Civilinė byla Nr. e2-6930-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34584-2021-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuosta“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagsa“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagsa“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transjuosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dagsa“ 3740 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „Dagsa“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. DAG2334, pagal kurią atsakovė, kaip užsakovė, pavedė ieškovei, kaip vežėjai, už sutartą atlygį pervežti krovinį pagal sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovė suteikė pervežimo paslaugą, perveždama krovinį maršrutu Klaipėda (Lietuva) – Almata (Kazachstano Respublika). Už suteiktas paslaugas ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą NML Nr. 44759 4700 Eur sumai. Po ieškovės raginimo atsakovė bankiniu pavedimu sumokėjo tik dalį šios sumos – 940 Eur. Ieškovė nurodė, kad likusios skolos sumos – 3740 Eur – atsakovė nėra sumokėjusi.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovei, pasirinko ginti savo teises neproporcingu būdu. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1432-934/2022 išspręstas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo priėmimo klausimas, ieškovė žinojo apie atsakovei keliamą restruktūrizavimo bylą. Atsakovės nuomone, šios bylos nagrinėjimas pažeistų kitų atsakovės kreditorių interesus ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokio motyvuoto prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo esmės, todėl preliminarus teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnyje nustatytų pagrindų stabdyti bylą, todėl atsakovės reikalavimas dėl bylos stabdymo turėtų būti atmestas. Ieškovės teigimu, aplinkybė dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei kėlimo nėra reikšminga šioje byloje.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo, todėl ieškovė, įgyvendindama savo teisę pasirinkti teisių gynimo būdą, kreipėsi į teismą. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, konstatuota, jog atsakovės įsipareigojimai per 2021 metus ženkliai sumažėjo, taigi atsakovė su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo, todėl turi prisiimti pasekmes už nepadengtą skolą ieškovei. Ieškovės atstovo manymu, šioje byloje ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra proporcingos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepalaikė reikalavimo sustabdyti bylą ir iš dalies pripažino ieškinį, t. y. neginčijo skolos fakto ir dydžio, tačiau nepripažino ieškinio reikalavimo priteisti atstovavimo išlaidas. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie restruktūrizavimo bylos atsakovei kėlimą bei apie tai, kad atsakovė skolą pripažįsta, tačiau ieškovė vis tiek kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tokie ieškovės veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsakovė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka siekia atkurti savo mokumą, todėl ieškovės veiksmai, kuriais didinamos atsakovės skolos, laikytini nesąžiningais. Atsakovės atstovo manymu, ieškovė, inicijuodama perteklinį procesą, turi prisiimti bent dalį bylinėjimosi išlaidų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas.
7. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas sprendime išdėsto sutrumpintus motyvus.
8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė UAB „Transjuosta“ su atsakove UAB „Dagsa“ sudarė pervežimo sutartį Nr. DAG2334, kuria ieškovė įsipareigojo už sutartą atlygį pervežti krovinį maršrutu Klaipėda (Lietuva) – Almata (Kazachstano Respublika). Iš CMR važtaraščio Nr. 6TJ 0001038 matyti, kad ieškovė krovinį 2021 m. rugpjūčio 17 d. pristatė jo gavėjui. Už suteiktas paslaugas ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą NML Nr. 44759 4700 Eur sumai, apmokėjimo terminas – per 30 d. po sąskaitos–faktūros ir CMR važtaraščio gavimo. Ieškovė 2021 m. lapkričio 4 d. pranešimu paragino atsakovę apmokėti 4700 Eur skolą. 2021 m. lapkričio 30 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 940 Eur. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl UAB „Dagsa“ restruktūrizavimo proceso inicijavimo, kuriuo, be kita ko, patvirtino, kad ieškovė yra jos kreditorė, kuriai atsakovė skolinga 3760 Eur.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo sutartimi viena šalis įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą mokestį. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CMR važtaraštis Nr. 6TJ 0001038, mokėjimo dokumentai) patvirtina, kad ieškovė UAB „Transjuosta“ įvykdė savo sutartinę prievolę pervežti krovinį, tačiau atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 940 Eur. Atsakovė ieškovės reikalaujamą priteisti 3740 Eur skolą pripažįsta, ji pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3740 Eur skolos yra tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
11. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3740 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
12. Byloje šalių ginčas iš esmės kilo tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė žinojo, jog atsakovė skolos neginčija, atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, kuria siekiama atkurti atsakovės mokumą, tačiau nepaisant to, ieškovė inicijavo šį civilinį procesą, kas lėmė papildomų išlaidų atsiradimą. Remdamasi šiais argumentais, atsakovė ginčija savo pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1385-934/2022, uždarajai akcinei bendrovei „Dagsa“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Transjuosta“ ieškinys pareikštas 2021 m. gruodžio 23 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė jau iki kreipimosi į teismą, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d., buvo gavusi JANĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka išsiųstą atsakovės pranešimą dėl atsakovės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, kuriuo atsakovė pripažino savo skolą ir prašė nurodyti, ar ieškovė sutiktų sudaryti susitarimą su atsakove dėl pagalbos, atsisakant dalies reikalavimo atsakovei, o kitą dalį išdėstant per kelerių metų laikotarpį. Ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, neslėpė, kad žino apie atsakovės ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą, prie ieškinio buvo pridėtas atsakovės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas.
14. Teismas pažymi, kad juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, kreditoriai neturi teisinės pareigos imtis veiksmų padėti finansinių sunkumų patiriančiam skolininkui, įskaitant ir reikalavimų ar jų dalies atsisakymą, reikalavimo įvykdymo termino atidėjimą, susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis ir pan. JANĮ 8 straipsnyje nustatyta pareiga juridinio asmens vadovui ar likvidatoriui prieš kreipiantis į teismą ikiteismine tvarka pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą dėl pagalbos iš esmės reiškia privalomą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, t. y. galimybę šalims tarpusavio nuolaidų būdu rasti susidariusios juridinio asmens nemokumo ar finansinių sunkumų situacijos sprendimą, tačiau nereiškia pareigos kreditoriui imtis priemonių padėti skolininkui ir / arba susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų įgyvendinamos kreditoriaus teisės. Taigi aplinkybė, kad dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė pranešė ieškovei, jog ketina inicijuoti restruktūrizavimo procesą, nevertintina kaip ribojanti ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, reikalavimo teisių į atsakovę įgyvendinimą teisėtomis priemonėmis. JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis; kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Tačiau šioje normoje nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga kreiptis į restruktūrizavimo bylą iškėlusį teismą su prašymu įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu, be to, pareiškimo priėmimas savaime nereiškia, kad jis bus patenkintas ir restruktūrizavimo byla iškelta.
15. Teisė į kreiptis į teismą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, šis konstitucinis principas įtvirtintas ir CPK 5 bei 6 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Atsakovė teigia, kad ji skolos neginčijo, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, ir pati atsakovė to neneigė, kad skola nebuvo atlyginta, taigi ieškovė turėjo teisę imtis teisėtų savo teisių gynybos priemonių, įskaitant ieškinio pareiškimą teisme. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė supaprastinto (dokumentinio) proceso tvarka, suteikiančia galimybę savo galimai pažeistas teises apginti taupiomis tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų prasme procesinėmis priemonėmis.
16. CPK 95 straipsnyje nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, kurios gali kilti asmeniui, nesąžiningai pareiškusiam nepagrįstą ieškinį, o pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
17. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovė peržengė teisėto ir sąžiningo elgesio ribas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar atliko kitokius neteisėtus ir / ar nesąžiningus veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis nesiremia ir atsakovė. Ji ieškovės nesąžiningumą iš esmės grindžia tik kreipimosi į teismą faktu, kuris, minėta, yra teisėtas veiksmas ir savaime, nesant kitų netinkamą procesinį elgesį patvirtinančių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Priešingą išvadą būtų galima daryti atsakovei įrodžius, pavyzdžiui, kad ieškovė siekė ne apginti savo pažeistas teises, bet pasunkinti atsakovės turtinę padėtį, nepagrįstai išlaidavo, taip sukeldama neigiamas turtines pasekmes atsakovei ir pan., tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nagrinėjamoje byloje nemato pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, įgalinančių nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 43 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
20. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ji patyrė 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų, ši suma yra gerokai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už advokato teisines paslaugas tokio pobūdžio bylose (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl ji pripažintina teisinga bei pagrįsta ir priteistina ieškovei iš atsakovės. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 443 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (5 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, t. y.:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transjuosta“, juridinio asmens kodas 147939277, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagsa“, juridinio asmens kodas 303342802, 3740 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3740 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinės teismą.
Teisėja Lina Navickytė