Civilinė byla Nr. e2S-2403-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13108-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto logistikos kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-10 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transporto logistikos kompanija“ ieškinys atsakovui Rusijos piliečiui I. A. (I. A.), kuriame ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2022-04-27 sprendimu Nr. DGKS-2058 darbo byloje Nr. APS-113-3976/2022, kuriuo I. A. (I. A.) reikalavimai dėl dienpinigių iš jos išieškojimo buvo patenkinti, prašo atmesti I. A. (I. A.) reikalavimus.
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad yra Rusijos pilietis, gyvena Rusijoje, jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi ir tuo pagrindu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi byla Lietuvos Respublikos teismui nėra teisminga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-08-10 nutartimi ieškovės UAB „Transporto logistikos kompanija“ ieškinį atsakovui I. A. (I. A.) dėl darbo ginčo paliko nenagrinėtu. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1 teismas nurodė, jog į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi darbdavė, kuri nurodė, kad atsakovas (darbuotojas) yra Rusijos pilietis, darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje, pagal Sodros duomenis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2022-07-29, paskutinė atsakovo darbdavė UAB „BALTIC VISA“ teismą informavo, kad atsakovas dirbdavo reisuose Vakarų Europoje, o gyvena Rusijoje. Vien tai, kad įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo, pagal aukščiau nustatytas aplinkybes, laikyti, kad atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje. Pats atsakovas patvirtino, kad yra Rusijos pilietis, gyvena Rusijoje, jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Duomenų, kad atsakovas ieškovės ieškinio teikimo dieną ir šiuo metu faktiškai dirbtų Lietuvoje ir turėtų joje gyvenamąją vietą, nėra, vadinasi, atsakovas gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, atsakovo gyvenamoji vieta yra Rusijoje;
3.2 įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Rusijos teismų jurisdikcijai (CPK 782 straipsnis);
3.3 teismas priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Transporto logistikos kompanija“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-10 nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 ieškovė pažymi, jog byloje esantis UAB „Baltic Visa“ pranešimas patvirtina, kad atsakovas šiuo metu dirba kitoje įmonėje Lietuvoje, t. y. UAB „Dangtransas“, be to, nurodė, kad atsakovo registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismas į tai neatsižvelgė, o formaliai priėmė nutartį, taip vengdamas pareigos spręsti ginčą iš esmės ir nustatyti tiesą byloje;
4.2 byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovas nuo 2020-09-10 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, prasidėjus ginčui atsakovas gyveno Lietuvoje, todėl ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Tai, kad atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, nereiškia, kad pasikeitė teismingumas;
4.3 byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų Rusijoje, teismas to nepatikrino. Vykstant Rusijos karui Ukrainoje patikrinti atsakovo gyvenamąją vietą Rusijoje bei dėl taikomų sankcijų ir apribojimų, ieškovei ginti savo teises Rusijoje yra neįmanoma;
4.4 pats atsakovas inicijavo ginčą Lietuvoje, darbo ginčų komisijoje, todėl ieškovei neleidžiant apskųsti priimto sprendimo nustatyta tvarka, būtų pažeistos ieškovės teisės, nes atsakovas pasinaudojo galimybe ginti savo teises Lietuvoje;
4.5 atsakovo darbiniai santykiai tęsiasi Lietuvos Respublikos įmonėje, o darbas yra susijęs su komandiruotėmis, kaip ir iki šiol, todėl vertina, jog ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams;
4.6 remiantis CPK 783 straipsnio 3 dalimi, ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vertina, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Atsakovas I. A. (I. A.) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1 Priešingai, nei nurodo ieškovė atskiruoju skundu, 2022-04-27 darbo ginčo komisijos sprendimas, dėl kurio ieškovė pateikė ieškinį teismui, nėra apeliacijos objektas. Pateiktu ieškiniu ieškovė neskundžia 2022-04-27 darbo ginčo komisijos sprendimo, o teikia ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, taigi taikomos DK 231 straipsnio 3 dalies nuostatos, nukreipiančios į atitinkamas CPK nuostatas;
5.2 atskirojo skundo argumentai dėl tariamo negalimumo ieškovės teises ginti Rusijoje taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes tokio ieškinio pateikimo tvarką, Rusijoje priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo pripažinimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir Rusijos 1995-01-21 sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13, 50-57 straipsnių nuostatos. Ieškovė nurodo labiau apie nepatogumus ginčą perkelti į Rusiją, tačiau galimi nepatogumai nepaneigia įstatymų nuostatų;
5.3 byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas;
5.4 nurodo, jog atsakovas į Lietuvą neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro, todėl atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje;
5.5 aplinkybė, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą Rusijoje, neleidžia spręsti, jog atsakovas turi gyvenamąją vietą Lietuvoje;
5.6 paskutinė atsakovo darbdavė UAB „BALTIC VISA“ informavo teismą, kad atsakovas dirbdavo reisuose Vakarų Europoje, o gyvena Rusijoje. Vien tai, kad įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovo pasą, kuriame nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas Rusijoje, taip pat papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog ne atsakovo, o ieškovės iniciatyva, darbinio veiksnumo ir teisnumo atsakovui suteikimo tikslais (kad atsakovas galėtų gauti leidimą gyventi, kuris reikalingas įsidarbinti Lietuvoje pagal LR UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas) atsakovo gyvenamoji vieta formaliai deklaruota Lietuvoje. Faktiškai jokios gyvenamosios vietos atsakovas Lietuvoje neturi, taip pat Lietuvoje nedirba. Nors įdarbintas pas ieškovę, atsakovas dirbo Rusijoje, t. y. pagal ieškovės nurodymus atsakovas išvykdavo dirbti iš Rusijos ir su Lietuva neturi jokių ryšių.
9. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais įrodymais nustatė, kad atsakovo teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, teikdamas papildomus įrodymus, nesuformulavo motyvuoto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, nenurodė aplinkybių, lėmusių nesavalaikį įrodymų pateikimą bei nenurodė šių įrodymų reikšmės šioje byloje sprendžiamam klausimui. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus nenustatyta, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
11. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės nurodydama, kad byloje esantis UAB „Baltic Visa“ pranešimas patvirtina, kad atsakovas šiuo metu dirba kitoje įmonėje Lietuvoje, t. y. UAB „Dangtransas“. Nurodo, jog atsakovo registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini). Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovas nuo 2020-09-10 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, prasidėjus ginčui atsakovas gyveno Lietuvoje. Akcentuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų Rusijoje. Pažymi, jog atsakovas inicijavo ginčą Lietuvoje, darbo ginčų komisijoje, todėl ieškovei neleidžiant apskųsti priimto sprendimo nustatyta tvarka, būtų pažeistos ieškovės teisės. Vertina, jog ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
12. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
13. CPK
782 straipsnyje nustatyta ir kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). 14. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
16. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, teismingumas nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą vienoje iš susitarusiųjų valstybių.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi darbdavė, kuri nurodė, kad atsakovas (darbuotojas) yra Rusijos pilietis, darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavys aiškiai patvirtino įdarbinantis ne Europos Sąjungoje gyvenantį asmenį. Pagal Sodros duomenis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2022-07-29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog paskutinė atsakovo darbdavė UAB „BALTIC VISA“ teismą informavo, kad atsakovas dirbdavo reisuose Vakarų Europoje, o gyvena Rusijoje.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybės, kad atsakovas įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovo Lietuvoje turimą turtą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas Lietuvoje faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu dirba kitoje įmonėje Lietuvoje, jo registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), o Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad atsakovas nuo 2020-09-10 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau akcentuotina, jog paskutinė atsakovo darbdavė UAB „BALTIC VISA“ informavo teismą, kad atsakovas dirbdavo reisuose Vakarų Europoje, o gyvena Rusijoje. Vien tai, kad įsidarbinęs pas darbdavį Lietuvoje atsakovas turėjo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas faktiškai gyveno Lietuvoje. Tuo labiau, pats atsakovas patvirtino, kad yra Rusijos pilietis, gyvena Rusijoje, jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Vertintina, jog atsakovas į Lietuvą neperkėlė savo asmeninių, socialinių ir turtinių interesų centro (čia atvyko tik dirbti, su juo neatvyko šeimos nariai, atsakovas čia neįsigijo turto, neužmezgė jokių socialinio pobūdžio santykių, toliau savo gyvenamąja vieta įvardijo kilmės šalį), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, pilietis, bet ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje, t. y. ne Europos Sąjungoje.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
ieškovės (apeliantės) UAB „Transporto logistikos kompanija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-10 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Donata Kravčenkienė