Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-487/2020

  Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00014-2019-5

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,        

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistojo M. R. (M. R.) gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

-       pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

-       pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne apimant švelnesnę ir M. R. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas M. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

1.1.       laikotarpyje iki 2019 m. vasario 1 d. iš anksto susitaręs su nenustatytais bendrininkais iš Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją nugabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei susitaręs dėl narkotinių medžiagų perdavimo jam vietos ir laiko, vykdydamas susitarimą su nenustatytais bendrininkais, iš anksto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui parinktu automobiliu „VW Passat CC“, Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su specialiai jame įrengtomis slėptuvėmis, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nuvyko į tiksliau nenustatytą sutartą vietą Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini), su bendrininkais suderintomis aplinkybėmis ir veiksmais pasirūpino, kad į automobilio slėptuves būtų pakrautos narkotinės medžiagos – 67174,152 gramai (67 kg 174,152 g) kanapių dervos (toliau – narkotinės medžiagos), kuomet tokiu būdu narkotines medžiagas iš bendrininkų perėmė tolesniam gabenimui ir įgijo;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, automobilyje laikė ir juo gabeno šias narkotines medžiagas per Europos Sąjungos teritoriją, 2019 m. vasario 1 d. apie 21.13 val. įvežė jas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą, ir toliau gabeno apie 800 m Lietuvos Respublikos teritorijoje iki kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometro, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

1.2.       Be to, jis tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis veikdamas bendrininkų grupe kartu su nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą, esančią (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 1 d. apie 21.13 val. automobiliu „VW Passat CC“, Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), specialiai jame įrengtose slėptuvėse gabeno narkotines medžiagas – 67174,152 gramus (67 kg 174,152 g) kanapių dervos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Nuteistojo M. R. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeisti ir skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

2.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Prašoma sušvelninti M. R. paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.2.       Anot apelianto, nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji savo dydžiu laikytina per griežta ir prieštaraujančia teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus mažesnio dydžio bausmę, kuri labiau atitiktų valstybės, visuomenės bei nuteistojo šeimos narių interesus.

2.3.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis nebuvo veikų organizatorius, o tik paprastas vairuotojas (kurjeris), jo vaidmuo yra antraeilis. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, teisminis nagrinėjimas užtruko tik du posėdžius, nuteistasis savo veiksmais nesukėlė jokių trukdžių. Be to, M. R. neturi teistumo, galiojančių administracinių nuobaudų. Iki sulaikymo dirbo, yra sukūręs šeimą, turi du nepilnamečius vaikus. Jo padarytas nusikaltimas nesukėlė didesnių neigiamų padarinių nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse, nes visas narkotinių medžiagų kiekis buvo sulaikytas ir nepateko į apyvartą.

2.4.       Apelianto vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti išimtinę situaciją, kuriai esant taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, kadangi konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, nustatant mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį.

2.5.       Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis jokiais įrodymais nepagrindė savo pozicijos, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savo finansinių įsipareigojimų. Bylos nagrinėjimo metu pateikti nuteistojo sutuoktinės buto (nuosavybės teise) dokumentai ir kito buto nuomos sutarties patvirtintos išverstos kopijos. Teismui buvo paaiškinta, kad po M. R. sulaikymo Lietuvoje nuteistasis stengėsi kuo skubiau pakeisti savo šeimos gyvenamąją vietą, nes iš sutuoktinės sužinojo, jog jos ieškojo pašaliniai asmenys, kurie domėjosi pastarojo likimu. Nuteistasis neturi jokių galimybių pateikti skolos dokumento, nes tuo dokumentu disponuoja jį šantažavęs asmuo. Tačiau šeimos gyvenamosios vietos pakeitimas ir išvykimas iš nuosavo buto bent iš dalies šias aplinkybes patvirtina.

2.6.       Apeliaciniame skunde išdėstydamas teisminę praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-227-318/2019, 1A-202-518/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-249-895/2017), apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė formuojamos praktikos iš esmės analogiškose situacijose. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nuteisto vaidmuo buvo tik kurjerio; susiklosčiusi pastarojo sunki finansinė situacija; narkotikai neišplatinti; augalinės kilmės; neturi galiojančio teistumo ir baustumo; charakterizuojamas teigiamai darbovietės, kariuomenės, Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktose charakteristikose; yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, t. y. turi stiprius socialinius ryšius; turi sunkiai besiverčiančią motiną, kuri yra pensininkė, serganti ir tam pagrįsti buvo pateikti visi finansiniai, medicininiai duomenys.

2.7.       Apelianto vertinimu, atsižvelgus į apeliaciniame skunde pateiktos teisminės praktikos pavyzdžius, galima spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu M. R. paskirta bausmė pagal savo dydį laikytina neadekvačiai griežta ir aiškiai prieštaraujančia BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Todėl prašo teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir paskirti asmens pavojingumui proporcingą bausmę.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo M. R. gynėjas neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu jo padarytų nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajam klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės rūšis iš esmės nelaikoma netinkama, tačiau nesutinkama su jos dydžiu. Prašydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, apeliantas nurodo aplinkybes, kurių, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Apelianto manymu, šios aplinkybės leistų nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri užtikrintų realų bausmės įvykdymą bei bausmės tikslų įgyvendinimą o taip pat nepadarytų žalos jo socialiniam gyvenimui.

6.  Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta.

7. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

8. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, negalima išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. R. paskirtos bausmės yra neteisingos, neproporcingos, neatitinka kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikaltimų bei bausmių proporcingumą ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgta tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, tiek į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkiems ir vienas – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis ir 6 dalis). Nusikaltimai yra baigti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei labai didelio kiekio šių medžiagų kontrabanda. Nuteistojo M. R. gabentas narkotinių medžiagų kiekis daug kartų viršija nustatytą minimalią labai didelio kiekio ribą – buvo gabenta virš 67 kilogramų kanapių dervos. Tuo pačiu buvo vertintos ir gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad narkotinė medžiaga yra augalinės kilmės, kad ji nepateko į apyvartą (buvo sulaikyta pareigūnų), kad veika, kaip teigia nuteistasis, laikytina atsitiktine, yra padaryta dėl didelių nuteistojo skolų, nuteistasis nebuvo veikos organizatorius, atliko kurjerio funkciją. Pirmosios instancijos teismas M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šių aplinkybių nustatymu. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad M. R. anksčiau teistas, tačiau  teistumas išnykęs, į policijos įskaitą neįrašytas, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas (t. 2, b. l. 181, 200). Jis  iki sulaikymo ir jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo dirbo vadybininku, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 183-187), turi šeimą (t. 2, b. l. 191), duomenų apie asmens įrašymą į psichiatrinę ar priklausomybės ligų įskaitą negauta. M. R. teigiamai charakterizuojamas ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos, kaip prasmingai išnaudojantis laisvalaikį, palaikantis socialinius ryšius su artimaisiais, neskatintas, drausminių nusižengimų nepadaręs (t. 3, b. l. 12). Taigi, šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant kaltininkui straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį, atitinkamai už padarytą sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis) parinko švelnesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis) – sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – apėmimu.

10. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, joms skiriant vienodą dėmesį ir nei vienos iš jų nelaikant išskirtine individualizuojant bausmes, todėl pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės rūšies nustatyti dydžiai, o taip pat subendrinta galutinė bausmė yra per griežta, nėra.

11. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, akcentuotina, kad, remiantis šia norma, kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

11.1. Baudžiamojoje byloje sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat  nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo M. R. padarytų nusikaltimų ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimus, numatytus 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos mažesnės ar kitos rūšies, negu įstatymo numatyta, bausmės (švelnesnės) ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis.

11.2. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų visumą (padarytų veikų pobūdį, nuteistojo vaidmenį jų padaryme, sukeltas pasekmes) nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje minėtų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

11.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma priešingai, kaip jau minėta, teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes, nustatydamas jų dydžius, įvertino visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtam straipsniui taikyti reikšmingus duomenis, neįžvelgė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad nuteistajam M. R. paskirtos bausmės ar paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos ir M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, jo nusikalstamus veiksmus įtakojusia finansine padėtimi, galimybe dirbti, teikti išlaikymą savo šeimai ir pagalbą pasiligojusiai motinai, o taip pat palaikyti ryšius su jais.

11.4. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl nuteistojo vaidmens nusikaltimų daryme vertinimo kaip antraeilio jam paskirtos bausmės kontekste paneigti skundžiamame teismo nuosprendyje pateikta įrodymų analize. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis, bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir įvykdė labai didelio šios medžiagos kiekio kontrabandą, taigi, nors byloje ištirtais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, jo, kaip nusikalstamos veikos vykdytojo, vaidmuo negali būti laikomas antraeiliu, jis buvo reikšmingas, siekiant nusikalstamų tikslų įgyvendinimo. 

11.5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus galėjo įtakoti sunki finansinė padėtis. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie, patikrinti BPK nustatyta tvarka, galėtų patvirtinti nuteistojo nurodytas aplinkybes apie įsiskolinimą asmenims, kurių priverstas nuteistasis turėjo atidirbti už skolas, nevienkartiniais atvejais gabendamas įstatymo uždraustas medžiagas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad po nuteistojo sulaikymo nuteistojo šeima buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą dėl pašalinių asmenų susidomėjimo nuteistojo asmeniu ir buvimo vieta, betarpiškai nepatvirtina nuteistojo pozicijos dėl jo turėtų ankstesnių skolų. Priešingai, galimai nenustatytų bendrininkų susidomėjimas nuteistojo gabento labai didelio narkotinių medžiagų kiekio likimu, o tuo pačiu ir nuteistojo buvimo vieta yra gyvenimiškas ir logiškas. 

11.5. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl neigiamo paskirtosios bausmės poveikio jo socialiniams ryšiams, yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Kita vertus, šios aplinkybės yra vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste ir jų reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. vien tai negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikalstamų  veikų pavojingumu. Pažymėtina, kad nuteistasis nuteistas už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl dėsningai kyla atitinkamos pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu suvaržančios nuteistojo teises ir laisves. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą nėra.

12. Remiantis išdėstytu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo M. R. paskirtos bausmės, o taip pat subendrinta galutinė bausmė negali būti vertinamos nei kaip neteisingos, nei kaip pernelyg griežtos, jos iš esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą švelninti bausmę, nenustatyta. Nuteistajam buvo paskirtos teisingos ir bausmės paskirtį atitinkančios bausmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl darytina išvada, kad M. R. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

13. Remiantis išdėstytu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo pritaikytos tinkamai. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės M. R. tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, tik nuteistajam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. R. (M. R.) gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                         Jolanta Čepukėnienė

                                                                                             Justas Namavičius 

                                                                                                        Aloyzas Kruopys