Teisėjas Raimundas Krušinys                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-579/2015

Pranešėjas Evaldas Gražys                                          Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00354-2013-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.;  

(S)

                                                                  2.4.6.3.2.              

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistajam T. K., gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-11-01 iki 2013-11-11.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

T. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – statutiniu valstybės tarnautoju, t. y., dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 4/07 – 16 patvirtinto „Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo“ 15.2. straipsnio reikalavimus „laikytis etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu“, pažeisdamas 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 51 punkto nuostatą, draudžiančią bet kokio pobūdžio ryšius su nuteistaisiais, nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. Nustatyta, jog piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, T. K., įpareigodamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį J. L. (J. L.) parduoti narkotines medžiagas ir už parduotas narkotines medžiagas siekdamas gauti 700 litų, 2013-10-24 apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ūkio kieme esančiame praėjime, 1-ojo būrio nuteistajam J. L. išplatino – perdavė pardavimui 27 vnt. folijos paketėlių su narkotine medžiaga heroinu, kurios bendroji masė yra 0,420 gr., kurioje yra 0,063 gr. grynojo heroino masė. Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo T. K. veiksmų – valstybė patyrė didelės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei poįstatyminius aktus, sumenkino valstybės prestižą bei valstybės institucijų - (duomenys neskelbtini) pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, neteisingai taikė įstatymą bei kitas teisės normas, tokiu būdu grubiai suvaržydamas įstatymų ginamas apelianto teises į tinkamą teisminę gynybą, į tinkamą ir nešališką teismą. Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.

Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo jo teisme duotais parodymais, kurie buvo patvirtinti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei jų metu užfiksuotais garso įrašais. Teisme jis davė teisingus bei objektyvius parodymus, kad maždaug mėnuo iki įvykio kilo konfliktas su pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos (toliau VTT ) pareigūnais, nes jį buvo sulaikę ir apieškoję dėl tariamai draudžiamų daiktų laikymo. J. L. prašymu jis buvo du kartus atnešęs šiam nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus. J. L. žinojo apie jo konfliktą su VTT pareigūnais, todėl grasindamas papasakoti pareigūnams apie anksčiau atneštus telefonus, reikalavo atnešti dar 5 vnt. telefonų. Išsigandęs šantažo jis nupirko penkis mobiliojo ryšio telefonus ir perdavė juos J. L.. Vėliau su nuteistuoju kalbėjosi apie telefonų realizavimą, kas ir yra užfiksuota garso įrašuose. Įrašuose yra minimos telefonų markės bei modeliai, t. y. „Nokia“ markės modeliai C1 bei C2. Būtent šių markių ir šių modelių telefonus jis buvo J. L. perdavęs ir apie šiuos telefonų aparatus vyko jų pokalbis. Kadangi vieno iš telefonų priekinė dalis – stiklelis buvo trūkęs, J. L. prašė atnešti bei pakeisti šią detalę. Jokių narkotinių medžiagų nuteistajam jis neperdavė ir neliepė išplatinti. Pas jį rasti 300 Lt buvo J. L. perduoti pinigai už parduotus telefonus. Nuteistasis J. L. mobilius telefonus vadino „kaušais“, kad kiti nuteistieji nesuprastų, apie ką kalbama.

Apeliantas mano, kad liudytojų, ypač J. L., parodymai visiškai neįrodo jo kaltės, kadangi liudytojo, pas kurį buvo rasta narkotinių medžiagų (ar jis pats, kaip teigia, perdavęs jas VTT pareigūnams), parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei įtariamojo parodymai, kai jų nepagrindžia kiti, objektyvūs duomenys. Nuteistajam kelia abejones aplinkybės, kurioms esant narkotinės medžiagos pateko pas VTT pareigūnus. Pasak liudytojo J. L., T. K. jam tariamai perdavė 30 paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, visas narkotines medžiagas jis perdavė pareigūnams, nebandydamas jų realizuoti. Tačiau kaip matosi iš bylos medžiagos, VTT pareigūnai disponuoja 27 paketėliais su narkotinėmis medžiagomis. Tai reiškia, kad ne visos narkotinės medžiagos, kurios buvo perduotos J. L., buvo perduotos ir VTT pareigūnams. Dėl šių aplinkybių kyla abejonės ir paties J. L. parodymais toje dalyje, kur jis teigia, jog narkotinėmis medžiagomis neprekiavo ir, išsigandęs galimos atsakomybės, kreipėsi į pareigūnus bei jiems perdavė gautas medžiagas. Kadangi pareigūnams buvo perduota ne 30 vnt., o 27 vnt. paketėlių, reiškia, jog J. L. galėjo užsiimti narkotinių medžiagų realizavimu, dalį jų ir realizuoti, o vėliau dėl to ir buvo sulaikytas VTT pareigūnų. Būdamas sulaikytas realizuojant narkotines medžiagas ir siekdamas pats išvengti atsakomybės, kuri už šį nusikaltimą yra griežta, pasinaudojo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, galimai ir paveiktas VTT pareigūnų davė parodymus, jog tai T. K. jam perdavė narkotines medžiagas, kurias realizavus siekė gauti sau turtinės naudos. Tokiu būdu savo tikslus pasiekė abi šalys, t. y. tiek VTT pareigūnai, siekę susidoroti su apeliantu, tiek ir J. L., išvengęs griežtos sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantui abejones kelia ir liudytojo J. L. parodymai dėl kreipimosi į VTT pareigūnus tikslo. Kadangi laisvės atėmimo vietoje asmenys, bendradarbiaujantys su pareigūnais, yra laikomi vadinamąja žemiausia kasta, su jais yra elgiamasi paniekinamai, žeminančiai, todėl tik esant išimtinėms aplinkybėms įvyksta tokie dalykai. Nuteistieji paprastai stengiasi vengti bet kokio procesinio ar kitokio bendravimo su VTT pareigūnais, bylose stengiasi vengti duoti parodymus, kurių pagrindu gali būti nuteisti bei pripažinti kaltais kiti asmenys. Todėl neįtikėtina, kad nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo vietoje reikės būti dar ilgą laiką, pats savo noru ateitų pas VTT pareigūnus ir pareikštų, kad jis yra įtrauktas į nusikalstamą veiką, t. y. jam kitas pataisos namų pareigūnas yra liepęs realizuoti narkotines medžiagas, kai jis pats to išvengti turi visas galimybes tiek grąžindamas jam perduotas narkotines medžiagas, tiek jas išmesdamas, tiek atsisakydamas priimti bei realizuoti draudžiamus dalykus.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apelianto įsitikinimu, galima daryti išvadą, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu teismas nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti abejonėmis. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas ne įrodymų visuma, o tik prielaidomis, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes sąlygojo visiškai nepagrįstų išvadų padarymą, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau taikyti naują BK 75 str. redakciją ir bausmės vykdymą apeliantui atidėti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai T. K. pripažino kaltu, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus.  

Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas šališkas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir nuosekliai argumentavo išvadas tiek dėl pačių veikų, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė T. K. veikoje BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymius, pripažino jį kaltu padarius šias nusikalstamas veikas.

Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė tik juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas nuosekliais, išsamiais argumentais paneigė nuteistojo versiją dėl draudžiamų daiktų perdavimo ir keliamas abejones dėl liudytojo J. L. parodymų, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis. 

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojo J. L. parodymus ir lygindamas bei gretindamas juos tiek su kitų liudytojų parodymais, tiek ir su rašytiniais bylos duomenimis, vertindamas juos visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, nustatė, kad jie yra nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie paties nuteistojo parodymus. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriuos patvirtina liudytojo E. A. parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Remiantis J. L. parodymais nustatyta, kad T. K. nurodė šiam pataisos namuose parduoti narkotines medžiagas, siekdamas už jas gauti 700 litų, nurodė bausmę atliekančiam liudytojui vietą, kurioje buvo padėtas paketas su heroino dozėmis, stebėjo, kaip jis paėmė minėtą paketą. Vėlesnių susitikimų metu T. K. perdavė liudytojui J. L. sąskaitos numerį, į kurį turėjo būti pervesti už narkotinių medžiagų realizavimą gauti pinigai, o šis perdavė apeliantui iš pareigūnų gautus 300 litų. Tai, kad vidaus tyrimo tarnybos pareigūnams J. L. atidavė 27 vnt. paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, o liudytojas minėjo, kad apeliantas jam perdavė realizavimui 30 vnt. dozių, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad jo parodymai yra melagingi, kad liudytojas apkalba T. K. pats siekdamas išvengti atsakomybės už narkotinių medžiagų realizavimą. Pastebėtina, kad liudytojas tiksliai neįvardijo jam perduotų pakuočių skaičiaus, o nurodė, kad T. K. minėjo, jog turi apie 30 vnt. paketėlių. Jis neskaičiavo gautų paketėlių, juos paslėpė, o neužilgo perdavė pareigūnams. 2013-10-25 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. L. savo iniciatyva pateikė polietileninį paketą su viduje esančiais 27 folijos lankstinukais su kaip įtariama viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l . 15). Kad folijos lankstinukuose yra narkotinė medžiaga – heroinas, patvirtina 2014-02-12 specialisto išvada Nr. 140-(54360-ISI-809 (t. 1, b. l. 65-66). Liudytojas E. A. patvirtino, kad į jį kreipėsi J. L. ir pranešė, jog T. K. jam perdavė realizavimui pataisos namuose narkotines medžiagas ir pateikė šias psichoaktyvias medžiagas. T. K. buvo sulaikytas su J. L. jam perduotais pinigais. Pažymėtina, kad bendravimo su J. L., pinigų paėmimo iš liudytojo faktų neneigia ir pats nuteistasis, tačiau jis teigia, kad pokalbiai tarp jo ir liudytojo vyko apie mobiliojo ryšio telefonų perdavimą, pinigus iš liudytojo gavo šio realizuotus telefonus, liudytojas, teigdamas, kad jis liepė parduoti narkotines medžiagas, jį apkalba. Tačiau šią nuteistojo versiją paneigia nuoseklūs J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Pagrindą tikėti šiais parodymais suteikia ir objektyvūs rašytiniai bylos duomenys. Slapto sekimo protokole ir jo prieduose užfiksuoti tarp nuteistojo J. L. ir T. K. vykę pokalbiai apie narkotinių medžiagų realizavimą, atsiskaitymą už jas (t. 1, b. l. 57-59). Nors T. K. teigia, kad kalbamasi apie mobiliojo ryšio telefonus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad kalbant apie mobiliuosius telefonus jie taip ir vadinami, nurodant konkrečius telefonų modelius, o pokalbiuose apie narkotines medžiagas naudojami šifruoti heroino ir narkotinių medžiagų dozių pavadinimai („kaušai“ ir kt.). Be to, J. L. patvirtino, kad slapto sekimo metu darytuose garso įrašuose užfiksuoti tarp jo ir T. K. vykę pokalbiai ir apie narkotinių medžiagų realizavimą, atsiskaitymą už jas. Po tarp J. L. ir nuteistojo 2013-10-28 vykusio pokalbio apeliantas pateikė liudytojui lapelį, kuriame buvo nurodyta sąskaitos, į kurią reikia pervesti už narkotinių medžiagų pardavimą gautus pinigus, numeris. 2013-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog J. L. savo iniciatyva pateikė jam T. K. perduotą popieriaus lapuką su jame nurodytu sąskaitos numeriu ir šios sąskaitos savininko vardu ir pavarde (t. 1, b. l. 18). T. K. asmens kratos metu pas jį rasti 300 litų įvairiomis kupiūromis (t. 1, b. l. 19).  Būtent šiuos pinigus apeliantui perdavė J. L. veikdamas 2013-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties leisti J. L. atlikti nusikalstam veiką imituojančius veiksmus pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo J. L. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, neprieštarauja liudytojo E. A. parodymams bei pagrindžiami rašytinais įrodymais, darytina išvada, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų realizavimo, todėl teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas tiek dėl T. K. padarytų veikų faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojas J. L. ar pataisos namų pareigūnai siekia apkaltinti T. K. nebūto nusikaltimo padarymu. Objektyvių duomenų, kad tarp nuteistojo ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Vidaus tyrimo tarnybos pareigūnų anksčiau būtų įvykęs konfliktas, dėl kurio šie pareigūnai siektų pakenkti tuo metu prižiūrėtoju pataisos namuose dirbusiam T. K., nėra. Teismas tokius apelianto teiginius vertina tik kaip pasirinktą jo gynybinę versiją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. K. pripažinimo kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė atsižvelgti į BK 75 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2015-03-24, numatančią galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą, bei netenkinus apelianto skundo dėl išteisinimo, T. K. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Kadangi T. K. įvykdytų nusikalstamų veikų metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas šio klausimo pagrįstai nesvarstė. Tačiau 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015-03-24, buvo pakeistas BK 75 straipsnio redakcija ir šio straipsnio 1 dalyje dabar yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3621 straipsnis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad toks prašymas pareikštas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu, šį klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teisme.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu galiojusių bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai, tačiau, kaip minėta, po žemesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų sunkių BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Tad yra formalus pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Nors T. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinant veikų padarymo aplinkybes, reikia pažymėti, kad narkotinės medžiagos pataisos namuose nebuvo išplatintos, kadangi jos buvo perduotos pareigūnams, tad reali žala aplinkiniams padaryta nebuvo. Liudytojui J. L. perduotas narkotinės medžiagos  - heroino kiekis nebuvo didelis – 0,063 gr. T. K. nusikalstamais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tačiau nuteistasis šiuo metu jau nebėra statutinis valstybės tarnautojas. T. K. anksčiau neteistas. Po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, ir naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų jis nepadarė (tokių duomenų teismui nėra pateikta). Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu jis dirba taksi paslaugų įmonėje, darbdavys jį apibūdina kaip atsakingą, rūpestingą darbuotoją. Apeliantas vedęs, turi finansinių įpareigojimų bankui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kolegijos manymu, skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeima yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeiminius ryšius, nagrinėjamu atveju ir šeimos finansinę padėtį (kaip jau minėta apeliantas turi finansinių įsipareigojimų bankui) bei pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios paminėti socialiniai reiškiniai nukentėtų kuo mažiau. Todėl, siekiant, kad T. K. paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo turimiems darbo santykiams, siekiant išlaikyti teigiamus jo socialinius ryšius ir vertybes, tačiau taip pat siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, T. K. yra tikslinga bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatyme numatytam terminui, paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendis keistinas.

Kaip jau anksčiau šioje nutartyje minėta, apeliaciniame skunde reikalavimas taikyti BK 75 straipsnio naują redakciją nebuvo pareikštas, šio baudžiamojo kodekso straipsnio nauja redakcija įsigaliojo jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl teisėjų kolegija šią įstatymo redakciją taiko nekeisdama nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

T. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu paskirti nuteistajam T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius atlikti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas              Evaldas Gražys

Teisėjai              Jurgis Kiškis

              Dmitrijus Korsakovas