Civilinė byla Nr. 2YT-719-374/2016
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-0183-2016-6
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016-03-31
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjos J. K. ir V. T. teismo prašo palikimo priėmimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, po palikėjo V. M., mirusio 2014 m. rugsėjo 18 d. mirties.
Suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prieštaravimų nepareiškė.
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad V. M. 2014 m. rugsėjo 18 d. mirė, įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2014 m. rugsėjo 18 d., įrašo Nr. 385 (b.l. 9). Pareiškėjos yra V. M. dukros (b.l. 5-8). V. M. buvo sudaręs santuoką su A. P. M. (b.l. 10). V. M. sutuoktinė, pareiškėjų motina, A. P. M. mirė 2010-06-28, įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2010-07-07, įrašo Nr. 240 (b.l. 11).
2014 m. rugsėjo 18 d. mirus pareiškėjų tėvui V. M., liko palikimas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu garažu bei žemės nuomos teise. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas išrašas apie palikėjo registruotas daiktines teises (b.l. 12-22). V. M. testamento nepaliko. Kitų įpėdinių, kaip nurodo pareiškėjos, nėra. Dėl V. M. palikimo į notaro biurą niekas nkreipė ir paveldėjimo byla neužvesta. Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės 1-ojo notaro biuro 2015-07-20 išduotas liudijimas (b.l.23). Pareiškėjos nurodo, kad po tėvo V. M. mirties jos priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti bei juo naudotis, turtu rūpinosi bei prižiūrėjo kaip savo turtą, taip pat priėmė ir visus kitus bute likusius palikėjo asmeninius daiktus bei palikėjo skolas, kurias apmokėjo.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjo V. M. palikimą priėmė pradėdamos turtą faktiškai valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu. Pažymėtina, kad buvo priimtas ne tik palikėjo turtas, tačiau buvo priimtos ir palikėjo po mirties likę skolos, kurios po palikėjo mirties buvo apmokėtos: 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo apmokėta dalis jo skolų, o būtent minėta dieną palikėjo V. M. vardu buvo sumokėta 2000 Lt. suma Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams (b.l. 24), 2014 m. rugsėjo 25 d. sumokėta 1190 Lt. suma Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams (b.l. 25), 2014 m. lapkričio 28 d. papildomai Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams sumokėta 2062,44 Lt. suma (b.l. 26), už V. M. buvimą iki mirties minėtuose socialinės globos namuose.
Po V. M. mirties pareiškėjos naudojosi ir gyvenamuoju būstu, t.y. jame gyveno ir mokėjo mokesčius. 2014-09-29 buvo sumokėta už UAB „Sūduvos vandenys" suteiktas paslaugas (b.l. 27-28, 41). Taip pat buvo sumokėta UAB „Litesko" (b.l. 29, 33,36, 39), UAB „Marijampolės butų ūkiui", bei už atliekų tvarkymą (b.l. 30-32, 35, 37, 38, 40). Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po mirties likusiame bute gyvenama, naudojamasi teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjų teigimu, butas prižiūrimas, tvarkomas ir remontuojamas kaip bendras pareiškėjų turtas.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai (b.l. 5-8), mirties liudijimai (b.l. 9, 11), notaro pažyma (b.l. 23), pažyma apienekilnojamjį turtą (b.l. 12-22), mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l.27-41). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos po tėvo V. M. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdamos jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjoms gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis CPK 42, 87, 270, 293-295, 444 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T., a/k (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. M., a/k (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusio 2014 m. rugsėjo 18 d. mirties, priėmė palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.