Civilinė byla Nr. e2S-2005-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10336-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litruma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17174-959/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Segmita“ dėl skolos, netesybų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litruma“ 2021 m. birželio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Segmita“ 24 447,54 Eur skolą, 3 700 Eur netesybas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo ruožtu atsakovė 2021 m. spalio 18 d. pateikė Kauno apylinkės teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės 2021 m. balandžio 8 d. atliktą vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 22 d. neteisėtu, priteisti iš ieškovės 25 793,36 Eur sumą atsakovės patirtų nuostolių atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2021 m. spalio 8 d. pateikė prašymą nepranešus atsakovei UAB „Segmita“, pastarosios atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 28 147,54 Eur vertės atsakovės UAB „Segmita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

4.       Ieškovė nurodė, kad ieškinyje ji aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kas leidžia konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Be to, nagrinėjamu atveju, ieškovės vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovės reali turtinė padėtis yra itin bloga, o ieškinio suma atsakovei yra akivaizdžiai didelė. Tokią išvadą sąlygoja tai, kad atsakovė jau ilgą laiką negeba (vengia) atsiskaityti su ieškove, per pusę metų darbuotojų skaičių sumažino nuo 19 iki 6, vidutis darbuotojų darbo užmokestis (prieš mokesčius) sudaro vos 190,91 Eur, įmonė dar 2018 metais gavusi pelno, 2019 metais jau dirbo nuostolingai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (329 176 Eur) beveik 3 kartus viršijo ilgalaikį turtą (119 481 Eur), šiuo metu atsakovė yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Teismas. preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes savo reikalavimams įrodyti ji pateikė juos grindžiančius dokumentus. Tačiau, anot teismo, ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą (realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti). O tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir nevykdė sutarties, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog atsakovė vengs įvykdyti galimai nepalankų jai teismo sprendimą. 

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Ieškovė UAB „Litruma“ atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17174-959/2021, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Litruma“ pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir nepranešus atsakovei UAB „Segmita“, jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB ,,Litruma“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti 28 147,54 Eur vertės atsakovės UAB „Segmita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakove? ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Apeliantė įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju faktas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, negali būti lemiamas veiksnys atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė tokių įrodymų objektyviai negali pateikti, kadangi jai tokie faktai nėra prieinami dėl jos padėties. Ieškovė teismui gali pateikti tik jai prieinamus įrodymus, ir yra įsitikinusi, jog teismas privalo juos vertinti dar ir tuo aspektu, jog iš ieškovės negali būti reikalaujama pateikti jai neįmanomus gauti įrodymus. Ieškovė neturi jokių galimybių sužinoti atsakovės veiklos detalių kitokiu, nei išviešintos informacijos pagrindu;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismui netinkamai organizuojant procesą ir nesiimant priemonių užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimybės, ieškovės kreipimasis į teismą tampa beprasmiu, kadangi, ieškovės prašyme nurodytų kriterijų visuma neabejotinai patvirtina, jog byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui dėl skolos, netesybų priteisimo užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tačiau, anot teismo, ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą. Apeliantė įsitikinusi, kad jos prašyme nurodytų kriterijų visuma neabejotinai patvirtina, jog byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš laikinųjų apsaugos priemonių prašančiosios šalies įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Taigi, atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

12.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). 

13.       Apeliantė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą sieja su atsakovės turtine padėtimi, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau, kad pati ieškovė į bylą pateikė teismui ne aktualius, bet 2015–2019 metų „Rekvizitai.lt“ duomenis, kurie neleidžia spręsti apie įmonės itin prastą turtinę padėtį šiuo metu, o jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų apskritai nepateikė.

14.       Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš jos įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste vertintini kritiškai. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai būtent jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Taigi, apeliantei nepateikus jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, o vien aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės netinkamas prievolių vykdymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai, jomis vadovaujantis, spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.

15.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, atsižvelgęs į visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nedraudžia pasikeitus aplinkybėms pakartotinai ieškovei kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas