Civilinė byla Nr. e2-853-390/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.6.3(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 15 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. K. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo  ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asiana Trading Alliance“ ieškinį atsakovams V. K. ir A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Asiana Trading Alliance“ ieškiniu prašė: solidariai priteisti ieškovei BUAB „Asiana Trading Alliance“ iš atsakovų V. K. ir A. K. 220 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad  UAB „Asiana Trading Alliance“  Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0430/1 bendrovės vienintelė akcininkė V. K. nusprendė 136 000 Eur paskirti dividendams išmokėti, 2022 m. balandžio 4 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 0404/1 nusprendė 480 000 Eur paskirti dividendams išmokėti. Akcininkei V. K. buvo išmokėti dividendai: 2021 m. liepos 30 d. - 136 000 Eur, 2022 m. sausio 3 d. - 12 000 Eur, 2022 m. sausio 18 d. - 20 000 Eur ir 2022 m. balandžio 8 d. - 52 000 Eur. Šie akcininkės sprendimai priimti pažeidus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą, nes dividendų išmokėjimo dieną 2021 m. liepos 30 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 499 539,37 Eur, t. y. turėjo kreditorių, kuriems nebuvo padengti finansiniai reikalavimai ir nebuvo pagrįstų galimybių su kreditoriais atsiskaityti, taip pat pažeidus ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 2 punktą, nes bendrovės finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma buvo neigiama (gauta nuostolių), t. y. 2021 m. buvo 153 494 Eur nuostolis, o 2022 m. 663 340 Eur nuostolis. Atsakovai, būdami bendrovės vadovais (atsakovė ir akcininke) žinojo ir (ar) turėjo žinoti ieškovės finansinę būklę, žinoti tiek apie sprendimo išmokėti dividendus priėmimą, tiek apie dividendų išmokėjimą pažeidžiant imperatyvias ABĮ normas.

3.       Kauno apygardos teismas, atsakovams procesinius dokumentus įteikus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir  jiems per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024 m. vasario 1 d. byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei  solidariai iš atsakovų 220 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimos išlaidas valstybei – iš atsakovės V. K. – 1 338,28 Eur, iš atsakovo A. K. – 1 338,28 Eur.

4.       Teisme 2024 m. kovo 20 d. gautas atsakovės V. K. prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti, kuriuo prašoma atnaujinti procesinį terminą pateikti prašymą peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą už akių ir atmesti ieškinio reikalavimą atsakovės V. K. atžvilgiu dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo.

5.       Nurodo, kad  procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, tačiau buvo išnaudotos ne visos galimybės įteikti dokumentus. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo šeima nebegyvena, todėl nebuvo įteikti. Viešuose duomenyse rekvizitai.lt galima rasti įmonės (duomenys neskelbtini) duomenis, taip pat teismas nebandė dokumentų įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, nors kitose bylose A. K. dokumentai elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo įteikinėjami. Atsakovės vertinimu, priimtas teismo sprendimas už akių dalyje dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo yra nepagrįstas, nes jie 2021 m. liepos 30 d. išmokėti teisėtai. Dividendai buvo išmokėti atsižvelgiant į 2020 metų rezultatą. ABI nustato, kad dividendus skiriant už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) patvirtintas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys; 2) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra teigiama (nėra nuostolių); 3) dividendams išmokėti skiriama suma neviršija trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių), ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių), perkelto į einamuosius finansinius metus, sumos, atskaičius per trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gauto pelno dalį, kuri pagal šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalį ar bendrovės įstatus turi būti paskirta į rezervus. Skiriant dividendus už finansinių metų laikotarpį tokių reikalavimų nėra. Pagal pelno (nuostolių) 2021 m. ataskaitą grynasis pelnas siekia 506 921 Eur, kas tik patvirtina, kad išsimokėjus dividendus įmonė liko išskirtinai pelninga, o VMI nurodytas įsiskolinimas tik momentinis. Šių aplinkybių patvirtinimui/paneigimui atsakovė arba pati kreipsis į ekspertą, arba prašys teismą skirti teismo ekspertizę.

6.       Teismas 2024 m. kovo 21 d. atnaujino atsakovei terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą priėmė.

7.       Ieškovė BUAB „Asiana Trading Alliance“ atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovė nurodo, kad teismas ėmėsi visų papildomų veiksmų siekiant sakovei įteikti  procesinius dokumentus: naudojo duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamosios vietos adresą bei darbovietę, siekiant dokumentus įteikti asmeniškai atsakovei. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad deklaruotu adresu nebegyvena, kad gyvena sutuoktinio A. K. pusseserei priklausančioje sodyboje. Pati atsakovė nepasirūpino tinkamu procesinių dokumentų priėmimu, o tai lėmė, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių objektyvių priežasčių, kas neva sudarytų pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė pareiškime nenurodo jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) yra ieškovės kreditorius, dalyvaujantis bankroto byloje. 2023-05-02 raštu Nr. RNA-12418 „Dėl balsavimo kreditorių susirinkime VMI nurodė, kad 136 000 Eur dividendų išmokėjimo dieną 2021 m. liepos 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 499 539,37 Eur. Duomenų, kad tai yra momentinis įsiskolinimas, nėra. Dividendai turi būti mokami tik tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Pagal teismų praktiką ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą paskirstyti pelną negaliojančiu. Iš turimų finansinių atskaitomybės dokumentų matyti, kad sprendimų dėl dividendų išmokėjimo metu Bendrovės finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma buvo neigiama (gauta nuostolių), t. y. 2021 m. buvo 153 494 Eur nuostolis, o 2022 m. 663 340 Eur nuostolis. Dividendų išmokėjimo metu - laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė netenkino ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų, būtinų dividendų išmokėjimui, todėl akcininko sprendimai skirti ir išmokėti dividendus negalėjo būti priimti. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės pateikta nuomonė dėl 136 000 Eur dividendų išmokėjimo teisėtumo yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių.

9.       Atsakovas A. K. atsiliepimu į atsakovės pareiškimą nurodo, kad palaiko atsakovės prašymus.

            Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

10.       Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

11.       CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

12.       CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13.       Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, procesinių dokumentų fiziniam asmeniui neįteikus šioje dalyje nustatyta tvarka, juos pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

14.       Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. priėmė ieškinį, atsakovams nustatė 20 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovams procesiniai dokumentai išsiųsti 2023 m. rugsėjo 19 d. ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (atsakovės registruotos gyvenamosios vietos adresas), tačiau grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Gavus duomenis iš VSDFV apie atsakovės darbovietę, procesiniai dokumentais išsiųsti atsakovei per UAB (duomenys neskelbtini) jos buveinės adresu, o atsakovui jo registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėl siuntos grąžintos neįteiktos. Atsakovei pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai jos registruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui - jo darbovietės MB (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau taip pat grąžinti neįteikti. Atsakovui pakartotinai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovams įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

15.       Teismo vertinimu, buvo išnaudotos visos prieinamas protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovams procesinius dokumentus, nepažeista CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl teismas turėjo teisę vadovautis įteikimo fikcija. Per nustatytą 20 dienų terminą atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, buvo pagrindas ir sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis). Nors atsakovė nurodo, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena ir dėl kokių priežasčių, todėl procesiniai dokumentai buvo neįteikti, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis), šių priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021).

16.        Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodo aplinkybes dėl ieškinio dalies – 136 000 Eur žalos atlyginimo nepagrįstumo.  Teigia, kad 136 000 Eur dividendų už 2020 m. rezultatus išmokėjimas buvo teisėtas, nes akcininko sprendimas buvo priimtas  nepažeidžiant ABĮ 59 straipsnio 5 dalies normų. Pagal pelno (nuostolių) 2021 m. ataskaitą grynasis pelnas siekia 506 921 Eur, išsimokėjus dividendus įmonė liko išskirtinai pelninga, o VMI nurodytas įsiskolinimas tik momentinis.

17.       Pažymėtina, kad nors teismas, priimdamas sprendimą už akių įrodymus vertina formaliai, tačiau teismas sprendime už akių spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės nustatė faktinės bylos aplinkybės, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialiosios teisės normoms, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo deklaratyviai nurodo, kad 136 000 Eur dividendai išmokėti teisėtai, tačiau nepateikia jokių jos nesutikimo su sprendimo už akių argumentus pagrindžiančių įrodymų, nenurodo, kad neturi galimybės pateikti naujų įrodymų kartu su prašymu (CPK 178 straipsnis), todėl jos teiginiai nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo vertinti kritiškai ir atmestini. 

18.       Taigi, nors priimant sprendimą už akių teismas formaliai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau atsakovė nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų.

19.       Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

20.       Atsakovė 2024 m. balandžio 11 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš atsakovės pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2024 m. vasario 1 d. sprendimo už akių pagrindu, kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje.

21.       Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).

22.       Nors ši teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl 2024 m. vasario 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra įsiteisėjusi, tačiau ši faktinė aplinkybė suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl atsakovės prašymo nepagrįstumo. Nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. CPK yra numatyti atvejai, kada teismas gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pavyzdžiui, išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013). Kitos civilinės bylos nagrinėjimas ir procesinio sprendimo priėmimas nei vienam iš nurodytų atvejų nepriskirtinas.

23.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

atsakovės V. K. prašymo dėl 2024 m. vasario 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Atsakovės V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                               Algimantas Kukalis