Civilinė byla Nr. e2-2108-653/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05676-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N Technologijos“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „B projektai“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „N Technologijos“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B projektai“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 13 571,53 Eur skolą, 695,25 Eur delspinigių, 5 214,33 Eur dydžio baudą, 10,63 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „N Technologijos“ ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2024 m. sausio 18 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20240118 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, pažymėtas indeksais 3-11, 3-12, 3-13, 3-14, 3-15, 3-16, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas) su dvejomis parkavimo vietomis, pažymėtomis Nr. 19 ir 21 (toliau – ir Patalpos). Ieškovė paaiškino, kad atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę su raginimu padengti įsiskolinimą.

3.       Ieškovė 2024 m. liepos 18 d. pranešime atsakovei nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per penkias darbo dienas, ieškovė bus priversta nutraukti nuomos sutartį, reikalauti sumokėti baudą, lygią trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžiui ir kompensuoti visus dėl to atsiradusius tiesioginius nuostolius. Atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė ir 2024 m. rugsėjo 30 d. perdavė Patalpas ieškovei. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovės sumokėtą depozitą panaudojo seniausioms skolos padengti.

4.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vista Business Solutions“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad susipažinusi su ieškiniu ir turimais atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „B projektai“ dokumentais, sutinka su reikalavimu priteisti nesumokėtą Patalpų nuomos mokestį ir 695,25 Eur dydžio delspinigius.

5.       Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti su Patalpų eksploatavimu susijusias išlaidas, atsakovė pažymėjo, kad nesutinka su reikalavimu priteisti 68,98 Eur Pastato draudimo mokestį. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė, kodėl vienais atvejais Pastato draudimo mokestis apmokestinamas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), o kitais – ne, taip pat, kodėl mėnesinė mokesčio įmoka skiriasi, nors remiantis Sutarties 11.4 punktu Pastatui ar jo daliai skirtos išlaidos priskiriamos nuomininkui proporcingai pagal visą Pastato plotą Patalpų atžvilgiu. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad pagal Sutarties 12.1.1.10 punktą Pastato draudimo išlaidos priskiriamos atsakovei, nors Sutarties 14.1 punktas numato, jog savo sąskaita apdrausti Pastatą įsipareigoja 

6.       Atsakovė vertino, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės sumokėtą depozitą įskaitė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Ieškovė neinformavo atsakovės apie vienašalio įskaitymo atlikimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teismų išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-445/2013 ir Nr. 2A-332-781/2019, ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas.

7.       Atsakovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį ar kad ieškovė ją nutraukė dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl baudos priteisimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė, 2024 m. liepos 18 d. raginime nustatydama penkių darbo dienų terminą įsiskolinimui padengti, nesilaikė Sutarties 16.4 punkto, kuris numato, kad apie sutarties nutraukimą turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų. Be to, net ir praėjus ieškovės nustatytam penkių darbo dienų terminui, ieškovė sutarties nenutraukė. Šalių pasirašyto 2024 m. rugsėjo 30 d. Patalpų perdavimo-priėmimo akto turinys taip pat nepatvirtina, kad ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės. Atsakovės vertinimu, Sutartis buvo nutraukta šalių konkliudentiniais veiksmais (šalių sutarimu), o ne dėl atsakovės kaltės.

8.       Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad Sutarties nuostatos dėl Pastato draudimo mokesčio neprieštarauja viena kitai. Šalys susitarė, kad ieškovė užtikrins, jog Pastatas būtų apdraustas, o atsakovė kompensuos atsakovei jos patirtas draudimo išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. Patalpų perdavimo-priėmimo akto preambulėje yra nurodyta, kad aktas sudaromas vadovaujantis Sutarties 16.4.3 punktu, numatančiu nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kai nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir (arba) kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Anot ieškovės, atsakovė, pasirašydama aktą, pripažino faktą, kad patalpos grąžinamos dėl jos kaltės, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

11.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad neginčija ieškinio reikalavimo priteisti Patalpų nuomos mokestį, delspinigius ir dalį su Patalpų eksploatavimu susijusių išlaidų, nesutinka su reikalavimu priteisti Pastato draudimo išlaidas, baudą ir procesines palūkanas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės atliktu atsakovės sumokėto depozito įskaitymu, padengiant dalį atsakovės pradelstų finansinių įsipareigojimų. Teismas nenustatė, kad dalies ieškinio reikalavimų pripažinimas prieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ar pažeidžia šalies ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

12.       Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2024 m. sausio 18 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20240118, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, pažymėtas indeksais 3-11, 3-12, 3-13, 3-14, 3-15, 3-16, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvejas parkavimo vietas, pažymėtas Nr. 19 ir 21. Šalys Sutarties specialiųjų sąlygų 6 punkte sulygo, kad nuomos mokestis mokamas iki einamojo mėnesio 15-os dienos, o kiti Sutartyje numatyti mokesčiai sumokami per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos.

13.       Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės iš viso 13 571,53 Eur skolą, kurią sudaro nesumokėtas Patalpų nuomos mokestis ir su Pastato eksploatavimu susijusios išlaidos. Ieškovė reikalavimą priteisti nesumokėtą Patalpų nuomos mokestį grindžia atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: Nr. NTE0000982 730 Eur sumai, Nr. NTE0000998 2 103,11 Eur sumai, Nr. NTE0001016 2 103,11 Eur sumai, Nr. NTE0001031 2 103,11 Eur sumai ir Nr. NTE0001044 2 103,11 Eur sumai. Reikalavimą priteisti su Pastato eksploatavimu susijusias išlaidas ieškovė grindžia PVM sąskaitomis faktūromis: Nr. NTE0000990 548,32 Eur sumai, Nr. NTE0001007 549,45 Eur sumai, Nr. NTE0001025 552,55 Eur sumai, NTE0001039 629,46 Eur sumai, Nr. NTE0001051 611,51 Eur sumai, Nr. NTE0001062 1 531,58 Eur sumai, PVM sąskaita faktūra Nr. NTE0001066 ir PVM sąskaita faktūra Nr. NTE0001067, kuriomis buvo pakoreguotos PVM sąskaitos faktūros Nr. NTE0001039 ir Nr. NTE0001051, nurodant, kad Pastato draudimas ir Komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra apmokestinami PVM (t. 1, b. l. 63–65).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad atsakovės sumokėto 3 476,22 Eur depozito suma padengė seniausias pradelstas įmokas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTE0000969 ir Nr. NTE0000982 (likusi neapmokėta suma sudaro 730 Eur) (t. 1, b. l. 63–65). Nemokumo administratorė, nesutikdama su depozito panaudojimu atsakovės įsiskolinimui dengti, nurodė, kad toks lėšų įskaitymas yra neteisėtas, nes ieškovė apie ketinamą atlikti įskaitymą atsakovės neinformavo.

15.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

16.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

17.       Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, kad depozitas yra laikomas bet kokių nuomininko nuomotojui mokėtinų sumų, susijusių su Sutartimi, sumokėjimo užtikrinimo priemone, taip pat nuomininko įsipareigojimų atlaisvinti Patalpas vykdymo užtikrinimo priemone. Pasibaigus Sutarčiai ir patenkinus visus nuomotojo reikalavimus, visas arba likusi dalis depozito yra grąžinama nuomininkui. Sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktas numato, kad depozitas sudaro 3 476,22 Eur dydžio sumą.

18.       Teismas, įvertinęs Sutarties 10.2 punkto turinį sprendžia, kad šalių sutarto dydžio depozitas yra atsakovės ieškovei iš anksto sumokėta pinigų suma, atliekanti tinkamo Sutarties vykdymo užtikrinimo funkciją. Nagrinėjamu atveju šalys viena kitos atžvilgiu neturi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, todėl CK IX skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, šiuo atveju netaikytinos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laiku nemokėjo nuomos mokesčio. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 10.2 punktu, pagrįstai depozito sumą panaudojo atsakovės pradelstiems finansiniams įsipareigojimams dengti.

19.       Atsakovė taip pat nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti 68,98 Eur Pastato draudimo mokestį.

20.       Sutarties 11.8 punktas numato, kad paslaugas, kurias užsako nuomotojas (pavyzdžiui, Pastato apsauga, bendrojo naudojimo patalpų valymas), nuomininkas apmoka proporcingai pagal visą Pastato plotą Patalpų atžvilgiu.

21.       Remiantis Sutarties 12.1.1 ir 12.1.1.10 papunkčiais Pastato draudimo įmokas atsakovė (nuomininkas) įsipareigojo sumokėti paslaugą teikiančiai įmonei arba ieškovei (nuomotojui). Sutarties 14.1 punkte šalys sulygo, kad ieškovė (nuomotojas) įsipareigoja savo sąskaita apdrausti Pastatą. Teismo vertinimu, lingvistinė ir sisteminė aptartų Sutarties nuostatų analizė leidžia spręsti, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su Pastato draudimu. Tai patvirtina ir tarp šalių susiklosčiusi praktika, kai ieškovė atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtraukdavo Pastato draudimo įmokų sumas.

22.       Pažymėtina, kad šalys yra juridiniai asmenys, laisva valia sutarę dėl Sutarties sąlygų, nustatančių, be kita ko, ir su Patalpų eksploatavimo susijusių mokesčių mokėjimo tvarką. Todėl, teismo vertinimu, priešingai nei nurodė nemokumo administratorė, nėra pagrindo nesivadovauti aptartomis Sutarties nuostatomis.

23.       Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių su Pastato draudimu susijusių išlaidų patyrimo faktą, nepaaiškino, kaip kiekvieną mėnesį buvo apskaičiuotas Pastatų draudimo mokestis, kodėl mėnesinė draudimo įmoka skiriasi, nors procesinę pareigą pagrįsti reikalavimo dydį turėjo ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 68,98 Eur Pastato draudimo mokestį netenkinamas.

24.       Kaip minėta aukščiau, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl skolos, išskyrus Pastato draudimo mokestį, ir delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytą ir remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 13 502,55 Eur (13 571,53 Eur – 68,98 Eur) skolą.

Dėl reikalavimo priteisti baudą

25.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023).

26.       Sprendžiant, ar sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019).

27.       Sutarties 16.4 punkte yra numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį apie tai raštu informavus nuomininką ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų ir tik tuomet jei nuomininkas per nurodytą terminą nepašalina aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti sutartį: tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir (arba) kitų sutartyje numatytų mokėjimų (jų dalies) ilgiau kaip vieną mėnesį arba jeigu nuomininkas daugiau kaip du kartus per metus atitinkamus mokėjimus sumoka ne laiku (Sutarties 16.4.3 punktas).

28.       Sutarties 16.5 punktas numato, kad jei šalis nutraukia sutartį neteisėtai arba bet kuri iš šalių nutraukia sutartį dėl kitos šalies kaltės arba dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis, kaltoji šalis kitos šalies pareikalavimu sumoka jai baudą, lygią trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžiui ir kompensuoja visus dėl to atsiradusius kitos šalies tiesioginius nuostolius.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. liepos 18 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per penkias darbo dienas, ieškovė bus priversta nutraukti nuomos sutartį, reikalauti sumokėti baudą, lygią trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžiui ir kompensuoti visus dėl to atsiradusius tiesioginius nuostolius. Kaip pagrįstai atsiliepime į ieškinį nurodė nemokumo administratorė, ieškovė atsakovei įsiskolinimui padengti nustatė penkių dienų terminą, o ne Sutarties 16.4 punkte numatytą dvidešimties dienų terminą.

30.       Be to, byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad nepaistant to, jog atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, ieškovė Patalpų nuomos sutarties nenutraukė ir toliau ją vykdė, išrašydama atsakovei PVM sąskaitas faktūras už Patalpų nuomos mokestį ir su Pastato eksploatavimu susijusias išlaidas. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo turėti lūkesčio, kad Sutartis bus nutraukta dėl atsakovės kaltės.

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

32.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi atsakovei pranešimą, informuodama apie vienašalį Sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės Sutartyje numatyta tvarka. Teismo vertinimu, vien tai, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. Patalpų perdavimo-priėmimo akto preambulėje yra nurodyta, kad aktas sudaromas vadovaujantis Sutarties 16.4.3 punktu, numatančiu nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kai nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio, nėra pakankama ir savaime nepatvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie vienašalį Sutarties nutraukimą ar pripažįsta faktą, jog Sutartis yra nutraukiama dėl jos kaltės. Nesant duomenų apie tinkamą atsakovės informavimą apie Sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad vadovaujantis Sutarties 16.5 punktu, atsakovė turi pareigą sumokėti nustatyto dydžio baudą.

33.       Dėl išdėstyto reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų

34.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą delspinigiai skaičiuojami ne daugiau nei už 180 dienų.

35.       Šalys Sutarties specialiųjų sąlygų 7 punktu nustatė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė neginčija pareigos mokėti Sutartyje numatytus delspinigius ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 695,25 Eur delspinigių pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus tenkinamas (Sutarties specialiųjų sąlygų 7 punktas, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys).

36.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

37.       Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

38.       MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos MAKSVPĮ netaikymo išimtys. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalies 3 punktą šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis.

39.       Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti delspinigius, apskaičiuotus už pradelstas sumokėti nuomos mokesčio įmokas, kurie yra laikomi minimaliais iš anksto aptartais nuostoliais. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo MAKSVPĮ netaikytinas, nes minėtas reikalavimas patenka į vieną iš MAKSVPĮ taikymo srities išimčių (1 straipsnio 3 dalies 3 punktas), numatančių, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-912/2025).

40.       Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies: ieškovei priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už 695,25 Eur delspinigius (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) bei 10,63 proc. palūkanos už priteistą 13 502,55 Eur skolą.

41.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

42.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „B projektai“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 19 d. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki 2025 m. kovo 18 d. priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už 695,25 Eur delspinigius ir 10,63 proc. metinės palūkanos už priteistą 13 502,55 Eur skolą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

44.       Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 459 Eur žyminį mokestį, kuris buvo ieškovei grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12583-1193/2025. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei UAB „N Technologijos“ iš atsakovės BUAB „B projektai“ priteisiant 13 502,55 Eur skolą, 695,25 Eur delspinigių ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki 2025 m. kovo 18 d. priteisiant 6 proc. metines palūkanas už 695,25 Eur delspinigius ir 10,63 proc. metines palūkanas už priteistą 13 502,55 Eur skolą.

46.       Teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus atsakovės BUAB „B projektai“ bankroto byloje spręstinas UAB „N Technologijos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (JANĮ 42 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „N Technologijos“, juridinio asmens kodas 300921872, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „B projektai“, juridinio asmens kodas 110744849, 13 502,55 Eur skolą, 695,25 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 695,25 Eur delspinigius ir 10,63 proc. metines palūkanas už priteistą 13 502,55 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 4 d.) iki 2025 m. kovo 18 d.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, spręsti uždarosios akcinės bendrovės „„N Technologijos“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „B projektai“ bankroto byloje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                         Jelena Šiškina