Civilinė byla Nr. 3K-3-339-916/2015

                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05309-2013-5

              Procesinio sprendimo kategorija 99.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Gražinos Davidonienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš advokatės D. L. –M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2013 m. balandžio 11 d. iškelta civilinė byla Nr. 2-3692-362/2013 pagal pareiškėjų N. B. ir L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Bylos proceso metu buvo paskirtas žodinis nagrinėjimas, pareikalauta papildomos medžiagos; 2013 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodžius, kad ji negalinti gauti duomenų iš notarės, nutarta iš notarės išreikalauti, kad ši pateiktų paveldėjimo teisės liudijimus; 2013 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė išreikalauti iš notarės ir kitus duomenis, kurių prašė pareiškėja. 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė papildomai pareikalauti pareiškėjos prašytų duomenų iš Kuršėnų seniūnijos notarų biuro. Nurodyta civilinė byla išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme 2013 m. spalio 14 d. priimant sprendimą pareiškimą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teisme taip pat buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-6449-841/2013 (dabar Nr. 2-2147-291/2014) pagal pareiškėjos advokatės D. L. –M. skundą, pareikštą CPK 511 straipsnio pagrindu, dėl notarės B. Š. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – atsisakymo pateikti advokatei duomenis apie atliktą notarinį veiksmą ir išduoti advokatės klienčių senelio testamento nuorašą. Advokatė šio notarinio veiksmo reikalavo remdamasi 2012 m. gegužės 22 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 12/096, sudaryta su N. ir L. B. , kuria klientės paskyrė advokatę atstovauti joms civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo.

Notarė, nesutikdama su advokatės pateiktu skundu dėl notaro veiksmų, pateikė atsiliepimą į šį skundą, taip pat prašė priteisti jai iš advokatės 1300 Lt (376,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į skundą surašymą, atlyginimą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi advokatės skundą dėl notaro veiksmų tenkino, įpareigojo notarę pateikti testamento patvirtintą nuorašą, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Notarė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, pagal jį Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nurodė, kad advokatė, teikdama skundą dėl notaro veiksmų, turėjo tik procesinį suinteresuotumą, įgyvendino teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymų, tačiau taip pat papildomai prašė įpareigoti notarę pateikti informaciją byloje, kuri jau buvo išnagrinėta, ir notarės veiksmų apskundimas nebesukėlė materialiųjų teisinių padarinių, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą dėl advokatės skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nutraukė, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė. Notarė dėl šių aplinkybių pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš advokatės. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi šio prašymo netenkino nurodęs, kad advokatės skundas dėl notaro veiksmų iš esmės buvo tenkintas, o vėliau byla buvo nutraukta ne dėl aplinkybių, susijusių su teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, o paaiškėjus, kad byla išnagrinėta, tačiau advokatė į teismą kreipėsi pagrįstai, sprendimas iš esmės buvo priimtas jos naudai. Notarė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad notarė tiesioginį reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškė advokatei, o ne asmenims, kurių interesams advokatė atstovavo, todėl pirmosios instancijos teismas notarei pirmiausia turėjo pasiūlyti patikslinti asmenį, iš kurio ji reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir tik tuomet nagrinėti klausimą iš esmės.

Notarė prašė teismo priteisti jai iš advokatės D. L. –M. 1300 Lt (376,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-2147-291/2014.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš advokatės priteisimo netenkino. Teismas nurodė, kad tarp advokatės ir jos klienčių buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuria advokatė, kaip profesionali teisininkė, veikė savo klienčių interesais ir jų vardu. Įstatymas nesuteikia teisės veikti advokatei kaip savarankiškam civilinių teisinių santykių subjektui, o notarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš advokatės. Teismas pažymėjo, kad advokatas atlieka procesinius veiksmus ne savo, o savo klientų vardu ir jų naudai, todėl advokato, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė galima tik Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka arba jeigu būtų konstatuotas jo, kaip atstovo, piktnaudžiavimas civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Teismas nustatė, kad notarei Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d.  nutartimi buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau pareiškėja to nepadarė, todėl sprendė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą akivaizdžiai pareikštas netinkamam asmeniui, todėl jį atmetė.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal notarės atskirąjį skundą, 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas, remdamasis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis). Remdamasis CPK 59 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Taigi nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatė teikė klientėms teisines paslaugas civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo; sutartimi klientės advokatę įgaliojo imtis visų įstatymais jai suteiktų priemonių siekiant sutartyje nustatytų tikslų, vadinasi, įgaliojo ir kreiptis į notarę dėl informacijos ir dokumentų, aktualių juridinio fakto nustatymo byloje Nr. 2-3692-362/2013, gavimo. Teismo teigimu, situacija, kai advokatas dėl kiekvieno bylai reikšmingo veiksmo atskirai tartųsi su klientu, nors įgaliojimas ir suteikia jam teisę atlikti visus galimus ir reikalingus procesinius veiksmus bylai vesti, būtų nesuderinama su esama atstovavimo santykių praktika, juolab kad proceso dalyviai, kurie kreipiasi į advokatą dėl teisinės pagalbos, paprastai neturi žinių ir negali numatyti, kokių konkrečių veiksmų gali prireikti advokatui, siekiančiam laimėti bylą. Taigi, advokato kreipimasis į klientą dėl konkrečių procesinių veiksmų atlikimo, kai sutartis nustato laisvę advokatui veikti neperžengiant įstatymų ribų, laikomas pertekliniu reikalavimu, kurį taikant būtų sumenkinamas atstovavimo institutas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti jai iš advokatės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į skundą dėl notarės veiksmų surašymą bei žyminį mokestį už kasacinį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl CPK 59 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatorės teigimu, ji bylinėjimosi išlaidų atlyginimą prašė priteisti tiesiogiai ne iš pareiškėjų, bet iš jas atstovaujančios advokatės, nes civilinėje byloje dėl notaro veiksmų apskundimo dalyviai buvo tik advokatė ir kasatorė, N. ir L. B. šioje byloje nedalyvavo, todėl advokatės pateikta teisinių paslaugų sutartis atstovauti klientėms civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali turėti šioje byloje tiesioginės reikšmės, nes ji sudaryta dėl kitų teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje vadovavosi sena CPK 59 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2011 m. spalio 1 d., nors advokatės skundas teismui pateiktas ir dėl jo iškelta civilinė byla 2013 m. liepos mėnesį. Dėl to teismo argumentas, jog įstatymo norma imperatyviai reikalauja, kad jeigu norima atstovui pavesti atlikti CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardytus procesinius veiksmus, tai teisė atlikti šiuos veiksmus turi būti atskirai nurodyta įgaliojime, yra ne tik nereikšmingas šioje byloje, bet ir teisiškai nepagrįstas. Be to, teismas, nors ir išaiškino CPK 59 straipsnio taikymą, tačiau nepasisakė dėl advokato ir kliento sutarties apimties ribų. Pagal teismo nutartyje pateiktą šios normos aiškinimą, darytina išvada, kad advokatas, turėdamas sutartį su klientu dėl konkretaus dalyko (šiuo atveju dėl juridinio fakto nustatymo), gali savarankiškai kelti kitas bet kokias bylas dėl kito dalyko, net neįtraukdamas kliento proceso dalyviu, ir tikėtis, kad bet kokios bylos pralaimėjimo atveju visas bylinėjimosi išlaidas apmokės klientas, nors jis ir nėra pareiškęs valios dėl tų kitų bylų iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas teisinių paslaugų sutartį pripažino kaip galiojančią dviejose skirtingose civilinėse bylose, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ši sutartis visiškai nesusijusi su Šiaulių apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos dėl notaro veiksmų apskundimo dalyku, taip pat nepasisakė, kodėl advokatės klientės turėtų būti atsakingos už bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje, jų atstovės savarankiškai pradėtoje dėl kitų teisinių santykių. Kadangi kasatorė nėra civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyvė, tai ji negali iš tos civilinės bylos proceso dalyvių reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes pažeistų CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, todėl pagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik civilinėje byloje dėl įpareigojimų notarei atlikti notarinį veiksmą.

Atsiliepimu į notarės kasacinį skundą advokatė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo advokatė dėjo visas pastangas pasiekti susitarimo tikslų, dėl ko ją buvo įgaliojusios klientės, t. y. atstovauti civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau notarė atsisakė pateikti advokatės prašomus bylai būtinus dokumentus. Advokatė veikė vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkto nuostatomis, pagal kurias advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis. Šiaulių apygardos teismas, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutraukęs civilinę bylą, nepasisakė dėl advokatės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, jis tiesiog konstatavo faktą, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas, gavęs informaciją iš advokatės, jog nepavyksta gauti trūkstamų dokumentų, pats išsireikalavo duomenų iš notaro. Be to, advokatės skundas teismui buvo paduotas dėl notarės atliekamų darbo funkcijų – atsisakymo pateikti prašomus duomenis. Kadangi skundas išimtinai susijęs tik su notarės darbo funkcijomis, tai notarė, pateikdama atsakymą, tik turėjo pagrįsti ir argumentuoti savo veiksmus, tačiau ji pasisamdė advokatą, papildomai jam sumokėjo nepateisinamai didelį užmokestį ir dabar jį siekia perkelti advokatei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą

Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje advokatė 2013 m. liepos 24 d. padavė skundą dėl notarės veiksmų, šiai atsisakant atlikti notarinį veiksmą – pateikti advokatės prašomą informaciją kitoje byloje. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartu bylinėjimosi išlaidų instituto aiškinimu, pažymi, kad asmuo pirmiausia turi ieškoti kitų ginčo ar problemos sprendimo būdų ir, tik išnaudojęs visas alternatyvias ginčo sprendimo galimybes, kreiptis į teismą, t. y. konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo aktualios civilinio proceso teisės normos dėl įrodymų rinkimo ir teikimo teismo proceso metu. Asmeniui, negalinčiam gauti bylai reikalingų įrodymų, yra suteikiama galimybė CPK nustatytomis priemonėmis gauti įrodymus, pvz., CPK 160 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti; CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Byloje nėra duomenų, kad advokatė kreipėsi į teismo posėdžio pirmininką su prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Ir nors teisės aktuose nenustatyta pareigos laikytis tam tikro procesinių veiksmų eiliškumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokatė, iš karto kreipdamasi su skundu į teismą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, neišnaudojusi visų procesinių galimybių byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neužtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principų įgyvendinimo nagrinėjamoje byloje.

CPK 442 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka; tokių bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 343 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi notarės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino nurodęs, kad byla dėl įrodymų byloje pateikimo buvo nutraukta juos gavus kitu būdu, t. y. ne dėl aplinkybių, susijusių su teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, o paaiškėjus, kad byla jau išnagrinėta. Kasaciniu skundu skundžiamomis Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi notarės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestas.

Iš nagrinėjamam ginčui aktualaus bylos dėl įpareigojimo byloje pateikti įrodymus teisminio nagrinėjimo proceso matyti, kad bylos procesas dėl šio klausimo buvo nutrauktas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės bei nutraukus civilinę bylą, inter alia, motyvuojant tuo, kad teismas išreikalavo iš notarės ir Kuršėnų seniūnijos notarų biuro duomenis ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-3692-362/2013 tenkino, todėl Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad „notarės veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą) apskundimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, taip pat tai, kad skundžiama nutartimi notarei nustatyti įpareigojimai, kurių vykdymas šiuo metu yra neaktualus ir beprasmis“, ir nagrinėtą civilinę bylą nutraukė.

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys“ v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir apeliacinės instancijos teisme nutraukus apeliacinę bylą CPK 293 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Tais atvejais, kai netenkinamas šalies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieškinys, pareiškimas, skundas ar pan.), šios (pirmosios) šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš antrosios šalies, nebent teismas konstatuotų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad advokatės atstovaujamųjų N. ir L. B. pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-3692-362/2013 teismas tenkino išreikalavęs iš notarės ir Kuršėnų seniūnijos notarų biuro duomenis, dėl kurių nesuteikimo advokatė kreipėsi į teismą skųsdama notarės atsisakymą CPK 511 straipsnio pagrindu, o advokatės inicijuota civilinė byla šiuo pagrindu nutraukta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, yra pagrindas daryti išvadą, jog notarės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis buvo advokatės netinkamas procesinis elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos jis gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Nagrinėjamu atveju susiklosčius konkrečioms bylos aplinkybėms, atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatė, kaip N. ir L. B. atstovė, pasinaudojusi šia jai įstatymo suteikta teise, tačiau negavusi prašomų dokumentų iš notarės, turėjo galimybę naudotis CPK 158 ir 199 straipsniuose nustatytomis priemonėmis gauti įrodymus, nes byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jau buvo iškelta, o ne inicijuoti atskirą civilinę bylą, advokatei savarankiškai dalyvaujant joje kaip suinteresuotam asmeniui, t. y. ne atstovaujant  N. ir L. B. . Taigi spręstina, kad advokatei paduodant skundą dėl notarės veiksmų buvo nepagrįstai iškelta dar viena civilinė byla, kurios šiuo atveju galėjo ir nebūti, jeigu advokatė, nepažeisdama civilinio proceso principų, būtų tinkamai pasinaudojusi pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis dėl įrodymų rinkimo teismo procese (CPK 7, 8, 12, 13 straipsniai). 

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi apeliacinė byla pagal pareiškėjos advokatės atskirąjį skundą nutraukta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis naikinamos ir priimamas naujas sprendimas nagrinėjamu atveju priteisti notarei jos turėtų išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į advokatės skundą surašymą vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK teisės normomis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Notarė sumokėjo 1300 Lt (376,51 Eur) už atsiliepimo į skundą surašymą; šis išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į skundą parengimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei iš advokatės 376,51 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į skundą (CPK 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš advokatės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, paduodama kasacinį skundą, sumokėjo 144 Lt (41,70 Eur) žyminio mokesčio. Tenkinus jos kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš priešingos šalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Priteisti pareiškėjai Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš advokatės D. L. –M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 376,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis Eur 51 ct) už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į skundą civilinėje byloje Nr. 2-2147-291/2014.

Priteisti pareiškėjai Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš advokatės D. L. –M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 70 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš advokatės D. L. –M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur (penkis Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė

Gražina Davidonienė