Civilinė byla Nr. e2YT-11404-994/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06966-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;

 (S)

2.4.2.8.; 2.5.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, 

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

nedalyvaujant pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovams, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas 

nustatė:

1.       pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) DNSB įgijo nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pareiškime nurodo, kad 1982 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigtas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas. 1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas pareiškėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu, nuosavybės teisės į Butą neįregistruotos, nors pareiškėja nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiama valdė, naudojosi ir rūpinosi Butu kaip savu. Pareiškėja valdo, naudojasi ir disponuoja Butu kaip vienintelė savininkė. Buto adresu įregistruota pareiškėjos buveinė, pareiškėja moka šildymo, elektros mokesčius. Nėra duomenų, kad Butas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Asmenų, kurie pretenduotų į butą ar būtų jį valdę (išskyrus pareiškėją) kaip galimi daikto savininkai, nėra. Daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Visą laiką nuo valdymo pradžios, t. y. nuo 1983 m. iki šios dienos pareiškėja nepertraukiamai valdo Butą. Pareiškėjos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė į Butą iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos neįregistruota nei Pareiškėjos, nei jokio kito asmens vardu. Pareiškėja prie pareiškimo prideda VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad daiktas šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Už kooperatyvui paskirtą butą buvo mokama iš kooperatyvo lėšų, kurias sudarė bendrijos narių įnašai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-10-16 pakeitus Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnį Butas tapo kooperatyvo nuosavybe. Po reorganizacijos kooperatyvo nuosavybės teisė į Butą perėjo bendrijai, t. y. ji teisėtai įgijo ginčo gyvenamąsias patalpas kitu, nei įsigyjant patalpas savo lėšomis, būdu. Buto tretieji asmenys nuosavybės ar kita teise nevaldo, Butas neįtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Tretieji asmenys nėra ir nebuvo pradėję procesų dėl Buto perdavimo savivaldybei nuosavybės teise, Butas neįtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-vininkas-nezinomas-sarasas/). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas Pareiškėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų nepertraukiamo nekilnojamojo turto valdymo terminas. 1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas Pareiškėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Taigi Bendrija nuo pat įsteigimo pradžios valdo Butą, t. y. daugiau nei CK 4.68 str. nurodytas minimalus valdymo terminas. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu, nuosavybės teisės į Butą neįregistruotos, nors pareiškėja nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiama valdė, naudojosi ir rūpinosi Butu kaip savu. Pareiškėja valdo, naudojasi ir disponuoja Butu kaip vienintelė savininkė. Buto adresu įregistruota pareiškėjos buveinė, pareiškėja moka šildymo, elektros mokesčius. Pareiškėja kartu su pareiškimu kaip įrodymą pateikia Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 1996-01-01 iki 2021-09-06, taip pat UAB Vilniaus energija atliktų mokėjimų suvestinę už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2017 m., taipogi AB Vilniaus šilumos tinklai Mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo 2017-04-01 iki 2021-08-31. Mokėjimų suvestinės patvirtina, kad Pareiškėja yra vienintelis Buto valdytojas.

2.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodydama, kad 1982 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigtas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas. Nors pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė trijų kambarių butą, tačiau nurodo, kad neturi išlikusios sprendimo kopijos. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją. Pareiškėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu (pateikė Pareiškėja), nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Pareiškėja teigia, kad nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiamai valdė, naudojosi ir rūpinosi butu (duomenys neskelbtini), kaip savu. Anot pareiškėjos, nei valstybė, nei savivaldybė nėra Buto savininkės. Butą nuo pat jo pastatymo valdė tik Pareiškėja. Taigi Pareiškėja buvo ir yra įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į šį Butą ir jai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti Butą nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. e3K-3-54-611/2018 pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra atitinkamų sąlygų visuma. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra minėto Buto savininkė, jokių duomenų apie statytojus ar savininkus neturi, taip pat negali pateikti jokių duomenų ar patvirtinančios dokumentacijos, kam šiuo metu priklausytų šis Butas. Siekiant parengti argumentuotą atsiliepimą į pareikštą pareiškimą, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, kuris pateikė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų naujų narių tvirtinimo ir buto sąlygų gerinimo” kopiją, kurio 2 p. nuspręsta patvirtinti norinčiųjų įstoti į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą asmenų sąrašą pagal 2 priedėlį, kuriame nurodoma ir (duomenys neskelbtini) kooperatyvo kontora (sprendimą pridedame). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 1 str. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Pareiškėja teigia, kad už kooperatyvui paskirtą butą buvo mokama iš kooperatyvo lėšų, kurias sudarė bendrijos narių įnašai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius visų išvardintų sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka Pareiškėjui. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nuosavybės teisė į ginčijamą turtą pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą negali būti įgyjama. Byloje yra suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 

3.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprūpinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame Butų kodekse, kurio 5 straipsnyje „Butų fondo rūšys“ buvo nustatyta, kad į butų fondą įeina: 1) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); 2) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas); 3) gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas); 4) gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas butų fondą sudarančios nuosavybės rūšis, be valstybinio ir visuomeninio butų fondo, dar buvo atskirai reglamentuojami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondai. Pareiškėjas nurodo, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė trijų kambarių butą. Susipažinus su pareiškimo priedu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad 1982 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta: “1. Įsteigti prie Vilniaus miesto Butų ūkio valdybos kooperatinės statybos skyriaus gyvenamųjų statybos ir eksploatavimo kooperatyvą (duomenys neskelbtini)  mikrorajone; 2. Suteikti įsteigtam (duomenys neskelbtini) mikrorajone gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui eilės numerį (duomenys neskelbtini).“ Taigi, priešingai negu teigia pareiškėjas, sprendimu butas nebuvo jam suteiktas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštarausime, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. 

4.       Pareiškėja ir suinteresuotieji asmenys į teismo posėdyje nedalyvavo, visi prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškimas atmestinas.   

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  nusprendė įsteigti Vilniaus miesto butų ūkio valdybos kooperatinės statybos skyriaus gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvą (duomenys neskelbtini)  mikrorajone bei suteikti kooperatyvui eilės numerį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto 1983 m. sausio 24 Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos ir kooperatyvo naujų narių tvirtinimo ir buto sąlygų gerinimo“ matyti, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1993 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė perregistruoti (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo, reorganizuoto į eksploatavimo bendriją Nr. (duomenys neskelbtini), įstatus. VĮ Registrų centras registravimo pažymėjime nurodomas reorganizuotos bendrijos pavadinimas - (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, registravimo data - 1993 m. spalio 7 d. Buveinės adresas Juridinių asmenų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės, 1 punkte nurodyta, kad bendrijos buveinė yra (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) kontorai buvo paskirtas trijų kambarių 39,39 kv. m. gyvenamojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), o O. N. – ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) (savivaldybės atsiliepimo į pareiškimą DOK-65682 priedas). Pareiškėja pateikė papildomus duomenis, t. y. O. N. paaiškinimą, kad O. N. nuosavybės teise valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi butų skirstymo skyrius išdavė jai apsikeitimo orderį, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo apkeistas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol O. N. ir priklauso (2022-06-29 DOK-114444). Iš papildomų pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos siekiamas gauti butų apsikeitimo orderis, užklausiant įvairias institucijas, gautas nebuvo. Nuosavybės teisė į butą Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos nėra įregistruota, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Iš pareiškimo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėja laiko, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjai. Pasak pareiškėjos, šią aplinkybę patvirtina ne tik bendrijos buveinės įregistravimas adresu (duomenys neskelbtini), mokesčių už butą mokėjimas, bet ir nėra nuosavybės teisių registravimo kito asmens vardu. 

6.       Pareiškėja, teikdama pareiškimą, nusprendė pareiškėjos teises gintim remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi.

7.       Pagal minėtą normą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi). Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

9.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

11.       Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprūpinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame Butų kodekse, kurio 5 straipsnyje „Butų fondo rūšys“ buvo nustatyta, kad į butų fondą įeina: 1) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); 2) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas); 3) gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas); 4) gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas butų fondą sudarančios nuosavybės rūšis, matyti, kad Butų kodekse, be valstybinio ir visuomeninio butų fondo, dar buvo atskirai reglamentuojami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondai.

12.       Ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), pastatytas 1982 m. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Remiantis 1967 m. balandžio l d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“ (toliau – ir Pavyzdiniai įstatai) 1 punktu, tokio kooperatyvo tikslas – aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą (namus) iš savų kooperatyvo lėšų ir valstybinio kredito, taip pat eksploatuoti ir valdyti šį namą (namus). Dalyvauti kooperatyvo veikloje galėjo tik fiziniai asmenys, o valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos negalėjo būti kooperatyvo nariais, taip pat dalyvauti savo lėšomis, statant kooperatyvo gyvenamuosius namus (Pavyzdinių įstatų 2, 4 punktai). Kooperatyvo lėšas sudarė: 1) kooperatyvo narių stojamasis mokestis; 2) pajinės įmokos; 3) įmokos namui išlaikyti ir eksploatuoti; 3) kitos įplaukos. Taigi iš esmės kooperatyvo gyvenamųjų namų statyba buvo apmokama kooperatyvo narių lėšomis, tačiau jas sudarė ne tik pajinės įmokos, bet ir kitos kooperatyvo – tiek iš jo narių, tiek iš kitų šaltinių (pvz., banko suteikta valstybinė paskola) – gautos lėšos. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) Statybos bankui atliko 738 260 rublių mokėjimą, o mokėjimo paskirtis – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavos lėšos gyvenamųjų namų statybai. Korpusas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), namas, remiantis pareiškėjo pridedama (duomenys neskelbtini)  schema (2022-06-06 DOK- 101152). 

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kooperatyvo nariai sumokėdavo piniginį įnašą – pajų, kuris suteikdavo teisę jiems naudotis pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis (Pavyzdinių įstatų 20 punktas), tačiau kooperatyvo nariai neįgydavo jų asmeninės nuosavybės teise. Netgi ir tuo atveju, jeigu kooperatyvo narys išmokėdavo visą pajaus sumą, jis netapdavo buto savininku, o tik įgydavo teisę į sumokėtą pajų. Remiantis Butų kodekso 112 straipsniu, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai jiems priklausančius gyvenamuosius namus eksploatuodavo kooperatinės nuosavybės teise. Taigi gyvenamojo namo ir kitų statinių nuosavybės teisės subjektas būdavo kooperatyvas, kuris per savo valdymo organus, išreikšdamas bendrą kooperatyvo narių valią ir interesus, gyvenamąjį namą ir kitus statinius valdė, naudojo ir jais disponavo. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad, ginčo buto pastatymo metu valstybė ar savivaldybė nebuvo ir negalėjo būti jo savininkė.

14.       Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. spalio 16 d. pakeistas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnis, nustatant, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Taigi, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kooperatyvo nariai, kurie buvo visiškai išmokėję pajų už jiems suteiktus valdyti ir naudotis butus, tapo jų savininkais, t. y. ginčo butai priklauso jiems asmeninės (bendrosios dalinės, jungtinės) nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 balandžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).

15.       Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytina, kad pagal 1983-01-24 Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kooperatyvo asmenų sąrašą ir jo (duomenys neskelbtini) priedėlį (duomenys neskelbtini) butas buvo paskirtas O. N., o kooperatyvo kontorai - butas Nr. (duomenys neskelbtini) (su savivaldybės atsiliepimu į pareiškimą pateiktas 1983-01-24 sprendimas). Kita vertus, ką rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pati O. N. (2022-06-29 DOK-114444), jai buvo išduotas vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus butų apsikeitimo orderis, kurio pagrindu ji naudojosi butu Nr. (duomenys neskelbtini), ir  įregistravo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet ne Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nei O. N., nei kitos institucijos apsikeitimo orderio neišsaugojo ir neturi (Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2022-06-08 raštas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas – DOK 114444)) pareiškėja jo į bylą objektyviai pateikti negalėjo, teikdama tik pačios O. N. paaiškinimus.   

16.       Atsižvelgiant į tai, kad iki nepriklausomybės atkūrimo visi (duomenys neskelbtini) namo butai buvo eksploatuojami kooperatinės nuosavybės teise, o O. N. priskirtas butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į butą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir nėra byloje kitų duomenų, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskirtas kitam kooperatyvo nariui naudotis ir jį valdyti, taip pat į tai, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi kooperatyvo buveinė ir pajus už butą buvo mokamas kooperatyvo lėšomis, darytina išvada, kad, atkūrus nepriklausomybę, ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) netapo nė vieno iš kooperatyvų narių asmenine nuosavybe, o liko kooperatine nuosavybe. Kooperatyvui 1990 m. visiškai išmokėjus pajų už ginčo butą, jis, remiantis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tapo kooperatyvo nuosavybe. Pažymėtina, kad nei po nepriklausomybės atkūrimo galiojusiame Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatyme, nei Butų kodekse nebuvo nustatyta draudimo kooperatyvui turėti nuosavybės teise gyvenamųjų patalpų.

17.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinti Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai ir pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1993 m. rugsėjo 1 d. perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1993 m. spalio 7 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija. 1995 m. vasario 31 d. priėmus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija reorganizuota į (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją, t. y. pareiškėją. Jos įstatų skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte nurodyta, kad bendrijai, be kita ko, priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1 punkte – kad bendrijos buveinė yra (duomenys neskelbtini). Įstatų skyriaus „Bendrijos turtas ir lėšos“ 13 punkte nurodyta, kad bendrijos turtą sudaro už bendrijos lėšas pirktos ar kitaip teisėtai įgytos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Pažymėtina, kad šia nuostata iš esmės atkartotas 1995 m. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnis; labai panašiai bendrijos turtas reglamentuojamas ir aktualioje Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų redakcijoje, kurios 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės.

18.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą Nr. (duomenys neskelbtini) reorganizavus į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendriją, o vėliau – į (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją, kooperatyvo nuosavybės teisė į ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini) perėjo šiai bendrijai, t. y. ji teisėtai įgijo ginčo gyvenamąsias patalpas kitu, nei įsigyjant patalpas savo lėšomis, būdu.     

19.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėja (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija reiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji įgijo ginčo butą įgyjamosios senaties būdu, ir nustačius, kad pareiškėja jau yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama už jį įstatymų nustatyta tvarka, darytina išvada, jog jos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi atmestinas, neatitikus vienos iš sąlygų. Tokios praktikos laikomasi aukštesnės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-146-933/2021).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 268-270 straipsniais, 

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

(parašas)