Skundas Nr. II-263-754/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03590-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 63.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,
sekretoriaujant T. N.,
dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atstovui D. R.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-6694928-14 panaikinimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimu Nr. 14N-6694928-14 E. K. paskirta 200 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 90 str. padarymą.
E. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2013-11-28 gatvėje rado sužalotą katiną ir pasiėmė jį prižiūrėti, katiną patalpino į ankštą dėžę, tačiau nesuteikė jam veterinarinės pagalbos, kai gyvūnui tokia pagalba buvo būtina. Tuo E. K. kaltinama pažeidusi 2012-10-03 LR „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 4 str. 2 p. ir 6 str. reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 90 str.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas E. K. skundas, kuriame prašoma panaikinti VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutraukti jai iškeltos administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną. Skunde nurodo, jog ji gatvėje rado sužalotą katiną ir jį parsinešė namo, nes buvo vakaras. Namuose katiną stebėjo ir slaugė, o kitą dieną kreipėsi į veterinarijos kliniką ir konsultavosi su veterinarais, pirko vaistus katinui bei toliau jį gydė ir prižiūrėjo. Po kelių dienų pareiškėja skambino į įvairias gyvūnus globojančias organizacijas, kad katiną paimtų, nes jam buvo reikalinga pagalba ir tinkam priežiūra, o ilgiau jį laikyti namuose nebuvo sąlygų. UAB „Grinda“ davė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus telefoną. E. K. siūlė šiai organizacijai paimti gyvūną, tačiau šios organizacijos darbuotojai pagalbos nesuteikė, o tik prieštaravo, ginčijosi, įžūliai elgėsi. Pokalbio metu kilo konfliktas. Tą pačią dieną pas pareiškėją atvažiavo darbuotoja iš gyvūnų globos draugijos „Rainiukas“ ir gyvūną išsivežė. Iki šiol gyvūnas negrąžintas, o policijos nutarimu, po dviejų mėnesių nuo įvykio, nemačius gyvūno ir jo laikymo sąlygų, iš prielaidų, paremtų gandais, pareiškėjai paskirta bauda.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime į E. K. skundą prašė skundą atmesti. Nurodo, jog E. K. kaltė yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareiškimu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kita surinkta rašytine medžiaga. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą, todėl pareiškėjos teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeisimą.
Teisme apklausta E. K. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog katinas buvo nutrenktas automobiliu ir gulėjo kraujo klane. Kadangi jau buvo vakaras ,apie 20 val., todėl jį katiną atnešė namo ir paguldė ant pagalvės. Katinas buvo visas kraujuotas, šlapias, dvokė šlapimu, todėl pareiškėja tik truputį jį nuvalė ir paliko iki ryto. Sūnus davė jai dėžę (1m x 1 m ir aukštis 0,75 m.), kur katinas vėliau ir gulėjo. Kitą dieną pareiškėja kreipėsi į veterinarijos kliniką, konsultavausi, pirko vaistus, toliau gydė ir prižiūrėjo katiną. Kadangi katinas buvo laukinis, todėl su juo buvo sunku susitvarkyti. E. K. skambino į įvairias gyvūnų globojančias organizacijas, kad katiną iš jos paimtų, tačiau niekur nebuvo jam vietos, todėl katinas buvo pas ją 1,5 mėnesio, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 28 d.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas D. R. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog protokolas buvo surašytas remiantis Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pranešimu, kad katinas buvo gydomas netinkamomis sąlygomis. Be to, nėra duomenų, kad E. K. kreipėsi į globos įstaigas.
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimu E. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2013-11-28 gatvėje rado sužalotą katiną ir pasiėmė jį prižiūrėti, katiną patalpino į ankštą dėžę, tačiau nesuteikė jam veterinarinės pagalbos, kai gyvūnui tokia pagalba buvo būtina, tokiu būdu pažeidė 2012-10-03 LR „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 4 str. 2 p. ir 6 str. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 90 str.
Žiaurus elgesys su gyvūnais – žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, bereikalingą stresą, kančią ar žūtį. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004-01-27 redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 2 str. 12 d. yra apibūdintas kenksmingas elgesys su gyvūnais, kuris šio straipsnio prasme laikytinas žiauriu. Tai – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardimas, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. Gyvūno kankinimas – tai būtinumu nepagrįsti veiksmai, sukeliantys gyvūnui fizinį skausmą ar kitokio pobūdžio fizines kančias. Šiuo atveju įstatymas nereikalauja pasekmių atsiradimo (gyvūno mirties ar suluošinimo).
Teismas, vertindamas skundo argumentus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo parodymus, duotus teisme, daro išvadą, jog įrodymų, pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog E. K. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 90 str., administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Pareiškėjos padarytas pažeidimas byloje įrodinėjamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimu, kuris surašytas praėjus dviems mėnesiams nuo įvykio, policijos pareigūnams neatvykus į įvyko vietą bei nemačius gyvūno ir jo laikymo sąlygų. Iš 2014-01-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šiuo atveju nėra pareiškėjos baudžiamosios atsakomybės, nes E. K. pasiimdama sužalotą gyvūną namo norėjo jam padėti. Susipažinus su rašytine bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymais, tikėtina, kad pareiškėja gera valia priglaudė bei nepaliko likimo valioje benamio ir sužaloto gyvūno, pagal savo galimybes rūpinosi juo ir jam suteikė būtiniausią pagalbą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja tyčia kankino gyvūną ar žiauriai su juo elgėsi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto LR ATPK 90 str., sudėtis, todėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-6694928-14 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla E. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 90 str. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d.1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas:
n u t a r ė :
E. K., a/k (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-01-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-6694928-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. K. atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Alberta Baltušytė
(parašas)
Nuorašas tikras: