Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.–38–540/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01941-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Aurelijai Genienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. J.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Rūtai Butkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) generaline direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 19d. iki 2017 m. liepos 31d.  L. K. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), pašto kurjerio pareigose Klaipėdos miesto teritorijoje. Darbo sutartis su juo nebuvo tinkamai sudaryta bei apie L. K. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pranešta nebuvo, kadangi patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-Sodra) duomenų bazę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-01 įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kurių direktorė yra Ž. J., Sodros apdraustųjų sąraše L. K. nebuvo. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė Ž. J. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui L. K. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai nuo darbo pradžios nesudarius su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šiais savo veiksmais Ž. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad jos vadovaujamose įmonėse L. K. niekada nedirbo. UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su Jonavos paštu, teikdami vieni kitiems kurjerių paslaugas. Dėl L. K. gavosi nesusipratimas, nes jis buvo įdarbintas ne UAB (duomenys neskelbtini), o Jonavos pašte. Tai įvyko dėl neapsižiūrėjimo ir didelės darbuotojų kaitos.

Institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad L. K. paaiškinimu bei surinktais duomenimis buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas ir Ž. J. kaltė dėl teisės pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Liudytojas L. K. parodė, kad 2017 m. birželio mėn. jam paskambino moteris, kuri prisistatė, jog yra R. iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė darbą UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi jis tuo metu ieškojo darbo ir buvo patalpinęs savo CV internete, sutiko pakalbėti dėl darbo. Jam buvo nurodyta Klaipėdos mieste susitikti su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu. Jis susitiko su D. B., kuris padavė jam užpildyti prašymą dėl priėmimo į darbą, paaiškino darbo sąlygas bei nurodė, jog jis gaus minimalų darbo užmokestį, taip pat jam buvo paduoti DnB banko priėmimo-perdavimo aktai. L. K. neatkreipė dėmesio, kad jam buvo pateiktas prašymo dėl priėmimo į darbą blankas, kuriame buvo nurodyta ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini). D. visą laiką kalbėjo tik apie darbą UAB (duomenys neskelbtini). L. K. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2017 m. birželio 19d., tačiau jam vis nebuvo atsiunčiama darbo sutartis, todėl jis ne kartą skambino į UAB (duomenys neskelbtini) bei bandė susisiekti su jos direktore Ž. J., bet ji vis neatsiliepdavo. Po kurio laiko jam pavyko pasikalbėti su ja ir jam buvo pažadėta, kad bus sudaryta darbo sutartis. Po kurio laiko sužinojo, kad jis yra įdarbintas Jonavos pašte, tačiau jokios darbo sutarties jis negavo bei dėl darbo su Jonavos pašto vadovais ar jų atstovais nesikalbėjo bei jokių jų nurodymų nevykdė. Už savaitės darbą- nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 26d. iš Jonavos pašto į jo banko sąskaitą buvo pervesta jo automobilio amortizacijos išlaidos. Pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tik po kurio laiko jam buvo atsiųstas darbo pažymėjimas, kuro kortelė bei leidimas. Visi dokumentai buvo išduoti UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi vis negavo darbo sutarties, tai ne kartą skambino į UAB (duomenys neskelbtini), kol jam buvo atsiųsta tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 19d. sudaryta darbo sutartis, tačiau joje buvo neteisingai nurodyta jo pavardė, todėl jis jos nepasirašė. UAB (duomenys neskelbtini) jis išdirbo iki 2017 m. liepos 31d. Nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš Jonavos pašto jokio darbo užmokesčio negavo, todėl dėl nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio neišmokėjimo kreipėsi į darbo inspekciją.

Ž. J. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 1), L. K. prašymas dėl nelegalaus darbo ir atlyginimo neišmokėjimo (b. l. 2), L. K. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 3), L. K. prašymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 5), VSDFV informacinės sistemos duomenys (b. l. 6-10), VĮ „Registrų centras“ pateikti juridinių asmenų išplėstiniai išrašai (b. l. 11-18), L. K. darbo pažymėjimo, kuro kortelės kopijos (b. l. 19), L. K. darbo sutartis (b. l. 20-22), priėmimo – perdavimo aktai (b. l. 23-34), Valstybinės darbo inspekcijos raštas dėl tarnybinės pagalbos (b. l. 35), V. S., D. B. ir J. K. paaiškinimai (b. l. 36-38), fotonuotraukos (b. l. 39-40), Valstybinės darbo inspekcijos nurodymai (b. l. 41-42).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 98 straipsnio l dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš liudytojo L. K. parodymų matyti, kad 2017 m. birželio mėn. dėl darbo jis kalbėjo su dviem asmenimis-Rasa ir D. B., kurie prisistatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovai bei jis su jais kalbėjo tik apie darbą UAB (duomenys neskelbtini). Nors iš byloje esančio L. K. prašymo dėl priėmimo į darbą blanko matyti, kad jo prašymas adresuotas ne UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, o UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, tačiau iš L. K. išduotų darbo pažymėjimo, kuro kortelės ir leidimo Nr. 56971 (b. l. 19) bei DnB banko priėmimo-perdavimo aktų (b. l.  23-34) matyti, kad visi dokumentai yra UAB (duomenys neskelbtini). Be to iš byloje esančios 2017 m. liepos 19d. darbo sutarties (b. l. 20) matyti, kad joje nurodytas darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojas L. K. bei darbuotojo asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, kas atitinka L. K. duomenis ir ši sutartis yra pasirašyta direktorės Ž. J.. Liudytojas L. K. patvirtino, jog tokia sutartis jam buvo atsiųsta, tačiau jis jos nepasirašė, nes joje buvo neteisingai nurodyta jo pavardė. Liudytojas L. K. patvirtino, jog jis dirbo tik UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o Jonavos pašto vadovų ar kitų asmenų nurodymų jis niekada nevykdė, su jais nesikalbėjo dėl darbo bei niekada nedirbo Jonavos pašte, taip pat negavo jokios darbo sutarties, sudarytos su juo ir Jonavos paštu. Netikėti liudytojo L. K. parodymais teismas neturi pagrindo ir juos pripažįsta patikimais Ž. J. kaltės įrodymais. Iš byloje esančių V. S., J. K. paaiškinimų (b. l. 36, 38) matyti, kad į Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kraujo banką kraujo komponentus pristato UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriai. Nuo 2017 m. birželio mėnesio vidurio iki 2017 m. liepos 31d. kraujo komponentus pristatinėjo naujas UAB (duomenys neskelbtini) kurjeris L. K.. Aplinkybę, kad į aukščiau nurodytą gydymo įstaigą kraujo komponentus pristatinėjo UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esančios fotolentelės ( b. l.  39, 40). Iš byloje esančio D. B. paaiškinimo (b. l. 37) matyti, kad nors jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau L. K. 2017 m. birželio mėn. jis perdavė visus užsakymo lapus bei dokumentaciją, kurie buvo pildomi UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Jis nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos konsultavo L. K. kokias funkcijas vykdyti bei kur vežti siuntinius bei korespondenciją. Savo paaiškinime D. B. nurodė, jog L. K. užpildytą prašymą dėl priėmimo į darbą jis išsiuntė iš savo elektroninio pašto. Iš byloje esančio D. B. elektroninio pašto laiško matyti, kad 2017 m. birželio 16d. naujo vaikino Lauryno duomenys buvo nusiųsti į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), kas patvirtina, kad L. K. prašymas dėl priėmimo į darbą buvo nusiųstas UAB (duomenys neskelbtini).  Iš byloje esančių Lietuvos respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija matyti, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra Ž. J. (b. l. 11-16, 17-18). Iš integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų matyti, kad laikotarpyje nuo 2017-06-01 iki 2017-08-01 duomenų apie L. K. įdarbinimą nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) nėra.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpyje nuo 2017-06-19 iki 2017-07-31 L. K. UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo pašto kurjerio pareigose Klaipėdos miesto teritorijoje. Darbo sutartis su juo nebuvo tinkamai sudaryta bei apie L. K. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pranešta nebuvo. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė Ž. J. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui L. K. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto teritorijoje, nuo darbo pradžios nesudarius su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokia Ž. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl ji yra baustina. 

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Administracinio nusiengimo byloje nėra duomenų ar Ž. J. bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. J. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1-2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą- 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17073317160.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                    Violeta Miceikienė