Civilinė byla Nr. e2A-433-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00393-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Brosta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl pripažinimo, kad tiekėjas nepateikė perkančiajai organizacijai melagingos informacijos, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ atvirame supaprastinta tvarka vykdytame pirkime Nr. 525883 „Daugiabučių namų modernizavimas / renovacija“ (toliau – Pirkimas) ieškovės UAB „Brosta“ pateikta informacija apie tai, jog ieškovės darbuotojas O. K., kaip statybų darbų vadovas, dalyvavo vykdant 2018 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. BV18-08-025 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) (toliau – Rangos sutartis), nėra melaginga ir / ar neatitinkanti tikrovės; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Kauno butų ūkis“ imtis visų reikalingų veiksmų ir priemonių, kad ieškovė UAB „Brosta“ būtų pašalinta iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo.
2. Ieškovė nurodė, kad O. K., kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra ieškovės darbuotojas, o nuo (duomenys neskelbtini) ir statybų direktorius, 2018 m. rugpjūčio 19 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas statybos darbų vadovu vykdant Rangos sutartį. O. K. pareigybė ir pareiginių nuostatų turinys patvirtina, kad jis dalyvauja visuose be išimties ieškovės statybos rangos projektuose. Rangos sutarties vykdymo metu jis neturėjo nedarbingumo, nebuvo išėjęs bet kokios rūšies atostogų, turėjo galiojantį statybos darbų vadovo kvalifikacijos atestatą, į objektą buvo paskirtas ieškovės direktoriaus įsakymu, tai reiškia, kad ieškovės direktoriaus įsakyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Reglamentas) ir statybos darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytos kompetencijos ribose betarpiškai dalyvavo ieškovei vykdant Rangos sutartį.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė melagingos informacijos pateikimo faktą Pirkime konstatavo nesikreipdama į ją dėl duomenų patikslinimo ar reikalingų papildomų dokumentų pateikimo, o remdamasi tik trečiųjų asmenų neišsamia, netikslia ar net subjektyvia informacija, t. y. rėmėsi įrodymais, kurie apima tik nedidelę statybos darbų proceso pusę – tik tą dalį, kuri susijusi su užsakovu ar atsakingomis institucijomis, bet ne statybų rangos proceso valdymu rangovo viduje. Šie asmenys nedalyvavo visame statybos procese (pvz., vidiniuose rangovo procesuose) ir nežino / gali nežinoti apie tai, kaip rangovė, vykdydama savo veiklą, yra paskirsčiusi savo resursus ir numačiusi statybos procese dalyvaujančių asmenų funkcijas bei kompetencijas.
4. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė neginčija atsakovės sprendimo pašalinti ją iš Pirkimo, nes pasibaigus Pirkimo procedūroms ir planuojamoms vykdyti pakartotinėms procedūroms, ieškovės subjektinės teisės nėra pažeistos. Tuo tarpu ieškovės įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir buvimas jame jai, kaip nuolatinei viešųjų pirkimų dalyvei, sukelia neigiamas pasekmes, nes ji vienus metus galės būti šalinama iš viešųjų pirkimų dėl buvimo minėtame sąraše. Todėl šioje apimtyje ieškovė inicijavo ginčą tiek 2021 m. liepos 30 d. pateikdama pretenziją perkančiajai organizacijai (po trijų darbo dienų nuo sužinojimo apie įtraukimą į sąrašą), tiek 2021 m. rugpjūčio 16 d. teismui pateikdama ieškinį (po keturių darbo dienų nuo atsakymo į pretenziją gavimo).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, įvertinęs, kad perkančioji organizacija 2021 m. liepos 2 d. pranešimu, informavusi UAB „Brosta“, jog ši yra šalinama iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos, taip pat kad Pirkimo procedūros pasibaigė ir planuojama vykdyti pakartotines viešojo pirkimo procedūras, nenurodė jokios informacijos apie Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o byloje nesant ginčo dėl to, jog ieškovė ne anksčiau nei 2021 m. liepos 27 d. sužinojo apie jos įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nusprendė, kad ieškovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, pateikusi pretenziją perkančiajai organizacijai, tinkamai įgyvendino pareigą prieš inicijuojant teisminį ginčą išspręsti jį ikiteismine tvarka.
7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė teisme išplėtė ginčo ribas, pareikšdama du reikalavimus vietoje pretenzijoje reikšto vieno reikalavimo, nes pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję: tik pripažinus, kad Pirkime nebuvo pateikta melaginga informacija, tiekėja turi būti šalinama iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo, ir priešingai, melagingos informacijos pateikimo faktas automatiškai sukuria teisines pasekmes – tiekėjo įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (VPĮ 52 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją, kita vertus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4232 straipsnio 3 dalimi, vertino, jog ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, tinkamai įgyvendino savo teisę ginti galimai pažeistas teises.
9. Teismas nustatęs, kad tiek UAB „Būsto valda“, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsakymus, jog statybos darbų vadovas vykdant Rangos sutartį buvo R. L., darė išvadą, jog ši iš trečiųjų asmenų gauta informacija perkančiajai organizacijai pagrįstai sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovė pasiūlymuose nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją, o tai yra VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 79 dalyje bei Reglamento 36 straipsnyje yra įtvirtintas specialus statinio statybos vadovo teisinis statusas, kokio Pirkimo dokumentuose reikalavo ir perkančioji organizacija. Tuo tarpu tai, kad O. K. UAB „Brosta“ vadovauja visam statybos rangos procesui, pasak teismo, nereiškia, jog jis savaime vykdė ir konkretaus statinio (daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) statybos vadovo funkcijas. Iš ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 18/08/09-1 turinio matyti, kad O. K. vykdant Rangos sutartį buvo paskirtas atsakingu už statybos darbus, darbų saugą, vadybos ir aplinkosaugos sistemų taikymą bei tinkamą Rangos sutarties vykdymą, tačiau ne statinio statybos vadovu. Iš UAB „Būsto valda“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštų turinio akivaizdu, kad ieškovės direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 19/01/15-1 atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), statinio statybos vadovu buvo paskirtas kitas asmuo ir jis nebuvo keičiamas iki pat statybos darbų pabaigos.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, negali nežinoti, jog konkretaus statinio statybos darbams vadovauja specialų teisinį statusą turintis statinio statybos vadovas. Nors ir žinodama, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams vadovavo R. L., ieškovė, siekdama gauti kuo daugiau naudingumo balų už trečiąjį ekonominio naudingumo kriterijų, pasiūlymuose nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, teismo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai informaciją apie tai, kad siūlomas statinio statybos darbų vadovas O. K. atliko statinio statybos darbų vadovo pareigas vykdant Rangos sutartį, laikė melaginga ir, vadovaudamasi VPĮ 52 straipsnio 1 dalimi, ją perdavė Viešųjų pirkimų tarnybai
.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Vykdant Rangos sutartį, O. K. buvo statybos direktoriumi, todėl tai jį įpareigojo dalyvauti visuose ieškovės statybos rangos projektuose. O. K. neturėjo nedarbingumo, nebuvo išėjęs atostogų, turėjo galiojantį statybos darbų vadovo kvalifikacijos atestatą, į objektą statybos darbų vadovu buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 19 d. direktoriaus įsakymu. Be to, O. K. yra patvirtinęs statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, tai taip pat patvirtina, kad jis betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo vykdant Rangos sutartį. Toks O. K. paskyrimas atitiko tiek Reglamento, tiek Pirkimo sąlygų reikalavimus. Ieškovės manymu, daryti išvadą apie konkretaus asmens, kaip statybos vadovo, (ne)dalyvavimą konkrečiame statybos objekte tik iš užsakovo ar kontroliuojančių institucijų patvirtinimų, nepagrįsta, nes šie asmenys nedalyvauja visame statybos procese (pvz. vidiniuose rangovo procesuose) ir nežino / gali nežinoti apie tai, kaip rangovas, vykdydamas savo veiklą, yra paskirstęs savo resursus ir numatęs statybos procese dalyvaujančių asmenų funkcijas bei kompetencijas.
12.2. Teismo išvadas, kad ieškovė nepaskyrė O. K. statybos darbų vadovu, o tik pavedė jam būti atsakingu už statybos darbus, darbų saugą, vadybos ir aplinkosaugos sistemų taikymą bei tinkamą ginčo sutarties vykdymą, paneigia ieškovės 2018 m. rugpjūčio 19 d. direktoriaus įsakymo turinys, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į objektą skiriamas statybos darbų vadovas O. K. ir nurodoma jo atsakomybės apimtis.
12.3. Ieškovė pažymi, kad ji laikosi praktikos į objektą skirti kelis atsakingus asmenis, nes mano, jog dviejų statybos vadovų dalyvavimas objekte jiems priskirtų atsakomybių ribose tokio dalyvavimo nedaro neteisėtu, o tokios informacijos pateikimas perkančiajai organizacijai nedaro tokios informacijos neatitinkančia tikrovės.
12.4. Ieškovės nuomone, teismas, formaliai ir šališkai išnagrinėdamas šalių ginčą, visiškai nepasisakė dėl tarp šalių kilusio ginčo prielaidų ir sąlygų bei itin tendencingo atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesio, šiai dėl melagingos informacijos fakto nusprendus vien tik pagal trečiųjų asmenų pateiktą informaciją, nesikreipiant į ieškovę dėl duomenų patikslinimo ar reikalingų papildomų dokumentų pateikimo, dėl to buvo pažeistas VPĮ 47 straipsnis ir kasacinio teismo praktika perkančiajai organizacijai įtvirtinanti prievolę kreiptis į tiekėją dėl duomenų patikslinimo bei ieškovės teisę būti išklausytai ir tikslinti kvalifikaciją. Teismas tokį atsakovės elgesį toleravo, dėl to ieškovei buvo paskirta itin neigiamas pasekmes sukelianti sankcija.
13. Atsiliepime į ieškovės UAB „Brosta“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus buvo vertinamas ne šiaip dalyvavimas vykdant sutartį, o konkreti statinio statybos darbų vadovo patirtis. Atsakovės manymu, akivaizdu, kad ieškovei yra žinoma ir suprantama, kas yra statinio statybos darbų vadovas. Tokį ieškovės suvokimą patvirtina 2019 m. sausio 15 d. direktoriaus įsakymas, kuriuo atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio statybos vadovu buvo paskirtas R. L., ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
13.2. Ieškovė savo poziciją dėl O. K., kaip statinio statybos darbų vadovo, grindžia vidiniais lokaliais teisės aktais (įmonės direktoriaus įsakymu, pareigybės aprašymu, vidinės darbo tvarkos taisyklėmis). Tačiau yra du skirtingi UAB „Brosta“ direktoriaus įsakymai dėl statinio statybos vadovų paskyrimo: vienas pateiktas kartu su pasiūlymu Pirkime, kitas – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pagal Statybos įstatymo reikalavimus, ir ieškovė neteigia, jog vienas iš šių įsakymų yra klaidingas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė oficialią informaciją, kad UAB „Brosta“ direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio statybos vadovu buvo paskirtas R. L. ir jis nebuvo keičiamas. Darbų užsakovas UAB „Būsto valda“ oficialiai nurodė, kad atliekant daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus statinio statybos vadovu buvo paskirtas R. L., kuris dalyvavo ir statinio statybos užbaigimo procedūrose, sutarties vykdymo metu statybos darbų vadovas keičiamas nebuvo. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovė priėmė sprendimą atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą Pirkime, nereikalaudama papildomų ieškovės paaiškinimų.
13.3. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad darbų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriuos su pasiūlymu pateikė UAB „Brosta“, yra O. K. parašas, tuo tarpu darbų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriuos pateikė UAB „Būsto valda“, šio asmens parašo nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Atsakovės paskelbto Pirkimo, kuriuo ji siekė įsigyti keturių daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo darbus), sąlygose buvo numatytas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį (Pirkimo sąlygų 47–50 punktai). Pirkimo sąlygose buvo numatyta atsižvelgti į už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtį. Pirkimo sąlygų 49.1 papunktyje esančioje lentelėje detalizuota, kad apskaičiuojant už šį kriterijų pasiūlymui skiriamus balus bus atsižvelgiama į tai, kiek už sutarties vykdymą atsakingas statinio statybos darbų vadovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo terminio pabaigos yra sėkmingai įvykdęs daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutarčių, kuriose ėjo statinio statybos darbų vadovo pareigas. Už vieną sėkmingai įvykdytą sutartį (objektą) atsakovė numatė skirti 2 balus ir maksimaliai įvertinti 5 sutartis (objektus). Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad specialisto patirties pagrindimui tiekėjai turi pateikti specialisto kvalifikacinį atestatą, atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis, kuriose nurodoma, kad darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami, bei dokumentus, įrodančius, kad specialistas atliko šiame punkte reikalaujamas pareigas. Pirkimo sąlygų 49.2 papunktyje papildomai aptarta, kad įrodymais, jog siūlomas specialistas atliko statybų vadovo pareigas, galėtų būti įsakymai dėl skyrimo pareigoms ar kiti dokumentai.
16. Ieškovė Pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodė, kad už sutarties vykdymą atsakingas darbuotojas turi patirtį vykdant 5 sutartis, taip pat kartu su pasiūlymu pateikė statybos darbų vadovo O. K. per paskutinius 5 metus įvykdytų sutarčių sąrašą, įsakymus, užsakovų atsiliepimus, atliktų darbų aktus. Viena iš įvykdytų sutarčių sąraše nurodytų sutarčių – Rangos sutartis dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (užsakovė UAB „Būsto valda“). Ieškovė, siekdama įrodyti, kad minėtas specialistas pagal šią Rangos sutartį atliko reikalaujamas pareigas, kartu su pasiūlymu pateikė ieškovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą dėl statybos darbų vadovo O. K. skyrimo atsakingu už statybos darbus, darbų saugą, vadybos ir aplinkosaugos sistemų taikymą, 2019 m. lapkričio mėn. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame kaip rangovo atstovas pasirašė statybos vadovas O. K..
17. Atsakovė, siekdama patikrinti ieškovės pateiktą informaciją, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir užsakovę UAB „Būsto valda“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsakymą, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančio 2019 m. sausio 16 d. pranešimo apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą duomenimis, UAB „Brosta“ direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu minėto objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas R. L.; išduoto atnaujinto (modernizuoto) pastato 2019 m. gruodžio 19 d. statybos užbaigimo akto duomenimis, pastato statybos užbaigimo procedūrose dalyvavo paskirtas statybos vadovas. UAB „Būsto valda“ 2021 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad atliekant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus statinio statybos vadovu buvo paskirtas R. L., kuris dalyvavo ir statinio statybos užbaigimo procedūrose, o sutarties vykdymo metu statybos darbų vadovas keičiamas nebuvo.
18. Atsakovė, gavusi minėtus atsakymus, 2021 m. liepos 2 d. sprendimu pašalino ieškovę iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu), o 2021 m. liepos 22 d., vadovaudamasi VPĮ 52 straipsniu, pateikė informaciją Viešųjų pirkimų tarnybai dėl ieškovės įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (ieškovė buvo įtraukta į šį sąrašą 2021 m. liepos 23 d.).
19. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl atsakovės sprendimo pašalinti ją iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu teisėtumo ir dėl atsakovės pareigos paskelbti informaciją apie tiekėją, kuris pateikė melagingą informaciją, reikšmingą pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimui. Ieškovė nesutinka tik su jos pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimu kaip melagingos ir jos įtraukimo Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų apie O. K. pareigas vykdant Rangos sutartį vertinimu ir nurodo, kad išvados apie šio asmens dalyvavimą objekte negalėjo būti daromos tik iš užsakovo ar kontroliuojančių institucijų patvirtinimų. Ieškovės teigimu, teismo išvadas paneigia ieškovės 2018 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo turinys, kuriame aiškiai nurodyta, kad į objektą skiriamas statybos darbų vadovas O. K., bei kiti duomenys apie tiesioginį jo dalyvavimą vykdant Rangos sutartį. Ieškovės įsitikinimu, O. K. paskyrimas statybos darbų vadovu atitiko tiek Reglamento, tiek Pirkimo sąlygų reikalavimus.
20. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šia įstatymo nuostata iš esmės yra įgyvendinamas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies h punktas, numatantis, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kurie rimtai iškraipė faktus pateikdami informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.
21. VPĮ 52 straipsnio 1 dalis numato perkančiosios organizacijos pareigą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kai tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūros. Šiuo teisiniu reglamentavimu siekiama, kad toks tiekėjas būtų pašalinamas iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų per nustatytą laikotarpį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 32 punktas). Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 149 punktas).
22. Kaip aiškindamas anksčiau galiojusios Direktyvos 2004/18/EB 45 straipsnio 2 dalies g punkto nuostatas yra nurodęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Esaprojekt Sp. z o.o. prieš Województwo Łódzkie, C-387/14, siekiant pripažinti kandidatą ar dalyvį „kaltu dėl rimto suklaidinimo“, ir dėl to jį pašalinti iš viešojo pirkimo, pakanka, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (sprendimo 71 punktas). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu bei jį aiškinančia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat yra padaręs išvadą, kad sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 47 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus).
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, keliamo ginčo ribose vertindama ieškovės pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė pasiūlyme nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją, jog vykdant Rangos sutartį statybos darbų vadovu buvo O. K..
24. Iš šios nutarties 15 punkte aptartų Pirkimo sąlygų matyti, kad perkančiajai organizacijai parenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą buvo aktualu tai, jog siūlomas specialistas būtų dalyvavęs sėkmingai įvykdytų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdyme būtent kaip statinio statybos darbų vadovas. Ieškovei, kaip statybų srityje veikiančiai bendrovei, buvo ar turėjo būti žinoma, kad tokioms pareigoms statybų teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai numato specifines funkcijas ir specialią skyrimo į jas tvarką.
25. Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalis numato, kad statinio statybos vadovas yra statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, o remiantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, statytojas (užsakovas) privalo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją, be kita ko, ir apie statinio statybos vadovą.
26. Pagal Reglamento 32.1 papunktį, statinio statybos vadovą skiria (samdo) rangovas įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose). Pagal Reglamento 30 punktą, statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai. Statinio statybos vadovo pareigos detalizuotos Reglamento 36 punkte, jame numatyta, kad statinio statybos vadovas privalo organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus pagal jam suteiktą kompetenciją, operatyviai spręsti visus statinio statybos klausimus, nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą ir kt., įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus, juos pildyti, saugoti ir perduoti statytojui (užsakovui), perduoti statybos užbaigimo komisijai normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir kt.
27. Nors ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą dėl statybos darbų vadovo O. K. skyrimo atsakingu už statybos darbus, darbų saugą, vadybos ir aplinkosaugos sistemų taikymą ir 2019 m. lapkričio mėn. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą, tačiau tokie duomenys aiškiai neatitiko kitų atsakovės surinktų įrodymų apie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų statybos vadovą. Iš užsakovo UAB „Būsto valda“ pateiktų duomenų matyti, kad vėlesniu ieškovės direktoriaus 2019 m. sausio 15 d. įsakymu statybos darbų vadovu vykdant Rangos sutartį buvo paskirtas kitas asmuo R. L.. Būtent šis asmuo, kaip patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti duomenys, buvo išviešintas kaip statinio statybos vadovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Iš užsakovo UAB „Būsto valda“ pateiktų duomenų taip pat matyti, kad R. L. buvo įvardijamas statybos vadovu statybos darbų žurnale, be to, jis šiame žurnale, kaip statinio statybos vadovas, tvirtino įrašus apie statybos darbų eigą. Galiausiai, R. L., kaip statinio statybos vadovas, dalyvavo pastato statybos užbaigimo procedūrose, šią aplinkybę patvirtina ir statybos užbaigimo akto duomenys. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė neneigia, kad vykdant Rangos sutartį statybos vadovo pareigas ėjo R. L..
28. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad išvados apie statybos vadovą buvo padarytos tik iš užsakovo ar kontroliuojančių institucijų patvirtinimų. Priešingai nei teigia ieškovė, sprendžiant dėl statybos vadovo pareigas ėjusio asmens buvo remtasi ne vien užsakovo ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtinimais, bet ir kitų aptartų duomenų visuma – pačios ieškovės įsakymu dėl statybos vadovo skyrimo, faktu, kad šis įsakymas buvo išviešintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, statybos žurnalo įrašais, statybos užbaigimo akto duomenimis. Ieškovės su pasiūlymu pateiktas įsakymas O. K. skirti į objektą prieštarauja pačios ieškovės vėliau priimtam įsakymui. Fakto, kad O. K. objekte ėjo statybos vadovo pareigas, nepatvirtina ir ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojami įrodymai – šio asmens turimas statybos darbų vadovo kvalifikacijos atestatas ir jo, kaip ieškovės statybų direktoriaus, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad tokie duomenys, nors ir parodo O. K. kvalifikaciją bei darbinių pareigų turinį, tačiau nepagrindžia, jog jis, o ne R. L., faktiškai vykdė Statybos įstatyme ir Reglamente nustatytas statybos vadovo pareigas ir atliko šiai pareigybei būdingų funkcijų visumą. Kartu su pasiūlymu pateiktas O. K. pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas taip pat nepatvirtina, kad jis objekte ėjo statybos vadovo pareigas, nes tai yra vienkartinį šio asmens dalyvavimą statybų procese patvirtinantis dokumentas. Kita vertus, kaip matyti iš UAB „Būsto valda“ atsakovei pateiktų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos darbų priėmimo metu ieškovę įprastai atstovavo ne statybos vadovas, bet projekto vadovas R. M.. Taigi, tai, kad O. K. kartu su projekto vadovu yra pasirašęs vieną statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, nepatvirtina, jog jis objekte ėjo statybos vadovo pareigas.
29. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ji laikosi praktikos į objektą skirti kelis atsakingus asmenis. Iš Statybos įstatyme ir Reglamente nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad statybos vadovo pareigas objekte privalo atlikti vienas asmuo, kuriam yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai. Pagal Reglamento 36.25 papunktį statybos vadovas jo paties patvirtintu dokumentu gali paskirstyti jam priskirtas funkcijas tarp savęs ir jo vadovaujamoje grupėje (tarnyboje) dirbančių statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų, tačiau tokio dokumento nei kartu su pasiūlymu, nei nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė, kita vertus, net ir toks funkcijų paskirstymas negalėtų lemti, kad atskiras statybos vadovo funkcijas atliekantys asmenys galėtų būti prilyginti statybos vadovui.
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė pasiūlyme nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją, jog objekto statybos darbų vadovu buvo O. K.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia situacija perkančiosios organizacijos pagrįstai buvo įvertinta kaip melagingos informacijos pateikimas, kadangi ieškovė, žinodama, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams vadovavo kitas asmuo ir siekdama gauti kuo daugiau balų už ekonominio naudingumo kriterijų bei tuo būdu suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, rimtai iškraipė faktus ir pateikė neteisingą informaciją. Kartu tokia situacija perkančiajai organizacijai sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir nėra patikima tiekėja, atitinkamai, pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu) ir, vadovaujantis VPĮ 52 straipsniu, pateikti informaciją Viešųjų pirkimų tarnybai dėl ieškovės įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
31. Ieškovė apeliaciniame skunde, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad išvadai, ar O. K. dalyvavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdyme kaip statybos vadovas, reikalingas papildomas teisinis aiškinimas, todėl pateikta informacija nepagrįstai kvalifikuota kaip melaginga. Tačiau teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, statybų teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (Statybos įstatymas, Reglamentas) aiškiai apibrėžia statybos vadovo teisinį statusą bei jo skyrimo tvarką, o ieškovei, kaip statybų srityje veikiančiai bendrovei, šie teisės aktai žinomi ar turi būti žinomi, todėl įvertinimas, koks asmuo vykdant Rangos sutartį ėjo statybos vadovo pareigas, negalėjo reikalauti papildomo teisinio aiškinimo. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punkte yra patikslinęs melagingos informacijos sampratą ir nurodęs, jog informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka abu šiuos elementus, nes, kaip nustatyta, O. K. nedalyvavo minėto objekto statybos procese kaip statybos vadovas (objektyvusis elementas), o ieškovė, suvokdama statybos vadovo teisinį statusą ir tai, kokia siūlomo specialisto patirtis perkančiajai organizacijai yra aktuali, sąmoningai iškraipė faktus (subjektyvusis elementas).
32. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pasiūlyme nurodė faktinės tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri kvalifikuotina kaip melaginga, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
33. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad 2022 m. sausio 5 d. ji patyrė 1 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 598,10 Eur. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos išlaidų sumos, ji priteistina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ (juridinio asmens kodas 132532496) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė