Civilinė byla Nr. e2A-64-896/2026

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01615-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.3.1.19.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų beržas“  apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-247-767/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MZ Technologys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų beržas“ dėl 41 212,60 Eur likusios kainos už parduotą daiktą ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų beržas“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MZ Technologys“ dėl parduoto daikto pirkimo kainos sumažinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „MZ Technologys“ (toliau - ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vakarų beržas“ 41 212,60 Eur likusią kainos dalį už parduotą Briketų pakavimo liniją su paletizavimu (toliau ir – linija), 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „MZ Technologys“ ir UAB „Kaimelis LT“ 2023 m. vasario 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MZT2302, pagal kurią UAB „MZ Technologys“ įsipareigojo parduoti ir perduoti pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas - pirkti ir priimti nuosavybės teise iš pardavėjo Briketų pakavimo liniją su paletizavimu bei sumokėti pardavėjui prekių kainą – 206 063,00 Eur (sutarties 1.1, 1.2 p.). Pagal Sutarties 3.2 punktą prekių kaina turėjo būti sumokama taip: 60 procentų (123 637,80 Eur) pasirašius sutartį per 5 d. d.; 20 procentų (41 212,60 Eur) surinkus ir ištestavus įrangą prieš pristatant pas užsakovą; 20 procentų (41 212,60 Eur) po sumontavimo pas užsakovą, suderinus ir apmokius darbuotojus. UAB „Kaimelis LT“ 2023 m. vasario 22 d. pavedimu pervedė ieškovei 123 637,80 Eur kainos dalį už Briketų pakavimo liniją. Pagal sutarties 2.1 p. prekės turėjo būti pristatytos iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau pristatytos nebuvo, nes nebuvo pastatytas pastatas linijos montavimui. Surinkus ir ištestavus įrangą prieš pristatant pas užsakovą, UAB „MZ Technologys“ nurodė bendrovei „Kaimelis LT“ sumokėti antrą avansinį mokėjimą – 41 212,60 Eur. Tačiau buvo susitarta, kad UAB „Kaimelis LT“ teises ir pareigas pagal 2023 m. vasario 6 d. sutartį Nr. MZT2302 perima bendrovė „Vakarų beržas“. UAB „MZ Technologys“ ir UAB „Vakarų beržas“ pasirašė identiško turinio, tos pačios datos (2023 m. vasario 6 d.) sutartį Nr. MZT2302, kurios pagrindu UAB „Vakarų beržas“ 2023 m. rugsėjo 4 d. pervedė ieškovei antrą avansinį mokėjimą – 41 212,60 Eur. 2023 m. gruodžio 12 d. tarp UAB „MZ Technologys“, UAB „Kaimelis LT“ ir UAB „Vakarų beržas“ pasirašyta Tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartimi susitarta, kad UAB „MZ Technologys“ nėra skolinga bendrovei „Kaimelis LT“ 123 637,80 Eur avansinio mokėjimo (t. y. pervestas mokėjimas liko ieškovei), o 123 637,80 Eur avansinio mokėjimo suma buvo sumažinta bendrovės „Kaimelis LT“ skola bendrovei „Vakarų beržas“. Pažymi, kad ginčo dėl to, kad įsipareigojimus pagal sutartį perėmė UAB „Vakarų beržas“ ir dėl UAB „MZ Technologys“ gautų dviejų avansinių mokėjimų, nėra. Gavus antrąjį avansinį mokėjimą iš atsakovės, 2023 m. rugsėjo 4 d. Briketų pakavimo linijos įrengimai buvo nuvežti į UAB „Vakarų beržas“, tačiau dėl užsakovo nebaigtų statybos darbų Briketų pakavimo linijos įrengimo darbai prasidėjo tik 2023 m. rugsėjo 19 d., į patalpas tik po 2 savaičių buvo atvesta elektra. 2023 m. spalio 19 d. ieškovė atliko dalinį įrangos paleidimą, 2023 m. lapkričio 1 d. buvo sumontuota saugos tvora ir paleistas robotas bei prasidėjo visos linijos derinimo darbai. 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovė pradėjo testinę briketų gamybą naudojantis pastatyta Briketų pakavimo linija. Ieškovė apmokė personalą kaip naudotis ir eksploatuoti Briketų pakavimo liniją. Darbuotojų apmokymui pagal sutartį buvo numatyta ne daugiau kaip 16 valandų (sutarties 1.3 p.). 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovė pradėjo visa apimtimi naudotis linija ir vykdyti briketų pakavimo darbus 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė yra įvykdžiusi visus sutartinius įsipareigojimus atsakovei, nes Briketų pakavimo linija buvo sumontuota ir perduota pirkėjai, prie linijos buvo palikta linijos el. schema, darbo instrukcija lietuvių kalba, taip pat darbuotojai buvo apmokyti naudotis linija, nes prasidėjo briketų pakavimo darbai pilna apimtimi. Pažymi, kad atsakovė taip pat sutinka, kad 2023 m. lapkričio 13 d. linija buvo sumontuota pas užsakovę ir jai perduota, tai įrodo 2024 m. sausio 31 d. Briketų pakavimo linijos neatitikties defektavimo aktas, socialinio tinklo Facebook paskyroje 2023 m. lapkričio 17 d. atsakovės skelbimas, kad paleista nauja gamybos linija, kuri spaudžia atsakovės gaminamus beržo briketus su „RUF“ ženklu. Nurodo, kad ieškovė atsakovei perdavė tinkamos kokybės prekes pagal tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas. Paaiškina, kad per 30 kalendorinių dienų terminą nuo Briketų pakavimo linijos perdavimo atsakovei, t. y. iki 2023 m. gruodžio 15 d., ieškovė negavo jokių pretenzijų dėl prekės trūkumų ar defektų, visą laiką linija dirbo tinkamai, atsakovė pagamino ir pardavė itin daug produkcijos. Nurodo, kad iki 2024 m. liepos 12 d. pagaminta 8 757,08 paletės briketų (apie 8 406 tonų, t. y. po daugiau nei 1000 tonų per mėnesį). Vienos paletės kaina – apie 250 Eur, todėl iki dabar atsakovė yra sugeneravusi 2 189 270 Eur pajamų, uždirbtų naudojantis ieškovės perduota Briketų pakavimo linija. Pagal šalių pasirašytos sutarties 3.2.3 p., sumontavus liniją ir apmokius darbuotojus, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei likusią kainą už prekę – 41 212,60 Eur, tačiau nesumokėjo iki šiol, nors ieškovė ne kartą nuo 2023 m. lapkričio 15 d. prašė atsakovės sumokėti likusią kainos dalį pagal sutartį, 2024 m. liepos 8 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą serija MZT23 Nr. 0028, nurodydama galutinį atsiskaitymo terminą iki 2024 m. liepos 12 d., tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė. Atsakovė, vengdama tinkamo prievolės vykdymo, praėjus šalių sutartam terminui, 2024 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei Briketų pakavimo linijos neatitikties defektavimo aktą, kuriame nurodė neva esamus linijos defektus. Ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad visi gedimai yra dėl netinkamos linijos eksploatacijos, darbuotojų nekompetencijos, dėl drėgnos žaliavos, dulkių nutraukimo sistemos neįrengimo, dėl pačios atsakovės darbuotojo įvažiavimo į liniją su autokrautuvu, dėl ko linija buvo fiziškai pažeista ir t. t., todėl ieškovė negali būti atsakinga už linijos defektus ar gedimus, nes linija buvo perduota tinkamos kokybės, yra pilnai eksploatuojama, veikianti, tinkamai atlieka savo funkcijas, gamyba vyksta 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei dėl parduoto daikto kainos sumažinimo, kuriuo prašė sumažinti atsakovės 2023 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties MTZT2302 pagrindu iš ieškovės už 206 063 Eur kainą įsigytos Briketų pakavimo linijos su paletizavimu kainą 41 212,60 Eur suma, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei dėl parduoto daikto kainos sumažinimo, kuriuo prašė sumažinti atsakovės 2023 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties MTZT2302 pagrindu iš ieškovės už 206 063 Eur kainą įsigytos Briketų pakavimo linijos su paletizavimu kainą 60 984 Eur suma, priteisti iš atsakovės 19 771,40 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovės patalpose 2023 m. lapkričio 13 d. sumontavo įrenginį, tačiau atsakovės personalą apmokė tik iš dalies, taip pat atsakovei neperdavė įrenginio naudojimo instrukcijos. Po sumontavimo, vos pradėjus naudotis įrenginiu, jis pradėjo strigti, dėl ko darbas įrenginiu iš esmės nebuvo įmanomas. Ieškovė 2023 m. lapkričio 17 d. atliko pakeitimus įrenginio valdyme ir 2023 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei nuotraukas su instrukcijomis, kaip reikia nustatyti tam tikrus įrenginio parametrus. Nepaisant atliktų įrenginio valdymo pakeitimų, įrenginys strigdavo ir gesdavo, dėl to atsakovė darbui su įrenginiu turėjo skirti papildomą darbuotoją, o įrenginys negalėjo pasiekti planuoto našumo - supakuoti tiek briketų, kiek būtų galėjęs įrenginiui veikiant tinkamai, patirdavo nuostolius. Apie įrenginio veikimo problemas atsakovė informuodavo ieškovę telefonu, tačiau ieškovė įrenginio veikimo trūkumų nešalino. Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. surašė įrenginio neatitikties defektavimo aktą, nurodydama, kad įrenginys dirba netinkamai, išvardino įrenginio trūkumus, pvz., briketų linijos takelio prašokinėjimas, roboto rankos paėmimo pirštų nulūžinėjimai dėl nepaskaičiuotų tinkamų apkrovų, netinkamas pakavimo mašinos daviklių ir nustūmimo cilindro varžtų suvaržymas ir kt., taip pat nurodė reikalingus įrenginio remonto darbus, pvz., paletės aukščio daviklio papildomas integravimas, briketų prilaikymo cilindrų pakeitimas į didesnės eigos cilindrus ir kt. Atsakovė savo lėšomis užsakė pagaminti naujas detales įrenginiui, o ieškovė 2024 m. vasario mėnesį perdarė įrenginio netinkamai veikiančius mazgus, bet ir po ieškovės atliktų remonto darbų įrenginys veikė su trikdžiais, dažnai strigdavo, gesdavo. Atsakovė 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. vasario 27 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovę, kad defektavimo akte nurodyti trūkumai nėra pašalinti, įrenginys veikia netinkamai, nuolatos stringa ir genda, nurodė konkrečius įrenginio gedimus, apie netinkamą įrenginio veikimą atsakovė ieškovės vadovą nuolat informuodavo ir telefonu. Ieškovė įrenginio trūkumų neištaisė, todėl atsakovė buvo priversta jį naudoti su defektais, dėl to patyrė nuostolius. Atsakovė kreipėsi į teismo ekspertų sąraše įrašytą ekspertą J. U., kuris, atlikęs įrenginio apžiūrą vietoje, surašė ir atsakovei pateikė Kilnojamojo turto - Briketų pakavimo linijos su paletizavimu būklės ir vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. 392. Eksperto vertinimu, pirmiausiai įrenginys genda ir stringa dėl nepakankamai tikslingai suprojektuoto briketų padavimo ant pagrindinio konvejerio ir roboto griebtuvo tikslingo darbo, kas ieškovės teigimu reiškia, kad įrenginys veikia netinkamai ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovės kaip įrenginio pardavėjos (gamintojos) kaltės, kuri yra atsakinga už įrenginio tinkamą suprojektavimą ir pagaminimą taip, kad Įrenginys veiktų be trukdžių. Nurodė, jog ieškovės atsakovei parduotas ir sumontuotas įrenginys nuo pat jo sumontavimo tinkamai neveikė, dėl ko ieškovė tiek po keleto dienų nuo įrenginio sumontavimo, tiek 2024 m. vasario mėnesį atlikinėjo papildomus įrenginio derinimo ir netinkamai veikiančių mazgų remonto darbus, tačiau net ir po įrenginio remonto darbų atlikimo įrenginys ir toliau veikė netinkamai, tačiau ieškovė, nepaisant pasikartojančių atsakovės skundų bei informavimo apie įrenginio gedimus telefonu bei elektroniniu paštu, įrenginio trūkumų nėra pašalinusi. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neorganizavo atsakovės darbuotojų apmokymo naudotis įrenginiu - atsakovės darbuotojai buvo apmokyti tik dalinai. Ieškovė, sumontavusi įrenginį atsakovės patalpose, priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovei jokių įrenginio naudojimo bei priežiūros instrukcijų neperdavė, kadangi, atsakovės žiniomis, ieškovė tokių instrukcijų galimai pati neturėjo (nebuvo parengusi); kiekvieną kartą įrenginiui sugedus ieškovė negalėdavo rasti tinkamo sprendimo įrenginio trūkumų pašalinimui. Įrenginio instrukcijas ieškovė atsakovei elektroniniu laišku atsiuntė tik 2024 m. birželio 19 d., t. y. po daugiau nei pusės metų nuo įrenginio sumontavimo. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų atsakovei įrenginio instrukcijas perdavusi, kai įrenginys buvo sumontuotas (2023 m. lapkričio mėnesį), tuomet ieškovė nebebūtų įrenginio instrukcijų papildomai siuntusi atsakovei elektroniniu paštu po daugiau nei pusės metų, t. y. 2024 m. birželio mėnesį. Nurodė, kad įrenginio instrukcijas ieškovė jau turi bei jas yra perdavusi atsakovei, tačiau įrenginys iki šiol tinkamai neveikia, o ieškovė nereaguoja į atsakovės skundus dėl įrenginio trūkumų bei netinkamo veikimo. Nurodė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tame tarpe ir pareigos perduoti atsakovei kokybišką ir tinkamai suderintą bei be trukdžių veikiantį įrenginį, o įrenginio trūkumų nėra pašalinusi, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal pirkimo–pardavimo sutartį vykdymą ir nesumokėjo ieškovei likusių 20 procentų įrenginio kainos (41 212,60 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei UAB „MZ Technologys“ iš atsakovės UAB „Vakarų beržas“ 41 212,60 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 41 212,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Kaimelis LT“ 2023 m. vasario 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MZT2302 (toliau ir Sutartis), pagal kurią pardavėja UAB „MZ Technologys“ įsipareigojo parduoti ir perduoti pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas - pirkti ir priimti nuosavybės teise iš pardavėjos Briketų pakavimo liniją su paletizavimu bei sumokėti pardavėjui prekių kainą - 206 063 Eur (Sutarties 1.1, 1.2 p.). Pagal Sutarties 3.2 punktą, prekių kaina turėjo būti sumokama dalimis, per tris kartus: 60 procentų (123 637,80 Eur) pasirašius sutartį per 5 d. d.; 20 procentų (41 212,60 Eur) surinkus ir ištestavus įrangą prieš pristatant pas užsakovą; 20 procentų (41 212,60 Eur) po sumontavimo pas užsakovą, suderinus ir apmokius darbuotojus. UAB „Kaimelis LT“ 2023 m. vasario 22 d. pavedimu pervedė ieškovei 123 637,80 Eur kainos dalį už Briketų pakavimo liniją. Surinkus ir ištestavus įrangą prieš pristatant pas užsakovą, ieškovė nurodė bendrovei „Kaimelis LT“ sumokėti antrą avansinį mokėjimą 41 212,60 Eur sumoje, tačiau buvo susitarta, kad UAB „Kaimelis LT“ teises ir pareigas pagal 2023 m. vasario 6 d. sutartį Nr. MZT2302 perima atsakovė UAB „Vakarų beržas“. Dėl šios priežasties ieškovė ir atsakovė pasirašė analogišką, tokio paties turinio ir tos pačios datos – 2023 m. vasario 6 d., kaip ir ieškovės Sutartis su UAB „Kiemelis LT“ sutartį Nr. MZT2302. Atsakovė ieškovei 2023 m. rugsėjo 4 d. pervedė antrą avansinį mokėjimą 41 212,60 Eur sumai, po apmokėjimo briketų pakavimo linija buvo pristatyta pas atsakovę. 2023 m. spalio 19 d. atsakovė atliko dalinį įrangos paleidimą, 2023 m. lapkričio 1 d. buvo sumontuota saugos tvora ir paleistas robotas bei prasidėjo visos linijos derinimo darbai. 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovė pradėjo testinę briketų gamybą, naudojantis pastatyta Briketų pakavimo linija. Ieškovė apmokė personalą, kaip naudotis ir eksploatuoti Briketų pakavimo liniją. Pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą Sutartį darbuotojų apmokymui buvo numatyta ne daugiau kaip 16 valandų (Sutarties 1.3 p.). 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovė pradėjo visa apimtimi naudotis linija ir vykdyti briketų pakavimo darbus 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Pagal 2023 m. vasario 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytos Sutarties Nr. MZT2302 3.2.3 p., sumontavus liniją ir apmokius darbuotojus, atsakovė turėjo sumokėti likusią kainą už Briketų liniją – 41 212,60 Eur, tačiau to nepadarė. Ieškovė elektroniniu paštu 2024 m. birželio 2 d. paragino atsakovę sumokėti skolą iki 2024 m. liepos 5 d., tačiau atsakovė skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2024 m. liepos 8 d. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą MZT23 Nr. 0028, nurodydama galutinį atsiskaitymo terminą. Atsakovė iki šiol nėra skolos ieškovei sumokėjusi.

Bylos duomenimis, šalių, liudytojų paaiškinimais teismas nustatė, jog pagal ieškovės ir atsakovės 2023 m. vasario 6 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Briketų pakavimo linija su paletizavimu atsakovės patalpose 2023 m. lapkričio 15 d. buvo sumontuota ir perduota atsakovei, t. y. perėjo atsakovės žinion, o 2023 m. lapkričio 17 d. atsakovė pradėjo briketų linijos eksploataciją. Atsakovė nepasirašo linijos perdavimo–priėmimo akto, motyvuodama tuo, jog nėra ištaisyti įrenginio trūkumai, linija nėra įvesta į eksploataciją, tačiau linija veikia ir gaminama produkcija. Bylos duomenimis, kuriuos pateikė atsakovė, nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. atsakovė ginčo įrenginiu supakavo 18 413 palečių RUF stiliaus briketų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad linija yra sumontuota atsakovės patalpose ir perduota atsakovei 2023 m. lapkričio 15 d. netrukdomai valdyti, eksploatuojama nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki šiol, gamina produkciją, atsakovė iš to gauna pajamas, linija konkliudentiniais atsakovės veiksmais yra priimta 2023 m. lapkričio 15 d.

Teismas nurodė, kad atsakovė per nustatytą sutartyje terminą, t. y. iki 2023 m. gruodžio 15 d., kadangi prekę – Briketų pakavimo liniją gavo 2023 m. lapkričio 15 d., pretenzijų ieškovei dėl ginčo linijos defektų ar trūkumų nepareiškė. Atsakovė tik 2024 m. sausio 31 d. vienasmeniškai surašė defektavimo aktą, kuriame nurodė, kad nuo 2023 m. lapkričio 13 d. sumontuotos briketų pakavimo linijos iki 2024 m. sausio 31 d. linija dirba netinkamai ir išvardija nustatytus pažeidimus bei defektus. Defektavimo aktas nėra pasirašytas ieškovės atstovo, kas privaloma pagal šalių pasirašytos sutarties 2.3 punktą. Pateiktais byloje elektroniniais laiškais patvirtinama, kad atsakovė daug kartų kreipėsi į ieškovę dėl linijos gedimų. Atsakovė rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nereagavo į atsakovės prašymus šalinti linijos gedimus. Tačiau iš 2024 m. kovo 20 d. atsakovės rašto „Briketų padavimo linijos UAB „Vakarų beržas“ gedimų, įrenginių priežiūros analizė, priežastys ir sprendimo variantai“ matyti, jog buvo išanalizuotos gedimų priežastys, pasiūlyti variantai jų šalinimui, nurodyta, jog galimi linijos gedimai kyla dėl netinkamos linijos priežiūros (medžio dulkių nepašalinimo, varžtų nesuvaržymo), dėl per drėgnos žaliavos, dėl atsakovės darbuotojo padaryto mechaninio linijos pažeidimo, įvažiuojant į liniją su autokrautuvu, dėl darbuotojų netinkamos kvalifikacijos. Teisme apklausti liudytojai A. B. ir D. S. nurodė, kad ieškovė su atsakove bendradarbiavo, padėjo iš dalies išspręsti kylančias problemas, kai kurias problemas paliko spręsti atsakovei, neatsakydama į atsakovės raštus.

Iš antstolės V. Š. 2025 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 71-356 teismas nustatė, kad 2024 m. balandžio 24 d. užsakovo direktorius D. M. antstolei pateikė nešiojamąjį kompiuterį, kurio standžiajame diske išsaugotas failas pavadinimu „Techn_pasas_briketai.odt“, kurio sukūrimo data yra 2023 m. rugsėjo 3 d. Taip pat D. M. elektroniniu paštu atsiuntė fiksuotą failą pavadinimu „Techn_pasas_briketai.odt“, kuris yra sudedamoji faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalis, t. y. ginčo linijos techninis pasas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti antstolės kompetencija, nešališkumu bei konstatuotomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog Techninį pasą ieškovė ginčo linijos sumontavimo datai turėjo. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ginčo įrenginio techninės dokumentacijos negavo įrenginio perdavimo dieną, ar kreipėsi į ieškovę dėl ginčo įrenginio dokumentacijos pateikimo, nors pagal ginčo linijos pirkimo–pardavimo sutartį, ji turėjo gauti visą būtiną prekės dokumentaciją. Teismas padarė išvadą, kad įrenginio techninė dokumentacija buvo atsakovei pateikta ginčo linijos perdavimo metu, nes be tokių dokumentų yra praktiškai neįmanomas darbas su ginčo linija.

Teismo posėdyje apklausti atsakovės darbuotojai liudytojai A. B., D. S. patvirtino, jog mokymai dirbti su ginčo linija buvo pravesti, abu liudytojai juose dalyvavo, mokymus vedė D. M., vėliau jie patys apmokė kitus, naujai atėjusius darbuotojus, dirbti su linija. Abu liudytojai dirba su ginčo linija, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad mokymų kokybė jų netenkino, kad jie mokymuose neįgijo žinių, reikalingų darbui su ginčo linija ir būtent tai trukdė gerai atlikti darbines funkcijas, todėl teismas padarė išvadą, jog ginčo linijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti darbuotojų mokymai buvo atlikti tinkamai.

Teismas nustatė, jog ginčo linijoje yra padaryti pakeitimai – pakeistas cilindras, kurį atsakovės darbuotojai patys parsisiuntė iš Kinijos, pakeisti davikliai, kuriuos taip pat įsigijo atsakovės darbuotojai, atsakovės darbuotojų iniciatyva padaryta anga (skylė) pakavimo mašinos korpuse, kaip nurodė liudytojas A. B., kad lengviau būtų prieiti prie mazgo, taip pat buvo termotunelio mechaninis pažeidimas, kai atsakovės darbuotojas autokrautuvu įvažiavo į įrenginį ir į jį atsitrenkė, po to buvo keista aliuminio konstrukcija į metalinę.

Teismas sprendė, jog specialisto J. U., turinčio nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją, Nekilnojamojo turto - Briketų pakavimo linija su paletizavimu būklės ir vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 392 nėra išsami, suteikianti pakankamai specialių žinių byloje kilusiam ginčui išspręsti. Teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atlikto ekspertas Z. T., turintis kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, pagal šią kvalifikaciją yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Iš Z. T. pateiktos Kilnojamojo turto Briketų pakavimo linijos su paletizavimu ekspertizės ataskaitos Nr. 25-005/T teismas nustatė, kad ekspertas, atsakydamas į teismo nutartyje pateiktus klausimus, taikė tik turto vertės nustatymo (išlaidų) metodą ir būklės tyrimo metodą. Ekspertas nustatė apžiūros metu (2025 m. vasario 10 d.) pastebėtus trūkumus ir gedimus, tačiau neatliko tyrimo, kuris padėtų išsiaiškinti, kas būtent sąlygojo tam tikrus ginčo linijos trūkumus, todėl teismas vertino šią eksperto išvadą kaip neišsamią, nepilnai atsakančią į teismo nutartimi suformuluotus klausimus ekspertizei ir ja nesivadovavo.

Teismas rėmėsi 2025 m. kovo 3 d. ekspertų A. D. ir E. Š., kurie turi mechanikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnius (atitinkamai 15 ir 12 metų darbo stažą), surašyta Ekspertinio vertinimo išvada, kuri teismo vertinimu yra išsami, atsako į daugumą byloje kylančių klausimų dėl ginčo įrenginio būklės, pažeidimų, defektų, jų kilmės, kas yra itin svarbu teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, išvadoje atsakoma į keletą klausimų, kurie iš esmės atitinka bylos faktines aplinkybes, bei kai kuriais klausimais pateiktus šalių įrodymus, liudytojų paaiškinimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje sudarytas apžiūros metu pastebėtų įrangos gedimų ir nepriežiūros/nekokybiško aptarnavimo požymių sąrašas: 1) pagrindinis konvejeris - atlikta neprofesionali, su gamintoju nesuderinta modifikacija, ties perėjimu į kaupiklį, tarp šoninės plastmasinės kreipiančiosios ir korpuso padarytas papildomas tarpas, kurio dydis reguliuojamas naudojant savadarbį (iš armatūros pagamintą) pleištą; 2) atsilaisvinęs pagrindinio konvejerio variklio laikiklio tvirtinimas ties konvejerio korpusu; 3) netvarkingi briketų nuėmimo mazgai, nepritvirtintos, dėl patekusių pjuvenų išsikreivinusios plastiko juostos, kurios nukreipia briketus į šoną; 4) pagrindinio konvejerio gale, ties kaupikliu, sudaužytas indikacinis manometras, sprendžiant iš užteršimo ir vidinių mechanizmo dalių oksidacijos, pažeidimas senas; 5) kaupiklis - atsilaisvinęs kaupiklio tvirtinimas, modifikavus tvirtinimus kaupiklis mechaniškai atjungtas nuo pagrindinio konvejerio rėmo, kas smarkiai mažina jo stabilumą ir ypač turi daug įtakos dirbant didesniais greičiais; 6) virintas pneumatinio nustūmimo cilindro tvirtinimas - tai rodo, jog elementas buvo sulaužytas (tam įtakos galėjo turėti atsilaisvinę tvirtinimai ir tvirtinimo schemos pakeitimai, dėl ko ženkliai išaugo šiam elementui tenkančios dinaminės jėgos) ir taisytas, o ne keistas nauju. Vizualiai matoma menka suvirinimo kokybė, kuri kelia abejonių ar taisant laikiklį buvo atsižvelgta į geometrinį komponentų išdėstymo tikslumą ir ar tas tikslumas buvo išlaikytas; 7) pakavimo mašina - modifikuotas mašinos korpusas, šone išpjauta papildoma, gamintojo nenumatyta, anga. Suplyšusi apsauginė juosta ant elemento, prispaudžiančio pakavimo plėvelę prie briketų; 8) termotunelis - modifikuota išėjimo anga, pažeidžiant originalų įrenginio korpusą. Suplyšusi įėjimo uždanga; 9) nuleidimo konvejeris - sulaužyti/pažeisti nuleidimo konvejerio tvirtinimai, konvejeris pasislinkęs iš jo montavimo vietos ir veikimo metu jo elementai kliūna ir gadina kito konvejerio (padavimo robotui konvejeris) ritinėlius; 10) pakuočių padavimo robotui konvejeris - konstrukcijos pakeitimai pakuočių paėmimo vietoje. Privirinti kitokie ritinėlių tvirtinimo elementai. Atsilaisvinęs konvejerio tvirtinimas prie grindų, kai kur trūksta veržlių; 11) palenktas vieno konvejerio variklio ir reduktoriaus laikiklis, dėl tolesnės eksploatacijos nepašalinus trūkumo pažeistas krumpliuotas diržas, perduodantis sukimo momentą konvejerio ritinėliams iš minėto mazgo; 12) robotas - netvarkinga griebtuvo valdymo įranga, oro paruošimo mazgas ir kabeliai pritvirtinti virvėmis ir kanceliarine lipnia juosta. Sulankstyti griebtuvo pirštai, akivaizdūs susidūrimų su roboto darbo zonoje esančiais objektais požymiai; 13) palečių konvejeris - iš guoliavietės ištekėję tepalai, atsipalaidavę tvirtinimo elementai; 14) palečių nuėmimo konvejeris - sulenktas konvejerio rėmas, atsilaisvinę tvirtinimai, per vidurį pridėtos papildomos improvizuotos atramos iš lentų ir kaladėlių, pridėti neaiškūs tvirtinimo elementai. Užfiksuoti bendri pastebėjimai: Linijos darbo aplinka dulkėta, įranga užteršta pjuvenomis ir briketų nuotrupomis, apžiūros metu (trukmė apie 35 min.) įvyko du linijos užstrigimo atvejai dėl išsisluoksniavusio (nekokybiškai) supresuoto briketo. Matomi aktyvios įrangos eksploatacijos požymiai (kontaktuojančių paviršių natūralus nusidėvėjimas, presų valdymo pulte matomi pranešimai apie laikus keisti filtrus, pneumatinės sistemos elementų nusidėvėjimas). Vertinant bendrą įrangos būseną ir tai, kokie sprendimai naudojami šalinant eksploatavimo metu atsiradusius gedimus, matoma, jog įmonėje trūksta kvalifikuoto personalo, galinčio atlikti tinkamą techninį aptarnavimą ir spręsti inžinerines problemas. Vienas ryškesnių to pavyzdžių - bandymas valyti iš preso išeinančius briketus, naudojant medvaržčiais virš konvejerio prisuktus elementarius, lauko šlavimui skirtus šepečius. Aiškiai matoma, kad sprendimas neprofesionalus ir įgyvendintas nekvalifikuoto personalo, valymo efektyvumas mažas dėl netinkamai parinkto metodo ir netinkamo šepečių tipo ir jų medžiagos savybių.

Ekspertinio vertinimo išvadoje pažymėta, kad atsakovės atstovas kategoriškai nesutiko, kad būtų fotografuojami įrangos defektai ir jos taisymo požymiai. Ekspertinio vertinimo išvadoje nurodoma, kad išanalizavus atskirų celių / dalių pavadinimus, pateiktą vaizdinę medžiagą bei apžiūros vietoje metu galima teigti, kad sumontuota briketų pakavimo su paletavimu linija atitinka sutartį MZT2302 bei jos priedą ir įrenginio techninį pasą. Pažymima, kad pirkimo–pardavimo sutarties priede pateikiama įrangos detalizacija atlikta šiek tiek kitokiu pjūviu, smulkiau detalizuojant kai kuriuos elementus. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad sumontuotas briketų pakavimo palekavimo linijos našumas atitinka linijos našumą, nurodytą įrenginio techniniame pase. Pažymima, kad techniniame pase deklaruojamas briketų pakavimo linijos maksimalus našumas iki 2 palečių per valandą, kai briketo matmenys išlaikomi 65x155x90-110 mm ribose. Pažymima, kad apžiūros metu nebuvo galimybės įvertinti maksimalaus našumo, nes dėl vieno techniniam aptarnavimui išjungto preso, linija veikė ne pilnu pajėgumu. Pateikti duomenys, kad per valandą ginčo linija pagaminama iki 2 palečių, kurių atsakovė neginčija, jog iki 2024 m. liepos 12 d. buvo pagaminta 8 757,08 paletės briketų su ginčo linija, kas sudaro 1,5 paletės per valandą, jei linija dirbtų 24 valandų per savaitę režimu (24/7 principu). Išvadoje nurodoma, kad Briketų pakavimo ir paletavimu linijos našumą lemia daug tarpusavyje susijusių veiksnių, pagrindiniai yra: linijos projektinis pajėgumas, žaliavų kokybė, operatorių kvalifikacija, įrenginio priežiūra ir aptarnavimas bei aplinkos veiksniai. Išvadoje nurodoma, kad apžiūros metu linija veikė ne pilnu pajėgumu dėl išjungto techniniam aptarnavimui vieno preso. Pastebėti ženklūs aktyvaus eksploatavimo požymiai ir defektai, išvardinti išvados 2–3 puslapiuose, linijos techninė būklė arti kritinės, esant tokiai linijos būklei eksploatavimas pagal techniniame pase nurodytus reikalavimus ir gerąją inžinerinę praktiką yra neleistinas, padaroma išvada: 2025 m. vasario 10 d. 11:30-12:05 linija veikė, nepaisant blogos techninės būklės. Linijos techninė būklė yra arti kritinės, linija neturėtų būti eksploatuojama. Pagrindinės įrenginio eksploatacijos problemos susijusios su netinkama priežiūra, nesilaikant techniniame pase pateiktų nurodymų, nekvalifikuoto personalo bandymais dėl to atsirandančius gedimus taisyti parankinėmis priemonėmis ir į liniją patenkančių nekokybiškai supresuotų ar pjuvenomis/ jų sankaupomis užterštų briketų. Linijoje yra pastebėta daug mechaninių pažeidimų dėl šių pažeidimų ir techniniame pase pateiktų įrenginio aptarnavimo reikalavimų nesilaikymo, blogėja įrenginio pavarų ir atskirų įrenginio mazgų kokybė, kuri turi įtaką viso įrenginio patikimumui ir darbo našumui. Tikėtina, kad pastačius apskaičiuotą ir suprojektuotą dulkių nutraukimo sistemą su filtru ant įrenginio žymiai sumažės dulkių ir pjuvenų bei pagerės įrenginio patikimumas, kokybė ir našumas jei bus laikomasi įrenginio eksploatavimo ir priežiūros reikalavimų.

Ekspertų išvadoje nustatytas ginčo įrenginio defektas - modifikuotas mašinos korpusas, šone išpjauta papildoma, gamintojo nenumatyta, anga. Šios aplinkybės neneigė atsakovės atstovas, patvirtino liudytojas A. B., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad savo iniciatyva padarė šią angą patogesniam priėjimui prie cilindro, taip taupydamas laiką įrenginio remontui nuo 3 val. iki 20 minučių. Taip pat išvadoje nurodyta, kad modifikuota termotunelio išėjimo anga, pažeidžiant originalų įrenginio korpusą. Šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovės darbuotojas autokrautuvu įvažiavo į termotunelį ir pažeidė jo konstrukciją. Liudytojas A. B. nurodė, kad mechaninio linijos pažeidimo metu apie tai jis kaip vadovas, nežinojo, sužinojo vėliau. Šis pažeidimas tik pretekstas ieškovei visus gedimus, defektus nurašyti, kaltę perkelti atsakovei dėl netinkamo linijos veikimo. Autokrautuvu įvažiavo į termotunelį, o ten metalas trinasi į metalą, nusidėvi, nieko negalėjo daugiau pažeisti, kad detalės pasislinktų ir linija blogai dėl to veiktų. Buvo pasislinkusi viena detalė prie išvažiavimo į tunelį 1-2 cm, bet įtakos linijos darbui šis pažeidimas neturėjo. Profilį keitė po pažeidimo, bet todėl, kad jis buvo netvirtas, išklero. Ieškovės atstovas nurodė, kad keitė detalę iš aliuminės į metalinę po mechaninio pažeidimo, o ne todėl, kad aliuminė konstrukcija buvo per silpna. Teismo posėdžio metu ekspertas A. D. teismo posėdyje nurodė, kad mechaninis pažeidimas buvo į vieną kampą, reikėjo atlikti patikrinimą, kas sąlygojo įrangos persistūmimą ir toks mechaninis pažeidimas įtakojo netinkamą linijos darbą. Toks patikrinimas atliktas nebuvo, taip pat nustatyta, kad atsakovės įmonėje nėra žurnalo, kur būtų registruojami linijos gedimai, padaryti pažeidimai, todėl negalima nustatyti kada ir koks defektas atsirado, kas ir kada padarė linijos pažeidimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė perdavė atsakovei tinkamai suprojektuotą ir sumontuotą ginčo įrenginį, jo techninę dokumentaciją, apmokė atsakovės darbuotojus dirbti su ginčo linija, t. y. įvykdė savo sutarties dalį. Bylos duomenimis taip pat teismas nustatė, kad ginčo linijos našumas atitinka įrenginio techniniame pase nurodytą našumą; linijoje yra daug mechaninių pažeidimų, todėl dėl šių pažeidimų ir techniniame pase pateiktų įrenginio aptarnavimo reikalavimų nesilaikymo, blogėja įrenginio pavarų ir atskirų įrenginio mazgų kokybė, kuri turi įtaką viso įrenginio patikimumui ir darbo našumui. Teismas sprendė, jog byloje yra įrodyta, kad pagrindinės įrenginio eksploatacijos problemos susijusios su netinkama priežiūra, nesilaikant techniniame pase pateiktų nurodymų, nekvalifikuoto personalo bandymais dėl to atsirandančius gedimus taisyti parankinėmis priemonėmis ir į liniją patenkančių nekokybiškai supresuotų ar pjuvenomis / jų sankaupomis užterštų briketų, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovei neįrodžius, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl jos kaltės atsirado gedimai bei pažeidimai ginčo linijoje, dėl ko ji veikia prastai ir atsakovei turėtų būti kompensuoti patirti nuostoliai, teismas atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, teikimo intensyvumą, užimtumą byloje, specialių žinių reikalingumą, į tai, kad byla sudėtinga, ieškovės atstovės paruošti procesiniai dokumentai yra išsamūs, kruopščiai parengti, reikalaujantys specifinių žinių, taip pat įskaitant ir procesinių dokumentų, papildomų duomenų teismui teikimą, dalyvaujant teismo posėdžiuose, sprendė, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Taip pat ieškovei priteisė 145,20 Eur išlaidas už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 3 146 Eur už ekspertinio vertinimo išvados surašymą, 400 Eur už specialisto A. D. dalyvavimą teismo posėdžiuose ir išvados pristatymą, kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingo dydžio. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 16 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vakarų beržas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-247-767/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti ir sumažinti atsakovės UAB „Vakarų beržas“ 2023 m. vasario 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties MZT2302 pagrindu iš ieškovės UAB „MZ Technologys“ už viso 206 063 Eur kainą įsigytos Briketų pakavimo linijos su paletizavimu kainą 60 984 Eur suma; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 19 771,40 Eur; netenkinus šių reikalavimų, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-247-767/2025 visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 4 dalį, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovei tinkamai suprojektuotą ir sumontuotą ginčo įrenginį. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo linija nebuvo suprojektuota išskirtinai pagal atsakovės poreikius, ginčo linija yra universali konvejerio linija, kuri yra naudojama daugeliui produktų pakuoti. Ginčo įrenginys susideda iš skirtingų komponentų – įvairių konvejerių, pakavimo mašinos su termotuneliu, roboto, roboto griebtuvo, rotacinio vyniotuvo, kt. dalių. Iš ieškovės atsakovei 2024 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku (žr. 2024 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 11) atsiųstų įrenginio ir jo sudedamųjų dalių instrukcijų, matyti, kad įrenginio sudedamosios dalies – pakavimo mašinos su termotuneliu gamintojas yra Kinijos bendrovė Alpha-Pack Enterprise Limited, o modelis yra APT-8040. Minimo modelio pakavimo mašina su termotuneliu yra naudojama įvairios taros – plastinių butelių, skardinių ir panašių objektų – pakavimui. Teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. birželio 11 d., ieškovės vadovas patvirtino, kad tokia linija yra naudojama pakuoti nebiriems produktams. 2025 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovės pasitelktas specialistas A. D. taip pat patvirtino, kad ginčo įrenginys pagamintas iš universalių mazgų ir nėra pritaikytas būtent medžio pjuvenų briketų pakavimui. Faktą, kad ginčo įrenginys nebuvo pritaikytas pakuoti pjuvenų briketus, patvirtina ir tai, jog praėjus vos keliems mėnesiams nuo ginčo įrenginio sumontavimo atsakovės gamybinėse patalpose, pati ieškovė įrenginio konstrukciją savo lėšomis keitė iš aliumininės į tvirtesnę plieninę, kadangi visa konstrukcija neatlaikydavo apkrovų, dėl ko, įrenginiui dirbant, konstrukcijos judėdavo bei drebėdavo. Pastarąją aplinkybę patvirtina tiek ieškovės 2024 m. spalio 29 d. rašytiniai paaiškinimai, tiek pati ieškovė 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu. Civilinėje byloje nustačius, kad briketų drėgnumas yra leistinas, darytina išvada, kad briketų linija veikia netinkamai ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl to, kad ginčo linija nėra pritaikyta pakuoti būtent briketus. Ieškovė patvirtino, kad parduota linija buvo sureguliuota briketų drėgnumui iki 10 proc. Specifinis reikalavimas, kad briketų drėgnumas turi būti iki 10 proc., nebuvo ieškovės nurodytas. Atitinkamai, tuo atveju, jeigu ieškovės parduota ginčo linija buvo pritaikyta mažesniam nei įprastam briketų drėgnumui, ieškovė privalėjo pastarąją aplinkybę atskleisti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, jog įprastas briketų drėgnumas yra 12 proc., atsakovė, įsigydama briketų liniją, tikėjosi, kad perkama linija bus pritaikyta būtent įprasto drėgnumo briketams, t. y. briketams iki 12 proc. drėgnumo. Tuo tarpu, įsigijus briketų liniją, paaiškėjo, kad ji yra pritaikyta briketams iki 10 proc. drėgnumo ir pati ieškovė pripažįsta, kad ji veikia netinkamai būtent dėl to, kad drėgmė viršija 10 proc. Ieškovė neatskleidė šios parduodamos linijos savybės, kuri neatitinka įprastus reikalavimus ir objektyviai blogina perkamo daikto savybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad parduota ginčo linija neatitinka keliamų kokybės tokio pobūdžio linijai reikalavimų.

1.2.       Medžio apdirbimo pramonėje susidaro dulkės, kurios patenka į naudojamos įrangos tarpus. Nors pati ieškovė nurodo, jog ši linija yra skirta pakuoti nebirius produktus, tačiau ieškovė vis tiek pardavė ją atsakovei, aiškiai žinodama, kad ji bus naudojama būtent briketų paketavimui, t. y. sąlygose, kuriose neišvengiamai susidaro ir ant įrenginio kaupiasi medžio dulkės. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ji sąmoningai prisiėmė riziką, jog parduodama linija nebus tinkamai pritaikyta realioms eksploatavimo sąlygoms. Todėl atmestina kaip visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrenginio eksploatacinės problemos yra susijusios su į liniją patenkančiais nekokybiškai supresuotais ar pjuvenomis / jų sankaupomis užterštais briketais. Tokios priemaišos (dulkės, pjuvenos ar smulkios medžio atplaišos) yra neišvengiama briketų gamybos proceso dalis, todėl įranga, skirta tokiems gaminiams pakuoti, privalo būti konstrukciškai pritaikyta veikti būtent tokiomis sąlygomis. Naują reikalavimą įrengti papildomą dulkių nutraukimo sistemą ieškovė nurodė atsakovei praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po to, kai atsakovė pradėjo naudotis ieškovės parduota linija. Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas A. B. 2025 m. birželio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju linijoje net nebuvo numatyta vietų, kur turėtų būti pritvirtinama dulkių nutraukimo sistema.

1.3.       Atmestina kaip visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrenginio techninė dokumentacija buvo atsakovei pateikta ginčo linijos perdavimo metu, nes be tokių dokumentų, pasak teismo, neva yra praktiškai neįmanomas darbas su ginčo linija. Aplinkybę, kad techninis pasas buvo atsakovei pateiktas tik 2024 m. birželio 19 d., t. y., daugiau nei po pusės metų nuo įrenginio sumontavimo atsakovės patalpose, patvirtina pačios ieškovės 2024 m. birželio 19 d. siųstas atsakovei elektroninis laiškas, kuriame ieškovė pažymėjo, jog siunčia atsakovei techninį pasą. Atsakovė pateikė į civilinę bylą techninio paso .PDF formato failo metaduomenis, iš kurių matyti, jog failo sukūrimo data yra 2024 m. birželio 19 d., tai yra ta pati diena, kurią ieškovė atsakovei ir atsiuntė techninį pasą. 2024 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku ieškovė atsiuntė atsakovei būtent .PDF formato failą, o ne .ODT. Antstolės 2025 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas .ODT failas net nėra pateiktas į civilinę bylą. Tokiu būdu aplinkybė, kada buvo sukurtas civilinėje byloje net nesantis .ODT failas neturi visiškai jokios reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vertino pastarąsias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad techninio paso atsakovė negavo 2023 m. lapkričio mėn., kaip teigia ieškovė, kadangi tokių įrodymų tiesiog nėra. Civilinėje byloje nustačius, kad techninis pasas atsakovei buvo perduotas tik 2024 m. birželio 19 d., atmestina pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė esą netinkamai naudojosi ginčo linija. Teismas skundžiamame sprendime lakoniškai nurodė, kad esą techninio paso reikalavimai buvo pažeisti, tačiau kokie būtent reikalavimai, kokiais būtent veiksmais ir, svarbiausia, kokie būtent byloje esantys įrodymai tai patvirtina, teismas nenurodė.

1.4.       Ieškovė privalėjo numatyti pastarąją aplinkybę (pastovią vibraciją linijos darbo metu) bei suprojektuoti ir sumontuoti ginčo įrenginį taip, kad įrenginys būtų atsparus pastoviai vibracijai, nejudėtų, o įrenginio varžtai neatsisukinėtų. Nagrinėjamu atveju, priešingai, ginčo linija buvo nestabili, neatlaikydavo apkrovų ir pastovios vibracijos, o linijos varžtai pastoviai atsisukinėdavo, kas tik patvirtina, jog linija buvo pagaminta ir sumontuota netinkamai. Aplinkybę, jog ginčo linija nėra pritaikyta vibracijai, konstatavo ir teismo ekspertas Z. T., kuriam pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pavesta civilinėje byloje atlikti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai neaptarė ir nepasisakė dėl teismo paskirto eksperto ekspertizės išvados, kurioje ekspertas itin plačiai ir detaliai pasisakė dėl ginčo linijos trūkumų. Teismas iš esmės net nemotyvavo aplinkybių, dėl kurių nevertino eksperto išvados. Skundžiamame sprendime deklaratyviai nurodoma, jog eksperto Z. T. išvada esą yra „neišsami“ ir „nepilnai atsakanti į teismo nutartimi suformuluotus klausimus“, tačiau teismas nenurodė, į kokius konkrečiai klausimus buvo atsakyta nepilnai ir kokios konkrečios priežastys, teismo nuomone, lemia ekspertizės išvados neišsamumą. Tokia abstrakti formuluotė neatitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtinto reikalavimo, jog teismas turi aiškiai nurodyti priežastis, kurios sudaro objektyvų pagrindą teismui abejoti ekspertizės akto pagrįstumu ar akte nurodytomis išvadomis.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad laikotarpiu nuo įrangos sumontavimo (2023 m. lapkričio mėn.) iki 2024 m. birželio pabaigos ieškovė nuolat nemokamai atvykdavo pas atsakovę ir nemokamai šalindavo sumontuotos linijos trūkumus.

1.6.       Visiškai atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, jog defektavimo aktas yra sudarytas pažeidžiant ginčo pirkimo–pardavimo sutarties 2.3. punktą, pagal kurį defektavimo aktą turi pasirašyti abi šalys. Ieškovei buvo žinomas defektavimo akto turinys ir net gi savo 2024 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku ieškovė patvirtino, kad defektavimo aktas buvo surašytas abiejų šalių. Pastarosios aplinkybės papildomai patvirtina skundžiamo sprendimo ydingumą, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pati ieškovė pripažino parduotos linijos trūkumų faktą bei šiuos trūkumus šalino. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog apie linijos trūkumus atsakovė informuodavo ieškovę nuolatos. Ieškovė neneigė atsakovės el. laiškuose nurodomų aplinkybių. Ieškovė neneigė nė vieno iš atsakovės el. laiškuose nurodytų faktų ir nepareiškė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl juose įvardytų trūkumų ar jų apimties. Tokiu būdu ieškovė faktiškai pripažino tiek pačių trūkumų egzistavimą, tiek ir tai, kad jie nebuvo pašalinti, nepaisant pakartotinių atsakovės raginimų. Ieškovės vadovas 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad per laikotarpį nuo ginčo įrenginio sumontavimo pas atsakovę (2023 m. lapkričio 15 d.) iki 2024 m. birželio mėnesio pabaigos ieškovės vadovas pas atsakovę buvo nuvykęs bemaž 30 kartų, kas sudaro maždaug po vieną nuvažiavimą pas atsakovę kas savaitę aiškintis įrenginio trūkumus ir juos šalinti. Ieškovės elgesys laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio iki 2024 m. birželio mėn. akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė aiškiai suprato, jog linijos trūkumai atsirado dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Ieškovė nuolat pati ėmėsi trūkumų šalinimo darbų, užsakydavo ir montuodavo papildomas detales, pripažindavo atsakovės laiškuose nurodytas problemas bei jų mastą, ir nė karto jų nepaneigė raštu.

1.7.       Atmestina kaip visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo linija veikia netinkamai dėl neva mechaninių pažeidimų ar su ieškove nesuderintų darbų atlikimo. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad linija veikia netinkamai neva dėl mechaninių pažeidimų, kai vienas iš atsakovės darbuotojų pažeidė šią liniją su autokrautuvu. Pastarasis įvykis įvyko 2024 m. vasario ar kovo mėnesį. Tačiau, dar neįvykus šiam įvykiui, atsakovė savo 2024 m. sausio 30 d. defektavimo akte nurodė, kad įrenginio konvejerio rėmo konstrukcija turėtų būti keičiama į tvirtesnę, kadangi iš pradžių sumontuota konstrukcija buvo itin netvirta ir neatlaikydavo apkrovų, dėl ko galėjo bet kada sulūžti. Aplinkybę dėl netvirtos konstrukcijos patvirtino ir liudytojas D. S. teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. pažymėjo, kad pastarasis įvykis neturėjo jokios įtakos linijos veikimui. Liudytojas pažymėjo, kad konvejerio tinklas susidėvėjo visai kitoje vietoje nei įvyko įvykis su autokrautuvu. Ieškovės pasitelktas specialių žinių turintis asmuo A. D. 2025 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad nenustatė priežastinio ryšio tarp šio įvykio ir linijos netinkamo veikimo.

1.8.       Atmestina kaip visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo linijos našumas neva atitinka techninį pasą. Įrenginys dažnai užstringa arba sugenda net po keletą kartų per pamainą, o jo veikimo trukdžių priežasčių pašalinimui atsakovės darbuotojai sugaišta nemažą laiko tarpą. Būtent dėl šios priežasties, t. y., dėl dažno įrenginio užstrigimo ir poreikio šalinti trukdžių atsiradimo priežastis, įrenginys ir nepasiekia tokio našumo, kurį pasiektų dirbdamas be trukdžių (nepertraukiamai).

1.9.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytam daiktui taikomą garantiją reglamentuojančias CK normas. Teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog praėjus Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3. punkte numatytam 30 dienų garantijos terminui atsakovė kaip pirkėjas nebegali pareikšti pardavėjui (ieškovei) apie įsigytos ginčo linijos trūkumus. Atsakovė apie ginčo linijos trūkumus informavo ieškovę nepraėjus Pirkimo–pardavimo sutartyje numatytam 30 dienų terminui. Tačiau, net jeigu ir būtų laikoma, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie ginčo linijos trūkumus per sutartyje numatytą 30 dienų terminą, nagrinėjamu atveju atsakovė vis tiek turi teisę pareikšti ieškovei apie ginčo linijos trūkumus. Pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintas 30 dienų terminas yra sutartinė garantija, kurios galiojimo metu pirkėjui pareiškus apie daikto trūkumus, būtent pardavėjas turi įrodyti, jog trūkumai atsirado ne dėl pardavėjo kaltės. Tačiau, remiantis CK 6.338 straipsnio 5 dalimi, jeigu sutartinės garantijos terminas nesiekia dvejų metų, o trūkumai nustatomi nepraėjus dvejiems metams nuo daikto įsigijimo, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas. Konstatuotina, jog Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas 30 dienų terminas yra aktualus ne sprendžiant, ar apskritai atsakovė (pirkėjas) turėjo teisę pareikšti ieškovei (pardavėjui) apie įsigytos ginčo linijos trūkumus, tačiau tik paskirstant tarp šalių ginčo linijos trūkumų atsiradimo priežasčių įrodinėjimo naštą. Civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ginčo linija veikia netinkamai (pastoviai stringa ir genda) būtent dėl ieškovės kaltės – nepritaikymo atsakovei reikalingai paskirčiai – pjuvenų briketų pakavimui, dėl ko ginčo linija buvo netinkamai suprojektuota, pagaminta ir sumontuota.

Atsiliepime į atsakovės UAB „Vakarų beržas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „MZ Technologys“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.10.       Aplinkybes, kad ginčo linija buvo pagaminta briketų pakavimui ir dirbo pagal paskirtį, patvirtina tai, kad su ginčo linija atsakovė pakavo savo produkciją, nuo linijos paleidimo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. su ginčo linija supakavo 18 413 palečių, uždirbo ne mažiau kaip 4 milijonus Eur pajamų (1 paletės kaina – apie 250 Eur). Priėmus tinkamai sumontuotą liniją, atsakovei kilo pareiga sumokėti likusią kainos dalį – 41 212,60 Eur (šalių pasirašytos Sutarties 3.2.3 p.). Priėmusi ginčo liniją ir nuo 2023 m. lapkričio 17 d. pradėjusi linijos eksploataciją, atsakovė nei per šalių nustatytą sutartyje 30 dienų terminą, nei vėliau niekada nereiškė ieškovei pretenzijų, kad linija būtų nepritaikyta briketų pakavimui, taip pat nereiškė jokių kitų pretenzijų dėl linijos kokybės. Šiuo metu linija yra veikianti ir atlieka briketų pakavimo funkciją.

1.11.       Pakavimo mašina su termotuneliu yra universali ir gali būti pritaikoma įvairių produktų, įskaitant ir briketų, pakavimui (pvz., maisto produktai, prekės (žaliavos), mašinos ir įranga, alkoholis, žaislai, cheminės medžiagos, dovanos ir menas, medicinos gaminiai). Ieškovės byloje pateiktas roboto gamintojo UAB „ABB“ raštas patvirtina, kita sudėtinė linijos dalis - robotas IRB460-110/2,4 yra universalus pramoninis robotas, kuris yra plačiai naudojamas įvairiems paletavimo procesams, įskaitant ir briketų paletavimą (pateiktas prie ieškovės 2025 m. gegužės 30 d. prašymo DOK-33373). Visos įrenginio kompleksinės dalys buvo pritaikytos ir leidžia įrenginį naudoti būtent tam tikslui, kuriam įsigijo atsakovė – briketų pakavimui ir paletavimui. 

1.12.       Apeliantė neteisingai interpretuoja tiek ieškovės vadovo, tiek ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininko doc. dr. A. D., kuris kartu su doc. dr. E. Š. teikė Ekspertinio vertinimo išvadą byloje, teiginius dėl ginčo linijos pritaikymo būtent medžio pjuvenų briketų pakavimui. Tiek ieškovės vadovas, tiek ir specialistas A. D. patvirtino, kad linijos sudėtinės dalys gali būti naudojamos, projektuojant įrenginius, skirtus pakuoti bet ką, tai nėra išimtinai briketų pakavimui sukurti įrengimai.

1.13.       Byloje buvo pateiktos net 3 specialistų išvados, tačiau nei vienas specialistas ir ekspertas nenurodė, kad ieškovės sumontuota linija būtų netinkama briketų pakavimui ir paletavimui. Priešingai, A. D. ir E. Š. 2025 m. kovo 4 d. Ekspertinio vertinimo išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovės atsakovei perduota briketų pakavimo linija atitinka sutartį, sutarties priedą bei Techninį pasą. Apeliantė taip pat nurodo, kad sutartyje buvo nurodytas tikslas, kuriam buvo įsigyjama linija. Todėl specialistams pateikus išvadą, kad linija atitinka sutartį ir sutarties priedą bei Techninį pasą, konstatuotina, kad atsakovei buvo perduotas tinkamas pagal paskirtį naudotis skirtas įrenginys.

1.14.       Apeliacinio skundo teiginiai, kad neva linijos konstrukcija buvo keičiama dėl jos netvirtumo, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka byloje surinktų įrodymų, nes konstrukcija buvo keičiama dėl atsakovės darbuotojų padaryto linijos sužalojimo, įvažiuojant į ją su autokrautuvu, dėl ko taip pat atsakovė įrengė apsauginį bortą. Tai, jog konstrukcijos pakeitimo darbus ieškovė atliko nemokamai, nereiškia pripažinimo, kad tos konstrukcijos buvo per silpnos. Kaip nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo metu, ieškovei buvo pažadėta, kad pakeitus konstrukciją, jai bus sumokėta likusi linijos kaina.

1.15.       Ieškovė ginčo briketų pakavimo liniją sumontavo pagal atsakovės nurodytus poreikius – RUF tipo briketų pakavimui, atsižvelgiant į jų matmenis, todėl linijos apkrova buvo tinkamai įvertinta.

1.16.       Atsakovės teiginiai, kad jos parduodamų briketų drėgmės procentas atitinka kitų tiekėjų briketų drėgnumą, neatitinka tikrovės. Be to, atsakovės nurodomi duomenys nepatvirtina, kad briketų pakavimo metu jų drėgnumas buvo 11,4 proc., nes dėl to, kad briketai dėl drėgnumo buvo didesnės apimties, teko koreguoti įrenginio parametrus, apie ką nurodyta ieškovės 2024 m. kovo 20 d. rašte.

1.17.       Dulkių problema buvo įvertinta, nes bendrovė „MZ Technologys“ bendrovei „Kaimelis LT“ siūlė įsigyti briketų pakavimo liniją su dulkių nutraukimo sistema (žr. 2023 m. vasario 3 d. UAB „MZ Technologys“ komercinį pasiūlymą, pateiktą prie ieškovės 2024 m. gruodžio 9 d. atsiliepimo į priešieškinį DOK-71742). Tačiau užsakovas atsisakė įsigyti dulkių nutraukimo sistemą. Byloje nėra ginčo, kad visas UAB „Kaimelis LT“ teises ir pareigas dėl Briketų pakavimo linijos perėmė UAB „Vakarų beržas“. Todėl UAB „Vakarų beržas“ teiginiai, kad neva jai nebuvo pasiūlyta įsigyti dulkių nutraukimo sistemą, ar kad apie galimybę įrengti dulkių nutraukimo sistemą ji sužinojo tik iš ieškovės rašto 2024 m. kovo 20 d., yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Be to, kita atsakovės briketų pakavimo linija (įsigyta iš UAB „UMP Technika“) taip pat buvo įsigyta be dulkių nutraukimo sistemos. Kadangi dulkių nutraukimo sistema minėtai linijai buvo būtina, UAB „MZ Technologys“ 2022 m. lapkritį įrengė dulkių nutraukimo sistemą UAB „UMP Technika“ pagamintai linijai. Tiek Techninis pasas, tiek ir ieškovės 2024 m. kovo 20 d. raštas, tiek ir teisės aktai reikalauja dirbant su įrenginiu vykdyti tinkamą techninę priežiūrą, valyti įrangą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdė tinkamos įrenginio priežiūros. Užsakovui nusprendus neįsigyti dulkių nutraukimo sistemos, linija ir buvo projektuojama, atsižvelgiant į šį užsakovo pageidavimą. Todėl atsakovės teiginiai, kad linija neva nepritaikyta dulkių nutraukimo sistemai, yra nepagrįsti, nes pati atsakovė atsisakė tokios sistemos įsigijimo. Atsakovės savarankiškai atlikti, su gamintoju nederinti pakeitimai buvo atlikti be pakankamų techninių žinių, dėl ko ir nebuvo pasiektas norimas rezultatas. Bet kokiu atveju, aplinkybė, kad atsakovė modifikavo liniją be ieškovės žinios ir sutikimo, reiškia, jog už tokių pakeitimų pasekmes atsakovė atsako pati, ir tai negali būti vertinama kaip ieškovės atsakomybė.

1.18.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime rėmėsi specialistų A. D. ir E. Š. Ekspertinio vertinimo išvada ir nustatė, kad pagrindinės įrenginio eksploatacijos problemos susijusios su netinkama priežiūra, nesilaikant techniniame pase pateiktų nurodymų, nekvalifikuoto personalo bandymais dėl to atsirandančius gedimus taisyti parankinėmis priemonėmis ir į liniją patenkančių nekokybiškai supresuotų ar pjuvenomis / jų sankaupomis užterštų briketų. Specialistai savo Ekspertinio vertinimo išvadoje taip pat nurodė, kad palaikomas tinkamas įrangos švaros lygis užtikrina, kad įrenginio pavarose ir kituose elementuose susikaupę nešvarumai nedidina linijos mazgų apkrovos dėl išaugusių trinties jėgų, nesukelia jų intensyvaus mechaninio dilimo ir neįtakoja konvejerio bei pneumatinių cilindrų greičio. Specialistai taip pat konstatavo, kad linija darbo metu buvo užteršta.

1.19.       Įrenginio techninė dokumentacija buvo parengta dar iki ginčo linijos sumontavimo ir perduota atsakovei 2023 m. lapkričio mėn., todėl atsakovės teiginiai, jog dokumentacija nebuvo perduota arba buvo perduota tik 2024 m. birželio mėn., yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams bei pačios atsakovės elgesiui, kuris aiškiai rodo, kad linija buvo eksploatuojama su turima technine dokumentacija. Atsikertant į apeliantės teiginius, kad neva prie antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nebuvo pateiktas techninis pasas „ODT“ formatu, pažymėtina, jog prie protokolo buvo pridėta šio dokumento atspausdinta kopija. Be to, paties „ODT“ formato failo sukūrimo aplinkybės yra užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių klausimų dėl to, kad „ODT“ failas nebūtų pateiktas.

1.20.       Ieškovė įvertino vibracijos įtaką ginčo linijai, tačiau atsakovė nesilaikė Techniniame pase nurodytų reikalavimų, todėl už kilusius ginčo linijos gedimus negali būti atsakinga ieškovė. Techniniame pase atsakovei buvo nurodyti kasdieninio aptarnavimo reikalavimai – „patikrinti ar nėra atsilaisvinusių dėl vibracijos ir kito poveikio vietų. Jei tokie mazgai randami, sutvarkoma. Kitai pamainai linija perduodama švari, tvarkinga.“. Taigi, ieškovė įvertino vibracijos poveikį, dėl ko buvo reikalinga kasdieninė linijos priežiūra, kas nebuvo daroma. Be to, ir 2024 m. kovo 20 d. rašte ieškovė buvo išdėsčiusi, kad atsilaisvinusių varžtų problema kyla dėl dulkių sankaupų, dėl per drėgnos žaliavos ir netinkamos linijos eksploatacijos.

1.21.       Ieškovė laikėsi pozicijos, kad visi defektai, linijos strigimai yra sąlygoti netinkamos linijos eksploatacijos, netinkamos briketų kokybės, mechaninių linijos pažeidimų. Todėl apeliantės teiginiai, kad neva 2024 m. kovo 20 d. rašte ar 2024 m. kovo 20 d. el. laiške ieškovė pripažino linijos trūkumus, neatitinka tikrovės.

1.22.       Byloje surinktų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad ginčo linijoje, ją perdavus eksploatuoti atsakovei, buvo padaryti su gamintoju nesuderinti pakeitimai, taip pat linija buvo sužalota atsakovės darbuotojų. Kadangi linijos strigimai galėjo kilti dėl šių atsakovės veiksmų, už tokius defektus ieškovė atsakyti negali, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei likusią kainos dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

1.23.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovė per šalių sutartyje nustatytą 30 dienų terminą nepateikė jokių pretenzijų dėl tariamų parduoto daikto trūkumų, ir teisingai sprendė, jog tai patvirtina ginčo linijos kokybę jos perdavimo momentu. Ieškovė negali būti atsakinga už vėliau atsakovės netinkamą įrenginio eksploataciją, priežiūros stokos ar savavališkai atliktų pakeitimų sukeltus gedimus, kurie nėra susiję su parduoto įrenginio kokybe jo perdavimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo priteista 41 212,60 Eur likusi kaina už parduotą daiktą bei palūkanos ir atmestas reikalavimas sumažinti parduodamo produkto kainą 60 984 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Tarp pardavėjo UAB „MZ Technologys“ ir pirkėjo UAB „Vakarų beržas“ 2023 m. vasario 6 d. buvo sudaryta Briketų linijos su paletizavimu pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties 1.3 p. šalys susitarė, kad į prekių kainą yra įtrauktos šios išlaidos: montavimas, paleidimas ir testavimas pirkėjo nurodytu adresu. Pirkėjo darbuotojų apmokymas – ne daugiau 16 darbo valandų. Sutarties 2.3 p. šalys susitarė, kad prekių kiekį, nomenklatūrą ir kokybę pirkėjas patikrina priimdamas prekes. Visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes. Pretenzijas dėl prekių paslėptų trūkumų pirkėjas gali pareikšti raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo. Aktą dėl prekių defektų ar trūkumų turi pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo atstovas. Pardavėjui negavus pretenzijų dėl prekių kokybės per 30 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo, laikoma, kad prekės yra kokybiškos ir neturi kitų trūkumų ar defektų. Sutarties 2.5 p. šalys susitarė, kad pardavėjas nėra atsakingas už prekių kokybės pablogėjimą, jei pirkėjas ar asmenys, kuriems tokios prekės paprastai naudojamos, nesilaikė instrukcijose nurodytų reikalavimų, pažeidė prekių transportavimo, laikymo, naudojimo ir/ar sandėliavimo taisykles, taip pat, jeigu matomi prekių įpakavimo ar kiti išoriniai defektai, raštu neaptarti prekių pardavimo metu ar prekių kokybės pablogėjimas yra sukeltas pirkėjo ar kitų asmenų, kuriems pirkėjas pardavė prekes, veiksmų. Sutarties 3.2.3 p. šalys susitarė, kad paskutinė 20 proc. dalis prekės kainos (41 212,60 Eur) bus sumokėta po sumontavimo pas užsakovą, suderinus ir apmokius darbuotojus (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 12-15).

UAB „Vakarų beržas“ 2024 m. sausio 31 d. surašė 2023 m. lapkričio 13 d. sumontuotos briketų pakavimo linijos neatitikties defektavimo aktą, kuriame nurodė trūkumus: 1. Tefloninės juostos termo tunelyje keitimas į naują dėl netinkamo pritvirtinimo ir susidėvėjimo; 2. Papildomai integruoti paletės aukščio daviklį; 3. Pakuotės nuleidimo konvejerio rėmo konstrukcijos keitimas į tvirtesnį; 4. Konvejerio roboto paėmimo vietoje sulaužytų, dėl neapskaičiuoto roboto atstumų linijos detalių; 5. Roboto rankos paėmimo pirštų nulūžinėjimai dėl nepaskaičiuotų tinkamų apkrovų; 6. Pakavimo mašinos daviklių ir nustūmimo cilindro varžtų suvaržymas; 7. Briketų linijos takelio koregavimas; 8. Briketų prilaikymo cilindrų pakeitimas į didesnės eigos; 10. Pagrindinio briketų nukritimo ir nustūmimo mazgo cilindrų strigimas ir užsikišimas. Be to, nurodyta, kad UAB „MZ Technologys“ dėl techninių trukdžių buvo informuota 2024 m. sausio 2 d. Yra susidarę papildomi kaštai nepasiekus našumo dėl linijos strigimo, todėl yra priversti samdyti papildomą žmogų linijoje, kurio kaštai yra 2500 Eur/mėn. Aktas pasirašytas vienašališkai UAB „Vakarų beržas“ (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 23).

UAB „MZ Technologys“ Briketų pakavimo linijos UAB „Vakarų beržas“ parengė gedimų, įrengimų priežiūros analizės, priežastis ir sprendimo variantus, ir išvadose nurodė: 1. Kad briketų presavimo ir pakavimo linijos veiktų nepriekaištingai, reikia įdiegti įrengimų priežiūros reglamentus, - pamainos eigoje, kas savaitinį ir kas mėnesinį; 2. Linijos operatorius apmokyti įrengimų priežiūros ir gamybos technologijų, pagal numatytą darbo vietos darbuotojų kvalifikaciją; 3. Kadangi įrengimai pakankamai sudėtingi, reikalaujantys ne tik mechanikos, energetikos, bet ir elektronikos žinių ir kvalifikacijos, šią įrangą turi sistemingai aptarnauti turintys šias kvalifikacijas darbuotojai (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 24-25).

UAB „MZ Technologys“ PVM sąskaitą faktūrą Serija MZT23 Nr. 0028 pirkėjui UAB „Vakarų beržas“ išrašė 2024 m. liepos 8 d. apmokėjimui iki 2024 m. liepos 12 d. (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 26).

UAB „MZ Technologys“ 2024 m. birželio 19 d. el. laiške UAB „Vakarų beržas“ nurodė, kad siunčia įrengimų instrukcijas, 2024 m. liepos 2 d. el. laiške, be kita ko, nurodė, kad pakartotinai teikia techninį pasą (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 45, 77).

Briketų linijos su paletizavimu techniniame pase (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 101-157), be kita ko, skyriuje Nr. 3, „Veikimas“ nurodyta, kad linijos našumas – iki 2 pal/h, briketų matmenys 65x155x90 mm, galimas briketo pailgėjimas iki 110 mm. Be to, skyriuje Nr. 4 „Kasdienis aptarnavimas“ nurodyta, kad po darbo pamainos reikia nuvalyti paviršius, kurie užsiteršė darbo metu. Taip pat iš pakavimo mašinos išimti visus briketus. Patikrinti ar nėra atsilaisvinusių dėl vibracijos ir kito poveikio vietų. Jei tokie mazgai randami, sutvarkoma. Kitai pamainai linija perduodama švari, tvarkinga. Skyriuje Nr. 9 „Aptarnavimas“ nurodyta, kad po darbo dienos reikia peržiūrėti visus mazgus ir patikrinti ar nėra kas nors atsisukę, įkritę. Tai pamačius reikia suvaržyti arba pakeisti sugadintą detalę. Įrenginio valdymo ir priežiūros instrukcijos. IRB 460 robotas 5.1 p. „Garantiniai įsipareigojimai“ nurodyta, kad „Visi garantiniai įsipareigojimai yra nurodyti prekių pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri yra sudaryta tarp pardavėjo ir pirkėjo (kliento). PERSPĖJIMAS!!! Visi garantiniai įsipareigojimai nutraukiami tarp pirkėjo ir pardavėjo tuo atveju, jei pirkėjas savavališkai imasi roboto sistemos remonto darbų, dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, kuris yra numatytas pirkimo–pardavimo sutartyje“.

2023 m. lapkričio 17 d. socialiniame tinkle „Facebook“ B.B briketai paskelbė tokią žinutę “!!!Valio!!! paleista nauja gamybos linija, kuri spaudžia mūsų gaminamus beržo briketus su RUF ženklu. Tad jau turime Jums pasiūlyti beržo briketų už 255 Eur su nemokamu pristatymu į Jūsų kiemą. Užsakymus priimame telefonu....“ (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 47-48).

UAB „MZ Technologys“ 2023 m. lapkričio 19 d. el. laiške UAB „Vakarų beržas“ nurodė, kad „penktadienį padaryti pakeitimai valdyme. Reikia įvesti užspaudimo cilindrų vėlavimo laiką. Tai reikia padaryti prieš paleidžiant liniją. Pridedu foto.“ (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 64).

Tarp šalių 2024 m. vasario mėn. vyko susirašinėjimas el. laiškais dėl linijos gedimų pašalinimo (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 65-78).

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas J. U. pagal UAB „Vakarų beržas“ užsakymą pateikė Kilnojamojo turto – briketų pakavimo linija su paletizavimu būklės ir vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. 392, kurioje 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė tokias išvadas: 1. Dar neįvestas į eksploataciją įrenginys veikia netinkamai ir nuolatos genda arba stringa, dėl jo būklės rodiklio vertinimo „patenkinamas“, t. y. toks įrenginys ar jo elementai, kurie naudojami tam tikrais atvejais žemiau jų nurodytų techninių sąlygų lygio ir kuriuos numatomoje ateityje reikės remontuoti ir pakeisti kai kuriuos jų elementus, kad būtų padidintas jų naudojimo lygis iki ar beveik iki pradinio/projektuoto techninio lygio. Atkuriamoji vertė, esamoje darbo vietoje, tyrimo 2024 m. rugpjūčio 13 d. yra 85 900 Eur be PVM; 2. Dar neįvesto į eksploataciją įrenginio trūkumų, sąlygojančio jo netinkamą veikimą, pašalinimo atkūrimo kaštai, tyrimo 2024 m. rugpjūčio 13 d. datai, pagal turimus pirkimo–pardavimo sutarties MZT2302 ir apžiūros duomenis yra 33 600 be PVM (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 79-100).

Jurgėnų kuro bazės ir lentpjūvės interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad pagrindinė briketų žaliava yra beržinės pjuvenos, kurios džiovinamos iki 8 proc. +/- 2 proc. drėgnumo. UAB Jurlota interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai gaminami iš medienos pjuvenų, kurios išdžiovinamos iki 6-10 proc. drėgnumo.  Brigs.LT interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra 6-8 proc. drėgnumo.  Vaimanta interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra mažiau nei 7 proc. drėgnumo. Moki veži interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra mažiau nei 6,4 proc. drėgnumo (e. bylos apyrašas, 2 t., b. l. 172, t. 3, b. l. 153-155). KMEC Engineering interneto puslapyje, be kita ko, pateikiama informacija, jog „medienos briketų mašina pagaminami aukščiausios kokybės briketai, kai medžiagos drėgmės kiekis yra 6-14 proc. (e. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 6-7).

UAB „Laturas“ kilnojamojo turto teismo ekspertas Z. T., vykdydamas teismo nutartį, atliko Kilnojamojo turto Briketų pakavimo linijos su paletizavimu teismo ekspertizę ir pateikė ataskaitą Nr. 25-005/T, kurioje, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, nurodė: 1. Briketų pakavimo su paletizavimo linija neatitinka sutarties priedo 15 punkto (pilnas sistemos sumontavimas, įrenginių suderinimas). Įrenginiai nesuderinti. Techninių parametrų nustatyti neįmanoma, nes įranga dirba su strigimais; 2. Apžiūros metu nustatyti linijos trūkumai nuo linijos sumontavimo pradžios, priimti neteisingi linijos projektavimo sprendimai. Apžiūros dienai nustatyta, kad linija eksploatuojama tinkamai. Analizuojant pateiktą medžiagą nustatyta, kad mechaniškai buvo pažeista pakavimo linija. Apžiūros dienai 2025 m. vasario 10 d. matosi, kad mechaninis pažeidimas pašalintas, įrengtas apsauginis bortas; 3. Įrenginio trūkumų pašalinimo kaina eksperto nuomone 50 400 Eur. (e. bylos apyrašas, 2 t., b. l. 35-61).

Briketų pakavimo ir paletavimo linijos ekspertizės pagal 2024 m. lapkričio 8 d. sutartį tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir UAB „MZ Technologys“ 2025 m. kovo 4 d. Ekspertinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad: 1. Išanalizavus nurodytus įrangos atskirų celių/dalių pavadinimus, pateiktą vaizdinę medžiagą bei apžiūros vietoje rezultatus galima teigti, kad sumontuota briketų pakavimo su paletavimu linija atitinka sutartį bei sutarties priedą ir renginio techninį pasą; 2. Sumontuotos briketų pakavimo ir paletavimo linijos našumas atitinka linijos našumą nurodytą įrenginio techniniame pase; 3. Briketų pakavimo ir paletavimo linijos našumą lemia daug tarpusavyje susijusių veiksnių, pagrindiniai yra: linijos projektinis pajėgumas, žaliavų kokybė, operatorių kvalifikacija, įrenginio priežiūra ir aptarnavimas bei aplinkos veiksniai; 4. Apžiūros vietoje metu nustatyta, kad 2025 metų vasario 10 d. 11:30-12:05 linija veikė, nepaisant jos blogos techninės būklės; 5. Linijos techninė būklė yra arti kritinės, linija neturėtų būti eksploatuojama. Pagrindinės įrenginio eksploatacijos problemos susijusios su netinkama priežiūra, nesilaikant techniniame pase pateiktų nurodymų dėl kasdieninio aptarnavimo, nekvalifikuoto personalo bandymų dėl to atsirandančius gedimus taisyti parankinėmis priemonėmis ir į liniją patenkančių nekokybiškai supresuotų ar pjuvenomis/jų sankaupomis užterštų briketų; 6. Linijoje yra pastebėta daug mechaninių pažeidimų, atskirai vertinant nei vienas iš jų nėra kritinis (linija dalinai veikia), tačiau dėl šių pažeidimų ir techniniame pase pateiktų sanitarinių aplinkos reikalavimų, kasdieninių aptarnavimo, įrenginio būklės stebėjimo eksploatavimo metu, įrenginio valymo ir aptarnavimo reikalavimų nesilaikymo, susidaro kritinis defektų kiekis, blogėja įrenginio pavarų ir atskirų įrenginio mazgų kokybė, kuri turi įtaką viso įrenginio patikimumui ir darbo našumui; 7. Tikėtina, kad pastačius apskaičiuotą ir suprojektuotą dulkių nutraukimo sistemą su filtru ant įrenginio žymiai sumažės dulkių ir pjuvenų bei pagerės įrenginio patikimumas, kokybė ir našumas, tačiau tai ženkliai nepakeis įrenginio eksploatavimo ir priežiūros reikalavimų (e. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 62-76).

Antstolės V. Š. 2025 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad UAB „MZ Technologys“ direktoriaus pateiktame kompiuteryje failas pavadinimu „Tech_pasas_briketai.odt“ sukurtas 2023 m. rugsėjo 3 d. 16 val. 47 min. (e. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 161).

Dėl ginčo esmės

Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės parduota ir sumontuota Briketų pakavimo linija su paletizavimu yra atitinkanti tarp šalių sudarytą sutartį ir yra kokybiška, t. y. ar pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo likusios nesumokėtos prekės kainos sumokėjimo, ar, jei prekė yra neatitinkanti sutarties ir nekokybiška, pirkėjas turi teisę prašyti mažinti prekės kainą.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog prekė yra nekokybiška, todėl priteisė iš atsakovės likusią nesumokėtą prekės kainą.

Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai taikė civilines materialinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, visų pirma sprendžia dėl linijos atitikimo sudarytai sutarčiai ir jos kokybės. Tik nustatęs, jog prekė yra kokybiška, teismas gali spręsti dėl likusios nesumokėtos kainos priteisimo.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.327 straipsnio 2–3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Tarp šalių sudaryta Briketų pakavimo linijos su paletizavimu pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, į sutarties apimtį patenka ir pardavėjo pareiga sumontuoti, paleisti, ir testuoti liniją pirkėjo nurodytu adresu, o taip pat apmokyti pirkėjo darbuotojus. Vadovaujantis sutarties 2.2 p. pardavėjas turėjo užtikrinti, kad prekės būtų naujos ir atitiktų sutartyje numatytus techninius reikalavimus. Techniniai reikalavimai yra nustatyti sutarties priede Nr. 1 „Briketų pakavimo linijos su paletizavimu detalizacija“ bei techniniame pase (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 19, 101-157).

Tarp šalių kilo ginčas, ar linija yra skirta RUF briketų pakavimui ir paletizavimui, t. y. ar ji tinkama naudoti pagal specialią paskirtį. Apeliantas, vadovaudamasis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tuo pačiu apeliantas teigia, kad linijos sudedamosios dalies – pakavimo mašinos su termotuneliu – gamintojas yra Kinijos bendrovė Alpha-Pack Enterprise Limited, o modelis yra APT-8040, o iš internetinėje platformoje www.youtube.com patalpintų vaizdo įrašų matyti, kad pakavimo mašina su termotuneliu yra naudojama įvairios taros – plastinių butelių, skardinių ir panašių objektų – pakavimui. Be to, apeliantas, remiasi ieškovės atstovo bei eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, kur jie teigė, jog linija yra pritaikyti pakuoti bet kokius produktus, nepritaikyta pakuoti vien briketus. Todėl apeliantas teigia, jog linijai esant nepritaikytai pakuoti vien briketus, ji neatitinka CK 6.333 straipsnio 4 dalyje keliamo reikalavimo ją naudoti tam, kam ji paprastai naudojama. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, linija nuo jos sumontavimo ir perdavimo atsakovei momento 2023 m. lapkričio 15 d. veikia ir yra naudojama pagal paskirtį – pakuoja briketus su paletizavimu. Todėl vien tai, kad linija yra universali, sukurta pakuoti įvairius nebirius produktus ir yra pritaikyta briketų pakavimui, t. y. nėra sukurta vien briketų pakavimui, nėra pagrindas spręsti, jog ji netinkama briketų pakavimui ir neatlieka savo funkcijos. Todėl spręstina, kad prekė atitinka tarp šalių sudarytos sutarties reikalavimus.

Kaip jau minėta, prekė turi atitikti kokybės reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teigdamas, kad linija yra nekokybiška, tai įrodyti turėjo pirkėjas.

Atsakovė aplinkybes, kad prekė yra nekokybiška, įrodinėjo specialisto J. U. konsultacine išvada, o taip pat teismo paskirto eksperto Z. T. pateiktos Kilnojamojo turto Briketų pakavimo linijos su paletizavimu ekspertizės ataskaita. Tuo tarpu ieškovė aplinkybes, kad linija dirba netinkamai dėl neteisingos eksploatacijos ir modifikavimo, įrodinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2025 m. kovo 4 d. Ekspertinio vertinimo išvada.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovės į bylą pateikta Briketų pakavimo ir paletavimo linijos ekspertizė pagal 2024 m. lapkričio 8 d. sutartį tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir UAB „MZ Technologys“ 2025 m. kovo 4 d. yra tinkamas įrodymas byloje, nes šis įrodymas išsamus, atsako į daugumą byloje kylančių klausimų dėl ginčo įrenginio būklės, pažeidimų, defektų, jų kilmės, kas yra itin svarbu teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, išvadoje atsakoma į keletą klausimų, kurie iš esmės atitinka bylos faktines aplinkybes, bei kai kuriais klausimais pateiktus šalių įrodymus, liudytojų paaiškinimus, todėl šiuo įrodymu rėmėsi. Tuo tarpu, įvertinęs, kad specialisto J. U., turinčio nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją, Nekilnojamojo turto - Briketų pakavimo linija su paletizavimu būklės ir vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 392 neišsami, joje daugiau deklaratyviai paaiškinama šių trūkumų kilmė, ja nesivadovavo kaip neišsamia ir nesuteikiančia pakankamai specialių žinių byloje kilusiam ginčui spręsti. Be to, įvertinęs teismo paskirto eksperto Z. T. pateiktos Kilnojamojo turto Briketų pakavimo linijos su paletizavimu ekspertizės ataskaitą Nr. 25-005/T, pažymėjo, kad ekspertas, atsakydamas į teismo nutartyje pateiktus klausimus, taikė tik turto vertės nustatymo (išlaidų) metodą ir būklės tyrimo metodą, neatliko tyrimo, kuris padėtų išsiaiškinti, kas būtent sąlygojo tam tikrus ginčo linijos trūkumus, todėl vertino šią eksperto išvadą kaip neišsamią, nepilnai atsakančią į teismo nutartimi suformuluotus klausimus ekspertizei ir ja nesivadovavo.

Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas).

Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

CPK 218 straipsnyje įtvirtinta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės akto vertinimo nurodoma, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog atsakydamas į teismo nutartyje pateiktus klausimus ekspertas taikė tik turto vertės nustatymo (išlaidų) metodą ir būklės tyrimo metodą, neatliko tyrimo, kuris padėtų išsiaiškinti, kas būtent sąlygojo tam tikrus ginčo linijos trūkumus. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino šią eksperto išvadą kaip neišsamią, nepilnai atsakančią į teismo nutartimi suformuluotus klausimus, todėl nesivadovavo ekspertize kaip įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ekspertizės išvados, kaip įrodymo, atmetimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neanalizavo teismo ekspertizės išvadų, nevertino šių išvadų pagrįstumo individualiai, neanalizavo išvadų prieštaringumo kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu, o tiesiog teismo ekspertizės aktą, kaip įrodymą, atmetė visa apimtimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertizės akto išvados turi būti lyginamos su kitais byloje esančiais duomenimis, įvertinta byloje esančių įrodymų visuma, pašalinti prieštaravimai ir tik tada sprendžiama, ar yra pagrindas šias išvadas atmesti.

Be to, net ir sprendžiant dėl tam tikrų išvadų nepatikimumo, teismas, įvertinęs pateiktų konsultacinių išvadų bei ekspertizės turinį, gali vertinti jose nustatytas faktines aplinkybes, pats darydamas išvadas ir taip pašalindamas byloje esančių įrodymų prieštaravimus.

Kaip matyti iš specialisto J. U. konsultacinės išvados, linijos apžiūros ją eksploatuojant metu jis: 1) stebėjo atvejus kai briketai ant pagrindinio konvejerio patenka nevienodai orientuota linijine kryptimi ir vienoda briketų matmenų padėtimi, ko pasėkoje susiformuoja „grūstis“ prie kaupiklio; 2) pagrindinio konvejerio vidurinė juosta (sienelė) yra nestabili; 3) stebėti atvejai kai suformuojama termotunelyje nestandartinė pakuotė; 4) roboto griebtuvas nesuformuoja tinkamos palečių prekinės išvaizdos. Šios nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigtos.

Kaip matyti iš ekspertizės akto, linijos apžiūros ją eksploatuojant metu, be kita ko, pastebėta: 1. Pagrindinis konvejeris. Pagrindinio konvejerio nėra sureguliuoti darbo ciklai. Briketų padavimas nuo presų nėra pabaigtas, briketui šliaužiat pastringa, nesureguliuotas slydimo kampas, šliaužikliai nepritvirtinti teisingai. Transporterio pagrindinė vidinė juosta nėra stabili, turi aštrių kampų ir dažnai briketai pastringa užkliūvant ant vidinės juostos. Reikalingos pagalbinių mazgų konstrukcijos; 2) Padavimui į pakavimą konvejeris. Konvejeris nėra pritaikytas vibracijai pastoviam darbui, atsilaisvina detalės. Kaupiklio zonoje neteisingai sumontuoti davikliai, ne visada pamato briketą, todėl pastringa. Kaupiklio visas mechanizmas nėra gerai pritvirtintas prie pagrindo, turi pastovų judėjimą nuo darbo ciklo. Prieš kaupiklį nesureguliuoti atstumai, aštrūs kampai, ko pasekoje briketai prieš įkrisdami į kaupiklį pastringa už aštrių kampų; 3) Pakavimo mašina su termo tuneliu. Nėra apsauginės funkcijos, kad pastrigus briketui būtų sustabdyta linija. Termo tunelio nustūmėjas stringa. Atsilaisvina detalės, kurios nėra pritaikytos vibracijai; 4) Bazavimo konvejeris. Per lėtas nuleidimo mechanizmo darbo ciklas, dažnai susikaupia briketų pakuotės prieš mechanizmą. Daviklio pritvirtinimo laikiklis nėra stabilus, nemato briketų pakuotės. Nuleidimo mechanizmas nėra tinkamai sumontuotas ir suprojektuotas, darbo metu kliūna į kitą transporterį. Ant nuleidimo mechanizmo sumontuotos juostos, kurios neša pakuotę, yra per siauros ir ištampo pakuotę kol nuneša; 5) Robotas. Roboto pajungimo kabelis nelankstus, nepritaikytas judėti. Pats mechanizmas neatsparus vibracijai. Padeda neteisingai paletę, arba paletė nugriūna. Sukrauna padėklą nestabiliai. Lygio daviklis nėra primontuotas tinkamai. Ant transporterio esantys davikliai nėra tinkamai pritvirtinti, atsilaisvina, robotas nemato pakuotės, pastringa arba neteisingai pradeda krauti paletę; 6) Lūžinėja roboto griebtuvo pirštai. Roboto griebtuvas nesuformuoja tinkamos palečių prekinės išvaizdos; 9) Rotacinis plėvelės vyniotuvas APPW-2000B. Ant vyniotuvo sumontuoto konvejerio dalis yra silpna, susilanksto nuo svorio, nestabili. Užvažiavus padėklui ir jį apvyniojant automatiniu būdu, padėklas nukrenta, nes nėra sumontuoti laikikliai, prilaikantys padėklą; 10) Palečių konvejeris. Nėra įtempimo sistemos grandinei, to pasekoje grandinė atlaisvėja, transporteris pastringa. Nėra suderintas ciklas tarp transporterių, važiuojant padėklui nuo vieno ant kito transporteris pastringa. Cilindras, kuris prispaudžia padėklą, per silpnos konstrukcijos, jam suveikus nuo jėgos laužia konvejerio konstrukciją; 14.3 Roboto programavimas. Roboto programavimas po griebtuvo įvedimo. Blogai suprogramuotas pakuočių dėjimas ant paletės. Pakuotės netelpa ant padėklo matmenų, sukrauta paletė gaunasi nestandartinė.

Briketų pakavimo ir paletavimo linijos ekspertizės pagal 2024 m. lapkričio 8 d. sutartį tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir UAB „MZ Technologys“ 2025 m. kovo 4 d. Ekspertinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad eksperto A. D. linijos apžiūros ją eksploatuojant metu, be kita ko, pastebėta: 1) Pagrindinis konvejeris (1 Pav. elementas nr. 1). Atlikta neprofesionali, su gamintoju nesuderinta modifikacija, ties perėjimu į kaupiklį, tarp šoninės plastmasinės kreipiančiosios ir korpuso padarytas papildomas tarpas, kurio dydis reguliuojamas naudojant savadarbį (iš armatūros pagamintą) pleištą. Atsilaisvinęs pagrindinio konvejerio variklio laikiklio tvirtinimas ties konvejerio korpusu. Netvarkingi briketų nuėmimo mazgai, nepritvirtintos, dėl patekusių pjuvenų išsikreivinusios plastiko juostos, kurios nukreipia briketus į šoną. Pagrindinio konvejerio gale (ties kaupikliu, 1 Pav. elementas nr. 2) sudaužytas indikacinis manometras, sprendžiant iš užteršimo ir vidinių mechanizmo dalių oksidacijos, pažeidimas senas; 2) Kaupiklis (1 Pav. elementas nr. 2). Atsilaisvinęs kaupiklio tvirtinimas, modifikavus tvirtinimus kaupiklis mechaniškai atjungtas nuo pagrindinio konvejerio rėmo, kas smarkiai mažina jo stabilumą ir ypač turi daug įtakos dirbant didesniais greičiais. Virintas pneumatinio nustūmimo cilindro tvirtinimas – tai rodo, jog elementas buvo sulaužytas (tam įtakos galėjo turėti atsilaisvinę tvirtinimai ir tvirtinimo schemos pakeitimai, dėl ko ženkliai išaugo šiam elementui tenkančios dinaminės jėgos) ir taisytas, o ne keistas nauju. Vizualiai matoma menka suvirinimo kokybė, kuri kelia abejonių ar taisant laikiklį buvo atsižvelgta į geometrinį komponentų išdėstymo tikslumą ir ar tas tikslumas buvo išlaikytas; 3) Pakavimo mašina (1 Pav. elementas nr. 3). Modifikuotas mašinos korpusas, šone išpjauta papildoma, gamintojo nenumatyta, anga. Suplyšusi apsauginė juosta ant elemento, prispaudžiančio pakavimo plėvelę prie briketų; 4) Termotunelis (1 Pav. elementas nr. 4). Modifikuota išėjimo anga, pažeidžiant originalų įrenginio korpusą. Suplyšusi įėjimo uždanga; 5) Nuleidimo konvejeris (1 Pav. elementas nr. 5). Sulaužyti/pažeisti nuleidimo konvejerio tvirtinimai, konvejeris pasislinkęs iš jo montavimo vietos ir veikimo metu jo elementai kliūna ir gadina kito konvejerio (padavimo robotui konvejeris – 6) ritinėlius; 6) Pakuočių padavimo robotui konvejeris (1 Pav. elementas nr. 6). Konstrukcijos pakeitimai pakuočių paėmimo vietoje. Privirinti kitokie ritinėlių tvirtinimo elementai. Atsilaisvinęs konvejerio tvirtinimas prie grindų, kai kur trūksta veržlių. Palenktas vieno konvejerio variklio ir reduktoriaus laikiklis, dėl tolesnės eksploatacijos nepašalinus trūkumo pažeistas krumpliuotas diržas, perduodantis sukimo momentą konvejerio ritinėliams iš minėto mazgo; 7) Robotas (1 Pav. elementas nr. 7). Netvarkinga griebtuvo valdymo įranga, oro paruošimo mazgas ir kabeliai pritvirtinti virvėmis ir kanceliarine lipnia juosta. Sulankstyti griebtuvo pirštai, akivaizdūs susidūrimų su roboto darbo zonoje esančiais objektais požymiai; 8) Palečių konvejeris (1 Pav. elementas nr. 8) – Iš guoliavietės ištekėję tepalai, atsipalaidavę tvirtinimo elementai; 9) Palečių nuėmimo konvejeris (1 Pav. elementas nr. 10). Sulenktas konvejerio rėmas, atsilaisvinę tvirtinimai, per vidurį pridėtos papildomos improvizuotos atramos iš lentų ir kaladėlių, pridėti neaiškūs tvirtinimo elementai.

Apibendrinant konsultacinių išvadų ir ekspertizės turinį spręstina, kad linija veikia su trukdžiais: susidaro briketų „grūstys“, linija užstringa, nesuformuojamos standartinės pakuotės. Kartu iš pateiktų duomenų matyti, kad linija modifikuota ne pagal su pardavėju suderintus reikalavimus.

Analizuojant netinkamo linijos veikimo priežastis kaip viena iš priežasčių nurodoma netinkama linijos priežiūra dėl dulkėjimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirkėjas prekę pirko be dulkių nutraukimo sistemos. Taigi, pirkdamas tokią prekę, pirkėjas turėjo įsivertinti papildomus jos priežiūros kaštus, t. y., kad bus reikalinga nuolatinis dulkių valymas, o tokios priežiūros nesant, linija gali veikti netinkamai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pardavėjas dar šalims bendradarbiaujant ne kartą kėlė klausimą dėl dulkėjimo, tačiau linija buvo eksploatuojama toliau. Kaip matyti iš ieškovės atstovo D. M. paaiškinimų, dulkes reikia nupūtinėti nuo daviklių (teismo posėdžio, vykusio 2025 m. birželio 11 d., garso įrašas, 12:00:35 - 12:10:10), todėl galimai, pvz., atsirado J. U. stebėtas netinkamas linijos veikimas – „ant pagrindinio konvejerio patenka nevienodai orientuota linijine kryptimi ir vienoda briketų matmenų padėtimi, ko pasėkoje susiformuoja „grūstis“ prie kaupiklio“ bei eksperto Z. T. konstatuotas netinkamas linijos veikimas – „Pagrindinio konvejerio nėra sureguliuoti darbo ciklai. Briketų padavimas nuo presų nėra pabaigtas, briketui šliaužiat pastringa, nesureguliuotas slydimo kampas“, „Termo tunelio nustūmėjas stringa“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš VGTU išvados, „sudaužytas indikacinis manometras, sprendžiant iš užteršimo ir vidinių mechanizmo dalių oksidacijos, pažeidimas senas“, „dėl patekusių pjuvenų išsikreivinusios plastiko juostos, kurios nukreipia briketus į šoną“. Taigi, tai, kad vėliau pirkėjas savarankiškai, nederindamas su ieškove, pastatė kitą dulkių nutraukimo sistemą, kuri neišsprendė problemos, negali eliminuoti labiau tikėtinos išvados, jog linija pradėjo veikti netinkamai dėl dulkių nutraukimo sistemos nebuvimo ir netinkamos priežiūros.

Teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad tokie konstatuoti eksploatacijos trūkumai, kaip pvz., linijos eksploatavimas esant sudužusiam indikaciniui manometrui, t. y. linijos eksploatavimas neveikiant dalies jos įrenginiams, taip pat gali lemti netinkamą linijos veikimą, eksperto konstatuotą nesureguliavimą, netinkamą programavimą ir nestabilumą, pernelyg dideles vibracijas ir dėl to atsipalaiduojančias detales ir pan.

Be to, kaip jau minėta, linija modifikuota savarankiškai, be suderinimo su pardavėju – „ties perėjimu į kaupiklį, tarp šoninės plastmasinės kreipiančiosios ir korpuso padarytas papildomas tarpas, kurio dydis reguliuojamas naudojant savadarbį (iš armatūros pagamintą) pleištą“, „modifikavus tvirtinimus kaupiklis mechaniškai atjungtas nuo pagrindinio konvejerio rėmo“, „Modifikuotas mašinos korpusas, šone išpjauta papildoma, gamintojo nenumatyta, anga. Suplyšusi apsauginė juosta ant elemento, prispaudžiančio pakavimo plėvelę prie briketų“, „Konstrukcijos pakeitimai pakuočių paėmimo vietoje. Privirinti kitokie ritinėlių tvirtinimo elementai.“ Toks linijos eksploatavimas, kai, pvz., sugedęs jos konvejerio elementas – apsauginė juosta ant elemento, prispaudžiančio pakavimo plėvelę prie briketų, gali lemti netinkamą briketų supakavimą ir dėl to galimai atsirado J. U. stebėtas netinkamas linijos veikimas - stebėti atvejai kai suformuojama termotunelyje nestandartinė pakuotė. Nors ir nėra tvirtai nustatyta, kaip visos minėtos modifikacijos lemia blogesnį linijos veikimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkėjui be suderinimo su pardavėju atlikus linijos modifikacijas, pirkėjas savo rizika prisiėmė galimas pasekmes – blogesnį linijos veikimą.

Taip pat konstatuota, kad „netvarkingi briketų nuėmimo mazgai“, „virintas pneumatinio nustūmimo cilindro tvirtinimas – tai rodo, jog elementas buvo sulaužytas“, „Sulaužyti/pažeisti nuleidimo konvejerio tvirtinimai, konvejeris pasislinkęs iš jo montavimo vietos“, „iš guoliavietės ištekėję tepalai“. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo netinkamą įrenginio eksploatavimą, nepriežiūrą, savarankišką netinkamą taisymą.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo ekspertizės aktas yra neišsamus, neatliktas tyrimas, kuris padėtų išsiaiškinti netinkamą linijos veikimą. Pavyzdžiui, ekspertizės akte nurodyta, kad „Roboto pajungimo kabelis nelankstus, nepritaikytas judėti“, tačiau nenurodyta kaip tai įtakoja linijos darbą; ekspertizės akte nurodyta, kad „Rotacinis plėvelės vyniotuvas APPW-2000B. Ant vyniotuvo sumontuoto konvejerio dalis yra silpna, susilanksto nuo svorio, nestabili“, tačiau nėra pateikti duomenys kokios yra faktinės linijos apkrovos, kokioms apkrovoms yra pritaikyta minima konvejerio dalis, o tiesiog deklaratyviai nurodoma, kad „silpna“; ekspertizės akte nurodyta, kad „Cilindras, kuris prispaudžia padėklą, per silpnos konstrukcijos, jam suveikus nuo jėgos laužia konvejerio konstrukciją“, tačiau, kaip ir prieš tai minėtame pavyzdyje, nėra apskaičiuota kokia yra faktiška cilindro konstrukcijos jėga, ir kokia turėtų būti pagal linijos poreikį.

Apibendrindama teisėjų kolegija, įvertinusi tiek teismo ekspertizės metu nustatytus, tiek konsultacinėse išvadose nurodytus netinkamo linijos veikimo požymius bei atliktas modifikacijas, netinkamos eksploatacijos požymius, sugadinimus ir aplinkybę, kad linija, esant pažeidimams, jų nešalinant ir toliau eksploatuojama, daro labiau tikėtiną išvadą, jog linija netinkamai veikia ne dėl jos netinkamos kokybės, o dėl netinkamo ir savo rizika prisiimto linijos eksploatavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl sutarties 2.3 p. nustatyto termino pareikšti pretenziją dėl paslėptų daikto trūkumų pažeidimo.

CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 37 punktas.).

Kaip matyti iš sutarties 2.3 p., šalys susitarė, kad prekių kiekį, nomenklatūrą ir kokybę pirkėjas patikrina priimdamas prekes. Visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes. Pretenzijas dėl prekių paslėptų trūkumų pirkėjas gali pareikšti raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo. Aktą dėl prekių defektų ar trūkumų turi pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo atstovas. Pardavėjui negavus pretenzijų dėl prekių kokybės per 30 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo, laikoma, kad prekės yra kokybiškos ir neturi kitų trūkumų ar defektų.

Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad protingas terminas pastebėti prekės neatitikimus ir dėl to pareikšti pretenzijas yra 30 dienų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad linija buvo sumontuota, suderinta ir perduota atsakovei 2023 m. lapkričio 15 d. Atsakovė tą pačią dieną liniją pradėjo eksploatuoti. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Terminas pareikšti pretenzijai baigėsi 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakovė Briketų pakavimo linijos neatitikties defektavimo aktą sudarė ir ieškovei el. paštu išsiuntė 2024 m. sausio 31 d., akivaizdžiai praleidusi terminą pretenzijai pareikšti.

Pagal CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, susijusius su pašalinimu neigiamų padarinių, atsiradusių dėl to, kad pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas, jeigu jis įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 38 punktas).

Taigi, nagrinėjamu atveju, pirkėjui praleidus sutartyje nustatytą terminą pretenzijai dėl prekės neatitikimo ar kokybės pareikšti, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, susijusius su pašalinimu neigiamų padarinių, atsiradusių dėl to, kad pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas. Tačiau šiuo atveju pardavėjas turi įrodyti, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju pirkėjas prašo ne pakeisti daiktą, ar atlyginti daikto trūkumų ištaisymo išlaidas, o sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, pagal ginčo pobūdį, šiuo atveju pardavėjas, siekdamas atsisakyti patenkinti pirkėjo reikalavimus, turėjo įrodyti, kad pirkėjui pradėjus eksploatuoti liniją ir pastebėjus jos kokybės trūkumus, tačiau nepareiškus pretenzijos per sutartyje nustatytą terminą, o toliau eksploatuojant liniją, toks pirkėjo elgesys lėmė linijos kokybės pablogėjimą ir naujai atsiradusius linijos trūkumus, kuriais, kaip pagrindu mažinti prekės kainą, remiasi pirkėjas.

Todėl teismas tik nustatęs, kad prekės trūkumai atsirado dėl jos netinkamos eksploatacijos gali atsisakyti patenkinti pirkėjo reikalavimus. Kaip jau nustatyta, linija netinkamai veikia ne dėl jos netinkamos kokybės, o dėl netinkamos eksploatacijos, todėl spręstina, kad pardavėjas įrodė linijos kokybės pablogėjimą dėl pirkėjo veiksmų ir turi teisę atsisakyti visiškai patenkinti pirkėjo reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina šalių ginčą, ar pardavėjas įvykdė sutarties 2.1 p. numatytą pareigą perduoti visą būtiną prekių dokumentaciją, įskaitant prekių naudojimo bei priežiūros instrukcijas. Kaip matyti iš byloje esančių medžiagų, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atsakovei perdavė Briketų linijos su paletizavimu techninį pasą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 101-157) nėra. Ieškovė teigia, kad apmokiusi atsakovės darbuotojus, techninį pasą paliko pas atsakovę (priešingu atveju nebūtų galėjusi apmokyti atsakovės darbuotojų). Be to, ieškovės teigimu, kadangi atsakovė nė viename el. laiške neprašė techninio paso perduoti, o linija dirbo nuo perdavimo momento, tai įrodo, kad techninis pasas buvo perduotas. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė jai neįvykdomą užduotį įrodyti, kad techninis pasas nebuvo perduotas. Atsakovė pateikė ieškovės el. laiškus, iš kurių matyti, kad UAB „MZ Technologys“ 2024 m. birželio 19 d. el. laiške UAB „Vakarų beržas“ nurodė, kad siunčia įrengimų instrukcijas, 2024 m. liepos 2 d. el. laiške, be kita ko, nurodė, kad pakartotinai teikia techninį pasą (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 45, 77) ir teigia, kad techninis pasas jai buvo perduotas tik 2024 m. birželio 19 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiga įrodyti techninės dokumentacijos perdavimą kyla ieškovei, o ne atsakovei, nes pastaroji neturi galimybių įrodyti aplinkybių, kurios neįvyko. Kartu spręstina, kad ieškovė pakankamų įrodymų, jog perduodama liniją, kartu perdavė ir jos techninę dokumentaciją, nepateikė. Tačiau, vertindamas tokio pardavėjo pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjas, neturėdamas įrenginio techninės dokumentacijos, nepriklausomai nuo to, kad jo darbuotojai buvo apmokyti dirbti su linija, nepriklausomai nuo to, kad jau kelis metus yra dirbę su kita tokią funkciją atliekančia panašia linija, ir kaip apeliaciniame skunde teigia pati atsakovė, mokėjo dirbti su linija, sprendžia, kad neturėdama techninės dokumentacijos atsakovė negalėjo pradėti darbo su linija, o jį pradėjusi, prisiėmė visą iš to kylančią riziką dėl neteisingos jos eksploatacijos, priežiūros, aptarnavimo ir garantijos galiojimo. Atsakovei teigiant, kad ji tik 2024 m. birželio 19 d. iš ieškovės gavo prekės techninę dokumentaciją, o linijai dirbant jau nuo 2023 m. lapkričio 15 d., sutartyje nesant linijos našumo parametrams, atsakovė iki techninės specifikacijos gavimo jų negalėjo žinoti. Taigi, spręstina, kad atsakovei, kuri negavusi prekės techninės dokumentacijos, kurioje, skirtingai nei šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, yra nustatyti ir pagrindiniai linijos našumo, atsparumo, priežiūros, eksploatacijos parametrai, ir pradėjusiai eksploatuoti liniją, šių parametrų nežinant, šie parametrai nebuvo itin svarbūs.

Be to, vertinant linijos našumą, atkreiptinas dėmesys, jog linijos techninėje dokumentacijoje nurodytas jos našumas yra iki 2 palečių per valandą. Iš tokio parametro spręstina, kad esant idealioms sąlygoms linija gali supakuoti ir paletizuoti 2 briketų paletes per valandą. Akivaizdu, kad minimalus našumo parametras nenustatytas, nes linija idealiomis sąlygomis negali dirbti be pertraukų. Kaip matyti iš techninių dokumentų, ji turi būti valoma, suveržiamos atsilaisvinusios detalės ir pan. Todėl spręstina, kad atsakovė negalėjo tikėtis, jog linijos našumas bus 2 paletės per valandą (48 per parą, 336 per savaitę ir t.t.). Be to, kaip jau minėta, atsakovei priėmus prekę, pradėjus eksploatuoti liniją ir nežinant apie tokį parametrą, atsakovė neturi pagrindo teigti, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, nes, apie jas nežinodama, negalėjo protingai tokių savybių tikėtis (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Todėl kildinti prekės neatitikimo dėl linijos našumo atsakovė neturi pagrindo.

Tarp šalių kilo ginčas ar atsakovės į liniją patiekiami briketai yra tinkami linijai. Nagrinėdamas su tuo susijusius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad linija pati briketų negamina, ji briketus tik pakuoja ir paletizuoja. Iš linijos techninio paso matyti, kad linija pritaikyta briketams, kurių matmenys 65x155x90 mm, galimas briketo pailgėjimas iki 110 mm. Duomenų apie tai, kad šalys sutartimi susitarė dėl į liniją patiekiamų briketų drėgnumo parametrų nėra, todėl spręstina, kad šalys dėl maksimalaus briketų drėgnumo nesusitarė. Todėl vertintina pagal įprastinius pakavimui paletizavimui patiekiamų briketų parametrus, kartu pažymint, jog šalims nesusitarus dėl konkrečių briketų drėgnumo parametrų, t. y. iki 10 proc. drėgnumo (kaip tai teigia ieškovė), atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog linija pakuos ir paletizuos briketus tokių drėgnumo parametrų, kokie yra įprastai patiekiami į rinką.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Jurgėnų kuro bazės ir lentpjūvės interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad pagrindinė briketų žaliava yra beržinės pjuvenos, kurios džiovinamos iki 8 proc. +/- 2 proc. drėgnumo. UAB Jurlota interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai gaminami iš medienos pjuvenų, kurios išdžiovinamos iki 6-10 pro. drėgnumo. Brigs.LT interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra 6-8 proc. drėgnumo. UAB Vaimanta interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra 6-12 proc. drėgnumo. Moki veži interneto puslapyje, be kita ko, nurodyta, kad briketai yra mažiau nei 6,4 proc. drėgnumo (e. bylos apyrašas, 2 t., b. l. 172, t. 3, b. l. 153-155). KMEC Engineering interneto puslapyje, be kita ko, pateikiama informacija, jog „medienos briketų mašina pagaminami aukščiausios kokybės briketai, kai medžiagos drėgmės kiekis yra 6-14 proc. (e. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 6-7, 128). Taigi, įprastai briketai yra parduodami tarp 6 ir 14 proc. drėgnumo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės briketų drėgnumas yra 11,4 proc. (e. bylos apyrašas, t. 3, b. l. 126-127). Todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės į liniją patiekiami briketai yra netinkami linijai.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas, be pagrindo visa apimtimi atmetęs dalį įrodymų, nepašalino tarp byloje esančių įrodymų esančių prieštaravimų, iš byloje esančių duomenų, padarius labiau tikėtiną išvadą, jog linijos netinkamą veikimą lėmė jos netinkamas ir savo rizika prisiimtas eksploatavimas, t. y. paties pirkėjo elgesys, nėra teisinio pagrindo mažinti parduodamo daikto kainos. Nesumažinus parduodamo daikto kainos, pirkėjui tik iš dalies atsiskaičius už prekę, iš pirkėjo, t. y. atsakovės, priteistina likusi nesumokėta prekės kainos dalis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (DOK-51275). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MZ Technologys“, juridinio asmens kodas  302685602, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų beržas“, juridinio asmens kodas 303369112, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Edvardas Paliokas

Tomas Romeika

        Jurgita Sujetienė