Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1669-577-2019].docx
Bylos nr.: e2S-1669-577/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Vykdomasis raštas

?

Civilinė byla Nr. e2S-1669-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04153-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.14

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties (rezoliucijos) išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal V. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą akto įrašo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu panaikino V. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. 242 ir patvirtino šalių 2019 m. balandžio 23 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 10 d. V. Š. 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Nurodė, jog kad atsakovas netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nesilaiko teismo sprendimo 2.3.6.6, 2.7 punkto nuostatos; atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir naudojasi jomis ne pagal paskirtį (ne vaiko interesais)

   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. R. 2019 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

3.       Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašytinio proceso tvarka priimtą nutartį išduoti vykdomąjį raštą ir grąžinti spręsti V. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.        Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodyta, kuo pasireiškia A. Š. netinkamai vykdoma minėtu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir piktnaudžiavimas savo teisėmis bei jų naudojimas ne vaiko interesais.

3.2.        Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 646 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimas vyksta rašytine tvarka tuomet, kai pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-922-513/2019). Faktinių aplinkybių neišsiaiškinimas, tinkamas nepranešimas skolininkui apie gautą prašymą išduoti vykdomąjį raštą, šalių paaiškinimų nepareikalavimas ir įrodymų netyrimas bei nevertinimas pripažįstami CPK 646 straipsnio 3 dalies nustatytos vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos pažeidimu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1058-601/2019). Teismų praktika vykdomojo rašto išdavimą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies sieja su nustatymu, kad viena iš šalių pažeidė arba neįvykdė joje nustatytų prievolių (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1290-585/2019).

3.3. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas: iš prašymo neaišku, kokiu būdu yra pažeidžiami teismo sprendimo 2.3.6.6 ir 2.7 punktai; prie prašymo pridėtos mobilaus telefono žinutės neįmanoma padaryti išvados apie taikos sutarties sąlygų laikymąsi arba nesilaikymą.

3.4. Teismas išnagrinėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškino šalių pozicijos, nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus apie galimą taikos sutarties sąlygų nevykdymą, o A. Š. - pateikti atsikirtimus ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų laikymąsi, neįtraukė į bylą vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Teismas priėmė skundžiamą nutartį, neišsiaiškinęs bylos esmės, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių ir nenurodęs jokių savo sprendimo motyvų.

4.       Ieškovė V. Š. atsiliepime prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir priteisti išieškotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Neegzistuoja apeliacijos objektas. Tokios nutarties apskundimas nėra numatytas CPK ir jos egzistavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. CPK 612 straipsnyje numatyta, jog vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais. Tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjo rezoliucija, kuria jis išsprendžia procesinius klausimus, neskundžiama. Atskirąjį skundą turėjo būti atsisakyta priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pastebi, kad iš atskirajame skunde vienoje vietoje teismo nutartimi apeliantas laiko pirmosios instancijos teismo rezoliuciją išduoti vykdomąjį raštą, o kitoje - patį vykdomąjį raštą.

4.2. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teisės norma ginčo atveju neturi būti taikoma. Apelianto cituojamoje teismų praktikoje byla buvo baigta taikos sutartimi, o šiuo atveju - teismo sprendimu išnagrinėjus bylą ypatingąja teisena, todėl taikoma CPK 646 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju teismas nesiaiškina nurodytų faktinių aplinkybių.

4.3. Teismo rezoliucija ir išduotas vykdomasis raštas nepažeidžia apelianto teisių. Be to, apeliantas vykdymo procese turi teisę įrodinėti, kad jis vykdo sprendimą. Apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog jis tinkamai vykdo sprendimą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

5.         Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6.         Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rezoliucija nusprendė ieškovei išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku. 

7.         Apelianto teigimu, teismas priėmė skundžiamą nutartį neišsiaiškinęs bylos esmės, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių ir nenurodęs jokių savo sprendimo motyvų, nepasiūlė pateikti atsikirtimus ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų laikymąsi. Pasak pareiškėjo, vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 straipsnio 3 dalis. Teigia, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas. 

8.        Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atskirojo skundo argumentui, kad šiuo atveju, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria tarpusavio nuolaidomis išspręstas kilęs teisminis ginčas, yra vykdytinas dokumentas, prilyginamas taikos sutarčiai, jos šalims turinčiai galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. 

9.        Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. <...> Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

10.         Šios įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas išsprendžia ištyręs abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Be to, galimybė apskųsti teismo nutartį suponuoja teismo pareigą procesiniame dokumente išdėstyti savo motyvus ir išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą nesuteikęs galimybės apeliantui pateikti savo poziciją, o priimdamas rezoliuciją, jokių argumentų dėl sutarties dalies nevykdymo neišdėstė. Vykdomasis raštas išduotas dėl visų teismo patvirtintos sutarties punktų, susijusių su bendravimo tvarka su vaiku, neatsižvelgiant į prašyme nurodytus argumentus (pareiškėjos nurodytus sutarties punktus, kuriuos pažeidė pareiškėjas).

11. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs bylos esmės ir nenurodęs jokių savo sprendimo motyvų, yra pagrįsti, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį (rezoliuciją) ir grąžinti spręsti V. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320, 338 straipsniai).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį (rezoliuciją) panaikinti ir grąžinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

 

Teisėja Jadvyga Mardosevič


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e2S-922-513/2019
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • 2S-1058-601/2019
  • e2S-1290-585/2019
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • CPK 290 str. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas