Civilinė byla Nr. 2-1366/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės, Viginto Višinskio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-219-267/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti A. J. IĮ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė iškelti atsakovą UAB „Jurgio baldai“ iš nuomojamų patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, įpareigojant atsakovą nuomojamas patalpas perduoti ieškovui patalpų perdavimo – priėmimo aktu, o taip pat priteisti iš atsakovo 71 691,59 Lt skolos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas bei žemės mokesčio, 26 239 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 97930,71 Lt sumai atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovo kasoje ir sąskaitose ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovui priklausančius nekilnojamus daiktus ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti. Nurodė, kad turtinio reikalavimo suma yra didelė, o skola už suteiktas paslaugas piktybiškai nepadengiama nuo pat nuomos pradžios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo ne didesnei kaip 97930,71 Lt sumai atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.
Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė – 97930,71 Lt, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jurgio baldai“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, o ieškovas apskritai negali imtis jokių priemonių šio turto atžvilgiu (šioje civilinėje byloje areštuojamas turtas yra nusikalstamu būdu užgrobtas ieškovo atstovo, šiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau anksčiau buvo pažeistos, turtas yra neteisėtai valdomas ieškovo neteisėtai juo disponuojant, užgrobta kilnojamojo turto už tris kartus didesnę sumą, skola už nuomą yra paremta ieškinyje suklastotų dokumentų pagrindu). Tuo tarpu deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutavusi A. J. IĮ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas nenuginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimo. Dėl netinkamo nuomos mokesčio mokėjimo iš atsakovo jau priteista skola, kurios atsakovas taip pat nėra sumokėjęs, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad dėl sąmoningų tyčinių atsakovo veiksmų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o aplinkybės, jog atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kitose bylose, tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas didele ieškinio suma, kuri pati savaime negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau jau iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2012 m. kovo 16 d., galima spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, vengiant mokėti nuomos mokestį, kas leidžia manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali imtis veiksmų, apsunkinančių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, ką taip pat patvirtina aplinkybė, jog tarp šalių egzistuoja konfliktinė situacija (tarp šalių kilę ginčai ne tik dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, bet ir dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo).
Pažymėtina, kad nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai vertina ieškinio pagrįstumo klausimą (CPK 44 str. 1 d.), tačiau ginčo iš esmės nesprendžia, o jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad nuomos sutartis Nr. B04 (šios nuomos sutarties pagrindu reiškiamas ieškinio reikalavimas) yra suklastota, šiuo metu nėra. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad šiuo metu neįsiteisėjusiu 2012 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-267/2012 ieškinys dalyje dėl UAB „Jurgio baldai“ skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą sutarties Nr. B04 pagrindu iš dalies tenkintas. Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi areštuotas turtas nekonkretizuotas (ieškovui išaiškinta teisė pateikti nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui), todėl teigti, kad areštuoti baldai, esantys (duomenys neskelbtini) (būtent tai suprantama iš atsakovo atskirojo skundo), kurie buvo areštuoti antstoliui vykdant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-817-267/2010 ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Nijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis