Administracinė byla Nr. A-2364-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00688-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys: I. B., E. K. ir valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (2.16.13)R5-67 „Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. cspr1-77, ir įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. prašymą įregistruoti geriamojo vandens šulinį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Alytuje (toliau – ir Namas), priklausiniu.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydamas geriamojo vandens kiemo šulinį, pastatytą 1935 metais, įregistruoti Namo priklausiniu ir įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjas atsakovui pateikė Alytaus miesto nekilnojamojo turto grąžinimo komisijos 1990 m. spalio 18 d. aktą dėl J. V. konfiskuoto turto – namų valdos: gyvenamojo namo, gyvenamojo priestato, kiemo rūsio, šulinio, statytų 1935 metais, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, grąžinimo įpėdiniams.
3. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio nuostatomis Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu, priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamųjų daiktų (taip pat ir pagrindinio daikto priklausinių) registravimo Nekilnojamojo turto registre sąlygas ir tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 9 ir 10 punktai. Pareiškėjo tvirtinimu, skundžiamais administraciniais sprendimais neteisingai buvo įvertintos faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys dokumentai, todėl nepagrįstai atsisakyta atlikti VĮ Registrų centro kompetencijai priskirtus veiksmus.

4. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašomas nuosavybės teise įregistruoti geriamojo vandens kiemo šulinys (toliau – ir šulinys) 1997 m. liepos 7 d. einamosios inventorizacijos duomenimis nėra inventorizuotas kaip pagrindinio daikto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys. Duomenys apie pareiškėjo skunde nurodytą šulinį, pastatytą 1935 metais, 1997 m. liepos 7 d. einamosios inventorizacijos metu buvo išbraukti kaip neaktualūs. Be to, po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Alytuje, nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
6. Valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra inventorizuotas šulinys, pastatytas 1982 metais, 2 kanalizacijos šuliniai, įrengti 1982 metais, tvora ir šaligatvis. Šiems kiemo statiniams yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, priklausiniu. Šie kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti E. K. (43/100 dalys) ir I. B. (57/100 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
7. VĮ Registrų centro Alytaus filialas pabrėžė, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėjo visus jam pateiktus dokumentus, susijusius su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Alytuje, patikrino šių statinių archyvines kadastro duomenų bylas, ir priėmė 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (2.16.13.)R5-67, kuriame nurodė pareiškėjui, kad tų pačių dokumentų pagrindu galioja teritorinio registratoriaus 2007 m. birželio 18 d. sprendimas dėl dokumentuose neidentifikuoto šulinio įregistravimo Namo priklausiniu. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Komisijai, vėliau pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą. Šiuo klausimu yra pasisakyta Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-495/2009.

II.

8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pabrėžė, kad atlikdamas teisės aktais pavestas funkcijas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas vadovaujasi jam pateiktais dokumentais ir juose esančiais duomenimis, nustatyta tvarka priima sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo).
10. Ištyręs faktinius bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomas nuosavybės teise įregistruoti šulinys kadastro duomenų bylos (inventorinis Nr. 887, adresas – (duomenys neskelbtini), Alytus) 1997 m. liepos 7 d. einamosios inventorizacijos duomenimis nėra inventorizuotas kaip šios valdos priklausinys. Duomenys apie pareiškėjo skunde nurodytą šulinį, statytą 1935 metais, 1997 m. liepos 7 d. einamosios inventorizacijos metu buvo išbraukti kaip neaktualūs. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina Namo techninio paso kopija, forma Nr. 6a „Statinių aprašymas ir įkainojimas“.
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad Namas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės teise priklauso A. G. (2/3 dalys) ir A. J. (1/3 dalis). Žemės sklypas prie statinio nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Valdoje, esančioje(duomenys neskelbtini), Alytuje, yra inventorizuotas šulinys, statytas 1982 metais, 2 kanalizacijos šuliniai, statyti 1982 metais, tvora, šaligatvis. Šiems kiemo statiniams suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), Alytuje, priklausiniu. Minėti kiemo statiniai nuosavybės teise įregistruoti E. K. (43/100 dalys) ir I. B. (57/100 dalys) vardu.
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepretenduoja į šulinį, kuris yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Jam priklausančio Namo priklausiniu pareiškėjas prašo įregistruoti gretimai esantį geriamojo vandens šulinį. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad iš esmės tų pačių pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų pagrindu yra priimtas teritorinio registratoriaus 2007 m. birželio 18 d. sprendimas ir dėl dokumentuose neidentifikuoto šulinio neįregistravimo Namo priklausiniu, kuris paliktas galioti įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimu.
13. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnis nustato, kad dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) ar jų pakeitimo turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro duomenų įrašymo dokumentas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
14. Atsižvelgdamas į šiai bylai išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, kadastro duomenų byloje nėra jokių duomenų apie dar vieną, pareiškėjo prašomą įregistruoti geriamojo vandens šulinį. Pareiškėjas nepateikė įstatymo nustatytų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima šulinio registracija. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Šiuo atveju Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, priklausiniu Nekilnojamojo turto registre prašoma įregistruoti neįregistruotą ir neidentifikuotą šulinį, kuris turėtų būti gretimame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini), Alytuje.

III.

15. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą perrašyti 1997 m. liepos 7 d. Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Alytaus filialo sudarytą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, techninį pasą (inventorinis Nr. 887) ir įrašyti, kad jam (pareiškėjui) priklausančių pastatų nurodytu adresu valdymo pagrindas yra 1991 m. rugsėjo 24 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2760, taip pat perdaryti namų valdos žemės sklypo planą, pakeisti žemės sklypo plotą, nes tai varžo pareiškėjo teises atstatyti nuosavybės teises į 719 kv. m žemės sklypą, įrašytą į paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2760, ir naudotis geriamojo vandens kiemo šuliniu. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16. Kartu su Prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė 1990 m. spalio 18 d. aktą dėl J. V. konfiskuoto turto grąžinimo, kuriuo J. V. įpėdiniams grąžintas konfiskuotas turtas – J. V. priklausiusi namų valda: gyvenamasis namas, priestatas, kiemo rūsys ir šulinys, statyti 1935 metais. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi šis dokumentas yra tinkamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinis pagrindas.
17. Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 16 d. sprendimu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Alytaus filialas buvo įpareigotas pakeisti A. G. ir A. J. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, techninės apskaitos bylos Nr. 887 gyvenamojo namo techniniame pase nurodytą pastatų valdymo pagrindą, įrašant 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 2760.
18. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šulinio įregistravimo Namo priklausiniu yra priimtas VĮ Registro centro 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 310, prieštarauja VĮ Registro centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (1.1.4.)S-5325 argumentams, kad VĮ Registro centro Alytaus filialas nėra išsprendęs šulinio registravimo klausimo.

19. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas apsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas paaiškina, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. gegužės 31 d. (b. l. 2).
22. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (2.16.13)R5-67 (b. l. 14), kuriuo atmestas pareiškėjo A. G. 2016 m. vasario 4 d. prašymas „Dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo“ ir atsisakyta įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 ir 9 punktais, teisėtumas ir pagrįstumas.
23. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 ir 9 punktuose nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Nekilnojamojo turto registre; jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
24. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. vasario 12 d. sprendime Nr. (2.16.13)R5-6 nurodyta, kad pareiškėjas dokumentų originalų ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų kopijų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų šulinio, įregistruoto I. B. ir E. K. (registro įrašas Nr. 60/10216) (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės teisių panaikinimą į jį ar šių teisių pasibaigimą (pasikeitimą) teisės aktų nustatyta tvarka bei šio šulinio priskyrimą valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), Alytuje, nepateikė. Išvadą, kad jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu, atsakovas grindė aplinkybe, jog dėl pareiškėjo nurodomo šulinio įregistravimo Namo priklausiniu yra priimtas VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2007 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis tų pačių dokumentų pagrindu.
25. Komisija, patikrinusi VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (2.16.13)R5-67 teisėtumą ir pagrįstumą Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sutikdama su šio sprendimo motyvais ir išvada, taip pat akcentavo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, nes buvo nustatyta, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytuje, pagal kadastro duomenų bylą nėra duomenų apie dar vieną, pareiškėjo prašomą įregistruoti geriamojo vandens šulinį (žr. Komisijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. cspr1-77).
26. Taigi šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra tik ta, ar atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas tinkamai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo“ (b. l. 101–103) ir kartu šiuo prašymu pateiktus dokumentus.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti atsakovą perrašyti 1997 m. liepos 7 d. Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Alytaus filialo sudarytą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, techninį pasą (inventorinis Nr. 887) ir įrašyti, kad jam (pareiškėjui) priklausančių pastatų nurodytu adresu valdymo pagrindas yra 1991 m. rugsėjo 24 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2760, taip pat perdaryti namų valdos žemės sklypo planą, pakeisti žemės sklypo plotą, nes tai varžo pareiškėjo teises atstatyti nuosavybės teises į 719 kv. m žemės sklypą, įrašytą į paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2760, ir naudotis geriamojo vandens kiemo šuliniu. Tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas, nes šios bylos ribos yra apibrėžtos pareiškėjo paduotu pirmosios instancijos teismui skundui ir šiame skunde suformuluotais reikalavimais.
28. Kaip jau minėta, šios bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (2.16.13)R5-67 teisėtumas ir pagrįstumas, o tai reiškia, kad šioje byloje sprendžiama tik tai, ar pagal pateiktą pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. prašymą ir dokumentus, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė į pagrindinio daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro duomenis įrašyti šio nekilnojamojo daikto priklausinį – geriamojo vandens kiemo šulinį, statytą 1935 metais. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog pagal pareiškėjo Prašymą ir pateiktus dokumentus 2016 m. vasario 4 d. atsakovas 2016 m. vasario 12 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl šioje byloje nebus nagrinėjami pareiškėjo teikiami papildomi argumentai apie kitus administracinius procesus bei aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. prašyme. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas pridėti prie šios bylos kitą atsakovo pradėtą administracinę bylą 2017 m. rugsėjo 13 d. ir ją nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
29. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas apeliacinės instancijos teismui naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos skunde, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
30. Šioje byloje yra svarbu tai, kad administracinę procedūrą atsakovas vykdė pagal pareiškėjo Prašymą, o pareiškėjas skundu ginčijo atsakovo sprendimą, kuris buvo priimtas pabaigus šią administracinę procedūrą. Pažymėtina, kad pareiškėjas Prašymą grindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami, kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymo nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas Prašymą, siekė, jog į pagrindinio daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro duomenis būtų įrašytas šio nekilnojamojo daikto priklausinys – geriamojo vandens kiemo šulinys, statytas 1935 metais.
31. Pareiškėjo Prašyme bei prie Prašymo pridėtuose dokumentuose nebuvo nurodyti jokie kadastriniai duomenys apie šulinį, statytą 1935 metais, kuris būtų prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš pareiškėjo Prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė aplinkybes, jog šulinys, kurio statybos metai yra 1982 ir kuris įrašytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registre, yra pagalbinis kiemo žemėje statinys vandens paėmimui vandentiekio vamzdžiu į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, iš šulinio, statyto 1935 metais, ir kuris kaip priklausinys turi būti bei turėjo būti įrašytas į gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro duomenis.
32. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjo nurodytus duomenis apie šulinį, statytą 1935 metais (nepateikiant jokių kadastrinių matavimų), kaip priklausinį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą. Registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant į nekilnojamojo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys.
33. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai patvirtina, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
34. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.
35. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.
38. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl „Dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo“ bei šioje byloje paduotame skunde buvo nurodęs, kad jo Prašymas buvo dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų, įrašytų į gretimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registrą, nes, pareiškėjo teigimu, jo nurodomas šulinys kaip priklausinys turėjo būti įrašytas į gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro duomenis pagal atsakovui pareiškėjo pateiktus dokumentus (b. l. 53–59). Šiuo aspektu konstatuotina, kad pareiškėjas Prašyme, kurį nagrinėjo atsakovas, nebuvo suformulavęs prašymo ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašytus į gretimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registrą.
39. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
40. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).
41. Šioje byloje įvertinus pareiškėjo Prašymo turinį bei jo atsakovui pateiktus dokumentus, matyti, kad pareiškėjas, prašydamas įregistruoti priklausiniu šulinį, nepateikė jokių kadastrinių matavimų, bei dokumentų, patvirtinančių, kad jo nurodomas šulinys turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip Namo priklausinys ar turėjo būti pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, įrašyti apie gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruojant šio gyvenamojo namo priklausinį – šulinį, statytą 1935 metais.
42. Iš byloje pateikto 2016 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Namas yra įregistruotas be priklausinio šulinio (b. l. 35–36). Pareiškėjui priklauso nuosavybės teisė į 2/3 dalis šio gyvenamojo namo. Šiuo metu galioja teisinė registracija, atlikta 1999 m. gegužės 21 d. pagal 1990 m. spalio 18 d. aktą, 1990 m. spalio 24 d. valdybos potvarkį Nr. 107-v, 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2760 ir 1999 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą Nr. 2-640/99. Pabrėžtina, kad ši registracija nėra nuginčyta. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 1/3 dalis Namo nuosavybės teise priklauso A. J..
43. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą, prie jo pridėjo: 1990 m. spalio 18 d. aktą dėl J. V. konfiskuoto turto grąžinimo; Alytaus miesto valdybos 1990 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 107-v „Dėl namų valdos grąžinimo“; 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 2760; 1991 m. spalio 14 d. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, 719 kv. m žemės sklypo inventorizacijos planą; Alytaus miesto valdybos 1992 m. balandžio 22 d. pažymą bei kitus dokumentus.
44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, palaikė atsakovo poziciją, kad iš esmės tų pačių pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų pagrindu yra priimtas teritorinio registratoriaus 2007 m. birželio 18 d. sprendimas dėl neidentifikuoto šulinio neįregistravimo Namo priklausiniu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo kreipimąsi kaip pakartotinį Įstatymo 29 straipsnio 9 punkto ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 3 dalies 3 punkto prasme.
45. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2007 m. birželio 18 d. sprendime „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (b. l. 105) nurodyta, kad netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro duomenis, įrašant nurodyto turto patikėtoju Alytaus miesto savivaldybę, patikėtiniu – pareiškėją, gyvenamojo namo priklausiniu įregistruojant šulinį (neidentifikuotas) pagal pateiktus dokumentus: J. V. 1983 m. sausio 17 d. testamentą, Alytaus miesto valdybos 1990 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 107-v, 1990 m. spalio 18 d. konfiskuoto turto grąžinimo aktą, Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. rugsėjo 21 d. pažymėjimą, Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 16 d. sprendimą. Šiame atsakovo sprendime aiškiai yra nurodyta, kad prašymo įregistruoti šulinį (neidentifikuotas) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniu vykdyti negali, nes nėra pateikti dokumentai, nustatantys faktą, kad šulinys yra nurodyto namo priklausinys. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 310 (b. l. 106–107) skundo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjo nurodomas šulinys patenka į gretimo žemė sklypo, priklausančio J. M., ribas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl J. M. žemės sklypo registracijos panaikinimo bei įpareigojimo J. M. nukelti tvorą, trukdančią naudotis kiemo šuliniu, bei atmetė aplinkybę, kad pareiškėjui priklauso kiemo įrenginys – geriamojo vandens šulinys.
46. Pažymėtina, kad pagal šios bylos duomenis šulinys, statytas 1982 metais, buvo įregistruotas namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuri nuosavybės teise priklausė J. M. ir I. B.. Šulinys, statytas 1982 metais, yra įrašytas į Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, techninį pasą (inventorinis Nr. 888) nuo 1993 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 124–125). Po J. M. mirties 2010 m. kovo 12 d. jai nuosavybės teise priklausiusią statinių dalį (iš jų ir šulinio dalį) paveldėjo I. B. (b. l. 130–133), o po to ši turto dalis 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo padovanota E. K. (b. l. 126–128; 134–139). Minėti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys bei šių asmenų nuosavybės teisė į šulinį įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta.
47. Atsižvelgiant į 2007 m. birželio 18 d. ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimuose išdėstytus argumentus, nepripažintina, kad 2007 m. birželio 18 d. sprendime išreikštas abstraktus atsisakymas atlikti šulinio teisinės registracijos veiksmus ir pareiškėjas gali iš naujo teikti tokio pobūdžio prašymą.
48. Be to, dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2007 m. birželio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A442-495/2009 paskelbimo dieną (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 96 str. 2 d., 145 str.).
49. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-89-413/2008 nustatė, kad aptariamoje byloje pareiškėjas siekė pakeisti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro duomenis, įrašant šio turto patikėtoju Alytaus miesto savivaldybę, o patikėtiniu – pareiškėją pagal J. V. 1983 m. sausio 17 d. testamentą, Alytaus miesto valdybos 1990 m. spalio 18 d. konfiskuoto turto grąžinimo aktą bei Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 16 d. sprendimą, ir tokiu būdu, atstačius gyvenamojo namo statusą į pirminę padėtį, susigrąžinti visą turtą natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šiuo sprendimu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, t. y. teismas patikrino, ar Nekilnojamojo turto registre teisingai įrašyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą pagal pateiktus dokumentus, ir nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre teisingai įrašyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus.
50. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjas atsakovui su Prašymu nepateikė jokio dokumento, kuris neginčytinai patvirtintų, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 1999 m. gegužės 21 d. ar vėliau turėjo įregistruoti pareiškėjo paveldėtą kartu su Namo 2/3 dalimis ir realiai esantį šulinį, statytą 1935 metais, kuris yra antraeilis daiktas ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (pareiškėjui ir A. J. priklausančiu Namu) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14, 4.19 str.).
51. Iš Alytaus miesto valstybinės notarinės kontoros 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2760 turinio matyti, kad paveldima 2/3 kiemo įrenginių (b. l. 67). Alytaus miesto valstybinės notarinės kontoros 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. 2760 nurodyta, kad paveldimų pastatų dalys priklausė palikėjui dėl jo reabilitacijos pagal Alytaus miesto valdybos 1991 m. spalio 24 d. potvarkį Nr. 107-v ir Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. rugsėjo 21 d. pažymėjimą Nr. 1674, o šiame pažymėjime yra nurodyti kiemo įrenginiai, kurių vertė 137 rubliai (b. l. 65).
52. Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus miesto valdybos 1990 m. spalio 24 d. potvarkyje Nr. 107-v nėra nurodytas šulinys, statytas 1935 metais (b. l. 19). Apie tai, kad 1945 m. gruodžio 19 d. (J. V. suėmimo metu) buvo šulinys, statytas 1935 metais, yra nurodyta tik Alytaus miesto valdybos komisijos 1990 m. spalio 18 d. akte (b. l. 18), tačiau nurodyti duomenys, buvę 1945 m. gruodžio 19 d.
53. 1999 m. gegužės 21 d. registracija atlikta vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Alytaus filialo direktorių pakeisti A. G. ir A. J. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos byloje Nr. 887, gyvenamojo namo techniniame pase padarytą įrašą, kad pastatų valdymo pagrindas yra Alytaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 6 d. sprendimu padalintas pagal 1992 m. lapkričio 9 d. A. J. projektą, įrašant, kad pastatų valdymo pagrindas yra Alytaus miesto valstybinės notarinės kontoros 1991 m. rugsėjo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2760 (b. l. 69–72). Pažymėtina, kad šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų apie geriamojo vandens šulinio, statyto 1935 metais, kurį paveldėjo pareiškėjas ir A. J., įregistravimą.
54. Kaip yra nurodęs atsakovas ir nustatęs pirmosios instancijos teismas (bei tai patvirtina byloje esantys įrodymai) – iš Namo techninio paso 1997 m. liepos 7 d. buvo išbraukti kadastriniai duomenys ir įrašai apie šulinį, statytą 1935 metais (b. l. 120). 1997 m. liepos 7 d. Namo techniniame pase (inventorinis Nr. 887) nėra užfiksuotas toks šulinys (užfiksuota: šaligatvis, WC, tvora, vartai ir varteliai). Šie 1997 m. liepos 7 d. duomenys yra įregistruoti ir nėra pakeisti (b. l. 121–120).
55. Pareiškėjas byloje nepateikė jokio teismo sprendimo, kurio rezoliucinėje dalyje būtų nurodyta, kad neidentifikuotas ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruotas, bet realiai esantis šulinys, ar šulinys, įregistruotas kitoje namų valdoje ((duomenys neskelbtini), Alytuje), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ar yra Namo priklausinys. Pareiškėjo pateiktų teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse tokių nuostatų nėra (b. l. 27, 69–72, 73–75, 87).
56. Apibendrinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas su Prašymu nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, kad realiai esantis neidentifikuotas šulinys ar šulinys, įregistruotas kitoje namų valdoje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir yra Namo priklausinys.
57. Vertinant pareiškėjo išsakytus šioje byloje argumentus, susijusius nekilnojamojo turto, esančio gretimoje valdoje ((duomenys neskelbtini), Alytuje), registracija, pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų, t. y. savo nuožiūra negali iš asmenų teikiamų įvairiausių dokumentų nustatyti tam tikrų daiktų priklausomybę ir atlikti jų registraciją pagal asmenų pateikiamus prašymus, nepagrįstus dokumentais, kurie suteikia teisę įregistruoti nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turtą kadastrą ir registrą.
58. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.