Civilinė byla Nr.2A-291-42/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.5.;
121.3.; 121.15.; 121.18.;121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui F. Z., jo atstovei advokatei Singridai Ramoškienei, atsakovo atstovams V. D. ir advokatei Zitai Rakauskaitei apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. Z. ieškinį atsakovui UAB „Abela“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,
nustatė:
Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš UAB „Abela“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigų neteisėtu; priteisti iš atsakovo UAB „Abela“ ieškovo naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-05-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 9 Lt pašto išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2008-04-08 buvo priimtas dirbti UAB „Abela“ vairuotoju –ekspeditoriumi. Darbo sutarties 4 p. nurodyta, kad šalys sutarė dėl išbandymo laikotarpio iki 2008-08-09. Darbo sutartyje nurodytas išbandymo terminas buvo įrašytas netiksliai, tačiau atsakovas šio termino nepažeidė, nes nesuėjus trims mėnesiams nuo darbo sutarties sudarymo, t.y. 2008-05-30, nusprendė, kad išbandymo rezultatas nepatenkinamas. Teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų reikalavimus, nes neinformavo atsakovo telefonu apie įvykdytas dienos užduotis ir padarė išvadą, jog darbdavys turėjo pagrindo neigiamai vertinti ieškovo darbą bandomojo laikotarpio metu. Ieškovui 2008-05-26 buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2008-05-30 ir atleistas iš darbo. DK 107 str. nustatytas įspėjimo terminas nepažeistas. Ieškovas sutikdamas su išbandymo laikotarpiu turėjo ir galėjo suprasti, kad jo darbas per pirmuosius tris darbo mėnesius bus vertinamas. Įrodymų, kad darbdavio vertinimas buvo nepagrįstas ieškovas nepateikė.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, jog su sprendimu nesutinka, nes teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tai, kad ieškovas netinkamas šiam darbui, yra teisiškai nepagrįsta, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas laikė, jog aplinkybė, kad nebuvo skambinta darbdaviui gegužės 19, 20 dienomis yra įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais, kad nesulaukęs skambučio, darbdavys negali toliau planuoti darbo, praranda ryšį su vairuotoju, negali skirti naujų užduočių, racionaliai panaudoti išteklius. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė tik į atsakovo duotus paaiškinimus ir visiškai nevertino jų pagrįstumo, netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų - klientų pretenzijų ar skundų, dėl netinkamo elgesio, ar ne laiku pateiktų prekių. Darbdavys, nutraukdamas su ieškovu darbo sutartį, piktnaudžiavo savo teise ir elgėsi nesąžiningai. CPK 414 str. numato, kad darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tuo tarpu teismas, ne tik nepasinaudojo šia teise, bet ir neužtikrino ieškovui teisės įrodyti savo atsikirtimus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog per visą išbandymo terminą atsakovas nei karto nepareiškė ieškovui jokių pastabų, dėl atliekamo darbo. Teismas turi ginti darbuotoją, jeigu nustatoma, jog per išbandymo laikotarpį darbdavys nebuvo pareiškęs darbuotojui jokiu pretenzijų dėl jo netinkamo darbo. Tuo tarpu teismas, išimtinai gynė tik atsakovo teises, ignoruodamas silpnesniosios ginčo šalies, teises ir teisėtus interesus. Darbo sutartis buvo nutraukta ne dėl nesugebėjimo atlikti pavestą darbą, o tam, kad įdarbinti kitą darbuotoją. Įspėjimo termino darbdavys nesilaikė, nes apie darbo sutarties nutraukimą įspėjo tik paskutinę darbo dieną. Darbo sutartyje atleidimo pagrindas buvo nurodytas DK 128 str., ir tik nesutikus nutraukti darbo sutartį pačiam prašant, sutarties nutraukimo pagrindu buvo nurodytas 107 str. 1 d. Teismas neatliko savo pareigos teisingai išnagrinėti bylą, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai ir nepilnai įvertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodyta, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teigiama, kad ieškovui buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, jis buvo supažindintas su vairuotojo pareiginiais nuostatais, nustatančiais pagrindines ieškovo darbo funkcijas, kurių ieškovas privalo laikytis. Šių nuostatų 4.13.11 punkte nustatyta, kad kasdien, pilnai atlikus gautas užduotis, vairuotojas ekspeditorius privalo telefonu informuoti vadovybę apie darbo pabaigą, trumpai išdėstyti kilusias problemas. Tai ne formalus reikalavimas, o iš darbdavio veiklos specifikos kilęs būtinumas - UAB „Abela" pristato maisto produktus klientams, pristatymus atlieka keletas vairuotojų - ekspeditorių, todėl su jais nuolat palaikomas ryšys ir, įvykdžius vieną užsakymą, esant reikalingumui, pavedamos kitos užduotys. Ieškovui nemokamai naudotis darbdavys suteikė telefono aparatą, apmokėjo ieškovo pokalbius juo bei nurodė telefonų numerius, kuriais privalo skambinti ir informuoti apie užsakymo įvykdymą. Tačiau ieškovas nuolat pažeidinėjo šią tvarką. Šių metų gegužės 10, 15, 19, 20, 22 dienomis ieškovas visiškai neskambino ir jam nebuvo galima prisiskambinti. Dėl šių pažeidimų atsakovas patyrė nepatogumų. Kadangi išbandymo termino eigoje paaiškėjo, kad ieškovas netinka pavestam darbui dėl nepareigingumo, nedrausmingumo, darbo tvarkos nesilaikymo, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovas neišlaikė išbandymo. Su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta ne DK136 str.3 dalies pagrindu, todėl darbdavys nėra saistomas rašytiniais įrodymais apie darbuotojui pareikštas drausmines nuobaudas. Atleidus ieškovą, atsakovas vairuotojo ekspeditoriaus darbui priėmė kitą asmenį. Atsakovas, vykdydamas ūkinę veiklą, bendradarbiauja su kitais ūkio subjektais ir prisiima įsipareigojimus, nuo kurių savalaikio, tinkamo įvykdymo priklauso jo veiklos rezultatai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2008 m. balandžio 8 d. buvo priimtas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Abela" vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo sutarties 4 punktu nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, tačiau per apsirikimą išbandymo termino pabaiga nurodyta 2008-08-09. Sudarant darbo sutartį su ieškovu, išbandymą buvo galima nustatyti (DK 105 straipsnis). Darbdavys turi nuspręsti dėl išbandymo rezultatų per įstatyme nustatytą laiką. Atsakovas šio termino nepažeidė, nes nesuėjus trims mėnesiams nuo darbo sutarties sudarymo, nusprendė, kad išbandymo rezultatas nepatenkinamas. Vertinti išbandymo rezultatus yra darbdavio prerogatyva.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog darbdavys turėjo pagrindo neigiamai vertinti ieškovo darbą bandomojo laikotarpio metu, kadangi ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, kurių laikymasis sąlygoja atsakovo ūkinės veiklos rezultatus. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šioje įstatymo normoje nustatyti reikalavimai taikomi abiem darbo sutarties šalims.
DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas apie tai, jog išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, informavo ieškovą ir 2008-05-26 ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Kolegija sutinka su tokiomis šio teismo nustatytomis aplinkybėmis. Esant tokiems teismo konstatuotiems faktams, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepažeidė DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įspėti ieškovą dėl išbandymo rezultatų ir būsimo atleidimo iš darbo.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas neatliko to vaidmens, kuris nustatytas CPK 414 straipsnyje. Šie apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, ar teismui pakako byloje pateiktų įrodymų vienokioms ar kitokioms išvadoms padaryti.
CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal šią įstatymo nuostatą, kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia išvada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pažymėtina, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, todėl šis turėjo užtikrinti, kad būtų byloje surinkta tiek įrodymų, kad jų pagrindu teismas suformuotų atitinkamą įsitikinimą.
Teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ir CPK 183 bei 185 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismo sprendimas pagrįstas pakankamais įrodymais, t. y. teismo įsitikinimui pakako tų įrodymų, kurie buvo surinkti byloje, todėl apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog teismas, išimtinai gynė tik atsakovo teises, ignoruodamas silpnesniosios ginčo šalies, teises ir teisėtus interesus, nepaneigia teismo išvados pagrįstumo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Antanas Burdulis
Teisėjai Algirdas Remeika
Leonas Jachimavičius