Civilinė byla Nr. e2A-510-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01219-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NIUM EU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių „GAMEOLOGIC LTD“ ir „WAYGOSPORT LTD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NIUM EU“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės „GAMEOLOGIC LTD“ ir „WAYGOSPORT LTD“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) priteisti ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NIUM EU“ 300 Eur skolą, 427,95 Eur procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki 2024 m. sausio 4 d., 12,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ iš atsakovės UAB „NIUM EU“ 150 Eur skolą, 7 554,99 Eur procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki 2024 m. sausio 4 d., 12,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad su atsakove sudarė mokėjimo paslaugų sutartis, kurių pagrindu atsidarė atsiskaitomąsias sąskaitas (ieškovė „GAMEOLOGIC LTD“ – sąskaitą Nr. LT963590020000000255; ieškovė „WAYGOSPORT LTD“ – sąskaitą Nr. LT623590020000000285; toliau kartu – ir sąskaitos) atsakovės mokėjimų interneto platformoje. Atsakovė ilgą laiką be teisėto pagrindo buvo sulaikiusi ieškovių 489 360 Eur.

3.       Atsakovė 2022 m. birželio 1 d. apribojo ieškovių galimybę prisijungti prie sąskaitų ir nieko nepaaiškino. Iki nurodyto momento „GAMEOLOGIC LTD“ į sąskaitą gavo 56 800 Eur, o „WAYGOSPORT LTD“ – 432 560 Eur.

4.       Ieškovės 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, bet atsakymo negavo. Ieškovės 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė skundus Lietuvos bankui. Šis informavo, kad atsakovė elgiasi neteisėtai. Ieškovės 2022 m. gruodžio 21 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2023 m. sausio 12 d. nurodė, kad sulaikė ieškovių lėšas pagal mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunktį, pagal kurį ji turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kada mano, jog tai užtikrins įstatymų, taisyklių, gairių, teismo sprendimų ar priežiūros institucijų ar viešojo administravimo institucijų reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgdamos į tai, ieškovės vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytas mokėjimo paslaugų sutartis bei paprašė atsakovės grąžinti lėšas.

5.       Ieškovės nurodė, kad turi būti taikoma restitucija ir joms atsakovė turi grąžinti 489 360 Eur. Mokėjimo paslaugų sutartyse nenustatyta palūkanų norma už pavėluotus mokėjimus, todėl ieškovės prašė teismo priteisti procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas).

6.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ieškovėms grąžino ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ 56 500 Eur, o ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ – 432 410 Eur. „GAMEOLOGIC LTD“ nėra atgavusi 300 Eur, o „WAYGOSPORT LTD“ – 150 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė: 1) ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės UAB „NIUM EU“ 210 Eur skolą, 427,27 Eur palūkanas, 12,5 proc. palūkanas už priteistą sumą (210 Eur) nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ – 105 Eur skolą, 7 554,20 Eur palūkanas, 12,5 proc. palūkanas už priteistą sumą (105 Eur) nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė atsisakymą grąžinti „GAMEOLOGIC LTD“ 300 Eur ir „WAYGOSPORT LTD“ 150 Eur grindė mokėjimo paslaugų sutarčių 7 dalyje nustatytu mokesčiu už naudojimąsi virtualiąja paskyra. Ieškovės neigė, kad susitarė su atsakove dėl tokios sąlygos.

9.       Mokėjimo paslaugų sutarčių 7.1 papunktyje įtvirtinta, kad mokesčiai, kurie taikomi virtualiajai paskyrai, bus rodomi programėlėje ir pateikiami sutarties sąlygų B priede. Neįrodyta, kad šalys individualiai derėjosi dėl konkrečių sąlygų, taip pat ir dėl virtualios paskyros administravimo mokesčio. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė programėlėje pateikė informaciją apie administravimo mokestį. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė teisės į 150 Eur mėnesinį administravimo mokestį. Faktui apie šalių susitarimą dėl nurodyto dydžio administravimo mokesčio įrodyti teismas įvertino kaip nepakankamus atsakovės pateiktus išrašus apie ieškovių virtualiose paskyrose vykusias operacijas. Atsakovė panaikino ieškovių prieigą prie sąskaitų, todėl jos negalėjo gauti informacijos apie lėšų nuskaitymą. „GAMEOLOGIC LTD“ sąskaitoje 2022 m. gegužės 1 d. nebuvo lėšų, bet atsakovė nepateikė šiai ieškovei mokėjimo prašymo ir nepareikalavo nedelsiant sumokėti 150 Eur. Teismas konstatavo, kad „GAMEOLOGIC LTD“ aiškiai neišreiškė valios kas mėnesį mokėti 150 Eur administravimo mokestį už naudojimąsi virtualiąja paskyra. Mokėjimo paslaugų sutartis ieškovės sudarė prisijungimo būdu, todėl visos abejonės dėl sutarčių sąlygų, susijusių su jų sutarčių 7 dalyje nustatytais mokesčiais, aiškinamos atsakovės nenaudai ir ieškovių naudai.

10.       Nustatęs, kad nėra galimybės nustatyti mokėjimo paslaugų sutarčių kainos, teismas nutarė vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsniu. Atsakovė byloje neįrodė, kad 150 Eur administravimo mokestis atitinka šioje verslo srityje įprastą dydį, todėl teismas rėmėsi Lietuvos banko viešai paskelbtais duomenimis ir nusprendė, jog 45 Eur kas mėnesį mokestis už virtualiųjų paskyrų administravimą atitinka protingumo kriterijų. Dėl to teismas ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės priteisė 210 Eur skolą (56 800 – 5 550 – 5 400 – 45 550 – 90 (2 x 45 Eur mokestis už 2022 m. balandžio ir gegužės mėn.)), o ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ – 105 Eur skolą (432 560 – 88 540 – 343 870 – 45 (45 Eur mokestis už 2022 m. gegužės mėn.)).

11.       Nėra šalių ginčo dėl ieškinio reikalavimo priteisti 12,5 proc. procesines palūkanas. Šalių ginčas kilo dėl laikotarpio, už kurį turi būti priteistos palūkanos. Ieškovės prašė priteisti palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos („WAYGOSPORT LTD“ ieškinys priimtas 2023 m. lapkričio 14 d.; „GAMEOLOGIC LTD“ – 2023 m. gruodžio 13 d.) iki dalies reikalavimo patenkinimo dienos: „GAMEOLOGIC LTD“ – 427,95 Eur (už 22 dienas); „WAYGOSPORT LTD“ – 7 554,99 Eur (už 51 dienas). Ieškovės prašė priteisti procesines palūkanas ir už likusią skolos dalį („GAMEOLOGIC LTD“ – 300 Eur ir „WAYGOSPORT LTD“ – 150 Eur) nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad prievolė grąžinti ieškovėms lėšas atsirado tik 2023 m. gruodžio 7 d., kai Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija atšaukė 2022 m. spalio 28 d. nustatytus apribojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog lėšų grąžinimas užtruko iki 2023 m. gruodžio 28 d. dėl komunikavimo su ieškovėmis ir šventinio laikotarpio. Teismas pažymėjo, kad lėšos ieškovėms buvo pervestos į banko sąskaitas, kurias jos nurodė dar 2023 m. liepos 11 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo, o dvi šventinės dienos nepateisina delsimo grąžinti lėšas dar 13 darbo dienų.

12.       Atsakovė laikėsi pozicijos, kad prievolė grąžinti lėšas atsirado tik 2023 m. gruodžio 7 d., todėl teismas vertino, ar tokia prievolė buvo ieškinio pateikimo teismui metu. Ieškovės 2022 m. birželio 1 d. prarado prieigą prie savo sąskaitų. Atsakovė nereagavo į ieškovių 2022 m. birželio 15 d. pretenzijas ir tik po septynių mėnesių informavo, kad negali nurodyti prieigos prie sąskaitų apribojimo priežasčių. Šalys susitarė, kad sutartims ir iš jų kylantiems reikalavimams, taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Iki pat bylos nagrinėjimo teisme atsakovė ieškovėms neatskleidė, kokiu pagrindu apribojo prieigą prie virtualiųjų paskyrų. Atsiliepimą į ieškinį atsakovė grindė Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstatymo 7 ir 8 (a) straipsniais, pagal kuriuos Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija turi teisę nustatyti licencijuotai elektroninių pinigų įstaigai reikalavimus imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti juos atlikti. Teismo įsitikinimu, atsakovė nepagrindė poreikio taikyti Jungtinės Karalystės teisę, nepateikė į bylą Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstatymo. Dėl teismas nevertino Jungtinėje Karalystėje nustatyto reglamentavimo.

13.       Apie Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos nurodymą ieškovės neinformuotos iki jos pareiškė ieškinį atsakovei. Aptariamas nurodymas atsirado tik 2022 m. spalio 28 d., o virtualiosiomis paskyromis ieškovės negalėjo naudotis nuo 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė neteikdama ieškovėms informacijos, apribojusi neribotam laikui galimybes disponuoti savo lėšomis, užkirsdama kelią operatyviai gintis nuo apribojimų, akivaizdžiai pažeidė mokėjimo paslaugų sutarčių 11.1 papunktį ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus fundamentalius sutarčių vykdymo principus.

14.       Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos 2022 m. spalio 28 d. nurodymas priimtas paprašius ne atsakovei, bet kitam subjektui („NIUM FINTECH LIMITED“). Aptariamas nurodymas adresuotas būtent „NIUM FINTECH LIMITED“. Tai – atsakovės seserinė bendrovė. Aptariamu nurodymu „NIUM FINTECH LIMITED“ įpareigota užtikrinti, kad be išankstinio raštiško Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos sutikimo atsakovė „NIUM EU“ UAB neleistų atliki mokėjimų, taip pat nesiimtų jokių veiksmų pagal bet kokius „ORENDA FINANCIAL SERVICE LTD“ („ORENDA“), „ORENDA FNANCE“, taip pat „ORENDA“ arba „ORENDA FINANCE“ klientų nurodymus ir taip būtų leista pervesti arba išskaidyti lėšas iš atsakovės sąskaitų, priklausančių „ORENDA“, „ORENDA FINANCE“ ir jų klientams. Teismas pažymėjo, kad ieškovių ir „NIUM FINTECH LIMITED“ nesieja teisiniai santykiai. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad „NIUM FINTECH LIMITED“, vykdydama Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos nurodymą, ėmėsi veiksmų prieš atsakovę Atsakovė neįrodė, kad ieškoves bei „ORENDA“ ir „ORENDA FINANCE“ sieja kokie nors santykiai.

15.       Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikta informacija apie ieškovių pinigines operacijas arba sandorius, ir todėl būtų buvęs poreikis tokią informaciją apsaugoti. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nei įrodė, nei įrodinėjo, kad sustabdydamas ieškovių prieigą prie jų virtualiųjų paskyrų (sąskaitų) sutarties sąlygų 9.1 (h) pagrindu įgyvendino kurias nors konkrečias Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) nuostatas ar PPTFPĮ įgaliotos priežiūros institucijos (PPTFPĮ 30 straipsnis) nurodymą, todėl plačiau dėl PPTFPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo šiam ginčui išnagrinėti nepasisakė. 

16.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė pagrindų pagal mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunktį apriboti ieškovių virtualiąsias paskyras civilinės bylos iškėlimo metu. Dėl to atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d., kai teisme priimtas „WAYGOSPORT LTD“ ieškinys, ir 2022 m. gruodžio 13 d., kai priimtas „GAMEOLOGIC LTD“ ieškinys, turėjo prievolę grąžinti ieškovėms sulaikytas lėšas, bet tik 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 4 d. grąžino dalį lėšų.

17.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji turėtų būti atleista nuo procesinių palūkanų CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes atsakovė rėmėsi Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos nurodymu, kuris priimtas atsakovės seserinės bendrovės iniciatyva (prašymu). Nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė ir jos seserinė bendrovė galėjo numatyti Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos veiksmus ir turėjo teisę juos ginčyti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė didžiąją dalį ieškinio reikalavimų patenkino po to, kai byla buvo iškelta teisme, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, teismas priteisė ieškovėms iš atsakovės procesines palūkanas.

18.       Dėl palūkanų už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki dalies reikalavimų įvykdymo, teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog atsakovė turi teisę į ieškovių virtualiųjų paskyrų administravimo mokestį, ir ieškovių reikalavimą patenkinus iš dalies, ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės turi būti priteisiamos 12,5 proc. metinės palūkanos, apskaičiuotos už 56 710 Eur (56 800 Eur – 90 Eur administravimo mokestis) nuo 2023 m. gruodžio 13 d. (ieškinio priėmimo) iki 2024 m. sausio 4 d. (dalies lėšų sugrąžinimo) (už 22 dienas), t. y. 427,27. Ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ iš atsakovės turi būti priteisiamos 12,5 proc. metinės palūkanos, apskaičiuotos už 432 515 Eur (432 560 Eur – 45 Eur administravimo mokestis) nuo 2023 m. lapkričio 14 d. (ieškinio priėmimo) iki 2024 m. sausio 4 d. (dalies lėšų grąžinimo) (už 51 dieną), t. y. 7 554,20 Eur.

19.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu teismas taip pat priteisė ieškovėms iš atsakovės 12,5 proc. metines palūkanas už likusią negrąžintą skolą („GAMEOLOGIC LTD“ – 210 Eur; „WAYGOSPORT LTD“ – 105 Eur) nuo 2024 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „NIUM EU“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ priteista 7 554,20 Eur procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ – 427,24 Eur procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas netaikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos imperatyvių reikalavimų, sukūrė situaciją, kai atsakovė dėl to, jog siekė laikytis teisės aktų reikalavimų, tapo atsakinga. Nors atsakovė nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi, bet neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ieškovėms priteistos 210 Eur ir 105 Eur skolos bei už šias skolas apskaičiuotos procesinės palūkanos.

20.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė negalėjo sulaikyti ieškovių lėšų. Atsakovės veiksmų teisėtumą patvirtino tiek jos veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. sausio 24 d. raštai), tiek ir Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija (2022 m. spalio 28 d. nurodymas). Lietuvos bankas nurodė, kad atsakovė veikė laikydamasi PPTFPĮ reikalavimų. Dėl to priešinga teismo išvada yra nepagrįsta.

20.3.                      Nustačius, kad atsakovė nepažeidė PPTFPĮ, jai negali būti taikoma atsakomybė dėl ieškovių patirtų nepatogumų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad finansų įstaigai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už PPTFPĮ reikalavimų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2024).

20.4.                      Teismas neteisingai įvertino Lietuvos banko raštus. Nurodyti įrodymai turi prima facie (oficialiojo įrodymo) galią. Teismo išvada, kad Lietuvos bankas nesprendė dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės ir šie raštai neatitinka sąsajumo reikalavimų, yra nepagrįsta.

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nesilaikė įrodinėjimo taisyklių. Nors ieškovės neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės ir nereiškė reikalavimų atlyginti nuostolius, bet teismas konstatavo, kad byloje spręsta dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Tai pagrindžia, kad byla išnagrinėta tik paviršutiniškai, tinkamai neįsigilinus į aplinkybes. Be to, visa įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei. Sprendime nepaaiškinta, kodėl teismas įrodinėjimo standartų netaikė ieškovėms, nors būtent jos yra aktyvioji proceso šalis.

21.       Ieškovės „GAMEOLOGIC LTD“ ir „WAYGOSPORT LTD“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Bylos šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovė sulaikė ieškovių lėšas. Savo veiksmus atsakovė grindė mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunkčiu. Pagal nurodytą sutarties sąlygą atsakovė turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kada mano, jog tai užtikrins įstatymų, taisyklių, gairių, teismo sprendimų ar priežiūros institucijų ar viešojo administravimo institucijų reikalavimų laikymąsi. Sutartims taikoma Lietuvos Respublikos teisė (mokėjimo paslaugų sutarčių 12.8 papunktis). Dėl to atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog buvo teisinis pagrindas sustabdyti sutarčių vykdymą pagal Lietuvos Respublikos teisę. Atsakovė neįvykdė nurodytos pareigos.

21.2.                      Atsakovė įvykdė apskųstą teismo sprendimą, sumokėjo ieškovėms likusias skolos dalis (210 ir 105 Eur) bei už šias dalis apskaičiuotas procesines palūkanas. Taigi, atsakovė pripažino, kad lėšas buvo sulaikiusi neteisėtai. Dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti ir likusias priteistas palūkanas.

21.3.                      Atsakovė pripažįsta, kad panaikino ieškovių prieigą prie jų turėtų sąskaitų nuo 2022 m. birželio 1 d. Tik 2022 m. spalio mėn. pabaigoje buvo priimtas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos raštas, adresuotas su atsakove nesusijusiai bendrovei, kuriuo atsakovė mėgino pateisinti savo elgesį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo neteisėtai sulaikiusi ieškovių lėšas, todėl yra skolinga „GAMEOLOGIC LTD“ 427,27 Eur ir „WAYGOSPORT LTD“ 7 554,20 Eur bei procesines palūkanas už dalies lėšų negrąžinimą.

21.4.                      Teismas pagrįstai ginčui taikė Lietuvos teisę. Atsakovė, remdamasi užsienio teise, neįrodinėjo šios teisės turinio. Atsakovė turėjo pareigą vykdyti tik tokius privalomus nurodymus, kuriuos pateikia Lietuvos bankas.

21.5.                      Ieškovių reikalavimas priteisti ne tik skolą, bet ir procesines palūkanas yra kartu ir reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Priešinga išvada prieštarauja teisei. Ieškovės neįgyvendino PPTFPĮ nuostatų, dėl kurių atsakovei negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė nenurodė nė vienos PPTFPĮ nuostatos, kurią remdamasi ji pateisina savo neteisėtą elgesį sulaikant ieškovių lėšas. Aplinkybės, kad atsakovė veikė neteisėtai, nepaneigia ir atsakovės nurodyta teismų praktika. Ji skiriasi savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos.

21.6.                      Lietuvos banko 2022 m. rugsėjo 8 d. raštas neįrodo atsakovės veiksmų teisėtumo, sulaikant ieškovių lėšas, nes rašte nurodyta, kad Lietuvos bankas nevertina atsakovės civilinės atsakomybės. Kitame rašte Lietuvos bankas nurodė ieškovėms kreiptis į teismą.

21.7.                      Lietuvoje registruotai bendrovei neturi reikšmės užsienio valstybės priežiūros institucijos raštas, skirtas kitai bendrovei. Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos raštas negalėjo būti pagrindas sustabdyti mokėjimo paslaugų sutarčių vykdymą pagal sutarčių 9.1(h) papunktį. PPTFPĮ 8 straipsnyje nustatyti konkretūs atvejai, kada Lietuvos valstybės institucijos turi pareigą bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis.

21.8.                      Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos rašte nurodyta, kad mokėjimai gali būti atliekami, jeigu yra gaunamas jos leidimas. Atsakovė aptariame rašte suformuluotą draudimą pritaikė ieškovėms neįvertinusi, kad nurodymai taikomi tik tiems atsakovės klientams, kurie yra „ORENDA“ ar „ORENDA FINANCE“ klientai. Ieškovės nesusijusios su nurodytomis bendrovėmis. Atsakovė veikė nerūpestingai ir neatsakingai, nes beveik dvejus metus nebendradarbiavo ir be pagrindo sulaikė jų lėšas. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

21.9.                      Ieškovės prašo priimti naujus įrodymus, kurie atsirado tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Tai – šalių atstovų susirašinėjimas dėl teismo sprendimo įvykdymo ir atsakovės mokėjimo gavimo nuorašas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24.       Ieškovės, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė papildomus įrodymus, t. y. ieškovių ir apeliantės atstovų susirašinėjimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo bei apeliantės mokėjimo gavimo nuorašą. Ieškovių vertinimu, nurodyti įrodymai pagrindžia, kad apeliantė pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovės pažymi, kad apeliantė sumokėjo priteistą likusią skolos dalį ir palūkanas nuo bylos iškėlimo (2023 m. lapkričio 13 d. – pagal „WAYGOSPORT LTD“ ieškinį ir 2023 m. gruodžio 13 d. – pagal „GAMEOLOGIC LTD“ ieškinį) iki 2024 m. liepos 9 d. Nurodyti įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 6 d.).

25.       Pirma, priėmus ieškovių pateiktus įrodymus, būtų užvilkintas procesas, nes apeliantei turėtų būti suteikta galimybė dėl jų pasisakyti. Antra, pateikti įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant apskųsto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurią įvykdė. Nėra šalių ginčo dėl to, kad apeliantė dalį sprendimo įvykdė. Trečia, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėti, todėl ieškovių pateikti nauji įrodymai nepriimami.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė su kiekviena ieškove sudarė sutartis dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimo. Jų pagrindu apeliantė, veikdama kaip Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, atidarė ieškovėms elektroninių pinigų sąskaitas, iš esmės turinčias banko sąskaitos funkcionalumą, t. y. galimybę į šias sąskaitas gauti lėšas iš trečiųjų asmenų bei atlikti pavedimus iš šių sąskaitų tretiesiems asmenims.

27.       Nuo 2022 m. birželio 1 d., apeliantės iniciatyva, apribota ieškovių prieiga prie jų apeliantės platformoje susikurtų paskyrų bei jų elektroninių pinigų sąskaitų.

28.       Ieškovės 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į apeliantę ir paprašė atkurti prieigas prie sąskaitų, taip pat suteikti galimybę pervesti sąskaitose esančias lėšas į kitas jų sąskaitas. Apeliantė neatsakė, todėl ieškovės 2022 m. liepos 13 d. pateikė Lietuvos bankui skundą dėl apeliantės veiksmų.

29.       Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, atsakydamas į ieškovų 2022 m. liepos 13 d. skundą „Dėl ieškovių sąskaitoms pritaikytų apribojimų, informacijos neteikimo ir nereagavimo į pretenzijas“, nurodė, kad apeliantė apribojimus ieškovių sąskaitoms pritaikė PPTFPĮ pagrindu. Be to, Lietuvos bankas paaiškino, kad negali atskleisti ieškovėms apeliantės pateiktų paaiškinimų dėl mokėjimo sąskaitoms taikomų apribojimų, nes informacija, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama (Lietuvos Respublikos banko įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Lietuvos bankas nurodė, kad nenustatė pagrindo įtarti, jog apeliantė galėjo pažeisti teisės aktų nuostatas. Lietuvos bankas išaiškino, kad mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 90 straipsnio 1 dalis).

30.       Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, atsakydamas į ieškovų 2022 m. lapkričio 25 d. skundą „Dėl prieigos prie ieškovių mokėjimo sąskaitų panaikinimo be atskiro įspėjimo, galimybės matyti sąskaitų likutį ir mokėjimo operacijas panaikinimo bei nebendradarbiavimo“, nurodė, kad nenustatė pagrindo įtarti, jog apeliantė galėjo pažeisti teisės aktų nuostatas. Lietuvos bankas taip pat nurodė, kad teisės aktuose nenustatyta mokėjimo paslaugų teikėjo pareiga informuoti mokėjimo paslaugų vartotoją apie pritaikytus naudojimosi teikiamomis mokėjimo paslaugomis apribojimus. Vis dėlto, Lietuvos banko vertinimu, geroji praktika yra tada, kai mokėjimo paslaugų vartotojui, jeigu tai nedraudžia teisės aktai, yra pranešama apie pritaikytus naudojimosi mokėjimo paslaugomis apribojimus.

31.       Ieškovės 2022 m. gruodžio 21 d. dar kartą kreipėsi į apeliantę tam, kad ji paaiškintų, kodėl sulaikytos ieškovėms priklausančios lėšos. Atsakovė 2023 m. sausio 12 d. atsakė, kad negali pateikti atsakymo.

32.       Ieškovės 2023 m. liepos 11 d. informavo apeliantę, kad nutraukia sutartis ir pareikalavo grąžinti jų lėšas. Apeliantė 2023 m. liepos 14 d. rašte nurodė, kad sulaikė ieškovių lėšas remdamasi mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunkčiu (apeliantė turi teisę sustabdyti sutarčių vykdymą, jeigu mano, kad tai užtikrins įstatymų, taisyklių, gairių, teismo sprendimų ar priežiūros institucijų ar viešojo administravimo institucijų reikalavimų laikymąsi).

33.       Apeliantė paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje veikia su ja susijusi bendrovė „NIUM FINTECH LIMITED. Nurodytai bendrovei 2022 m. birželio mėn. kilo susirūpinimas dėl bendro jos ir apeliantės kliento veiklos. Dėl to „NIUM FINTECH LIMITED“, vadovaudamasi Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstatymo (angl. Electronic Money Regulations) nuostatomis, kreipėsi į jos veiklą prižiūrinčią Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros instituciją (angl. Financial Conduct Authority), prašydama nurodyti, kokių veiksmų turėtų būti imtasi, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.

34.       Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija 2022 m. spalio 28 d. išdavė „NIUM FINTECH LIMITED“ formalų draudimą, kuriame nurodė, kad: 1) „NIUM FINTECH LIMITED“ draudžiama be išankstinio raštiško institucijos sutikimo pervesti arba kitaip išsklaidyti (arba vykdyti nurodymus pervesti arba išsklaidyti) „ORENDA FINANCE IRE LTD“ („ORENDA FINANCE“) arba „ORENDA FINANCE“ klientų lėšas, kurias „NIUM FINTECH LIMITED“ turi arba kontroliuoja dėl tiesioginių santykių, korespondentinės bankininkystės susitarimo arba kitais pagrindais; 2) „NIUM FINTECH LIMITED“ privalo dėti visas protingas pastangas, visada atsižvelgti į bet kokius priešingus reikalavimus, nustatytus galiojančiuose teisės aktuose, arba bet kurios Lietuvos priežiūros ar teisėsaugos institucijos ar kompetentingo teismo reikalavimus, kad užtikrintų, jog be išankstinio raštiško institucijos sutikimo UAB „NIUM EU“ neleistų atlikti mokėjimų, taip pat nesiimtų jokių veiksmų pagal bet kokius „ORENDA FINANCIAL SERVICES LTD“ („ORENDA“), „ORENDA FINANCE“; taip pat „ORENDA“ arba „ORENDA FINANCE“ klientų nurodymus, dėl ko būtų pervestos arba bet kokiu kitu būdu išskaidytos lėšos iš bet kokių sąskaitų, kurias turi arba kontroliuoja „ORENDA“, „ORENDA FINANCE“ ar jų klientai. Ieškovės nebuvo supažindintos su nurodytu Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos draudimu.

35.       Didžiosios Britanijos Mokėjimų ir skaitmeninio turto direktorato Rinkos investicijų (mokėjimų) departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku informavo, kad, „NIUM FINTECH LIMITED“ prašymu, atšaukė 2022 m. spalio 28 d. savanorišką reikalavimą (angl. voluntary requirement, VREQ) ir šis atšaukimas įsigalios nuo 2023 m. gruodžio 7 d. Tame pačiame elektroniniame laiške paaiškinta, kad nurodytas atšaukimas taikomas tik 2022 m. spalio 28 d. savanoriškam reikalavimui (dar žinomam kaip Europos Sąjungos savanoriškam reikalavimui (angl. EU VREQ)) ir netaikomas 2022 m. liepos 12 d. SPARAIŠ (dar žinomam kaip Jungtinės Karalystės savanoriškam reikalavimui (angl. UK VREQ)). Atsižvelgdama į tai, apeliantė 2023 m. gruodžio 28 d. grąžino ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ 45 550 Eur, 2024 m. sausio 4 d. – 5 400 Eur ir 5 550 Eur. Apeliantė 2023 m. gruodžio 28 d. grąžino ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ 343 870 Eur, 2024 m. sausio 4 d. – 88 540 Eur.

36.       Ieškovės dublike sumažino ieškinio reikalavimus, nurodė, kad apeliantė pervedė tik dalį reikalautų lėšų, t. y. ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ pervesta 56 500 Eur (ji neatgavo 300 Eur), o ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ pervesta 432 410 Eur (ji neatgavo 150 Eur).

37.       Ieškovės teigia, kad apeliantė nepagrįstai sulaikė joms priklausančias lėšas ir tai yra pagrindas reikalauti procesinių palūkanų. Apeliantė nuo nurodyto reikalavimo ginasi tuo, kad ji įgyvendino imperatyvius PPTFPĮ reikalavimus bei veikė vadovaudamasi mokėjimo paslaugų sutarčių ieškovėmis 9.1 (h) papunkčiu. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – tai patikra, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir taikė įrodinėjimo taisykles, ar tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, spręsdamas dėl pagrindo patenkinti ieškovių apeliantei pareikštą ieškinį. 

Dėl pagrindo, pagal kurį finansų įstaiga tam tikrą laiko tarpą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais sulaiko klientų lėšas, vertinimo ir procesinių palūkanų santykio aiškinimo

38.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė.

40.       Apeliantė tvirtina, kad, spręsdamas dėl įpareigojimo mokėti procesines palūkanas už tai, jog apeliantė buvo sulaikiusi ieškovių lėšas, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo bei kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apeliantė pažymi, kad ieškovių prieigą prie jų virtualiųjų sąskaitų apribojo ne savavališkai, bet įgyvendindama imperatyvius PPTFPĮ reikalavimus bei pagal sutarčių su ieškovėmis 9.1 (h) papunktį, todėl jai civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

41.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę skolininkui, t. y. skolininko atsakomybė už tai, kad jis gera valia nevykdė prievolės ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, ieškovių reikalavimas priteisti ne tik skolą, bet ir procesines palūkanas yra kartu ir reikalavimas taikyti apeliantei civilinę atsakomybę.

42.       Atsakovė, kaip finansų įstaigą, tiek prieš pradėdama dalykinius santykius su klientais, tiek ir teikdama paslaugas savo klientams, privalo įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, nustatytus PPTFPĮ ir kituose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vadovaujantis PPTFPĮ, finansų įstaigos yra įpareigotos tinkamai pažinti savo klientus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalis), suprasti kliento dalykinių santykių tikslą ir pobūdį (PPTFPĮ 9 straipsnio 14 dalis), vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, užtikrinti, kad finansų įstaigos turima informacija apie klientą yra tinkama ir aktuali (PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalis ir 17 straipsnis). Be kita ko, remiantis PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalimi, finansų įstaigoms draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, jeigu finansų įstaiga negali užtikrinti PPTFPĮ 9 straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo.

43.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog, sustabdydama ieškovių prieigą prie jų virtualiųjų paskyrų (sąskaitų) mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunkčio pagrindu, įgyvendino konkrečias PPTFPĮ nuostatas ar PPTFPĮ įgaliotos priežiūros institucijos (PPTFPĮ 30 straipsnis) nurodymą. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantė, negrąžindama ieškovėms lėšų, įgyvendino atitinkamą PPTFPĮ nuostatą, dėl kurios jai negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskųstame sprendime nurodė, kad apeliantė tvirtindama, jog sulaikė ieškovių lėšas dėl PPTFPĮ taikymo, nepateikė konkrečios nurodyto įstatymo nuostatos, kuri būtų suteikusi teisę jai taip veikti. Nors apeliantė tvirtina, kad jos veiksmus, be kita ko, pagrindžia PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalis, kurioje nustatyta, jog finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo, vis dėlto byloje nenustatyta, kad apeliantė byloje įrodinėjo, jog negalėjo užtikrinti PPTFPĮ 9 straipsnio 12–16 dalių nuostatų. Be to, byloje nenustatyta, kad apeliantė, tvirtindama, jog įgyvendino PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalį, įvertinusi keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtų sprendusi dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

44.       Apeliantė, grįsdama savo poziciją, kad jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nustačius, jog ji sulaikiusi ieškovėms priklausančias lėšas, įgyvendino imperatyvius PPTFPĮ reikalavimus, be kita ko remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl PPTFPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl finansų įstaigos atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2024). Vis dėlto apeliantės nurodyta kasacinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas nagrinėjo ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kai iš ieškovo banko sąskaitos buvo atlikti pavedimai į užsienyje registruotą finansų įstaigą, o, ieškovo vertinimu, bankas tokius mokėjimus turėjo sustabdyti, įgyvendindamas PPTFPĮ nuostatas. Nurodytoje byloje ginčas kilo dėl banko pareigos neįvykdymo sustabdyti įtartinus ieškovo mokėjimus pagal PPTFPĮ. Kasacinis teismas išaiškino, kad, esant nurodytai situacijai, nepakankama kliento operacijų ar sandorių kontrolė PPTFPĮ kontekste negali lemti finansų įstaigos atsakomybės klientui. Nagrinėjamoje byloje nekilo klausimų dėl nepakankamos ieškovių operacijų kontrolės, kurią turėjo užtikrinti apeliantė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškė ieškinį, jį grįsdamos tuo, kad apeliantė be teisėto pagrindo sulaikė joms priklausančias lėšas. Dėl išdėstytų argumentų apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartis yra neaktuali.

Dėl užsienio valstybės finansų priežiūros institucijos nurodymo (draudimo) neleisti perleisti finansų įstaigos klientų lėšų vertinimo

45.       Apeliantė vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos 2022 m. spalio 28 d. draudimą, kaip neturintį teisinės reikšmės ieškovių ir apeliantės teisiniams santykiams, nes tik tai, kad apeliantės neprižiūri Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija, nepaneigia aplinkybės, jog, pastarajai tokį draudimą priėmus, apeliantė turėjo jo laikytis. 

46.       Bylos duomenimis, prieigą prie savo virtualiųjų paskyrų (sąskaitų) abi ieškovės prarado 2022 m. birželio 1 d. Apeliantė nurodė, kad sprendimas apriboti ieškovių prieigą prie sąskaitų priimtas, nes jos seserinei bendrovei, registruotai Jungtinėje Karalystėje, „NIUM FINTECH LIMITED“ kilo įtarimas dėl vieno iš tokių abiem bendrovėms bendrų klientų veiklos, todėl ji, vadovaudamasi Jungtinės Karalystės Elektroninių pinigų įstatymo 8 (a) punktu, kreipėsi į Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros instituciją. Pažymėtina, kad apie tokį sprendimą ieškovės nebuvo informuotos, į jų pretenzijas apeliantė nereagavo ir tik po septynių mėnesių, t. y. 2023 m. sausio 12 d., elektroniniu laišku ieškovių atstovui pranešta, jog negali atsakyti į elektroninius laiškus. Apeliantė 2023 m. liepos 18 d. ieškovių atstovui nurodė, kad prieiga prie ieškovių sąskaitų išlieka apribota pagal paslaugų teikimo sutarčių 9.1 (h) papunktį, kuriame įtvirtinta apeliantės teisė sustabdyti ieškovių virtualiųjų paskyrų veikimą išskirtinėmis aplinkybėmis, įskaitant (bet neapsiribojant), jeigu apeliantė mano, jog būtina laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, nurodymų, gairių, teismo nutarčių ar bet kurios reguliavimo ar valdžios institucijos nurodymų.

47.       Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija tik 2022 m. spalio 28 d. išdavė formalų draudimą „NIUM FINTECH LIMITED“ be išankstinio rašytinio jos sutikimo vykdyti bet kokius lėšų išmokėjimus bei mokėjimo nurodymus, gautus iš draudime įvardytų klientų, ir esančius apeliantės atidarytose sąskaitose. Ieškovės nežinojo apie nurodytą draudimą. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovių prieiga prie sąskaitų apribota būtent dėl šios užsienio institucijos išduoto nurodymo (draudimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės veiksmai negali būti vertinami kaip teisėti.

48.       Visų pirma, Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos 2022 m. spalio 28 d. draudimas buvo priimtas ne dėl apeliantės, bet dėl kito subjekto, t. y. jos seserinės bendrovės „NIUM FINTECH LIMITED“. Antra, apeliantė yra Lietuvoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga. Remiantis jos ir ieškovių sudarytų mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatomis jų santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė (sutarčių 12.8 papunktis). Dėl to Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos raštas negalėjo būti pagrindas apeliantei sulaikyti ieškovių lėšas pagal mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1(h) papunktį. Trečia, į bylą nepateikti įrodymai, kad apeliantė 2022 m. birželio 1 d. turėjo pagrindą sulaikyti ieškovių lėšas. Nors apeliantė remiasi aptariamu užsienio institucijos raštu (nurodymu, draudimu) kaip ieškovių lėšų sulaikymo pagrindu, bet šis nurodymas priimtas 2022 m. spalio 28 d., o apeliantė ieškovių sąskaitas apribojo 2022 m. birželio 1 d., t. y. prieš daugiau kaip keturis mėnesius. Be to, Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos 2022 m. spalio 28 d. draudime nurodyta, kad mokėjimai gali būti atliekami, jeigu gaunamas jos leidimas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad, gavusi ieškovių pretenzijas, kreipėsi į draudimą priėmusią užsienio valstybės instituciją, prašė leisti išmokėti sulaikytas lėšas ieškovėms, bet institucija būtų atsisakiusi tai padaryti. Byloje nustatyta, kad apeliantė net nereagavo į ieškovių pretenzijas. Ketvirta, aptariamas draudimas buvo skirtas ne ieškovėms, bet kitiems asmenims – „ORENDA“ ir „ORENDA FINANCE“ klientams. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovės yra „ORENDA“ ir „ORENDA FINANCE“ klientės (CPK 178 straipsnis). Apeliantė pateikė 2022 m. gegužės 26 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu su „ORENDA“, bet šis įrodymas nepagrindžia ieškovių sąsajos su nurodytomis bendrovėmis. Aptariame susirašinėjime tik pati apeliantė ieškoves įvardija kaip „ORENDA“ ir „ORENDA FINANCE“ klientes. Vis dėlto „ORENDA FINANCE“ nepatvirtina, kad ieškoves su ja sieja sutartiniai santykiai.

Dėl Lietuvos banko raštų, kuriuose konstatuota, kad apeliantė, sulaikydama ieškovių lėšas, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vertinimo apeliantės ir ieškovės sutartinių santykių kontekste

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad Lietuvos bankas raštuose ieškovėms patvirtino, jog apeliantės atlikti veiksmai yra ne jos savavaliavimas, bet veiksmas, pagrįstas PPTFPĮ ir nepažeidžiantis nurodyto įstatymo nuostatų, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik iš Lietuvos banko raštų, nepateikus į bylą duomenų, kuriuos įvertinti apeliantė pateikė Lietuvos bankui, nėra galimybės nuspręsti dėl raštų, kaip įrodymų, sąsajumo su nagrinėjamu teismo ginču. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos banko 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. sausio 24 d. raštuose pabrėžta, jog Lietuvos bankas nevertina šalių tarpusavio sutartinių teisinių santykių, t. y. nevertina apeliantės veiksmų atitikties mokėjimo paslaugų sutartyse nustatytiems reikalavimams, o visi ginčai, kilę iš sutarčių (pavyzdžiui, dėl patirtų nuostolių), yra susiję su netinkamu sutarčių vykdymu ir nagrinėtini teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad Lietuvos bankas konstatavo, jog apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė ieškovių teisių. Priešingai, Lietuvos bankas, nors ir pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenustatyta mokėjimo paslaugų teikėjo pareiga informuoti šių paslaugų vartotoją apie pritaikytus naudojimosi teikiamomis mokėjimo paslaugomis apribojimus, bet geroji praktika yra tada, kai vartotojui, jeigu tai nedraudžiama teisės aktuose, yra pranešama apie pritaikytus naudojimosi mokėjimo paslaugomis apribojimus.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pareiga išnagrinėti ieškovių pretenzijas įtvirtinta ne tik mokėjimo paslaugų sutarčių 11.1 papunktyje, bet ir MĮ 90 straipsnyje. Pagal nurodytą teisės normą mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti mokėjimo paslaugų vartotojų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio mokėjimo paslaugų vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad apeliantė į ieškovių pretenzijas neatsakė nei per 15 darbo dienų, nei per 35 darbo dienas.

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos banko raštais, nes Lietuvos bankas neturi kompetencijos nagrinėti ieškovių ir apeliantės ginčo pagal finansinių paslaugų teikimo sutartį (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalis). Nurodytą aplinkybę Lietuvos bankas raštuose taip pat akcentavo apeliantei.

52.       Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, apribojusi ieškovėms prieigą prie sąskaitų bei nesuteikusi jiems informacijos, iš esmės užkirto kelią operatyviai gintis nuo pritaikytų apribojimų ir pažeidė ne tik mokėjimo paslaugų sutarčių 11.1 papunkčio reikalavimus, bet taip pat ir pareigą vykdyti sutartis tinkamai bei sąžiningai, pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunktyje įtvirtintų pagrindų ieškovių virtualiosioms paskyroms apriboti. Apeliantė turėjo prievolę grąžinti ieškovėms neteisėtai sulaikytas jų lėšas, bet tai iš dalies padarė tik 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. sausio 4 d. Pažeidusi sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ieškovėms, nebendradarbiaudama bei neteikdama joms informacijos, apeliantė turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius, t. y. sumokėti procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos („WAYGOSPORT LTD“ – nuo 2023 m. lapkričio 14 d., „GAMEOLOGIC LTD“ – nuo 2023 m. gruodžio 13 d.) iki 2024 m. sausio 4 d. (dalies lėšų grąžinimo).

Dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, t. y. kam tenka pareiga įrodyti teisių į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais įšaldytas lėšas apribojimo pagrindą

53.       Apeliantė nurodo, kad teismas iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė jai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent apeliantei teko pagrindinė įrodinėjimo pareiga, nors byloje nagrinėjami būtent ieškovių reikalavimai. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

54.       Ieškovės pareiškė ieškinį lėšų, esančių apeliantės valdomose sąskaitose, ir palūkanų priteisimo. Jos tvirtino, kad apeliantė nepagrįstai apribojo jų prieigą prie lėšų. Apeliantė gynėsi tuo, kad ieškovių prieigą prie jų virtualiųjų sąskaitų apribojo ne savavališkai, bet įgyvendindama imperatyvius PPTFPĮ reikalavimus bei veikdama pagal mokėjimo paslaugų sutarčių 9.1 (h) papunktį. Taigi, ieškovės turėjo pareigą įrodyti, kad apeliantė neturėjo pagrindo sulaikyti lėšas, o apeliantė turėjo pareigą įrodyti tai, jog ieškovių lėšas sulaikė pagrįstai ir teisėtai.

55.       Įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyksta pagal Lietuvos civilinio proceso teisėje nustatytas taisykles, t. y. CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

56.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

57.       Lietuvos Respublikos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

58.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

59.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei įstatymo reglamentavimą, nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio bylose būtent apeliantė (finansų įstaiga) turėjo įrodyti, kad ji pagrįstai apribojo ieškovių prieigą prie sąskaitų ir turėjo teisę sulaikyti jų lėšas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, apskųsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas aptarė ištirtų ir įvertintų byloje surinktų įrodymų visumą: nuosekliai išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įvertino šalių paaiškinimus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vien tik tai, kad apeliantės nuomonė dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo ir jų įrodomosios reikšmės yra kitokia, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

60.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

61.       Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, serija A Nr. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

62.       Atmetus apeliantės UAB „NIUM EU“ apeliacinį skundą, ieškovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimą. Ieškovės į bylą pateikė įrodymus (sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, patvirtinimą dėl mokėjimo), kad ieškovė „GAMEOLOGIC LTD“ patyrė 343,57 Eur, o ieškovė „WAYGOSPORT LTD“ – 3 656,43 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (iš viso – 4 000 Eur).

63.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

64.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2024 m. II ketvirčio Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,4 Eur. Pagal Rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamoje byloje yra 2 855,32 Eur (2 196,4 x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Ieškovių prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bendrosios taisyklės, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, todėl ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės priteisiama 245,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ – 2 610,05 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei „GAMEOLOGIC LTD“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NIUM EU“ (juridinio asmens kodas 304548794) 245,27 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei „WAYGOSPORT LTD“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NIUM EU“ (juridinio asmens kodas 304548794) 2 610,05 Eur (du tūkstančius šeši šimtus dešimt eurų 5 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.