Teismas turėjo atlikti išsamią ginčo teisinių santykių analizę ir jų kvalifikaciją, tačiau to nepadaręs pateikė klaidingą išvadą, kad ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kadangi ieškovės ir atsakovo įvykio metu nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai.

15.8.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nevertino aplinkybių, kad ieškovė su pareiškimu į policiją kreipėsi praėjus 4 mėnesiams po įvykio, kad apie draudiminį įvykį pranešė savo draudikui tik 2019 m. gegužės 30 d., kad draudikas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nusprendė neišmokėti ieškovei draudimo išmokos, nes ieškovė neinformavo policijos ir draudiko apie įvykį, neišlaikė nepaliestos įvykio vietos siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, susijusias su lėktuvo sugadinimu. Tokiu būdu tarp įvykio ir ieškovės orlaiviui atsiradusios žalos pradingo tiesioginis priežastinis ryšys, nes nuo įvykio ir ieškovės vienašališko žalos nustatymo datos praėjo daug laiko.

15.9.                      Atsakovas nesutinka ir su žalos dydžiu, kadangi ieškovės nurodytos išlaidos nepagrįstai išdidintos.

15.10.                      Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad V. C. ėmėsi kito juridinio asmens funkcijų vykdymo, kai angare nebuvo nei vieno asociacijos Pilotai.lt darbuotojo. Jeigu angare nėra asociacijos Pilotai.lt darbuotojų, šis asmuo (asociacija) negali atlikti turto saugotojo funkcijų ir pareigos užtikrinti jai perduotų orlaivių saugumą. V. C. net negalėjo organizuoti ieškovei priklausančio lėktuvo patraukimo ir telktis į pagalbą kitus asmenis. Apeliantas V. C. pripažino, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome yra betvarkė. Orlaivius iš/į angarą gali tampyti jų pilotai, pasitelkę pašalinius asmenis.

16.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. C. (toliau – apeliantas 2) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios civilinės atsakomybės ir pašalinti iš sprendimo 27 pastraipos tokius motyvus: „Teismo vertinimu, trečiojo asmens 1 (V. C.) neteisėti veiksmai pasireiškė neatsakingumu ir nerūpestingumu, kadangi jis būdamas pilotu ir visiškai atsakingu už visą ieškovės lėktuvo patraukimo proceso saugumą, lėktuvo patraukimo darbams atlikti pasikviesdamas į pagalbą trečiuosius asmenis, šiuo atveju – atsakovą, kuriam taikyti aukštesnius asmens elgesio ir atidumo standartus pagrindo byloje nėra, šį procesą turėjo organizuoti taip ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nebūtų užkliudytas nei ieškovės, nei kitas lėktuvas ar angaras.“, taip pat visą sprendimo 28 pastraipą. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo ir apelianto 2 civilinę atsakomybę, tokią savo poziciją grįsdamas CK 6.265 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismo sprendimo motyvai, susiję su apelianto 2 solidariąja civiline atsakomybe, daro įtaką jo teisėms ir pareigoms, nes atsakovas iš jo gali pareikalauti žalos atlyginimo.

16.2.                      Byloje nėra jokių įrodymu, kad atsakovas lėktuvą bandė patraukti ir padarė žalos kitam orlaiviui apelianto V. C. nurodymu. Teismas be objektyvaus pagrindo padarė išvadą, kad faktinės įvykio aplinkybės gali būti kvalifikuojamos pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį. Priešingai atsakovo dėstomai pozicijai dėl tariamo V. C. duoto nurodymo traukti lėktuvą į priekį, V. C. nuo pat ginčo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis pakvietė iš matymo pažįstamą atsakovą padėti iš angaro išstumti lėktuvą, tačiau nurodė kelias minutes palaukti, kol V. C. prie savo pilotuojamo sraigtasparnio atliks paruošiamuosius darbus. Byloje ištirtas vaizdo įrašas patvirtina, kad V. C. paėjus į šalį, atsakovas stovi priešais lėktuvą akivaizdžiai laukdamas, tačiau tuoj pat savavališkai pradeda traukti orlaivį ir dėl esamos kliūties padaro jam žalą (apgadina). Teismas nenustatė, kad apeliantas 2 būtu nurodęs atsakovui traukti lėktuvą. Atsakovo pozicija dėl apelianto 2 tariamai duoto nurodymo yra visiškai nepatikima, nes atsakovas apskritai buvo nenuoseklus ir teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

16.3.                      Atsakovas negali būti laikomas tik pašaliniu asmeniu, kuriam taikomi tik vidutinio asmens atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kadangi tuometinis jo darbas buvo susijęs su orlaiviais, jis dirbo analogiškame angare, kur, kaip ir pats pripažino, matė tokias situacijas kai buvo stumdomi lėktuvai. Todėl pripažintina, kad atsakovas dėl savo kvalifikacijos ir patirties galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmus ir būti atidžiu bei rūpestingu. Apelianto 2 nuomone, atsakovas per skubėjimą, nelaukęs jokių V. C. nurodymų, nerūpestingai nusprendė vienas traukti lėktuvą ir dėl to padarė žalą, už kurią pats ir atsakingas.

16.4.                      Teismas, konstatuodamas apelianto 2 solidariąją civilinę atsakomybę, nenustatė jo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. teismo sprendime nėra motyvų dėl apelianto 2 neteisėtų veiksmų, kaltės, kokią žalą jis sukėlė, kokia apimtimi, kaip pasireiškė priežastinis ryšys. Todėl yra pagrindas teigti, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.265 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl solidariosios atsakomybės taikymo, dėl ko teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16.5.                      Pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo, apeliantas 2 nurodo, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde iškėlė versijas dėl kitų trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės, tačiau  apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Žala ieškovei buvo padaryta išimtinai atsakovo kaltais veiksmais ir buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

17.       Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė UAB „Con turus“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, trečiojo asmens V. C. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Su ieškiniu buvo pateikti visi įrodymai, juos įvardijo ir atsakovas, o aplinkybė, kad teismas šiuos įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys nebuvo pagrįstas leistinais įrodymais, dėl ko toks ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

17.2.                      Teismas nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes bei pateikė teisinį jų vertinimą. Atsakovo apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip konkrečiai Lėktuvo priežiūros sutartis eliminuoja atsakovo atsakomybę, bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą elgtis taip, kad nebūtų sukelta kitam asmeniui žalos. Ieškovės lėktuvas buvo apgadintas ne asociacijos Pilotai.lt veiksmais, bet dėl neteisėtų apelianto veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu. Nei asociacija Pilotai.lt, nei BĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas sutartimis nėra prisiėmę prievolės atsakyti už atsakovo veiksmus/nerūpestingumą. Aplinkybė, kad įvykis įvyko S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje, asociacijos Pilotai.lt angare, jokiu būdu nereiškia, kad šie asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, kad šių asmenų kokie nors veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą ieškovei.

17.3.                      Apeliantas iškart po įvykio pripažino savo kaltę ir žadėjo atlyginti žalą, dėl to ieškovei nebuvo būtinybės reikalauti žalos atlyginimo iš savo draudimo bendrovės. Byloje nebuvo ginčo, kad vaizdo įraše užfiksuotas lėktuvas, kurį traukė atsakovas, priklauso ieškovei. Kad vaizdo įraše matomas žmogus, traukiantis ieškovės orlaivį, yra būtent atsakovas, patvirtino trečiasis asmuo V. C., todėl netikėti juo nėra jokio pagrindo. Visos ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

17.4.                      Pasisakydama dėl apelianto 2 apeliacinio skundo, ieškovė nurodė, kad V. C. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas 2 būtų pasielgęs neatidžiai, nerūpestingai, pažeidęs ieškovės teises ar interesus, sukėlęs žalą ieškovės orlaiviui ar pan. Teismo sprendime iš esmės nekonkretizuota, kaip pasireiškė apelianto V. C. neatidumas bei nerūpestingumas ir pateikiamas tik vienas argumentas, kad jis lėktuvo procesą turėjo organizuoti taip ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nebūtų užkliudytas nei ieškovės, nei kitas lėktuvas ar angaras. Tačiau tokios teismo išvados nepagrįstos, kadangi apeliantas 2 paaiškino, jog pasikvietęs atsakovą nurodė jam netraukti vienam lėktuvo, o palaukti kol apeliantas atliks paruošiamuosius darbus. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas, todėl, ieškovės nuomone, teismas nenustatė apelianto 2 neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), o prievolės atsakyti už savavališkus atsakovo veiksmus V. C. neturi.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt angare, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D. bandant išstumti (ištraukti) iš angaro ieškovei UAB „Con turus“ priklausantį lengvąjį lėktuvą BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD, lėktuvas užkabino kitą angare stovintį orlaivį – trečiajam asmeniui UAB „Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį (duomenys neskelbtini) prižiūrimą ir tuo metu ruošiamą skrydžiui bendrovės darbuotojo trečiojo  asmens V. C.. Šio įvykio metu lėktuvas buvo apgadintas, dėl ko, ieškovės skaičiavimais, ji patyrė 2 464,35 Eur žalą ( lėktuvo stabilizatoriaus remontas – 1 444 Eur; išlaidos lėktuvo kurui skraidinat jį remontuoti į Čekiją – 186,30 Eur; du lėktuvo bilietai maršrutu Vilnius-Varšuva-Praha – 386,82 Eur; vietinio susisiekimo Čekijoje traukiniu bilietas – 69,21 Eur).  

20.       Ieškovė UAB „Con turus“ 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo G. D. 2 464,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 464,35 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o skundžiamu 2021 m. spalio 7 d. galutiniu sprendimu paliko jau minėtą preliminarų teismo sprendimą nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovei padarytą žalą lėmė ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens V. C. neteisėti veiksmai, todėl civilinė atsakomybė atsakovui taikytina solidariai su minėtu trečiuoju asmeniu (sprendimo 27, 28 punktai).

22.       Dėl galutinio teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovas G. D. ir trečiasis asmuo V. C.. Pastarasis prašė pašalinti iš galutinio sprendimo 27 punkto dalį motyvų ir visą 28 punktą. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nenustatė tikrojo už žalą atsakingo asmens, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Anot apelianto 1, nagrinėjamu atveju už žalą yra atsakingas trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt, kuri, veikdama su ieškove 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties pagrindu, privalėjo užtikrinti tinkamą ieškovės lėktuvo apsaugą, tame tarpe ir apsaugoti lėktuvą nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Kitaip tariant, apeliantas G. D. mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti ne deliktinę atsakomybę atsakovui, bet sutartinę atsakomybę trečiajam asmeniui asociacijai Pilotai.lt.

Dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo

23.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

24.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

25.       Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas ir jame nurodyta praktika).

26.       Tačiau, vadovaujantis dispozityvumo principu, šalis (ieškovas) yra laisva pasirinkti savo teisių gynimo būdą (CPK 123 straipsnis, CK 1.137 straipsnis). Todėl ir civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo sutartiniam kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai.

27.       Tačiau pažymėtina, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalių santykių specifika, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas.

28.       CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Con turus“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt (vykdytojas) 2018 m. gegužės 1 d. sudarė Lėktuvo priežiūros sutartį Bristell/05/01, kuria vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti tinkamą Orlaivio (ieškovės lėktuvo) saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu (1, 3.3 punktai), už ką ieškovė įsipareigojo mokėti asociacijai 120 Eur mėnesinį mokestį (4.1 punktas).

30.       Remiantis paminėtomis sutarties nuostatomis, galima daryti preliminarią išvadą, kad už žalą saugomam pagal sutartį ieškovės turtui visų pirma atsakingas yra šio turto saugotojas (nagrinėjamu atveju asociacija Pilotai.lt). Tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šios turto saugojimo paslaugų sutarties turinio nesiaiškino, nenustatė angare laikomų orlaivių statymo ir asmenų, galinčių patekti į angarą, tvarkos. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį asociacijos Pilotai.lt atstovas (pirmininkas) nurodė, kad „į angarą griežtai draudžiama patekti be leidimo, išskyrus orlaivių savininkus“. Teismas asociacijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje buvo pripažinęs būtinu 2020 m. lapkričio 25 d. žodine nutartimi, šios nutarties neatšaukė, tačiau byla buvo išnagrinėta asociacijos atstovui nedalyvaujant, dėl ko liko neatskleistos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su turto saugojimo tvarka.

31.       Teismas išnagrinėjo bylą vadovaudamasis ieškovės nurodytu deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, nesiaiškino, ar toks ieškovės teisių gynimo būdas gali būti taikomas šiuo konkrečiu atveju, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, jeigu, pasak asociacijos Pilotai.lt, be leidimo į angarą buvo draudžiama patekti.

32.       Priešingai, vertindamas atsakovės veiksmus, teismas nustatė, kad atsakovas bandė išvilkti ieškovės lėktuvą iš angaro trečiojo asmens V. C. nurodymu, kad šiuos darbus organizavo taip pat V. C., kad atsakovui negali būti taikomi aukštesni pareigos būti atidžiam ir rūpestingam standartai, kad civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju atsakovui turėtų būti taikoma solidariai su trečiuoju asmeniu V. C..

33.       Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad dėl prieštaringų ir nenagrinėtų bylos aplinkybių, susijusių su sutartine atsakomybe, liko neatskleista bylos esmė, nes nebuvo atsakyta į pagrindinį klausimą – kas iš tikrųjų turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį.

Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama

34.       Pasisakydamas dėl atsakovo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmenį, kuriam reikšti reikalavimus, pasirenka pats ieškovas. Ieškovė savo reikalavimus pareiškė tik atsakovui G. D., todėl, anot teismo, pakeisti šalį (atsakovą) tinkama (-u) be ieškovės sutikimo negalima. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šias argumentais sutinka tik iš dalies.

35.       Pažymėtina, civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

36.       CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).

37.       Pasisakydamas dėl CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Be to, netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas).

39.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ne vieną kartą (2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. spalio 23 d. prašymais) kėlė byloje klausimą dėl šalies (atsakovo) tinkamumo, tačiau teismas, remdamasis ieškovės pozicija, šių prašymų netenkino, arba juos tenkino iš dalies, įtraukdamas bylos baigtimi suinteresuotus asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis (2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. spalio 23 d. protokolinės (žodinės) teismo nutartys). Tačiau teismas, įtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis V. C. ir asociaciją Pilotai.lt, nepasiūlė ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą, neišaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesinių pasekmių, tuo labiau, kad pačiame sprendime teismas konstatavo trečiojo asmens V. C. solidarią atsakomybę kartu su atsakovu. Tai, kad ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymus dėl jo konkrečiai nurodytų asmenų įtraukimo į bylą atsakovais, nepaneigia teismo pareigos šios nutarties 37 punkte aptartų priemonių taikymui.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir jų reikšmės tinkamam ginčo santykių kvalifikavimui, dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

41.       Į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų abiejų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio šios teismo nutarties rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

42.       Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutinį sprendimą  panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Albina Rimdeikaitė

                                                       Egidijus Tamašauskas