Civilinė byla Nr. 3K-3-58/2010

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos primininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui UAB „CMA CGM Lietuva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kitų susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šioje byloje kilo ginčas dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių išbandymą sudarant darbo sutartį, jo termino bei išbandymo rezultatų nustatymą, taikymo ir aiškinimo (DK 105–107 straipsniai) bei kitų su atleidimu iš darbo susijusių klausimų.

Ieškovė prašė teismo:

1) skubiai grąžinti ieškovę į darbą UAB „CMA CGM Lietuva“ (toliau - atsakovas) ir atkurti visas ieškovės teises visiškai panaikinant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį, atkuriant darbo stažą ir kitas teises;

2) tuo atveju, jei teismas, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, negrąžins ieškovės į darbą, skubiai priteisti iš atsakovo vidutinio indeksuoto uždarbio mokėjimą ieškovei kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškovės pensinio amžiaus suėjimo dienos – iki 2019 m. sausio 9 d.;

3) skubiai įpareigoti atsakovą atšaukti neteisėtai ir be ieškovės suderinimo bei sutikimo į darbo sutartį Nr. 12 įrašytą trijų mėnesių išbandymo laikotarpį;

4) skubiai įpareigoti atsakovą perrašyti iš naujo darbo sutartį Nr. 12 nuo 2007 m. vasario 21 d., nenurodant nepagrįstai, neteisėtai be ieškovės sutikimo slapta įrašyto punkto apie trijų mėnesių išbandymo laikotarpį bei taikyti bendrąsias Darbo kodekso neterminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygas nuo faktinio ieškovės darbo pradžios bendrovėje;

5) skubiai įpareigoti atsakovą palikti galioti darbo sutarties Nr. 12 nuostatas apie darbo užmokesčio mokėjimą du kartus per mėnesį (10 ir 25 mėnesio dienomis pervedant pinigus į nurodytą kortelę), laikyti ieškovės 2007 m. vasario 26 d. pareiškimą negaliojančiu;

6) skubiai įpareigoti atsakovą užbaigti darbo sutartį, išsiųsti ieškovei darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius ir išduoti pažymą apie darbą, jo pradžios ir pabaigos datas ir darbo užmokesčio dydį;

7) skubiai priteisti iš atsakovo indeksuotą darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2007 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir faktiško grąžinimo į darbą (ne mažiau kaip 5430 Lt) ir delspinigius bei 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos;

8) skubiai priteisti iš atsakovo 0,06 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną dešimties mėnesių laikotarpiu bei uždelstus sumokėti uždarbius, pradedant nuo 2007 m. vasario 26 d. iki pinigų gavimo ieškovės kortelėje dienos, preliminariai 200 Lt, 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo datos;

9) skubiai priteisti iš atsakovo visą apmokėjimą už viršvalandžius ir perdirbtą darbo laiką už kiekvieną darbo dieną po 4 darbo valandas, pradedant nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2007 m. balandžio 19 d., kartu su visais delspinigiais už apmokėjimo neteisėtą uždelsimą ir 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos, nuo ieškinio padavimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo datos (preliminariai 38 darbo dienos x 12 x 4 val. x 2 = 3,648);

10) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už naktinį darbą ir perdirbtą laiką šv. Velykų švenčių dienomis kartu su visais delspinigiais už mokėjimo uždelsimą ir 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, preliminariai skaičiuojant 2 dienos x 100 Lt x 2 koef. = 400 Lt;

11) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai neapmokėtą 50 proc. darbo užmokesčio dydį už logistikos vadybininko D. B. pavadavimą atostogų metu, pradedant nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. imtinai, preliminariai už 10 darbo dienų x (130 Lt) = 650 Lt kartu su visais delspinigiais ir pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

12) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kasmetinių atostogų dieną už 2007 m. rugsėjo 22 d. kartu su delspinigiais ir pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat suteikti ieškovei dar vieną dieną kasmetinių atostogų (nes yra pavogta);

13) skubiai nukelti atleidimo dieną nuo 2007 m. rugsėjo 22 d. (šeštadienio) į 2007 m. rugsėjo 24 d. ir skaičiuoti priverstines pravaikštas dėl atsakovo kaltės;

14) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai indeksuotą ir padidintą vadybininko algą nuo 2007 m. balandžio l d., kaip tai buvo padaryta visiems kitiems atsakovo darbuotojams ir pagal UAB „CMA CGM Lietuva“ Linijos vadovybės leidimą, padarius ieškovei visus darbo užmokesčio bei nedarbingumo laikotarpio ligos pašalpos perskaičiavimus kartu su visais delspinigiais ir pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

15) skubiai priteisti ieškovei iš atsakovo padarytą ieškovei ir jos vaikui turtinę žalą, kuri yra 700 Lt ir neturtinę žalą 700 Lt nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2007 rugpjūčio 16 d., dėl sąmoningo pažymos apie NPD neįteikimą Sodrai ir sąmoningo vilkinimo, pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

16) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai prarastas dėl atsakovo kaltės pajamas ieškovės laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d., taip pat dėl sąmoningo atsakovo DK 131 straipsnio l dalies l punkto pažeidimo (iš viso – 3967,54 Lt);

17) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

18) grąžinant ieškovę į darbą skubiai priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių išeitinę išmoką, pradedant nuo darbo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo datos, pridėjus visus delspinigius bei 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo datos bei kasmetinių atostogų kompensaciją nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo datos, pridėjus visus delspinigius bei 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo;

19) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos nuo ieškinio padavimo į teismą iki teismo sprendimo įvykdymo datos;

20) skubiai priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Lt ieškinio parengimo išlaidų, laiko sąnaudas bei už dalyvavimą teismo posėdžiuose dėl atsakovo kaltės ir pažeidimų prarandamą asmeninį laiką ir sveikatą, pridėjus 7 proc. metinių palūkanų nuo galutinai priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo;

21) paskirti atsakovo direktorei maksimalią baudą už sąmoningus įstatymų pažeidimus, t. y. įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos neįsteigimą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. vasario 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį ir joje nustatė trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Ieškovė priimta dirbti vadybininkės darbą. Šalys žodžiu susitarė dėl konkrečių ieškovės darbo funkcijų, t. y. ieškovei pavestas sąskaitų išrašymo už frachtavimą ir vietinius mokesčius, informacijos apie atvykstančius krovinius pateikimo atsakovo klientams darbas. Ieškovei neįteiktos darbo tvarkos taisyklės, ji nesupažindinta su vadybininkės pareigine instrukcija. Ieškovė 2007 m. vasario 22 d. teikė prašymą dėl darbo sutarties keitimo – išbandymo laikotarpio panaikinimo. 2007 m. rugsėjo 6 d. raštu ieškovė įspėta ir 2007 m. rugsėjo 22 d. atleista iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl neigiamų išbandymo rezultatų). Atsakovas atleido ieškovę, nes ji vėluodavo atlikti pavestą darbą, darbą atlikdavo neatidžiai, darydavo klaidų, kurias turėjo taisyti kiti darbuotojai, nepasirinkdavo darbų prioritetų, arogantiškai bendravo su bendradarbiais, buvo konfliktiška. Nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. logistikos vadybininkas D. B. atostogavo ir jį pavadavo ieškovė bei kiti darbuotojai. Už pavadavimą ieškovei nesumokėta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu iš dalies ieškinį patenkino: 1) priteisė ieškovei iš 277,54 Lt darbo užmokesčio, 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki šio darbo užmokesčio išmokėjimo dienos; 2) įpareigojo atsakovą pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo datą, nurodant atleidimo iš darbo datą 2007 m. rugsėjo 23 d., įskaityti ieškovei 2007 m. rugsėjo 23 d. į darbo stažą, apie tai pranešti kompetentingoms valstybinėms institucijoms; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 3491,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šalys nesusitarė dėl išbandymo sąlygos ginčo darbo sutartyje. Teismas pažymėjo, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas įrodė, kad ieškovės asmeninės savybės, kvalifikacija ir darbo metodai darbdaviui yra nepriimtini, kad darbuotojos išbandymo rezultatai nepatenkinami. Remdamasis tuo, kad ieškovė atleista teisėtai, teismas atmetė ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovą mokėti ieškovei toliau mokėti darbo užmokestį, nutraukti darbo sutartį (nes ji jau atsakovo nutraukta), įteikti atsiskaitymo lapelius (nustatyta, kad jie buvo įteikti), išduoti pažymą apie darbą, jo trukmę ir darbo užmokesčio dydį (nustatyta, kad ieškovė dėl šių duomenų kreipėsi į atsakovą), grąžinti ieškovę į darbą ir įpareigoti atsakovą mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, nes nustatė, kad už 2008 m. vasario mėn. vėlavimą išmokėti darbo užmokestį ieškovei jau yra kompensuota, o už kitus mėnesius darbo užmokestis mokėtas laiku. Teismas pripažino neįrodytais ieškovės teiginius, kad ji dirbo viršvalandinį darbą ir darbą naktį bei švenčių dienomis, nes po darbo ji pasilikdavo savanoriškai, naktinio darbo faktas byloje nenustatytas, o už darbą šv. Velykų dienomis, ieškovei sutikus, kompensuota suteikiant kitas poilsio dienas. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteistas 50 proc. didesnis darbo užmokestis už logistikos vadybininko pavadavimą šio atostogų metu (277,54 Lt), nes nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. balandžio 19 d. (aštuonias darbo dienas) buvo padidintas ieškovės darbo mastas ir už tai ji negavo jokio užmokesčio (DK 197 straipsnis). Teismas įpareigojo atsakovą pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo datą iš 2007 m. rugsėjo 22 d. į 2007 m. rugsėjo 23 d., nes padarė išvadą, kad ieškovės atleidimo iš darbo diena yra kita po atostogų kalendorinė diena – 2007 m. rugsėjo 23 d. Teismas atmetė ieškovės aiškinimą, kad atleidimo iš darbo diena turėtų būti pirma po savaitgalio poilsio dienų einanti darbo diena, nes, teismo vertinimu, DK 175 straipsnyje nustatyta atleidimo iš darbo „kita diena“, bet ne „darbo diena“. Byloje buvo padaryta išvada, kad tai, jog atsakovas darbo užmokesčio dydį padidino kitiems darbuotojams, nesukelia pareigos padidinti darbo užmokestį ir ieškovei. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas teisingai taikė NPD, apskaičiuodamas ieškovės atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesukėlė ieškovės laikinojo nedarbingumo, nesudarė sąlygų jam tęstis ir nepadarė ieškovei turtinės bei neturtinės žalos. Teismas pabrėžė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl teismo nustatytų atsakovo pažeidimų (darbo užmokesčio už aštuonias darbo dienas nesumokėjimo ir atleidimo iš darbo datos klaidingo nustatymo ieškovei padaryta neturtinės žalos). Byloje atmestas ieškovės reikalavimas atsakovo direktorei skirti baudą už darbo įstatymų pažeidimus, nes teismas nurodė, kad jis neįgaliotas tirti galimų administracinės teisės pažeidimų. Dėl to teismas atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovui iš ieškovės 6290,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė teismo ekspertizę nustatyti, buvo šalių darbo sutartyje įrašyta sąlyga dėl išbandymo ar ne. Remdamasis teismo ekspertizės išvadomis, teismas konstatavo, kad šalys buvo susitarusios dėl išbandymo laikotarpio. Papildomai Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į teismo posėdį iškviesti atsakovo akcininkus liudyti teisme, priimti ieškovės dubliką, iš atsakovo išreikalauti, ieškovės manymu, bylai reikšmingus įrodymus, nes juridinio asmens vadovas neturi pareigos derinti darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo klausimų su akcininkais, o pasirengimas šios bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų teismo posėdžių, bet ne parengiamųjų dokumentų būdu. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, keltų ir patenkintų ieškinio reikalavimų skaičių (atitinkamai keltas 21 ir patenkinti 2 reikalavimai), bylos nagrinėjimo eigą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad  pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 6290,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (5500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 790,95 Lt teismo ekspertizės išlaidų).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė DK 105 straipsnio 1 dalį, 107 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai nustatė ir aiškino faktines aplinkybes, susijusias su išbandymo terminu kasatorei nustatymu. Taip pat kasatorė nurodo, kad teismai vertino tik atsakovo pateiktas aplinkybes, bet nevertino jos pateiktų aplinkybių pirmiau nurodytu klausimu. Kasatorė tvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl išbandymo sąlygos.
2. Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes įpareigojo kasatorę, kuri yra darbuotoja, įrodyti, kad ji dirbo viršvalandžius. Kasatorė teigia, kad atsakovas, kaip darbdavys, turėjo būti įpareigotas paneigti, jog kasatorė nedirbo viršvalandžių.
3. Teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. per daug priteisė atsakovui iš kasatorės atstovavimo išlaidų, neatsižvelgė į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Dėl to teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorė nepagrįstai kelia klausimą dėl išbandymo sąlygos vertinimo, nes teismai nustatė, kad šalys dėl šios sąlygos susitarė. Kasatorė nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, bet jo nepagrindžia. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nustatė, jog išbandymo terminas nustatytas darbdavio (atsakovo) naudai. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką.
2. Kasatorė ginčija, kad teismai skirtingai aiškino ir vertino išbandymo rezultatų vertinimo kriterijus, bet nenurodo konkrečių. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasacinio teismo praktikoje nesuformuluota kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti darbdavys, vertindamas darbuotojo išbandymo rezultatus. Atsakovas teigia, kad jis kasatorės darbo išbandymo termino rezultatus vertino neigiamai dėl jos dalykinių ir asmeninių savybių; netinkamo bendravimo su kolegomis, atidumo stokos atliekant darbą.
3. Atsakovas nesutinka su kasatorės argumentais, kad ji privalėjo būti supažindinta su išbandymo rezultatų įvertinimu. Tokios darbdavio pareigos nenustatyta DK 107 straipsnyje. Be to, darbuotojo nesupažindinimas šio ginčo atveju neturi reikšmės, nes rezultatai įvertinti neigiamai dėl darbo kokybės, bet ne dėl to, jog neatlikti kokie nors darbai.
4. Teismai pagrįstai atsisakė iškviesti kasatorės nurodytus liudytojus, nes jie yra atsakovo akcininkai ir neturi kompetencijos spręsti darbuotojų priėmimo–atleidimo klausimų. Tai atsakovo vadovo kompetencija, todėl akcininkai nebūtų pateikę parodymų, susijusių su nagrinėjama byla.
5. Atsakovas nesutinka su kasatorės argumentais, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas remiasi CPK 178 straipsniu ir teigia, kad kasatorė, teigdama,  jog dirbo viršvalandžius, privalo įrodyti šį faktą. Atsakovas neįpareigojo kasatorės dirbti viršvalandžių. Ji tai darė savanoriškai.
6. Atsiliepime prieštaraujama kasatorės argumentams dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas teigia, kad teismai teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsižvelgė į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl maksimalių dydžių, o Rekomendacijų 11 punkte nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais nukrypti nuo maksimalių dydžių. Šios bylos atvejis ir yra, atsakovo supratimu, išimtinis, nes bylos nagrinėjimas truko ilgai, byla sudėtinga, tai patvirtina atlikta teismo ekspertizė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos pagrindų

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasacijos pagrindai yra suformuluoti CPK 346 straipsnyje: jeigu skundžiamu sprendimu (nutartimi) padarytas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jeigu teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas.). Išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų vieną iš aptartų kasacijos pagrindų turi būti nurodyti kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. neužtenka paminėti vieną iš įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų ar pacituoti teisės normą nurodant, kad ji yra pažeista, bet reikia pateikti teisinius argumentus, patvirtinančius esant vieną ar kitą kasacijos pagrindą.

Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą išimtinė teisė vertinti kasacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams suteikta teisėjų atrankos kolegijai, kuri sprendžia skundo priėmimo klausimą. Kasacinio teismo atrankos kolegija patikrina kasacinio skundo turinį skundžiamų teismo sprendimo ir (ar) nutarties kontekste, nes skundo priėmimo klausimą ši kolegija sprendžia neišreikalavusi civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. Vytauto Didžiojo universitetas, bylos Nr. 3K-3-402/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė" v. AB ,,Spauda”, bylos Nr. 3K-3-52/2010). CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, nustato, ar yra vienas iš kasacijos pagrindų. Šioje teisės normoje aiškiai apibrėžtos kasacinio teismo kompetencijos ribos – kasacinis teismas analizuoja tik kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, nes tai saisto kasacinio skundo ribos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl kasacinio proceso nutraukimo ir pasisako dėl skunde keliamų DK 106-107 straipsnių, reglamentuojančių išbandymo termino nustatymą bei darbo sutarties nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, taikymo ir aiškinimo klausimų bei su tuo susijusių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

Dėl išbandymo  priimant į darbą

Išbandymas yra tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad galimos dvi išbandymo rūšys: darbdavio ar darbuotojo iniciatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia (DK 93 straipsnis). Tik sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Paprastai darbo sutartyje nenurodoma, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva yra nustatytas išbandymo terminas. Tik nurodomas išbandymo terminas, bet ne tai, kieno iniciatyva ir kurios šalies naudai išbandymo terminas nustatytas. Dėl to, jeigu darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios šalies iniciatyva išbandymas nustatytas, pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 straipsnio 1 dalis).  Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl laikoma, kad darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis). Nuo šios sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1 dalis). Jeigu išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, tai darbuotojas per išbandymo terminą turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas (DK 107 straipsnio 2 dalis). Tai yra savarankiški darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Tokiu atveju, kai darbo sutartyje nenurodyta, kieno iniciatyva nustatytas išbandymo terminas, darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva.

Be to, pažymėtina, kad byloje susidariusiai ginčo situacijai kvalifikuoti svarbu tai, kad atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį sąlyga yra neigiami išbandymo rezultatai.

Šios normos turinys leidžia padaryti išvadą, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekumunikacijos, byla Nr. 3K-3-318/2008; kt.).

Esminis kasacinio skundo argumentas, kuriuo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, yra susijęs su teiginiu, kad darbo sutartyje nebuvo nustatytas išbandymo laikotarpis. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 21 d. ginčo šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas priėmė kasatorę į darbą vadybininkės pareigoms. Bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad šalių susitarimu darbo sutartyje buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, t. y. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį su papildoma sąlyga – trijų mėnesių išbandymo terminu, nenurodydamos, kieno iniciatyva nustatomas išbandymo laikotarpis (DK 93 straipsnis, 95 straipsnio 4 dalis, 105 straipsnio 1 dalis). Teismai, laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, nustatė, kad išbandymo laikotarpis buvo nustatytas darbdavio iniciatyva. Teismai, nagrinėję bylą, tiek kasatorės prašymu, tiek savo iniciatyva aiškinosi bylos aplinkybes, iš darbdavio buvo išreikalauti duomenys, patvirtinantys darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo  aplinkybes (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti kasatorės teiginius apie darbo sutarties, kaip dokumento, suklastojimą, paskyrė dokumentų ekspertizę; buvo  pateiktas kasatorės darbo sutarties egzempliorius, kuriame esą, jos teigimu, nebuvo numatytas išbandymo laikotarpis, tačiau atlikęs dokumento techninę ekspertizę ekspertas pateikė išvadą, jog tikėtina, kad spausdinant ekspertizei pateikto darbo sutarties pirmesniojo egzemplioriaus pirmojo lapo originalą buvo padarytas turinio pakeitimas. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė aplinkybę, kad išbandymo laikotarpis šalių susitarimu buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, o išbandymo tikslas buvo patikrinti, ar kasatorė yra tinkama sulygtam darbui. Kasatorės teiginiai, kad jai neturėjo būti iš viso nustatytas išbandymo laikotarpis dėl jos kvalifikacijos bei kitų darbo savybių, neatitinka įstatymo nuostatų, nes DK 105 straipsnis nenustato jokių išlygų dėl išbandymo laikotarpio netaikymo, darbo santykių šalis negali primesti kitai šaliai sąlygos dėl išbandymo, tačiau šalis, nesutinkanti su tokia sąlyga, gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį.

Teismai, nagrinėdami bylą, laikėsi teismų praktikoje suformuluotų DK 107 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklių ir patikrino, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, ir padarė būtent tokią išvadą. Atsakovas, remdamasis visomis įrodinėjimo priemonėmis, įtvirtintomis CPK 177 straipsnyje, įrodė, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, nes jos darbo rezultatai buvo nepatenkinami, ir tai buvo padaryta remiantis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiais veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo bandomuoju laikotarpiu rezultatais bei atsižvelgta į kasatorės sugebėjimus dėl jos savybių dirbti kolektyve. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kasatorei buvo žinomos atliekamos darbo funkcijos, o ir išbandymo rezultatai buvo pripažinti neigiamais ne dėl to, kad kasatorė neatliko kokių nors jai priskirtų pareigų, o dėl neigiamų išbandymo rezultatų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias išbandymo termino nustatymą bei darbo sutarties nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, taip pat proceso teisės normas, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Minėta, kad teisiniai argumentai, kurie patvirtintų vieną iš nurodytų kasacijos pagrindų, turi būti nurodyti kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas); neužtenka paminėti vieną iš įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų ar pacituoti teisės normą nurodant, kad ji yra pažeista, bet reikia pateikti teisinius argumentus, patvirtinančius esant vieną ar kitą kasacijos pagrindą. Kasaciniame skunde, teigiant apie teismų padarytus pažeidimus, nepateikiama juos pagrindžiančių teisinių argumentų.

Kasatorė, teigdama, kad teismas, atsisakydamas kviesti jos nurodytus liudytojus, pažeidė proceso teisės normas, nepagrindė, koks konkretus CPK normų pažeidimas buvo padarytas, nepateikė teisinių argumentų dėl šio kasacijos pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai motyvavo atsisakymą kviesti nurodytus liudytojus, nes jų galimi parodymai nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 190 straipsnis).

Kasatorės nurodytas teiginys, kad teismai pažeidė viršvalandžių įrodinėjimo tvarką, kad atsakovas turi įrodyti, jog ji nedirbo viršvalandžių, nors, anot jos, dirbo, nepagrįstas teisės normomis ar teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai pagrįstai netenkino reikalavimo apmokėti už viršvalandinį darbą, nes nenustatė, kad kasatorė atsakovo įmonėje dirbo viršvalandžius, ir pagrįstai nurodė, kad sąmoningas darbuotojo buvimas darbo vietoje, pasibaigus jo darbo laikui, nelaikomas viršvalandiniu darbu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorė kaip vieną iš kasacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nepagrįstai priteisė iš jos atsakovo naudai 9782, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. kad priteista suma yra per didelė. Byloje nustatyta, kad priteistą iš kasatorės atsakovo naudai sumą sudaro ekspertizės atlikimo išlaidos (790,95 Lt) ir atstovavimo išlaidos (8991,77 Lt).

Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007), teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos individualias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 8 punkte nustatytais maksimaliais dydžiais, taikytinais apskaičiuojant procesinių dokumentų parengimo išlaidas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kasatorei byloje buvo suteikta  valstybės garantuojama pagalba (apmokant 100 proc.), o tai reiškia, kad jos turtinė padėtis sunki, nagrinėjama byla kilo dėl darbo santykių, kai teismas turi būti aktyvus, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti priteistas atstovavimo išlaidas iki 4000 Lt. Ekspertizės atlikimo išlaidos nemažintinos, todėl iš viso iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 4790,95 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, išspręstas bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Sumažinti iš ieškovės T. Ž. atsakovo UAB ,,CMA CGM Lietuva“ naudai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ir Klaipėdos  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (9782,72 Lt) iki 4790,95 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt litų 95 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.