Civilinė byla Nr. e2S-1875-924/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06362-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.9.13; 3.3.2.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės M. R. priešieškinį ieškovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. R. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei M. R. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (toliau – ir kreditorius), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą; 3) nustatyti, kad šalių prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo nekeičiamos (nemodifikuojamos) ir šalys kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui dengia lygiomis dalimis, tačiau jis lieka šalių solidaria prievole; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui – R. pavardę, o atsakovei – R. pavardę; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
3. 2024 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės M. R. priešieškinis ieškovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
4. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą; 3) nustatyti, kad šalių prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo nekeičiamos (nemodifikuojamos) ir šalys kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui dengia lygiomis dalimis, tačiau jis lieka šalių solidaria prievole; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui – R. pavardę, o atsakovei – R. pavardę; 5) kitą ieškovo ieškinio dalį atmesti; 6) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 7) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 8) nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 9) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
5. 2024 m. birželio 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovės priešieškinis ieškovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo buvo priimtas. Teismas nustatė 30 dienų terminą pateikti atsiliepimams į priešieškinį. Protokoline nutartimi taip pat į bylos nagrinėjimą įtraukta išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri išvadą įpareigota pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Protokoline nutartimi ieškovas įpareigotas per 30 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus, o atsakovė – pateikti teismui duomenis apie vaiko gyvenimo sąlygas ir mokymosi įstaigą Švedijoje su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką J. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2022 m. spalio mėnesio gyvena su atsakove Švedijos Karalystėje (kaip ir pats ieškovas), ten lanko mokyklą. Šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, todėl klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nėra teismingi Lietuvos teismams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su vaiku Švedijoje gyvena tik 1,5 metų, iki 2022 metų atsakovė su vaiku gyveno Lietuvoje. Gyventojų registro duomenimis tiek ieškovo, tiek atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2016 m. vasario 17 d. yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu deklaruota ir šalių nepilnamečio vaiko J. R. gyvenamoji vieta. Nei vienas šių asmenų nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos. Iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šeima į Švediją atvyko gyventi 2022 m. rugpjūčio 12 d. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad toks jų gyvenamosios vietos nurodymas jų deklaracijos Lietuvoje nepanaikino, o deklaruoti jų gyvenamąją vietą jie privalėjo pagal Švedijos įstatymus tiek dėl darbo, tiek dėl kitų priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžiuose šalys nenurodė, jog į Švediją išvyko gyventi nuolat ir kad neturi ketinimų grįžti į Lietuvą. Atsakovė aiškiai nurodė, kad už metų – pusantrų su vaiku ketina grįžti į Lietuvą, kur turi kur gyventi, turi turto, kur iki šiol vykdo individualią veiklą, moka mokesčius, o Švedijoje šiuo metu laikinai uždarbiauja, kad Lietuvoje įsigytų atskirą būstą. Pasisakydama dėl buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumo atsakovė teisme ir priešieškinyje bei 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jos ir vaiko gyvenimas Švedijoje yra laikinas. Ieškovas, reaguodamas į tai, neneigia, kad jei atsakovė su vaiku grįš į Lietuvą, ieškovas taip pat svarstys galimybes grįžti į Lietuvą ir savo ateities būtinai su Švedija ar kita užsienio valstybe nesieja.
9. Teismas dėl buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygų, dėl ieškovo ir atsakovės darbo vietos bei sąlygų pažymėjo, kad šalys šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje. Ieškovo ir atsakovės vaikas Švedijoje nuo 2022 m. spalio 10 d. lanko mokyklą, vaikas ten mokosi lietuvių kalba. Atsakovės teigimu, vaiko mokymasis Švedijoje yra laikinas ir grįžus į Lietuvą vaiko mokymo įstaiga bus šioje valstybėje. Be to, atsakovė Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. birželio 13 d. vykdo individualią veiklą, moka mokesčius. Be to, Sodros duomenimis ieškovas taip pat iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje vykdė individualią veiklą, gaudavo atitinkamas pajamas.
10. Teismas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek jų vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsakovės teigimu, ji neplanuoja įgyti Švedijos pilietybės, o ateitį sieja tik su Lietuva. Teismas duomenų, kad ieškovas turėtų ketinimų įsigyti Švedijos pilietybę ir atsisakyti Lietuvos pilietybės taip pat nenustatė. Pagrindinė atsakovės ir vaiko kalba yra lietuvių, o vaikas lanko ir atsakovės teigimu lankys lietuviškai vedamas pamokas. Ieškovas taip pat puikiai moka lietuvių kalbą.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė visus reikiamus duomenis, kurie įrodo jos ir šalių vaiko sąsajumą su Lietuva ir gyvenimo Švedijoje laikinumą. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo 2024 m. birželio 12 d. posėdžio metu priimtą atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo vertinimu, jame pareikšti reikalavimai tiesiogiai susiję su ieškovo ieškinio reikalavimais ir visi reikalavimai kartu bus išnagrinėti geriau operatyviau, o tai atitiks ne tik ieškovo ir atsakovės teises ir interesus, tačiau tai taip pat atitiks geriausius jų vaiko interesus, todėl teismas ieškovo prašymą palikti priešieškinį nenagrinėtą atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas J. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovė bei šalių nepilnametis vaikas jau daugiau nei 2 metus gyvena Švedijos Karalystėje. Apeliantas su atsiliepimu į priešieškinį pateikė duomenis, kad šalys persikėlė gyventi į Švediją nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. Nepilnametis vaikas nuo 2022 m. spalio 10 d. ten lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Pamokos mokykloje vyksta švedų kalba, o nepilnametis vaikas tik papildomai turės lietuvių kalbos pamoką.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės bei nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, remiantis tuo, jog jų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Deklaruota gyvenamoji vieta yra tik vienas iš kriterijų nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, kadangi galimos situacijos, kai asmuo pakeičia nuolatinę gyvenamąją vieta, tačiau to nedeklaruoja. Be to, apeliantas su atsiliepimu į priešieškinį pateikė duomenis, kad šalys persikėlė gyventi į Švediją nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. bei pačios deklaravo, jog jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
12.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė, kad atsakovės bei šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, remiantis tuo, jog atsakovė ketina grįžti į Lietuvos Respubliką gyventi po 2 metų. Visų pirma, nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad atsakovė iš tikro ketina grįžti į Lietuvos Respubliką po 2 metų. Atsakovė pati nurodė, kad tik ketina grįžti į Lietuvą po 2 metų, tai reiškia, jog ji gali likti gyventi ir Švedijos Karalystėje. Teismas nepagrįstai laikė, kad šalys į Švedijos Karalystę yra išvykusios tik laikinai. Šalys Švedijoje jau gyvena daugiau nei du metus. Atsakovė Švedijos Karalystėje dirba per du darbus – (duomenys neskelbtini) įmonėje bei (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir neturi jokių planų grįžti į Lietuvos Respubliką. Nurodytos aplinkybės aiškiai įrodo, kad šalių išvykimas į Švedijos Karalystę nėra laikinas.
12.4. Šalių nepilnametis vaikas nuo 2022 m. spalio mėnesio gyvena Švedijos Karalystėje, ten lanko mokyklą. Šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, todėl klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su juo nėra teismingi Lietuvos teismams. Klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui, taigi ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu bei bendravimo tvarkos nustatymu, taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė M. R. prašo ieškovo J. R. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teismingumo ribas, priimdamas 2024 m. birželio 12 d. protokolinę nutartį, kadangi šalys planuoja gyventi Lietuvoje, o Švedija šiai dienai yra laikina valstybė, vaikas šioje šalyje gyvena tik nepilnai 2 metus. Atsakovė aiškiai nurodė, kad po 1–1,5 metų planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad vaikas Švedijoje gyvena ne 1,5 metų, o beveik 2 metus nekeičia priešieškinio priėmimo esmės, kadangi atsakovė tokį terminą ir nurodė, tik papildė, jog Švedijoje ketina gyventi ne ilgiau nei 1–1,5 metų, kol užsidirbs įnašą nekilnojamam turtui įgyti.
13.2. Atsakovė į bylą su priešieškiniu pateikė deklaruotos gyvenamosios vietos išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovės ir vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys yra nepanaikinti ir galiojantys, o apelianto kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos deklaracijos patvirtina faktą, kad atsakovė yra deklaruota ir Švedijoje, kadangi ji tai privalo padaryti, nes dirba ten legaliai, o iš Lietuvos išvykimo nėra ir niekada nebuvo deklaravusi ir vykdo individualią veiklą Lietuvoje bei turi darbuotojų.
13.3. Atsakovės manymu, tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą. Šioje civilinėje byloje neišsprendus šalių nepilnamečio vaiko interesų klausimų byla bus neteisingai išnagrinėta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą palikti atsakovės priešieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas J. R. ir atsakovė M. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė sūnaus J. R., gimusio (duomenys neskelbtini).
17. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
18. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą; 3) nustatyti, kad šalių prievolės Luminor Bank AS Lietuvos skyriui po santuokos nutraukimo nekeičiamos (nemodifikuojamos) ir šalys kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui dengia lygiomis dalimis, tačiau jis lieka šalių solidaria prievole; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui – R. pavardę, o atsakovei – R. pavardę; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
19. 2024 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės M. R. priešieškinis ieškovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
20. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti santuokos metu įgytą turtą; 3) nustatyti, kad šalių prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo nekeičiamos (nemodifikuojamos) ir šalys kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui dengia lygiomis dalimis, tačiau jis lieka šalių solidaria prievole; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui – R. pavardę, o atsakovei – R. pavardę; 5) kitą ieškovo ieškinio dalį atmesti; 6) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 7) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 8) nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 9) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
21. 2024 m. birželio 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovės priešieškinis ieškovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo buvo priimtas. Teismas nustatė 30 dienų terminą pateikti atsiliepimams į priešieškinį. Teismo žodine nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukta išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri išvadą įpareigota pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat ieškovas įpareigotas per 30 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus, o atsakovė – pateikti teismui duomenis apie vaiko gyvenimo sąlygas ir mokymosi įstaigą Švedijoje su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.
22. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką J. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2022 m. spalio mėnesio gyvena su atsakove Švedijos Karalystėje (kaip ir pats ieškovas), ten lanko mokyklą. Šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, todėl klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nėra teismingi Lietuvos teismams.
23. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė visus reikiamus duomenis, kurie įrodo jos ir šalių vaiko sąsajumą su Lietuva ir gyvenimo Švedijoje laikinumą. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo 2024 m. birželio 12 d. posėdžio metu priimtą atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo vertinimu, jame pareikšti reikalavimai tiesiogiai susiję su ieškovo ieškinio reikalavimais ir visi reikalavimai kartu bus išnagrinėti geriau operatyviau, o tai atitiks ne tik ieškovo ir atsakovės teises ir interesus, tačiau tai taip pat atitiks geriausius jų vaiko interesus (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas J. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl nepagrįstai netenkino apelianto prašymo atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą. Šalių nepilnametis vaikas nuo 2022 m. spalio mėnesio gyvena Švedijos Karalystėje, ten lanko mokyklą. Šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, todėl klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su juo nėra teismingi Lietuvos teismams.
Dėl jurisdikcijos bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo
25. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.
26. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek šalys, tiek jų nepilnametis sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau šeima nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. gyvena Švedijos Karalystėje, ten turi nuolatinį darbą. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2022 m. spalio 10 d. Švedijos Karalystėje lanko mokyklą. Teismo vertinimu, byloje egzistuoja tarptautinis elementas, kadangi tiek šalys, tiek jų nepilnametis sūnus gyvena užsienio valstybėje. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimas, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ir jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, konstatuotina, kad byla yra susijusi su ES valstybe nare, Švedijos Karalyste, todėl jai taikytinas ES teisinis reguliavimas.
28. Teismas pažymi, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, kuriuo remiamasi tiek skundžiamoje nutartyje, tiek atskirajame skunde, panaikintas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. taikomas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 2019/1111), išskyrus 92, 93 ir 103 straipsnius, kurie taikomi nuo 2019 m. liepos 22 d.
29. Reglamentu Nr. 2019/1111 nustatomos vienodos jurisdikcijos taisyklės, taikytinos bylose dėl santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat ginčuose dėl tėvų pareigų, turinčiuose tarptautinį elementą. Preambulės 7 punkte nurodoma, kad siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems sprendimams dėl tėvų pareigų, įskaitant vaikų apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos ar kita byla. Išlaikymo prievolės nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, nes joms jau taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) (preambulės 13 punktas, 1 straipsnio 4 dalies e punktas). Remiantis Reglamento Nr. 2019/1111 1 straipsnio 1 dalies b punktu, 2 dalies a punktu, šis reglamentas taikomas civilinėse bylose, susijusiose su tėvų pareigų skyrimu, vykdymu, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, t. y. su globos teisėmis ir bendravimo teisėmis (Reglamento Nr. 2019/1111 2 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktai). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).
30. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Švedijos Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: 1) dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką teismingumo spręstina remiantis Reglamento Nr. 2019/1111 nustatytomis taisyklėmis; 2) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis Reglamento Nr. 4/2009 nustatytomis taisyklėmis.
31. Reglamento Nr. 2019/1111 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcija – valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalis taikoma laikantis 8–10 straipsnių.
32. Reglamento Nr. 2019/1111 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiose bylose, jei tenkinamos šios sąlygos: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, visų pirma dėl to, kad: i) bent vieno iš tėvų pareigų turėtojų įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje; ii) toje valstybėje narėje yra buvusi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta arba iii) vaikas yra tos valstybės narės pilietis; b) bylos šalys, taip pat visi kiti tėvų pareigų turėtojai: i) laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą momentu arba ii) aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, o teismas užtikrino, kad visos šalys būtų informuotos apie savo teises užginčyti jurisdikciją, ir c) naudojimasis jurisdikcija atitinka vaiko interesus.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad abiejų vaiko tėvų įprastinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. yra Švedijos Karalystėje, Lietuvoje yra buvusi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta iki jam išvykstant į Švedijos Karalystę, be to, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinamos tik dvi iš trijų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų Reglamento Nr. 2019/1111 10 straipsnio 1 dalies a punkte.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vaiko gyvenamoji vieta jau nuo 2022 metų yra ne Lietuvoje, nepagrįstai neįvertino minėtos aplinkybės bei iš esmės rėmėsi deklaruota gyvenamąja vieta, kadangi nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma vadovaujantis ne nacionalinėmis taisyklėmis, o ES teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad abiejų vaiko tėvų įprastinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. yra Švedijos Karalystėje, taip pat to, kad šalys nesusitarė dėl jurisdikcijos ir vaiko tėvas nesutinka su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, todėl netinkamai taikė Reglamento Nr. 2019/1111 nuostatas ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą palikti atsakovės priešieškinį, kiek tai susiję su tėvų pareigomis vaikui, nenagrinėtą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, priešingai nei siekia atsakovė, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji kartu su vaiku Švedijoje tik laikinai lankosi (reziduoja). Visi šiuo klausimu atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir paremti tik pačios atsakovės pasvarstymais, bet ne objektyviais įrodymais. Tai, kad atsakovė ateityje planuoja su vaiku grįžti gyventi į Lietuvą, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog šiuo metu įprastinė vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, turėtų atsisakyti priimti jam neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aplinkybės, svarbios sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, gali paaiškėti ir vėliau, po bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tokiais atvejais, kai teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Reglamentuose Nr. 2019/1111 ir Nr. 4/2009 numatytas jurisdikcijos taisykles, spręsdamas, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo priteisimo teismingi Lietuvos teismams, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės M. R. priešieškinis ieškovui J. R. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo paliekamas nenagrinėtas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tik abiem šalims susitarus dėl jurisdikcijos prorogacijos, t. y., pripažinus Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti reikalavimus susijusius su tėvų pareigomis vaikui, tokie reikalavimai gali būti kartu sprendžiami santuokos nutraukimo byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės M. R. priešieškinį ieškovui J. R. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas