Civilinė byla Nr. 2-420-368/2014

                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00336-2013-6                                                                                                                                                  

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 45.6; 45.10; 116                                                                                                

              (S)              (S)

                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                         S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2014 m. balandžio 17 d.

                                                                        Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Versuva“ atstovei advokatei E. J.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) atstovui V. B.,

tretiesiems asmenims G. S., L. J., R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Versuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, tretiesiems asmenims G. S., L. J., R. J. dėl turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo sudarytomis ir administracinio aktų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Versuva“ prašo: 1) pripažinti sudarytomis ir galiojančiomis 2013-05-20 VĮ Valstybės žemės fondo organizuoto žemės sklypų pardavimo aukciono metu įsigytų žemės sklypų, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartis pagal paskelbtas aukciono sąlygas; 2) panaikinti 2013-05-20 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus vadovo įsakymą Nr. 37VĮ-642; 3) panaikinti 2013-06-12 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus vadovo įsakymą Nr. 37VĮ-835; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, 1–10 b. l.). Teigia, kad 2013-05-20 įvyko VĮ Valstybės žemės fondo organizuotas Lietuvos Respublikai priklausančių prieš tai minėtų žemės sklypų pardavimo aukcionas. Aukciono laimėtoju pripažinta ieškovė, tačiau 2013-05-20 atsakovės Telšių skyriaus vadovas priėmė įsakymą neparduoti aukciono laimėtojai žemės sklypų. 2013-06-12 atsakovės Telšių skyriaus vadovas priėmė įsakymą, kuriuo žemės sklypuose nustatė kelio servitutus. Ieškovė nesutinka su atsakovės veiksmais (neveikimu) atsisakant pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat su servitutų žemės sklypuose nustatymu, ir mano, kad turto pardavėjas po aukciono paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo neturi teisės persigalvoti ir atsisakyti parduoti daiktą, ir atsakovė suteikė nepagrįstą pranašumą gretimų žemės sklypų (pastatų) savininkams.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyrius prašo ieškinį atmesti (1 tomas, 61–70 b. l.). Nurodo, kad tai, jog VĮ Valstybės žemės fondas patvirtino aukciono rezultatus, dar nereiškia, jog sutartis sudaryta su pirkėju. Pažymi, kad žemės sklypų, kuriems nebuvo nustatyti kelio servitutai, pardavimas aukcione pažeidė daug nekilnojamojo turto savininkų interesus ir viešąjį interesą.

Trečiasis asmuo L. J. nurodo, kad patenkinus ieškovės ieškinį, būtų pažeistos jos – gretimo pastato savininkės, teisės ir teisėti interesai, nes jai ir potencialiems klientams bus apribota galimybė patekti į pastatą, kuriame vykdoma ūkinė veikla (2 tomas, 5–8 b. l.).

Trečiasis asmuo G. S. prašo ieškinį atmesti (2 tomas, 22–25 b. l.). Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, neturėdama greta jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų ir žinodama, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planuojama kitų ūkio subjektų ūkinė veikla, nutarė nuosavybės teisėmis įsigyti gretutinius žemės sklypus, per kuriuos tik ir yra įmanoma pateikti į minėtus sklypus. Mano, kad ieškovės prašomas pripažinti sandoris yra tariamas.

Trečiasis asmuo R. J. prašo ieškinį atmesti (2 tomas, 61–64 b. l.). Nurodo, kad pardavus žemės sklypus ieškovei, būtų pažeisti jo interesai naudotis jam priklausančiu pastatu pagal paskirtį.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau taryba) 2012-04-26 sprendimu nusprendė leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (1 tomas, 71 b. l.).

Taryba 2012-08-30 sprendimu pakeitė prieš tai minėtą tarybos sprendimą ir sprendimo 2.1 papunktyje, be kita ko, nurodė, kad nuspręsta suformuoti naujus 0,14 ha ir 0,21 ha ploto kitos paskirties sklypus, kurių paskirtis – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams iš valstybinės žemės suformavimas (1 tomas, 72 b. l.).

Detaliojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, kad žemės sklypai suformuojami iš valstybinės žemės ruožo pagal Luokės gatvę mašinoms stovėti, įvažiuoti į sklypus, išvažiuoti iš jų, esamiems ir planuojamiems inžineriniams tinklams (1 tomas, 79 b. l.).

Taryba 2013-02-21 sprendimu patvirtino parengtą detalųjį planą (1 tomas, 88 b. l.).

2013-04-10 Telšių rajono savivaldybės administracija raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrių (toliau tarnyba) dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono tvarka (1 tomas, 97 b. l.).

Tarnybos vedėjas 2013-04-17 priėmė sprendimą dėl žemės sklypų pardavimo aukcione (1 tomas, 98 b. l.), aukciono data paskirta 2013-05-20 10 val. (1 tomas, 99 b. l.).

Trečiasis asmuo G. S. 2013-05-17 (pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas) raštu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl servitutų nustatymo žemės sklypui, Luokės g. 74 (1 tomas, 102 b. l.).

Telšių rajono savivaldybės administracija 2013-05-17 kreipėsi į atsakovę dėl aukciono sustabdymo (1 tomas, 103 b. l.).

Trečiasis asmuo G. S. aukciono organizavimo dieną (2013-05-20) kreipėsi į tarnybą dėl servitutų nustatymo žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 104 b. l.).

Tarnybos vedėjas 2013-05-20 iki aukciono pradžios priėmė sprendimą neparduoti žemės sklypų (1 tomas, 112 b. l.).

2013-05-20 įvyko aukcionas ir VĮ Valstybės žemės fondas patvirtino žemės sklypo pardavimo protokolus, pagal kuriuos didžiausią kainą pasiūlė ieškovė (1 tomas, 100–101 b. l.).

2013-05-28 gretimų sklypų ir pastatų savininkai kreipėsi į atsakovę, Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydami nustatyti servitutus (1 tomas, 109 b. l.).

2013-06-06 tarnyba informavo ieškovę, kad pirkimo-pardavimo sutarčių projektai nebus pasirašyti (1 tomas, 117 b. l.).

2013-06-12 tarnybos vedėjas priėmė įsakymą dėl kelio servitutų įregistravimo (1 tomas, 129 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo aukciono tvarka

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso (toliau CK), bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų normos. Pagal CK 6.155 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, o 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. CK 6.419 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui-pardavimui aukciono būdu dvylikto skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita.

Žemės įstatyme nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (10 str. 7 d.). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Žemės įstatymo nuostatos, be kita ko, detalizuotos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pagal naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau taisyklės) 12 punktą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius (kai išnuomojami žemės sklypai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), gavęs iš Valstybės žemės fondo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša žemės sklypo pirkėjui (ar nuomininkui), kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties. Jeigu valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas nustato, kad vykdant žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos aukcioną arba rengiant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projektą pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai, jis šios sutarties projektą nedelsdamas grąžina Valstybės žemės fondui, nurodęs atsisakymo pasirašyti sutartį priežastis.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės institucijos, pareigūnai ir kt.).

Taigi valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

Prieš tai minėta, kad naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, taip pat aukcionų tvarką reglamentuoja specialieji teisės aktai, ir šie specialieji aktai taikomi vykdant aukcionus.

Nagrinėjamu atveju buvo organizuotas specialus (naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų) aukcionas.

Priešingai, nei teigia ieškovė, teisinis reglamentavimas suteikia galimybę daiktą, dėl kurio paskelbtas aukcionas, atsiimti iš aukciono bet kada, jeigu skelbiamas specialus aukcionas (CK 6.423 str.). Be to, kaip minėta, teisinis reglamentavimas nustato, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypus nagrinėjamu atveju turėjo priimti atsakovė (Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 4 p.). Atitinkamai atsakovė, esant pagrindui, galėjo priimti sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju Telšių rajono savivaldybės administracija 2013-05-17, t. y. iki aukciono, kreipėsi į atsakovę dėl aukciono sustabdymo, ir tarnybos vedėjas 2013-05-20 iki aukciono pradžios priėmė sprendimą neparduoti žemės sklypų. Taigi nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) pirkimo-pardavimo aukciono būdu metu jau nebuvo pirkimo-pardavimo objektų (žemės sklypų), todėl aplinkybė, kad VĮ Valstybės žemės fondas įvykdė aukcioną (Žemės įstatymo 32 str. 5 d. 6 p.), nesuponuoja išvados, jog ginčo žemės sklypai buvo parduoti ieškovės nuosavybėn. Taigi esant tarnybos vedėjo 2013-05-20 sprendimui neparduoti žemės sklypų  privačion nuosavybėn, nėra ir būtinosios sąlygos, reikalingos sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo vertinimu, aukciono metu nesant tarnybos vedėjo galiojančio įsakymo parduoti žemės sklypus, ieškovė neįgijo subjektinės teisės pirkti ginčo žemės sklypus, t. y. tarnybos vedėjui 2013-05-20 priėmus įsakymą dėl žemės sklypų nepardavimo aukciono būdu, pasibaigė 2013-04-17 įsakymo dėl žemės sklypų pardavimo galiojimas. Dėl to nebuvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kadangi ieškovė neįgijo subjektinės teisės įsigyti žemės sklypus.

Iš bylos medžiagos (2013-06-06 rašto) matyti, kad tarnybos vedėjas nusprendė nepasirašyti pirkimo-pardavimo sutarčių, kadangi detaliajame plane ir žemės sklypų planuose nebuvo nustatyti kelio servitutai ir trečiasis asmuo iki aukciono pradžios pateikė prašymą nustatyti parduodamiems žemės sklypams kelio servitutus (1 tomas, 102, 117 b. l.). Be to, dar iki aukciono pradžios Telšių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į atsakovę dėl aukciono sustabdymo, nurodydama, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas Telšių rajono savivaldybei Telšių miesto inžinierinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti, t. y. egzistuoja viešasis interesas (visuomeninis poreikis) valstybės žemės sklypą neperleisti privačion nuosavybėn (1 tomas, 103 b. l.).

Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Viešasis interesas yra bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Pagal šias taisykles nustatomi žemės servitutai šiems žemės sklypams: valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti (2.2 p.); išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti (2.4 p.). Pagal taisyklių 3.1, 3.3, 3.6 punktą taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.5 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento rengėjai, formuodami žemės sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentą, projektuoja kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu; suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypai buvo suformuoti ir žemės sklypų kadastro duomenys patvirtinti, nenustačius kelio servitutų (1 tomas, 95, 96 b. l.).

Pagal taisyklių 6 punktą žemės servitutai projektuojami tada, kai prašymą pateikia šių taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys, tarp jų: esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai (6.1 p.).

Taigi teisinis reglamentavimas įpareigoja viešuosius subjektus, esant poreikiui ir suinteresuotų asmenų prašymams užtikrinti visuomenės (viešojo) intereso įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse.

Minėta, kad iki aukciono pradžios gautas trečiojo asmens G. S. prašymas nustatyti kelio ir inžinierinių tinklų servitutus, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 102 b. l.). 2013-05-28 gauti kitų gretimų sklypų ir pastatų savininkų prašymai nustatyti servitutus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 109 b. l.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal detalųjį planą suformuotų ginčo žemės sklypų riba eina prie pat nurodytiems asmenims priklausančių pastatų sienos iki važiuojamosios kelio dalies, įskaitant pėstiesiems įrengtą šaligatvį. Tai patvirtina ir žemės sklypo planai (1 tomas, 89, 92 b. l.).

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnį valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, t. y. šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas. Aukciono tvarka pardavus žemės sklypus be nustatytų kelio servitutų butų pažeistas viešasis interesas.

Pagal 2013-06-12 tarnybos vedėjo įsakymą dėl servitutų įregistravimo buvo įregistruoti kelio servitutai (1 tomas, 129 b. l.), ir suteikta teisė ne tik važiuoti transporto priemonėmis, bet ir naudotis pėsčiųjų taku, t. y. buvo užtikrintas viešasis interesas (1 tomas, 122–124, 126–128 b. l.).

Teismo vertinimu, valstybinės žemės tvarkymo principai reikalauja parduodant valstybinę žemę aukcione nepažeisti visuomenės ar atskirų fizinių ir juridinių asmenų teisių ar teisėtų interesų į parduodamą žemę.

Nagrinėjamu atveju, tretiesiems asmenims, priklausančiame pastate, besiribojančiame su ginčo sklypais, yra vykdoma ūkinė-prekybinė veikla (parduotuvė, automobilių remonto dirbtuvės) (2 tomas, 11, 65 b. l.), taigi faktiškai egzistuoja klientų poreikis privažiuoti prie pastato ir pati ieškovė pateikė duomenis, kad yra poreikis ginčo sklypuose įrengti automobilių stovėjimo aikštę, kuri tenkins ne tik privačius, bet ir planuojamos statyti maisto prekių parduotuvės lankytojų, Telšių gyventojų, poreikius (2 tomas, 47–49 b. l.). Taigi prioritetas šiuo atveju teiktinas viešiems, o ne privatiems, poreikiams tenkinti ir ieškovės teiginiai, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis atsisakyta sudaryti dėl formalių priežasčių, atmestini.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad tarnybos vedėjo 2013-05-20 įsakymas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsakyme nurodytos teisės normos ir aktai, kuriais buvo vadovaujamasi, taip pat nurodyti įsakymo priėmimo motyvai – Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013-06-10 prašymas, sprendžia, jog įsakymas atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimams. Be to, 2013-06-06 tarnybos rašte, skirtame ieškovei, buvo motyvuotai paaiškintos atsisakymo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis priežastys (1 tomas, 117 b. l.). Teismo vertinimu, tarnybos vedėjas 2013-06-12 įsakyme neturėjo detaliau pagrįsti savo sprendimo įregistruoti kelio servitutus, kadangi įsakymas yra pakankamai motyvuotas. Priešingai, nei ieškinyje teigia ieškovė, 2013-06-12 įsakymas priimtas, gavus Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 6 punkte nurodytų subjektų prašymą, nes į tarnybą 2013-06-10 kreipėsi Telšių rajono administracija, ir iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybai prašymus siuntė ir tretieji asmenis (1 tomas, 105, 107–109, 120 b. l.). Šis įsakymas taip pat atitinka taisyklių 16 punkto reikalavimus, kadangi kelio servitutai nustatyti pagal matininko 2013-06-07 parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylą, įsakyme nurodyti tarnaujantys daiktai, jų žymėjimai plane, sklypų adresai, kadastriniai numeriai, plotas, servituto pobūdis ir pan. (1 tomas, 120–128 b. l.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti ieškinio teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos 62 Lt išlaidos (1 tomas, 41 b. l.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM šiais sklypais disponuoti ir priiminėti bet kokius kitus su jų naudojimu ir valdymu susijusius sprendimus (1 tomas, 36–37 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi pataisė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties rezoliucinę dalį (1 tomas, 44–45 b. l.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

           Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

           Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Versuva“ (į. k. 301526732) 62 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                Egidijus Mockevičius