LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 22 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Byga“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios teisės aktuose numatytos informacijos pardavėjas nesuteikė vartotojui, o sprendimą grindė aplinkybe, kad pardavėjas nenurodė konkretaus valiklio santechnikos prekių valymui, nors pardavėjas negalėjo tokios tariamos pareigos įgyvendinti, nes ginčo prekių valymui gamintojo nurodyta naudoti sausą šluostę, o ne cheminį valiklį. Be to, teisės aktai neįpareigoja verslininkų (pardavėjų) nurodyti konkrečių valymo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino privalomos suteikti informacijos vartotojui turinio, kokia informacija konkrečiu atveju buvo suteikta ir dėl to, nors konstatavo, kad prekių trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl netinkamos priežiūros/valymo, nepagrįstai sprendė, kad tai nėra pardavėjo atsakomybę šalinantis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad pirkėja į pardavėją kreipėsi pasibaigus prekių garantijos terminui (praėjus daugiau nei dvejiems metams) ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 suformuotos praktikos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Bygma“ (j. a. k. 123448540) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 21 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 6863.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas