Administracinė byla Nr. eA-4688-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01152-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. balandžio 3 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą
   Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei N. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (toliau – ir Leidimas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „White cat“ (toliau – ir Bendrovė) buvo įsteigta 2013 m., pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 m., ji yra Bendrovės dalyvė ir akcininkė (50 proc.), moka mokesčius valstybei, turi deklaravusi gyvenamąją vietą. Bendrovė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), atlyginimai darbuotojams mokami laiku. Pareiškėja tvirtino, jog Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, o aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo išduotas Leidimas, nepasikeitė. Iki kreipimosi dėl pirmojo leidimo laikinai gyventi Bendrovė užsiėmė konsultacinio pobūdžio veikla, organizavo mokymus ir pan. Bendrovės veikla nuo to momento, kai pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi, buvo vidaus remonto bei apdailos darbai (šiukšlių išvežimo organizavimo darbai, tapetų klijavimas, senų tapetų nuėmimas ir kt.). Pareiškėjos teigimu, 2017 m. gavusi Leidimą, ji nusprendė plėsti verslą, t. y. kartu su UAB „Barkas“ įsigyti nekilnojamo turto objektą ir jame įkurti unikalų japonų kultūros mėsos restoraną. 2017 m. gruodžio mėn. bendrąja dalinės nuosavybės teise buvo įsigytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), sandorio bendra vertė siekia 1 000 000 Eur. Bendrovė taip pat buvo įsigijusi automobilį Audi A4 Avant, kuris šiuo metu yra parduotas ir ieškoma naujo automobilio, kuris būtų naudojamas Bendrovės darbuotojų reikmėms. 2018 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta sutartis su architektais, nes Bendrovės darbuotojas V. K. nutraukė darbo santykius, kadangi neturėjo atitinkamos kvalifikacijos darbui su kultūros paveldo objektais, o Bendrovei bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Bendrovei plečiant veiklą, dalis Bendrovės veiklos perkelta į Kauną, nuo 2018 m. kovo 1 d. nuomojamos patalpos iš UAB „Investicinis turtas“, esančios (duomenys neskelbtini). Nors naujas adresas nėra įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, tačiau registracijos vieta greitai bus pakeista. Bendrovė sudarė sutartį su UAB „Saugeda“, kuri nuo 2018 m. kovo 1 d. tvarko buhalterinę Bendrovės apskaitą. Šiuo metu Bendrovėje direktore dirba I. K., kuri derina susitikimus su architektais, savivaldybės įstaigomis dėl leidimų gavimo ir kt. Vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi papildomi darbuotojai. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovo išvada, kad Bendrovė užsiima kita veikla, o pareiškėjos atvykimo tikslas yra kitas nei oficialiai deklaruotas, yra nepagrįsta.
3. Pareiškėja nurodė, jog Sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, į kurį, kaip minėta, jau yra investuota daugiau nei 1 000 000 Eur. Sprendimas buvo priimtas atlikus neišsamų ir nepagrįstą tyrimą. Sprendime konstatuota, kad buvo nuvykta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu apklausti ne visi Bendrovės darbuotojai, apklausos neišsamios, nesusijusios su darbuotojų darbo pobūdžiu, darbuotojams užduoti klausimai apie kitų darbuotojų, taip pat akcininkės, pareigas, kurių darbuotojai neprivalo žinoti. Atliekant tyrimą, darbuotojų nebuvo prašoma pateikti darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Pareiškėja pabrėžė, kad visi darbuotojai tvirtino, jog jie realiai dirba, nurodė savo pareigas, teigė buvę
   UAB „White cat“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kad jiems mokamas darbo užmokestis. Vien tai, kad ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, jog Bendrovė nevykdo veiklos. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, apklausdamas V. K., pastarajam pateikė jo 2016 m. rašytą paaiškinimą dėl Bendrovės veiklos. Tačiau V. K. tvirtino šio paaiškinimo nerašęs, jis niekada anksčiau nebuvo kviestas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), jokių paaiškinimų nerašė, todėl manė, kad jo paaiškinimas yra suklastotas. Pareiškėja nežinojo apie jokius Bendrovės veiklos patikrinimus. Be to, pareiškėjos teigimu, atsakovas neužtikrino jos teisės į gerą administravimą, kadangi nesuteikė galimybės įgyvendinti teisės į gynybą ir pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, galinčių nulemti nepalankaus sprendimo priėmimą. Pareiškėjai iš Sprendimo taip pat neaišku, ar atsakovas jį priėmė, konstatavęs, jog Bendrovė fiktyvi, ar tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes jis neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėja nepatenka į VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išvados rengimo tvarkos aprašas) 9 punkte numatytus atvejus, kai gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, padarius daug procedūrinių pažeidimų, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
   8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai pažymėjo, kad UAB „White cat“ veiklą vykdo 6 metus, yra sudariusi verslo planą. Bendrovė investavo didelę pinigų sumą į pastato, kuriame planuoja įrengti restoraną, įsigijimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsiliepime į skundą atsakovas pateikė Leidimo panaikinimą pagrindžiantį pagrindą – Bendrovės darbuotojos darbo užmokestis nesiekė Įstatyme nustatyto dydžio, tačiau šis pagrindas nebuvo nurodytas Sprendime. Be to, tai neatitinka tikrovės, nes Bendrovės darbuotojams 2018 m. sausio ir vasario mėn. išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą minimalų dydį. Atsiliepime į skundą buvo pateikti motyvai ir dėl Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos aprašas) nuostatų taikymo, kurių taip pat nebuvo Sprendime. Pareiškėjos atstovas nurodė ir tai, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. Bendrovė niekaip nėra susijusi su UAB „Finatra“, nes nuo minėtos datos Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Saugeda“, o Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad UAB „White cat“ dirba vienas darbuotojas – I. K.. Darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Departamentui kaip dokumentai, pagrindžiantys leidimo gyventi pakeitimo pagrindą, buvo atleisti: A. M. atleistas 2017 m. rugsėjo 15 d., T. P. – 2018 m. sausio 12 d., V. K. – 2018 m. vasario 15 d. Šių aplinkybių pareiškėja skunde neneigė. Sprendimo priėmimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį sudarė 876,40 Eur, taigi du tokie dydžiai sudaro 1 752,80 Eur. I. K. išmokėtas tik 738,64 Eur darbo užmokestis. Taigi, pareiškėja ir Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, nurodytu Bendrovės adresu – (duomenys neskelbtini) – buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ant pastato nebuvo jokių Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, Bendrovės darbo vietų pastate neįrengta. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovė veiklą iškėlė į Kauną, tačiau atsakovas iki Sprendimo priėmimo dienos apie tai negavo jokių pareiškėjos pranešimų. Todėl, atsakovo nuomone, Bendrovės patikrinimas pagrįstai buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), o, šiuo adresu nenustačius jokių Bendrovės požymių ir įvertinus kitus bylos duomenis, pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovės veikla imituojama.
7. Atsakovas teigė, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus VSDFV duomenis, patikrinimo vietoje rezultatus, prieštaringus UAB „White cat“ darbuotojų paaiškinimus (nė vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą (pagal verslo planą – tai vidaus remonto ir apdailos darbai)), pareiškėjos pateiktus duomenis. Dėl pareiškėjos apklausos nurodė, jog Migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Migracijos valdyba buvo nuvykusi būtent pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, nurodant buto Nr. 10. Atsakovo vertinimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų panaikinimo tvarkos aprašas) XI skyriuje neįtvirtinta Departamento besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
8. Atsakovas nurodė, jog jis, remdamasis administracinių teismų praktika dėl nelegalios migracijos grėsmės, manė, kad pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „White cat“, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, kas sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nebuvo gavęs VSAT išvados dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės, tačiau tai nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl jos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. Atsakovo tvirtinimu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo nustatytas ne vienas Kriterijų vertinimo tvarkos apraše nurodytas kriterijus: pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi, steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 p.). Šie kriterijai yra patvirtinti byloje surinktais duomenimis (aplinkybės, susijusios su UAB „Finatra“).
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjos atstovo argumentu, kad Sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės apie UAB „White cat“ darbuotojo gautą darbo užmokestį, kuris neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėjo, jog Bendrovės direktorė yra buvusi UAB „Finatra“ darbuotoja ir ji, tarpininkaudama pareiškėjai, Departamentui teikė paaiškinimus. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo priėmimo metu Departamento turėti VSDFV duomenys neatitinka pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų duomenų, todėl manytina, kad pastarieji duomenys galėjo būti pakoreguoti. Be to, visuose pareiškėjos Departamentui teiktuose dokumentuose UAB „White cat“ adresas buvo (duomenys neskelbtini), kuris yra susijęs su UAB „Finatra“, – tai papildomai patvirtina UAB „White cat“ sąsajas su šia įmone. Atsakovo atstovės vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovė yra įsigijusį nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Bendrovė vykdo veiklą.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos N. M. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 13 d. pareiškėja Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tuo pagrindu, kad ji UAB „White cat“ užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. 2017 m. rugsėjo 20 d. Departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. 2017 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d.
12. 2018 m. kovo 1 d. Departamentas gavo Migracijos valdybos persiųstą UAB „White cat“ veiklos patikrinimo medžiagą ir pareiškėjos asmens bylą. Atsakovas, įvertinęs Bendrovės patikrinimo medžiagą, t. y. Bendrovės darbuotojų A. M., T. P. ir V. K. paaiškinimus apie Bendrovės veiklą, kuriuos laikė prieštaringais; tai, kad, atlikus Bendrovės patikrinimą jos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ant šiuo adresu esančio pastato nerasta Bendrovės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate nėra įrengta; UAB „Finatra“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais; nuvykus pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, su ja susisiekti telefonu nepavyko, konstatavo, jog Bendrovė veiklos nevykdo, o pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas negu oficialiai deklaruotas. Departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodė klaidingą informaciją apie savo atvykimo tikslą, Bendrovės vykdomą veiklą. Bendrovės veikla yra tik imituojama, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. joje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, nes Bendrovėje dirbančio asmens darbo užmokestis yra mažesnis. Be to, gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (ji atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 6.2 ir 6.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus). Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, Departamentas 2018 m. kovo 16 d. Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.
13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar UAB „White cat“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat ar duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 25–29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo iš viso 500 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Pagrindinė Bendrovės veikla pagal 2017 m. birželio 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrovės įstatų 8 punktą apima konsultavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje; tarpininkavimo paslaugas pirkimo, pardavimo, nekilnojamojo turto ir kitose srityse; klientų paiešką; paslaugas; gamybą; prekybą; kitą komercinę-ūkinę veiklą. Bendrovė gali vykdyti ir kitą šiuose įstatuose nenurodytą, įstatymų nedraudžiamą, veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.). Licencijuojamą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas (Bendrovės įstatų
    9 p.). 2017 m. sausio 3 d. Bendrovės verslo plane nurodyta, jog pagrindinė Bendrovės veikla yra vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimas.
15. Migracijos valdyba pavedimo Nr. 10K-36922 pagrindu atliko UAB „White cat“ patikrinimą, kurio metu, be kita ko, apklausė Bendrovės darbuotojus A. M., T. P. ir
    V. K.. A. M., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovėje dirba apie 2 mėn., jo pareigos – inžinierius, realiai atlieka santechnikos darbus. Bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo vieną kartą, kai pasirašė darbo sutartį. Bendrovėje dirbančių asmenų jis nepažįsta, kas yra akcininkai – nežino. Darbą vykdė statybų objektuose. T. P., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovė šiuo metu, įgyvendindama akcininkės (pareiškėjos) idėją, planuoja nupirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame įrengti restoraną. Kokią veiklą Bendrovė vykdė anksčiau, jis nežino. Bendrovės biuras yra (duomenys neskelbtini). Bendrovė reklamos nevykdo. V. K., Bendrovėje dirbęs nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. vasario 15 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kokios yra jo pareigos pagal darbo sutartį, jis teikia konsultacijas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo bei įrengimo. Nežino, kiek ir kokius klientus turi Bendrovė, kiek joje dirba darbuotojų, su akcininkais nebendrauja.
16. Patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kurį kaip UAB „White cat“ biuro adresą nurodė apklausti jos darbuotojai, ant pastato minėtu adresu nerado Bendrovės iškabų ar reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Taip pat nenustatė, kad minėtame pastate yra įrengtos Bendrovės darbuotojų darbo vietos. Nustatė, kad šiuo adresu yra registruota Bendrovę administruojanti UAB „Finatra“, kuri, Migracijos valdybos duomenimis, vykdo įmonių prekybą, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais, o būtent, UAB „Finatra“ perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę.
17. Patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko į UAB „White cat“ akcininkų gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, susisiekti turimu telefono numeriu nepavyko.
18. Teismas pastebėjo, jog Bendrovės darbuotojams už 2018 m. sausio mėn. išmokėtas darbo užmokestis bendrai sudarė 1 198,64 Eur, už 2018 m. vasario mėn. – 1 481,57 Eur. Taigi, Bendrovės darbuotojams 2018 m. sausio ir vasario mėn. išmokėtas darbo užmokestis nesiekė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio – 1 796,60 Eur (2 x 884,80 Eur). Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių šį faktą. Todėl atsakovo išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, yra pagrįsta.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, pateikdama 2017 m. liepos 13 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „White cat“ veiklos adresą (nėra duomenų, kad Bendrovė vykdė veiklą adresu: (duomenys neskelbtini)) ir vykdomą veiklą (pareiškėja su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus (verslo planą, remonto darbų sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, kasos pajamų orderius), pagal kuriuos Bendrovė vykdė vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimo veiklą, tačiau Migracijos valdybos apklausti Bendrovės darbuotojai V. K. ir T. P., kuris buvo Bendrovės direktorius, apie pastarąją veiklą jokių duomenų nepateikė ir aiškino apie Bendrovės ketinimą įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turint tikslą jame įrengti restoraną). Analogiškus parodymus T. P. davė ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad V. K. yra architektas ir jo darbo funkcijos buvo vertinti galimybes patalpoje įrengti restoraną. Teismo posėdžio metu apklausta Bendrovės direktorė I. K. nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi darbuotojai, tačiau teismui įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes, pateikti nebuvo. Teismo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog pareiškėja, pateikdama minėtą prašymą, siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, jos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, jos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
20. Teismas akcentavo, jog Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo
    40 straipsnio 1 dalies 51 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja neinformavo atsakovo apie pasikeitusį UAB „White cat“ adresą, kuris, pareiškėjos teigimu, nuo 2018 m. kovo 1 d. yra (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Juridinių asmenų registre registruotas Bendrovės adresas yra pakeistas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pareiškėjai nenurodžius motyvų, kurie paneigtų Departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė realiai vykdė veiklą pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu, jos argumentas, jog vien tai, kad ant pastato nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą nei padarė atsakovas.
21. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), UAB „White cat“ neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.) ir tokie pareiškėjos veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog tam, kad Departamentas pripažintų esant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nėra privaloma gauti VSAT ar Policijos departamento išvadą dėl šio užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Departamentas gali padaryti šią išvadą remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą. Teismas nurodė, pareiškėjos minimas Išvados rengimo tvarkos aprašas yra teisės aktas, kuris skirtas taikyti būtent VSAT, jos kompetencijos ribose. Sprendžiant užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės klausimus, Departamentui minėtu aktu nėra privaloma vadovautis. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta.
22. Dėl pareiškėjos teiginio, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, jai nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus, teismas pastebėjo, jog pareiškėja neįvardijo, kokias būtent papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi ir (ar) pateikusi papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokio sprendimo dėl Leidimo priėmimą. Pareiškėjos argumentas, kad Sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, buvo pripažintas nepagrįstu, nes juo pareiškėjai neužkertamas kelias turėti ir vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai kėlė abejones dėl Sprendimo priėmimo pagrindo, nes jo priėmimo pagrindas yra pakankamai aiškus, t. y. ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 12 punktuose nustatyti pagrindai.
23. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintas.

III.

24. Pareiškėja N. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išreikalauti iš Departamento duomenis, pagrindžiančius UAB „Finatra“ nepatikimumą, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
25. Pareiškėjos nuomone, teismas tinkamai nesusipažino su skundu, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Teismo sprendime iš esmės cituojami vien atsakovo pateikti dokumentai, neatsižvelgta į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus. Teismo posėdis vyko 2018 m. gegužės 23 d., sprendimas šioje didelės apimties byloje priimtas 2018 m. gegužės
    24 d. Todėl, įvertinus viešai žinomą informaciją apie teisėjų darbo krūvį, akivaizdu, kad sprendimas buvo priimtas iki teismo posėdžio, t. y. teismas turėjo išankstinę nuostatą. Be to, teismo sprendime tinkamai nenurodyta, kokiu pagrindu buvo pradėtas tyrimas ir panaikintas Leidimas.
26. Pareiškėja tvirtina, kad teismas vadovavosi Departamento pateiktais duomenimis, kurie nėra objektyvūs, t. y. nepateikti duomenys apie 2017 m. gruodžio mėn. atliktus mokėjimus, iš kurių matyti, kad įmoka VSDFV buvo sumokėta į priekį. 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimas VSDFV buvo atliktas už 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn., nes Bendrovė planavo buhalterinės apskaitos tvarkymą perduoti kitai įmonei ir pakeisti banką. 2018 m. sausio mėn. Bendrovės darbuotojų bruto darbo užmokestis bendrai buvo 1 965,50 Eur, 2018 m. vasario mėn. –
    1 836,17 Eur. Tai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
27. Pareiškėja pakartoja, kad patikrinimas jos gyvenamojoje vietoje nebuvo atliktas, nes pareigūnai nuvyko ne tuo adresu, be to, nepateikti įrodymai apie mėginimus su pareiškėja susisiekti telefonu. Iš konstatuojamosios Sprendimo dalies bei duomenų, esančių bylos medžiagoje, matyti, kad patikrinimas buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsiliepimo į skundo teiginys, kad 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, galbūt klaidina teismą. Tai, kad pareiškėja tikrai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti šio buto savininkas P. B., tačiau teismas netenkino pareiškėjos atstovo prašymo jį apklausti.
28. Pareiškėja pabrėžia, jog UAB „White cat“ vykdo realią veiklą, veiklos vykdymo vieta yra įregistruota VĮ Registrų centre. Teismui buvo pateikta patalpų nuomos sutartis. Pateikti dokumentai patvirtina, kad jau 2018 m. vasario 1 d. buvo nuspręsta Bendrovės buveinę perkelti į Kauną, tačiau, atsižvelgiant į užimtumą ir kitus objektyvius veiksnius, juridiniai veiksmai perregistravimui buvo atlikti tik 2018 m. kovo 21 d. Tai nepaneigia fakto, kad patikrinimo metu Bendrovės buveinė buvo jau nebe Vilniuje. Pareiškėja pažymi, kad Bendrovės įstatuose aiškiai nurodyta, jog ji gali užsiimti ne tik konkrečiai nurodyta, bet ir kita komercine-ūkine veikla, todėl teismo išvada, kad Bendrovė užsiima kita nei nurodyta veikla, yra visiškai nepagrįsta. Bendrovė, siekdama padidinti savo pelną, investavo į nekilnojamąjį turtą ir užsiima naujais projektais, šių projektų įgyvendinimui samdo darbuotojus. Dar 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimuose tuometinis Bendrovės vadovas T. P. nurodė, kad Bendrovė planuoja įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame įrengti restoraną. Kai pastatas buvo įgytas, esami UAB „White cat“ darbuotojai negalėjo padėti vystyti norimą verslą, todėl 2018 m. kovo 15 d. pasirašyta sutartis su architektais iš išorės. Darbo sutartis su V. K. buvo nutraukta, nes jis neturėjo atitinkamos kvalifikacijos. Teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti V. K., t. y. nesiaiškino aplinkybių dėl galbūt suklastotų jo paaiškinimų. Pareiškėjos vertinimu, teismo pozicija, jog pareiškėja savo veiklą gali tęsti būdama užsienyje, per atstovus, iš esmės pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, nes, įgydama ir pratęsdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį dirbti ir vystyti verslą Lietuvoje, ji jau investavo dideles pinigų sumas į nekilnojamąjį turtą bei ateities projektus. Pareiškėjos teigimu, apeliacinio skundo argumentai patvirtina Bendrovės veiklos realumą, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę.
29. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Atsakovas teigia, kad tiek patikrinimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre UAB „White cat“ buveinė buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą pareiškėja nepranešė. Todėl patikrinimas pagrįstai buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėtu adresu Sprendimo priėmimo metu Bendrovė veiklos nevykdė. Ši aplinkybė nustatyta dar 2017 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo metu, t. y. praėjus vos porai mėnesių nuo prašymo pakeisti leidimą pateikimo, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad buveinę perkelti į Kauną nuspręsta 2018 m. vasario 1 d. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovės buveinė į Kauną buvo perkelta plečiant veiklą, vertintini kritiškai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai laikoma pagrindu pripažinti, kad Departamentui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos teismui pateiktą patalpų nuomos sutartį, nes turėtų būti vadovaujamasi tais dokumentais, kurie buvo pateikti Departamentui iki Sprendimo priėmimo.
31. Atsakovas paaiškina, kad jis teismui pateikė tokius duomenis, kokie Sprendimo priėmimo metu buvo VSDFV sistemoje. Pareiškėja nenurodė, kokie konkretūs duomenys yra neteisingi, o pats atsakovas nesutapimų tarp pareiškėjos pateiktų duomenų ir VSDFV turimų duomenų nenustatė. Atsakovo vertinimu, kadangi T. P. buvo atleistas 2018 m. sausio 12 d., o V. K. – 2018 m. vasario 15 d., nelaikytina, kad T. P. 2018 m. sausio mėn., o V. K. – 2018 m. vasario mėn. Bendrovėje dirbo visą darbo laiką. I. K. buvo įdarbinta tik 2018 m. sausio 15 d. Todėl Bendrovės darbuotojų, kurie visą darbo laiką dirbo Bendrovėje, darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. bendrai sudarė 460 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 1 481 Eur, t. y. mažiau nei Įstatymo 45 straipsnyje numatytas minimalus dydis. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė per 5 metus sumokėjo 80 000 Eur mokesčių. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamais duomenimis, UAB „White cat“ 2015–2018 m. sumokėta suma – 6 417,46 Eur. Atsakovas taip pat nurodo, kad Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė yra fiktyvi. Prieštaringi darbuotojų paaiškinimai (nė vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą), patikrinimo vietoje rezultatai (nenustatyta veiklos požymių) įvertinti sprendžiant, ar pareiškėja pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie vykdomą veiklą.
32. Atsakovas pakartoja, jog Migracijos valdybos pareigūnas patikrinimą atliko būtent pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario
    26 d. tarnybiniame pranešime tiesiog padaryta techninė klaida. Aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo rasta gyvenamosios vietos adresu, buvo įvertinta duomenų visumoje, o ne kaip savarankiškas Sprendimo pagrindas. Gyvenamosios patalpos savininko apklausa šiuo atveju būtų buvusi netikslinga, nes jis negalėtų patvirtinti ar paneigti ginčui aktualių aplinkybių.
33. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai netenkino prašymo apklausti V. K., nes byloje buvo pateikti Migracijos valdybai duoti jo paaiškinimai raštu. Aplinkybės, susijusios su
    2016 m. V. K. duotais / neduotais paaiškinimais, nesudarė ginčijamo sprendimo pagrindo. Be to, atsakovas nesutinka, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog buvo įvertinti ir atsakovo, ir pareiškėjos argumentai, surinkti duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip
    2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
36. Šio ginčo kontekste aiškintinos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos – „<...> įmonės, <...> kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius“.
37. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, yra pagrindas pripažinti, kad žodžių junginiai „dirbti visą darbo laiką“ ir „kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro“ reiškia reikalavimą, kad įmonėje nuolat dirbtų daugiau kaip vienas darbuotojas (Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis) ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką, nepaisant to, kiek darbuotojų bepasikeistų tuo laikotarpiu.
38. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punktu – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
39. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; 12 punkte – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
40. Sprendžiant, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat ar duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, byloje surinkti įrodymai vertintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 57 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis.
41. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
42. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
43. Teismui pateikti VSDFV sistemoje esantys duomenys, kokie buvo byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu. Su skundu pateikti dokumentai, patvirtinantys socialinio draudimo įmokų ir pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, dydžius. Įrodymai patvirtina, kad
    T. P. buvo atleistas 2018 m. sausio 12 d., o I. K. buvo įdarbinta 2018 m. sausio 15 d. 2018 m. sausio 13 ir 14 dienos – nedarbo dienos. V. K. atleistas 2018 m. vasario 15 d. Taigi T. P. ir I. K., susumavus jų darbo laiką, dirbo visą 2018 m. sausio mėn. darbo laiką, o kartu su V. K. 2018 m. sausio mėn. Bendrovėje dirbo daugiau kaip vienas darbuotojas. Jų darbo užmokestis (bendrai) 2018 m. sausio mėn. buvo didesnis nei 1 796,60 Eur (III t., b. l. 71, 72). 2018 m. vasario 15 d. V. K. atleidus iš darbo, visą vasario mėn. darbo laiką dirbo tik I. K., taigi, nors jų abiejų (bendrai) vasario mėn. gautas darbo užmokestis viršijo 1 796,60 Eur (III t., b. l. 79, 80), konstatuotina, kad Bendrovėje visą vasario mėn. darbo laiką dirbo tik vienas darbuotojas, o tai yra imperatyvaus pobūdžio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, teisėjų kolegijos aiškintos Nutarties 35, 36 punktuose, pažeidimas.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 45 straipsnio
    1 dalies 1 punkto nuostatas (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra nurodęs, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje
    Nr. eA-3999-492/2018, 27 p.). Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Nutarties 42 punkte nurodytas pažeidimas buvo pakankamas pagrindas ginčijamam Departamento 2018 m. kovo 16 d. sprendimui Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei N. M., panaikinimo“ priimti.
45. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarties 35, 36 punktuose aiškintos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos dėl faktinių aplinkybių, atsakovo pripažintų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, įvykusių 2018 m. sausio mėn., vertinimo, aptartų Nutarties 42 punkte, yra nepažeistos, o skundžiamas atsakovo sprendimas tiek, kiek juo konstatuotas šis pažeidimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
46. Tiek patikrinimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre
    UAB „White cat“ buveinė buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą pareiškėja nepranešė. Vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies
    4 punktu, užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo
    40 straipsnio 1 dalies 51 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais. Tai, kad teismui buvo pateikta patalpų nuomos sutartis, neturi reikšmės vertinant atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą. Todėl konstatuotina, kad Sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.)
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais ir argumentais taikant teisę, nurodytais Nutarties 21 punkte, ir jų nekartoja.
48. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad teismo posėdis vyko 2018 m. gegužės 23 d., sprendimas šioje didelės apimties byloje buvo priimtas 2018 m. gegužės 24 d., todėl, įvertinus viešai žinomą informaciją apie teisėjų darbo krūvį, akivaizdu, kad sprendimas buvo priimtas iki teismo posėdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo darbo organizavimo metodai (pasirengimo bylai iki jos nagrinėjimo būdai ir apimtys, teisingumo vykdymą aptarnaujančių valstybės tarnautojų indėlis rengiant teismo procesinių dokumentų projektus, teisėjo specializacijos, įgūdžiai ir darbo įpročiai) suponuoja, kiek operatyviai yra parengiami, priimami bei paskelbiami teismo procesiniai sprendimai. Pareiškėjos minimas akivaizdumo faktas neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
49. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kaip neturinčių reikšmės galutiniam teismo procesiniam sprendimui, nes jų vertinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių pareiškėjos teisėms ir nebūtų teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M. (N. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Gintaras Kryževičius

              Ramutė Ruškytė

              Arūnas Sutkevičius