Civilinė byla Nr. e2-2002-1169/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21579-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Nijolei Januškevič,

dalyvaujant ieškovui P. P. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, 

atsakovių I. B. ir A. B. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovėms I. B. ir A. B. dėl avansų grąžinimo, netesybų priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. B. 6 000 Eur sumokėtą avansą ir 6 000 Eur baudą, o iš atsakovės A. B. – 3 500 Eur sumokėtą avansą ir 3 500 Eur baudą.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2024 m. liepos 21 d. su L. M., D. B. ir atsakovėmis sudarė preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią L. M., D. B. ir atsakovės iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. įsipareigojo parduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo nupirkti namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Žemės sklype buvo atskirai įregistruotas ūkinis pastatas, kuris taip pat turėjo būti parduodamas pagal Sutartį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad pagrindinėje sutartyje namo bei žemės sklypo kaina bus 71 000 Eur. Pasak ieškovo, pagal Sutartį jis I. B. sumokėjo 6 000 Eur, o A. B. – 3 500 Eur avansą. Sutartyje buvo susitarta, kad tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaroma Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir / ar per joje nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, pardavėjams lieka pirkėjo sumokėtas avansas, o jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės, pardavėjai privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškovo teigimu, jis visada sutiko ir sutinka vykdyti savo prievoles ir ketino įsigyti namą su žemės sklypu, tačiau atsakovės pradėjo mėtytis ir iš jų elgesio tapo akivaizdu, kad jos negali ir / ar nenori sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties bei nenori sugrąžinti ieškovui avanso. Pasak ieškovo, jo realius ketinimus įvykdyti Sutartį patvirtina tai, kad jis D. B. ir L. M. pervedė net didesnes sumas nei reikėjo pagal Sutartį. Sutartis pasibaigė ir nebuvo įvykdyta dėl atsakovių kaltės, todėl jos privalo sugrąžinti ieškovui viską, ką yra iš jo gavusios, bei sumokėti avanso dydžio baudą.

3.       Atsakovės atsiliepime su ieškiniu nesutiko

4.       Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad pirmosios preliminarios sutartys buvo kitokio pobūdžio nei aktuali ginčo Sutartis, nes anksčiau buvo tariamasi, kad ieškovas išpirks turtą iš visų kitų savininkų, išskyrus I. B., todėl ankstesnių sutarčių plačiau vertinti nėra prasminga. Pagal Sutartį šalių bendravimas vyko sklandžiai ir net suėjus formaliam Sutartyje nurodytam terminui šalys dar aktyviai bendravo ir siekė tęsti savo sutartinius santykius, t. y. ieškovas siekė nupirkti, o atsakovės – parduoti Turtą. Šalys tikėjosi pagrindinę sutartį sudaryti iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., tačiau Sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad, atsiradus Sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, Sutarties terminas gali būti pratęstas bendru šalių susitarimu. Tai ir buvo padaryta konkliudentiniais veiksmais, SMS žinutėmis ir šalims žodžiu toliau bendraujant bei ieškovui derinant laiką, kada šalys gali eiti pas notarą. Šalys dar 2024 m. rugpjūčio 23 d., dvi dienos po formalaus termino pabaigos, susitarė susitikti, aptarė pardavimo technines sąlygas. Ieškovas nusiuntė banko atstovo rekvizitus, atliko nekilnojamojo turto vertinimą, pateikė kredito unijos sprendimą dėl suteikto kredito ir jau ruošėsi eiti pas notarą pagrindinei sutarčiai įforminti, derino laiką ir būtent atsakovės atsisakė tai padaryti. Apie paskolos gavimo eigą ir sandorio technines detales bei pasiruošimą eiti pas notarą ieškovas su atsakove I. B. aktyviai bendravo ir rugpjūčio 20–29 dienomis, taigi šalys bendru sutarimu pratęsė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas pabrėžė, kad kitiems pardavėjams jis net sumokėjo visus piginus už turtą, tuo pradėdamas vykdyti būsimą pagrindinę sutartį, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės.

5.       Atsakovės triplike palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad ieškovas prašo priteisti jo atsakovėms sumokėtą avansą, kurio dalis buvo sumokėta pagal ankstesnes preliminariąsias sutartis, todėl tik vertinant ikisutartinių santykių visumą galima spręsti, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovės nesutinka, kad pasibaigus Sutarties terminui, šalys pratęsė Sutartį konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminari sutartis turi būti rašytinė. Formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, todėl susitarimas dėl Sutarties termino pratęsimo taip pat turėjo būti sudaromas raštu. Tai buvo nustatyta ir Sutarties 4.1 punkte. Atsakovių teigimu, ieškovas po Sutarties pabaigos nebendravo su jomis dėl ėjimo pas notarą, nederino vykimo pas notarą laiko. 2024 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas ir atsakovė I. B. buvo susitikę dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovas nesuteikė jokios konkrečios informacijos, kada būtų sudaroma pagrindinė sutartis, ir atsakovei ši situacija pasirodė visiškai nepriimtina, nepatikima, todėl ji pasakė, kad toliau tęsti santykių su ieškovu neketina. 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė gavo ieškovo žinutę su pasiūlymu jai pačiai kreiptis ir pasiaiškinti, kada bankas suteiks ieškovui paskolą. Kadangi tokia SMS žinutė atsakovei pasirodė nepriimtina, ji neketino už ieškovą aiškintis dėl jam galimai suteikiamos paskolos. Po to, kai ieškovas gavo banko kreditavimą, atsakovė I. B. jokia forma nepatvirtino ketinimo pratęsti Sutartį ir neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Sutarties terminas yra pratęsiamas. Priešingai, tokius ieškovo teiginius paneigia šalių susirašinėjimas 2024 m. spalio mėnesį. Atsakovės pažymėjo, kad joms iki pat dubliko pateikimo nebuvo suteikta informacija, kad ieškovas gavo kreditą turtui pirkti. Kreditas ieškovui išduotas jau pasibaigus Sutarties terminui, kai ieškovo ir atsakovių nesaistė Sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Atsakovė I. B. pripažįsta, kad 2024 m. spalio 14 d. rašė ieškovui SMS žinutę, žadėdama grąžinti jam avansą, tačiau ieškovas visą laiką siekė, kad šalių bendravimas būtų neformalus, kvietė atsakovę važiuoti su juo į Prancūziją. Dėl tokio ieškovo bendravimo stiliaus, nuolatinių pažadų, flirtavimo, atsakovei buvo sunku bendrauti su ieškovu ir jai atrodė, kad ji turi grąžinti avansą, tačiau, pasitarusi su teisininkais ir sužinojusi, kad ji turi teisę pasilikti gautą avansą kaip baudą už ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, atsakovė avanso negrąžino.

6.       Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Ieškovas papildomai nurodė, kad komunikavo su atsakove I. B., buvo su ja susitikęs. Su kitais pardavėjais L. M. ir D. B. buvo jau net visiškai atsiskaitęs. Taip pat buvo atliktas Turto vertinimas. Dėl turto pirkimo daugiausiai bendravo su I. B., su kuria draugiškai susitiko rugpjūčio 24 d. ieškovo restorane. Ieškovo teigimu, minėto susitikimo metu jis pasidalijo idėjomis apie savo planus dėl perkamo Turto, tačiau po šio susitikimo I. B. nustojo su juo bendrauti. Pasak ieškovo, jis ir šiuo metu norėtų pirkti ginčo Turtą. Viskas užtruko, nes buvo deramasi su kredito įstaigomis dėl paskolos. Ieškovas paaiškino, kad turėjo savo pinigų, tačiau jie buvo naudojami versle, juos būtų reikėję išimti iš verslo, todėl kreditą imti buvo patogiau. Kredito įstaigos pradėjo ieškoti liepos 21 d. Turtą iš atsakovių jis vis dar sutiktų pirkti.

7.       Teismo posėdyje atsakovių atstovė prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais. Atsakovių atstovė papildomai nurodė, kad buvo jaučiama, jog ieškovas vilkina pagrindinės sutarties sudarymą, todėl Sutartis buvo sudaryta tik mėnesio terminui. Atsakovės buvo pagrindinės sutarties sudarymo iniciatorės, tačiau ieškovas neatsakinėjo į jų užklausas, vietoj to, kad sudarytų pagrindinę sutartį, išvyko į Paryžių. Rugpjūčio 24 d. susitikimo su atsakove metu ieškovas negalėjo konkrečiai pasakyti, kada bus sudaroma pagrindinė sutartis, todėl atsakovės prarado pasitikėjimą ieškovu. Atsakovės neišreiškė sutikimo tęsti sutartinius santykius su ieškovu. Susitikimas pas notarą su atsakovėmis nebuvo derinamas. Ieškovas nedėjo maksimalių pastangų sudaryti pagrindinę sutartį, jo požiūris buvo atsainus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovėmis ir D. B. bei L. M. 2022 m. spalio 6 d. sudarė preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė iki 2023 m. balandžio 31 d. sudaryti pagrindinę namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 68 000 Eur (esant įregistruotam ūkiniam pastatui bendra sklypo su pastatais kaina 69 000 Eur) iš atsakovių ir D. B. bei L. M. nusipirks preliminarioje sutartyje aptartą Turtą. Pagal šią sutarti ieškovas įsipareigojo sumokėti Turto pardavėjams 4 000 Eur avansą. Į bylą pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad 4 000 Eur avanso sumą ieškovas pervedė atsakovei I. B. 2023 m. sausio 25 d. ir 27 d. bankiniais pavedimais. 2022 m. spalio 6 d. preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2023 m. balandžio 31 d.) pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

9.       2024 m. gegužės 21 d. ieškovas su atsakovėmis ir D. B. bei L. M. sudarė antrą preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė iki 2024 m. birželio 21 d. sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas A. B. už jos Turto dalį sumokės 28 843,75 Eur, L. M. – 8 320,31 Eur, D. B. – 4 992,19 Eur, o I. B. savo dalies neparduos ir liks su ieškovu bendraturte. Ieškovas pagal šią preliminariąją sutartį 2024 m. gegužės 21 d. pervedė A. B. ir L. M. po 1 000 Eur avanso. 2024 m. gegužės 21 d. preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2024 m. birželio 21 d.) pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

10.       2024 m. liepos 21 d. ieškovas su atsakovėmis ir D. B. bei L. M. sudarė trečią preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas A. B. ir I. B. už jų Turto dalis sumokės po 28 843,75 Eur, L. M. – 8 320,31 Eur, D. B. – 4 992,19 Eur. Sutarties šalys susitarė, kad avansu laikytini pinigai, ieškovo sumokėti iki 2024 m. liepos 22 d., t. y. L. M. – 2 500 Eur, I. B. – 6 000 Eur ir A. B. – 3 500 Eur. Ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas 2024 m. liepos 21 d. A. B. pervedė 2 500 Eur, 2024 m. liepos 18 d. L. M. pervedė 1 500 Eur, o I. B. ieškovas 2024 m. liepos 21 d. pervedė 2 000 Eur. Sutartyje nustatytu terminu (iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.) pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

11.       Pagal Sutarties 6.1 punktą, jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir / ar per Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pirkėjo kaltės, Sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas. Jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir / ar per Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo kaltės, Sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjai privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą.

12.       Ieškovo nuomone, pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovių kaltės, todėl jos, vadovaujantis Sutarties 6.1 punktu, turi ne tik grąžinti avansą, bet ir sumokėti baudą. Atsakovių nuomone, ieškovas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl jos turi teisę pasilikti ieškovo joms sumokėtą avansą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį buvo pareiškęs visiems Sutartyje nurodytiems pardavėjams, tačiau su L. M. ir D. B. ieškovas sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, todėl šiuo metu ginčas vyksta tik su atsakovėmis I. B. ir A. B.

13.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.       Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

16.       Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

17.       Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės.

18.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, kas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, svarbu įvertinti tai, kad šalis ikisutartiniai santykiai siejo dar nuo 2022 m. Iki ginčo Sutarties sudarymo šalys buvo sudariusios dar dvi preliminariąsias sutartis dėl Turto pirkimo–pardavimo, kurios pasibaigė šalims per sutartą terminą nesudarius pagrindinės sutarties. Po pirmos preliminariosios sutarties pabaigos nauja preliminarioji sutartis dėl to paties Turto pardavimo buvo sudaryta šiek tiek daugiau nei po metų laiko. Nesudarius pagrindinės sutarties ir per antroje preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, trečioji preliminarioji sutartis dėl to paties Turto pardavimo buvo sudaryta po mėnesio nuo antrosios sutarties pabaigos. Taip pat pažymėtina, kad tiek pagal pirmą, tiek pagal antrą preliminariąsias sutartis ieškovas Turto pardavėjams mokėjo avansus, dėl kurių grąžinimo tuo metu ginčų nekilo, nes pagal trečią preliminariąją sutartį ankstesni avansai įskaityti į pagal trečią preliminariąją sutartį mokėtinas avansų sumas. Taigi tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, derybos dėl Turto pirkimo–pardavimo nenutrūkdavo ir šalys susitardavo dėl naujų terminų pagrindinei sutarčiai sudaryti, papildomo avanso sumokėjimo.

19.       Kaip matyti iš ieškovo susirašinėjimo su I. B. ir L. M. 2024 m. birželio mėn., ieškovas buvo informavęs Turto pardavėjus apie ketinamą imti paskolą iš banko Turtui pirkti ir kad bankui reikia duomenų apie ieškovo 6 mėnesių darbo užmokestį, o tokie duomenys bus gauti liepos mėn. Šiuo atveju paskutinė preliminarioji sutartis sudaryta 2024 m. liepos 21 d., kai ieškovas paskolos iš banko dar nebuvo gavęs, ir joje buvo nustatytas tik vieno mėnesio terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Po Sutarties sudarymo, ieškovas gavo 2024 m. liepos 22 d. Turto vertinimo ataskaitą, kuri pasirašyta 2024 m. liepos 25–29 d. 2024 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė I. B. SMS žinute paklausė ieškovo, ar jis turi žinių iš banko. Ieškovas informavo atsakovę, kad pats laukia banko atsakymo, kuris turėtų būti gautas kitą dieną. Atsakovė I. B. skambino ieškovui rugpjūčio 8 ir 9 d., tačiau ieškovas nurodė, kad negali atsiliepti. 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė I. B. parašė ieškovui, kad jis nesilaiko žodžio, ir 22 d. atsakovė įdės skelbimą dėl Turto pardavimo. Ieškovas prašė atsakovės kantrybės, nurodė, kad viskas yra procese, ir, kai tik gaus kokios informacijos, informuos. Atsakovė paaiškino, kad terminai artėja ir jos prašė pasiteirauti kiti Turto pardavėjai. Ieškovas su atsakove I. B. dar kartą susirašė 2024 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovė pasveikino ieškovą su Žolinėmis, o ieškovas informavo atsakovę, jog savaitei išskrenda į Paryžių. Atsakovė palinkėjo ieškovui gero skrydžio ir nurodė, kad pasimatys, kai ieškovas grįš. Atsakovė I. B. taip pat parašė ieškovui 2024 m. rugpjūčio 17 d., informuodama, kad jai reikės ieškovo pagalbos. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė I. B. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovą, klausdama, kada ir kokiu laiku bus sudaroma notarinė sutartis, pažymėdama, kad, jei notarinė sutartis nebus sudaryta, pardavėjai turės teisę kreiptis į brokerių firmą ir pardavinėti Turtą toliau. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė SMS žinute paklausė ieškovo, ar jis jau grįžo, o 2024 m. rugpjūčio 23 d. klausė ieškovo, ar jis žino kažką daugiau apie Turto pardavimą, ir teiravosi, ar jau baigti šią temą. Ieškovas su atsakove susitarė susitikti 2024 m. rugpjūčio 24 d. Po šio susitikimo ieškovas 2024 m. rugpjūčio 26 d. siuntė atsakovei kredito įstaigos atstovo kontaktus, o 2024 m. rugpjūčio 29 d. informavo, kad jam suteikta paskola ir prašė atsakovės jam paskambinti. Atsakovė I. B. taip pat rašė ieškovui 2024 m. rugsėjo 16 d., nurodydama, kad kalbėjo su mama (A. B.) ir paskambins ieškovui. 2024 m. rugsėjo 29 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į I. B. ir L. M., nurodydamas, kad nenori vilkinti situacijos ir nori užbaigti pirkimą–pardavimą, t. y. toliau siekia pirkti visą Turtą. 2024 m. spalio 14 d. I. B. SMS žinute atsiprašė ieškovo ir nurodė, kad jai buvo sunkus metas, bei pažadėjo grąžinti ieškovui pinigus.

20.       Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė I. B. 2024 m. spalio 8 d. nusipirko L. M. ir D. B. priklausiusias Turto dalis. 2024 m. spalio 15 d. atsakovė A. B. kreipėsi į ieškovą, siūlydama pirkti tik jai priklausančią Turto dalį, tačiau ieškovas nurodė, kad pasiūlymas nedomina, nes jis siekia pirkti visą Turtą.

21.       Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis per Sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta užsitęsus paskolos ieškovui suteikimo procedūroms. Patvirtinimą, kad ieškovui kredito įstaiga tikrai suteikia paskolą Turtui pirkti, ieškovas gavo praėjus 8 dienoms po Sutartyje aptarto pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos. Taigi atsakovės negali būti laikomos atsakingomis už pagrindinės sutarties nesudarymą. Kita vertus, ieškovo elgesys taip pat nepatvirtina, jog jis vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, kad Turto finansavimas nebuvo suteiktas iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., įvertinus ieškovo bendravimą su atsakovėmis ir susiklosčiusią šalių ikisutartinių santykių praktiką nuo 2022 m., teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti ieškovo veiksmus kaip nesąžiningus. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl jis negali būti pripažintas kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

22.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės žinojo apie ieškovo ketinimus imti paskolą, apie užtęsusias paskolos ieškovui suteikimo procedūras. Pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui atsakovės pagrindinės sutarties su ieškovu neprivalėjo sudaryti, tačiau šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ir po 2024 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties šalys bendravo dėl Turto pardavimo. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 27 d. L. M. ir D. B. pervedė visą sumą už ketinamą pirkti iš jų Turto dalį. I. B. su ieškovu dėl Turto pardavimo buvo susitikusi 2024 m. rugpjūčio 24 d., A. B. toliau siūlė ieškovui pirkti savo Turto dalį 2024 m. spalio mėn. Dėl A. B. Turto dalies pardavimo su ieškovu bendravo ir I. B. Taigi ir po 2024 m. rugpjūčio 21 d. visi Turto savininkai, išskyrus atsakovę I. B., toliau ketino parduoti Turtą ieškovui. 2024 m. spalio 14 d. I. B. atsiprašymo žinutė ieškovui taip pat patvirtina, kad ir pati atsakovė nelaikė ieškovo atsakingu už pagrindinės sutarties nesudarymą.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas ir atsakovės per Sutartyje nustatytą terminą nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, taip pat neatsisakė jos sudaryti dėl nepagristų priežasčių, elgėsi sąžiningai, todėl nei atsakovės, nei ieškovas nėra kalti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nė viena šalis nenurodė jokių realiai patirtų nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo šalims taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, todėl atsakovės turi grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, tačiau neprivalo mokėti ieškovui baudų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam ir atsakovės I. B. priteisiamas 6 000 Eur avansas, iš atsakovės A. B. – 3 500 Eur avansas, o reikalavimas dėl baudų iš atsakovių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkinamas 50 proc., taigi teik ieškovas, tiek atsakovės turi teisę į 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26.       Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 1 573 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos už atsakovėms suteiktą teisinę pagalbą sudaro 1 657,70 Eur. Šalių patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant tenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovių priteistinos 786,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, o atsakovėms iš ieškovo – 828,85 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas.

27.       Ieškovas taip pat patyrė 965 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti (910 Eur už ieškinį ir 55 Eur prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, nors ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių prašymas teismo buvo atmestas, ieškovui išlaidos žyminiam mokesčiui už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatlygintinos.

29.       Pažymėtina, kad 910 Eur žyminis mokestis buvo apskaičiuotas nuo pirminės ieškinio sumos – 45 625 Eur. Dėl 26 625 Eur ieškinio reikalavimų ieškovas sudarė taikos sutartį, taigi 58,36 proc. ginčo buvo išspręsta taikiai. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi ieškovui šiuo atveju turėjo būti grąžintas 398 Eur (910 Eur x 58,36 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, ieškovui grąžintas tik 361,50 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui papildomai grąžintina 36,50 Eur žyminio mokesčio suma. Pagal CPK 87 straipsnio 3 dalį žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kadangi su L. M. ir D. B. sudarytoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai nekompensuoja, ieškovui 133 Eur (910 Eur x 58,36 proc. – 398 Eur) žyminio mokesčio dalis nepriteisiama. Likusios 379 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ieškovui atlygintinos 50 proc., t. y. ieškovui iš atsakovių priteistina 189,50 Eur suma. Sudengus ieškovui iš atsakovių (786,50 Eur + 189,50 Eur) ir atsakovėms iš ieškovo (828,85 Eur) priteistinas sumas, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovių priteistinas 147,15 Eur (786,50 Eur + 189,50 Eur – 828,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 73,58 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti ieškovui P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) avansą ir 73,58 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovui P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) avansą ir 73,58 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36,50 Eur (trisdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZN67081).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Marija Vaičiūnaitė