Administracinė byla Nr. eI2-1804-983/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09940-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1; 57.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
dalyvaujant pareiškėjai V. S., pareiškėjos atstovui advokatui D. V.,
atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei advokatei E. D.,
atsakovo V. Š. atstovei advokatei V. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Kauno teritorinei ligonių kasai, V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja V. S. su skundu kreipėsi į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama solidariai iš atsakovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir V. Š. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad iš UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto bylos sužinojo apie tai, jog 2022 m. kovo 7 d. šios bankrutuojančios įmonės bankroto administratorė pateikė reikalavimą priteisti iš pareiškėjos 23 820 Eur žalos atlyginimą atsakovei Kauno teritorinei ligonių kasai. Pareiškėjai pradėjus gilintis į šio reikalavimo pagrindus, paaiškėjo, jog reikalavimas grindžiamas Kauno teritorinės ligonių kasos atlikto tyrimo išvadomis. Tačiau pareiškėja apie minėtą tyrimą nebuvo informuota, nebuvo kviesta dalyvauti jo metu, jai nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus ar dokumentus. Be to, jai nebuvo paaiškinta apie galimybę apskųsti šio tyrimo rezultatus. Nepaisant to, 2023 m. vasario 20 d. Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius (atsakovas) pateikė atsakymą pareiškėjai, tačiau tuo pačiu draudė šį atsakymą ir jame pateiktą informaciją naudoti. Tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta žala, kadangi dėl informacijos stokos ji negalėjo tinkamai ir laiku pateikti duomenų UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto byloje.
Minėti atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos ir atsakovo V. Š. (Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius) veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovai padarė melagingą išvadą, esą pareiškėja buvo de facto UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovė. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė gintis, o atsakovų veiksmai rodo tyčinį siekį nuslėpti informaciją apie patikrinimą, jo rezultatus, priimtus sprendimus bei jų pagrindu inicijuotus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Šių veiksmų pagrindu iš pareiškėjos yra nepagrįstai reikalaujama atlyginti žalą kitoje byloje.
Pažymi, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 buvo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Kauno teritorinė ligonių kasa, atlikdama patikrinimą UAB „Šv. Luko medicinos centras“, nepateikė V. Š. (atsakovo) įsakymo ar pavedimo atlikti šį patikrinimą, taip pat nenurodė tikrinimą atliekančių asmenų tarnybinių pažymėjimų. Tokiu būdu buvo pažeisti Aprašo 31 ir 32 punktai. Be to, sąmoningai ir, tikėtina, piktybiškai neinformuodami pareiškėjos apie atliekamą patikrinimą, atsakovai apribojo jos galimybes pateikti susijusius dokumentus, kuriuose būtų buvę duomenų apie pacientų apžiūras, tyrimus, įmonės veiklą bei jos organizavimą. Tai taip pat pažeidė Aprašo 27.2 punktą (teisė būti informuotam apie patikrinimo užduotis ir pagrindą) bei 27.4 punktą (teisė apskųsti sprendimus).
Šiuo atveju be jokių objektyvių duomenų atsakovai savavališkai konstatavo, kad pareiškėja ėjo UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovės pareigas, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti patikrinimo proceso etapuose, teikti pastabas, dokumentus, pareikšti pageidavimą dėl rezultatų svarstymo, taip šiurkščiai pažeidžiant Aprašo 39.15 punktą. Ji taip pat negalėjo pateikti paaiškinimų dėl tikrinimo rezultatų ekspertizės posėdyje.
Dėl išvardytų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė teisinėmis problemomis, reputacijos pablogėjimu, nepatogumais. Dėl atsakovų veiksmų pareiškėjai buvo nepagrįstai pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje bei civilinis ieškinys, nors ji niekada nebuvo įmonės vadovė.
Pareiškėja teigia, kad atsakovai sąmoningai siekė, jog ji negalėtų pasinaudoti teisės aktuose numatytomis teisėmis apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų. Atsakovai žinojo, kad jei pareiškėja būtų turėjusi galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis, melagingi kaltinimai nebūtų buvę pareikšti. Todėl atsakovų kaltė yra tyčinė.
Šiuo atveju egzistuoja solidarios atsakomybės pagrindas tiek atsakovei Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek atsakovui V. Š., kadangi jų veiksmai nulėmė neturtinę žalą pareiškėjai. Be to, V. Š. yra Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius ir turi įgaliojimus veikti Kauno teritorinės ligonių kasos atžvilgiu.
Pareiškėja ir pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovė Kauno teritorinė ligoninė atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog skundo pateikimas yra susijęs su pareiškėjos gynybine pozicija baudžiamojoje byloje. VLK 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-266 ,,Dėl ortopedijos įmonių planinių patikrinimų“ pavedė Kauno teritorinei ligonių kasai patikrinti UAB ,,Šv. Luko medicinos centro“ apdraustiesiems pagamintų OTP skyrimo ir išdavimo pagrįstumą, o Kauno teritorinė ligonių kasa 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-158 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Šv. Luko medicinos centro patikrinimo“ buvo pradėtas minėtos įstaigos patikrinimas, tuo pačiu Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1-22 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Šv. Luko medicinos centras“ patikrinimo rezultatų ekspertizės“ nuspręsta atlikti patikrinimo rezultatų ekspertizę. Minėtos procedūros buvo planinės. Vykdydama kontrolės procedūrą UAB ,,Šv. Luko medicinos centre“, Kauno teritorinė ligonių kasa veikė savo kompetencijų ribose.
Kauno teritorinei ligonių kasai atliekant kontrolės procedūrą įstaigoje, pareiškėja nebuvo oficialus bendrovę atstovaujantis asmuo, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją informuoti apie pradėtą kontrolės procedūrą įstaigoje, pateikti Kauno teritorinės ligonių kasos įsakymus, patikrinimo medžiagą, išaiškinti apskundimo tvarką ir pan.
Atsakovė tik gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) raštą sužinojo apie pareiškėjai pareikštus įtarimus.
Atsakovei nėra suprantama, kodėl pareiškėja kildina Aprašo 27.2 punkto, 27.4 punkto, 39.15 punkto pažeidimus, nes jie numato juridinio asmens (įstaigos ir įmonės) ar jo vadovo teises. Pareiškėja skunde nurodo teiginius, kad ji nebuvo net UAB ,,Šv. Luko medicinos centro“ de facto vadovė. Kaip numatė UAB ,,Šv. Luko medicinos centro“ bei Kauno teritorinės ligonių kasos sutarties nuostatos, kontrolės procedūros medžiaga buvo išsiųsta juridiniam asmeniui ir tuo metu buvusiam juridinio asmens atstovui.
Pareiškėja teigė, kad jai padaryta žala, nes Kauno teritorinė ligonių kasa 2023 m. vasario 20 d. atsakymu uždraudė būtent pareiškėjai naudotis gauta informacija UAB ,,Šv. Luko medicinos centro“ bankroto byloje, tačiau nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų.
Atkreipia dėmesį, kad į Kauno teritorinė ligonių kasą kreipėsi ne pati pareiškėja, o jos atstovai. Kaip žinia, kreipiantis į viešojo administravimo subjektą, pareiškėjos atstovų kreipimaisi turi atitikti tam tikrus turinio reikalavimus. Kauno teritorinė ligonių kasa ne uždraudė, o tik atkreipė pareiškėjos atstovės dėmesį, kad informacija naudotina tuo tikslu, kuris nurodytas rašte t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime. Minėtas Kauno teritorinė ligonių kasos atsakymas yra galiojantis, nebuvo apskųstas.
Atsakovė tik susipažinusi su FNTT 2022 m. kovo 8 d. raštu Nr. 25 (11-1-16-3753) sužinojo apie 2021 m. gruodžio 30 d. FNTT priimtą nutarimą ,,pripažinti V. S. įtariamaja dėl nusikalstamų veikų“. Būtent FNTT rašte buvo fiksuota, kad ,,iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbdama konsultante, vėliau neužimdama jokių pareigų , tačiau faktiškai valdydama, kontroliuodama įmonę bei vykdydama šios įmonės vadovo funkcijas, vykdė licencijuojamas pirminės bei antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdama tikslą bendrovės naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms tyčia teikė melagingus duomenis.“ Kauno teritorinė ligonių kasa pagal savo funkcijas ir suteiktus įgalinimus negali vadovauti ir nevadovavo ikiteisminiam tyrimui. Atsakovė negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir pan. Tokiu būdu pareiškėjos teiginiai apie tyčinius Kauno teritorinės ligonių kasos veiksmus yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, negalima daryti išvados nei apie neteisėtus Kauno teritorinės ligonių kasos veiksmus, taip pat ir apie priežastinio ryšio (tiesioginio ar netiesioginio) bei pačio žalos fakto buvimą. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo jai atlyginti neturtinę žalą.
Be to, atsakovės vertinimu, pareiškėja kreipdamasi į teismą praleido ir 3 metų senaties terminą.
Nurodo ir tai, kad skundas yra pareikštas netinkamiems atsakovams, t. y. juridiniam asmeniui Kauno teritorinei ligonių kasai bei jos direktoriui V. Š..
Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas V. Š. atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja pareiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą netinkamiems atsakovams. Kauno teritorinė ligonių kasa vykdo valstybės jai patikėtą viešojo administravimo funkciją, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo srityje. Kauno teritorinė ligonių kasa disponuoja privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas bei kontroliuoja šių lėšų panaudojimą, todėl šioje administracinėje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa galėtų dalyvauti tik kaip valstybės atstovė, o ne kaip atsakovė. Atsakovui V. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat pareikštas nepagrįstai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad už valstybės tarnautojo veiksmus žalą atlygina valstybė. Pareiškėjai, kurią atstovauja profesionalus teisininkas, žinoma imperatyvi įstatymo norma, numatanti, kad už biudžetinės įstaigos padarytą žalą atsako valstybė, tačiau pareiškėja piktybiškai reiškia nepagrįstą reikalavimą atsakovui V. Š., taip didindama atsakovo bylinėjimosi išlaidas, trukdydama laiką bei sukeldama nereikalingą įtampą.
Šiuo atveju pradinis tyrimas vyko nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Tuo metu pareiškėja nebuvo oficiali UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovė, oficialiai nedirbo bendrovėje, todėl nei atsakovas V. Š., nei pradinį tyrimą atlikusios specialistės neturėjo jokio pagrindo teikti pareiškėjai informaciją apie atliekamą bendrovė veiklos tyrimą, kviesti pareiškėją dalyvauti tyrime ar prašyti pateikti pasiaiškinimus.
Nors pareiškėja skunde nurodo, jog jai nebuvo išaiškinta pradinio tyrimo pažymos apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja nebuvo oficialiai bendrovę atstovaujantis asmuo, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo nei susipažinti su tyrimo pažyma, nei teikti skundą dėl 2018 m. lapkričio 26 d. surašytos patikrinimo medžiagos Nr. AS-59. Tuo metu bendrovei oficialiai atstovavo M. L., kuris jokių pretenzijų atsakovui V. Š., nei Kauno teritorinei ligonių kasai nereiškė. Bendrovės oficialus atstovas M. L. 2018 m. lapkričio 27 d. Kauno teritorinė ligonių kasos raštu Nr. 3-2711 „Dėl patikrinimo medžiagos” buvo informuotas apie atliktą patikrinimą.
Tvirtina, jog atsakovas V. Š. pats asmeniškai tyrimo neatliko, nesilankė UAB „Šv. Luko medicinos centro“ buveinėje ir neturėjo pareigos pateikinėti pareiškėjai priimto įsakymo ar savo tarnybinio pažymėjimo.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Šv. Luko medicinos centras“ neveikia adresu Savanorių pr. 125, Kaunas, kuris nurodytas sutartyse dėl apdraustųjų aprūpinimo techninėmis priemonėmis. Nurodytu adresu nebuvo rasti nei bendrovės darbuotojai, nei gamybos įranga. Pastato savininkė J. S. nurodė, kad bendrovė išsikėlė iš patalpų, esančių Savanorių pr. Nr. 138, Kaune, kad nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nuomos sutartis su UAB Šv. Luko medicinos centras nutraukta. Paaiškėjus, kad galimai buvo neteisėtai pasisavintos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, Kauno teritorinė ligonių kasa, atstovaujama atsakovo V. Š., kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą ir pateikė informaciją apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. 2019 m. sausio 7 d. Kauno teritorinė ligonių kasa buvo informuota, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB Šv. Luko medicinos centras neteisėtos veiklos. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti pareiškėjai V. S. dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, bei neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu.
Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto byloje bei ketinimą ar poreikį pateikti teismui nurodytoje byloje kokią nors informaciją, gautą iš Kauno teritorinės ligonių kasos. Be to, pareiškėja asmeniškai nesikreipė į atsakovą V. Š. dėl informacijos pateikimo. Į atsakovą V. Š. kreipėsi tik pareiškėjos atstovai / advokatai, kurie prašė suteikti informaciją ir nurodė konkretų siekiamos gauti informacijos tikslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, atsakovas suteikė prašomą informaciją pareiškėjos atstovams, kuri galėjo būti naudojama tik tuo tikslu, kuris buvo nurodytas atstovų prašyme suteikti informaciją. Pareiškėjos ir jos atstovų prašymo suteikti informaciją, kuri turėjo būti pateikta UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto byloje, atsakovas nėra gavęs. Tai patvirtina, kad jokių neteisėtų veiksmų dėl informacijos pateikimo atsakovas V. Š. nėra atlikęs ir pareiškėja dėl to nėra patyrusi jokios žalos.
Atsakovo V. Š. veiksmai atitiko 2021 m. balandžio 30 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-141 „ Dėl Teritorinių ligonių kasų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kauno teritorinių ligonių kasų Nuostatų 12 ir 19 punktuose įtvirtintus direktoriaus veiklos principus bei juose numatytą kompetenciją. Atsakovo V. Š. visi priimti įsakymai, susiję su UAB „Šv. Luko medicinos centras“ veikla yra galiojantys ir jokių ginčų dėl šių įsakymų teisėtumo nėra.
Nurodytą pareiškėjos išvadą, kad ji buvo de facto UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovė padarė ne atsakovas V. Š., o ikiteisminio tyrimo institucijos bei prokuratūra.
Pažymi, kad pareiškėja skunde nurodo, jog apie neva neteisėtus atsakovo V. Š. veiksmus sužinojo 2022 m. kovo 7 d. iš UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto administratorės. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas V. Š. įsakymą dėl bendrovės „Šv. Luko medicinos centras“ pradinio patikrinimo priėmė 2018 m. spalio 29 d., patikrinimas vyko 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Tikėtina, kad pareiškėja praleido ir 3 metų senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pradinis reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo pateiktas pareiškėjos teismui tik 2023 m. rugsėjo 14 d. Senaties termino eiga skaičiuotina nuo 2019 m. sausio 7 d (kada pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu). Senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2022 m. sausio 7 d.
Pareiškėjos nurodytos skunde aplinkybės nesudaro prielaidų taikyti atsakovų atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių neva jai padarytos neturtinės žalos dydį. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjai buvo padaryta žala, solidarinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, nes pagal specialią teisės normą žala atlyginama iš valstybės biudžeto.
Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjos teigimu, buvo padaryta valstybės institucijos – Kauno teritorinės ligonių kasos bei jos vadovo – neteisėtais veiksmais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad Kauno teritorinės ligonių kasos ir jos vadovo atlikti veiksmai buvo neteisėti – pareiškėja nebuvo informuota apie vykdomą tyrimą, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese ar pateikti paaiškinimus. Šių veiksmų pagrindu buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai, dėl kurių pareiškėja patyrė neturtinę žalą, už kurią atsakomybė tenka atsakovams, t. y. Kauno teritorinei ligonių kasai ir jos vadovui pagal CK 6.271 straipsnį.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog VLK 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-266 ,,Dėl ortopedijos įmonių planinių patikrinimų“ pavedė Kauno teritorinei ligonių kasai patikrinti ,,UAB Šv. Luko medicinos centro“ apdraustiesiems pagamintų OTP skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.).
Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-158 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Šv. Luko medicinos centro patikrinimo“ buvo pradėtas minėtos įstaigos patikrinimas.
Kauno teritorinė ligonių kasa 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. I3-2628 ,,Dėl informacijos“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą, prašant pagal kompetenciją išnagrinėti pateiktą informaciją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnį, 202 straipsnį, 300 straipsnį ar pagal kompetenciją kvalifikuojant galimai neteisėtą veiką kitų baudžiamojo kodekso straipsnių apimtyje.
Kauno teritorinė ligonių kasa 2019 m. sausio 7 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus raštą ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“.
Nustatyta, jog Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1-22 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Šv. Luko medicinos centras“ patikrinimo rezultatų ekspertizės“ nuspręsta atlikti patikrinimo rezultatų, pateiktų 2018 m. lapkričio 26 d. patikrinimo pažymoje Nr. AS-59 ekspertizę. 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 3-320 įstaigai išsiųsta Kauno teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažyma Nr. 103-14 dėl 26 325,72 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo.
VLK 2022 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 4K-2785 ,,Dėl civilinio ieškinio pareiškimo“ Kauno teritorinei ligonių kasai pavedė ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 pareikšti ieškinį vykdant su visomis teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto sutartis.
FNTT 2022 m. kovo 8 d. rašte Nr. 25 (11-1-16-3753) buvo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. FNTT priimtas nutarimas pripažinti V. S. įtariamąja dėl nusikalstamų veikų.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje V. S. (pareiškėjai) pareikšti įtarimai. Minėtoje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde nurodytų atsakovų, pažymi, jog CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1054) 3.23 papunkčiu, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą atlygina valstybė, valstybei atstovauja ta valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), kurios ar kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtais aktais žala buvo padaryta.
Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėja pateiktame skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovais nurodė Kauno teritorinę ligonių kasą ir jos vadovą V. Š.. Vis dėlto, iš pareiškėjos skunde keliamų klausimų bei nurodomų aplinkybių matyti, jog galimi neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su Kauno teritorinės ligonių kasos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla. Tai reiškia, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti ne pati Kauno teritorinė ligonių kasa, o Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos.
Taip pat ir Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius V. Š. negali būti atsakovu tokio pobūdžio byloje, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog net ir tais atvejais, kai žalą sukėlė valstybės tarnautojas, atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus tenka valstybei, o ne konkrečiam tarnautojui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
Teismas pažymi, jog tiek atsakovai savo atsiliepimuose, tiek ir teismas teismo posėdžio metu atkreipė pareiškėjos ir jos atstovo dėmesį, kad pareiškėja į bylą patraukė netinkamus atsakovus, siūlė juos pakeisti tinkamais, tačiau pareiškėja ir jos atstovas kategoriškai nesutiko tikslinti atsakovų, nurodydami, jog atsakovais pareiškėja byloje traukia būtent Kauno teritorinę ligonių kasą ir V. Š..
Teismas įvertinęs susiklosčiusią situaciją konstatuoja, kad pareiškėja reikalavimą pareiškė netinkamiems atsakovams, kadangi vadovaujantis CK 6.271 ir 6.273 straipsnių nuostatomis bei Vyriausybės nutarimo Nr. 1054 3.23 papunkčio reglamentavimu, atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos. Todėl patraukus į bylą netinkamus atsakovus, tai jau yra savarankiškas pagrindas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas V. Š. tiek atsiliepime, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja V. Š. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir veikia nesąžiningai, todėl prašo tokius jos veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu. Teismas pažymi, jog teisė pasirinkti atsakovą yra pareiškėjos dispozicijoje (ABTĮ 53 straipsnis), todėl ji pati prisiima ir su tuo susijusią riziką – įskaitant ir galimas kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pasekmes, jeigu jos pareikštas reikalavimas būtų atmestas. Vien aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą atsakovą, savaime neleidžia konstatuoti piktnaudžiavimo pareiškėjos teisėmis.
Kaip jau minėta, pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad Kauno teritorinės ligonių kasos ir jos vadovo atlikti veiksmai buvo neteisėti – pareiškėja nebuvo informuota apie vykdomą tyrimą, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese ar pateikti paaiškinimus. Šių veiksmų pagrindu buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai, dėl kurių pareiškėja patyrė neturtinę žalą, už kurią, pasak pareiškėjos, atsakomybė tenka atsakovams, t. y. Kauno teritorinei ligonių kasai ir jos vadovui pagal CK 6.271 straipsnį.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; ir kt.).
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovai apie jos atžvilgiu vykdomą tyrimą jos neinformavo, o tokiu neveikimu, anot pareiškėjos, buvo pažeistos Aprašo nuostatos.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno teritorinės ligoninės 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-158 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Šv. Luko medicinos centro patikrinimo“ buvo pradėtas šios įstaigos patikrinimas. Kaip matyti, 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės-gydytojos D. G. ir L. K. atliko UAB „Šv. Luko medicinos centras“ patikrinimą. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kontrolės vyriausioms specialistėms-gydytojoms 2018 m. lapkričio 8 d. nuvykus adresu Savanorių pr. 125, Kaunas, kuris nurodytas VLK ir įstaigos sutartyje dėl apdraustųjų aprūpinimo techninėmis priemonėmis, nei įstaigos darbuotojų, nei OTP gamybos įrangos nerasta. Šiuo adresu įsikūrusios (duomenys neskelbtini) administratorė paaiškino, kad UAB „Šv. Luko medicinos centras“ veiklos nevykdo šiuo adresu ir yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas nebuvo įtrauktas į įstaigos licenciją. Taip pat adresu Savanorių pr. 138, Kaunas, kuris buvo nurodytas sutartyje su Kauno teritorinės ligonių kasos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, nebuvo jokios iškabos apie veikiančią įmonę. Kontrolę atlikusios specialistės lange rado iškabą, kad patalpos išnuomojamos. Pastato savininkė J. S. nurodė, kad nuomos sutartis su įstaiga nutraukta abipusiu sutarimu 2017 m. lapkričio 7 d. ir įstaiga išsikėlė iš patalpų. Be to, 2018 m. sutartis su Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašyta galimai pasinaudojus L. Ž. elektroniniu parašu. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įstaiga neinformavo Kauno teritorinės ligoninės apie pasikeitusį veiklos adresą. Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje adresu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė nuo 2018 m. lapkričio 12 d. paskirtas įstaigos direktorius M. L., nėra. Tuo pagrindu vyriausiosios specialistės-gydytojos vertino, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis teisėtumo.
Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tyrimas buvo atliekamas ne pareiškėjos atžvilgiu, o būtent UAB „Šv. Luko medicinos centras“ atžvilgiu. Kitaip tariant, atsakovo V. Š., 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Šv. Luko medicinos centro patikrinimo” pagrindu buvo pradėtas šios įstaigos planinis patikrinimas, kurį atliko Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės-gydytojos. Atitinkamai, pareiškėjos argumentai, jog tyrimas buvo atliekamas jos atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.
Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovai neleido pareiškėjai pateikti su patikrinimu susijusių dokumentų, kuriuose nurodomi pacientų medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenys, taip pat duomenys apie įmonę (UAB „Šv. Luko medicinos centras“) ir įmonės darbo organizavimą ir dėl to pažeidė Aprašo 27.2, 27.4, 39.15 papunkčius, tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Iš byloje esančio Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 3-2711 „Dėl patikrinimo pažymos“ matyti, jog UAB „Šv Luko medicinos centro“ direktoriui M. L. buvo išsiųsta patikrinimo pažyma 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. AS-59, kuri parengta pagal jo vadovaujamoje įstaigoje atlikto planinio patikrinimo rezultatus. Kauno teritorinė ligonių kasa informavo, jog įstaigos vadovas turi teisę ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo pažymų gavimo dienos pateikti Kauno teritorinei ligoninei savo pastabas ir paaiškinimus dėl pažymose nurodytų faktų bei pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme. Minėtoje 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. AS-59 patikrinimo pažymoje buvo padarytos išvados, jog įstaiga nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes Kauno teritorinės ligoninės kasų vyriausioms specialistėms gydytojoms nepavyko rasti ir patekti į įstaigą, kadangi licencijos nurodytais asmens sveikatos priežiūros veiklos adresais nebuvo vykdoma asmens sveikatos priežiūros veikla. Be to, įstaiga nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 5 straipsnio 1 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23.1 punkto reikalavimų bei sutartinių įsipareigojimų nurodytų sutarties 2.1 punkte, nes antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne licencijoje nurodytais veiklos adresais. Taip pat patikrinimo pažymoje nurodyta, jog įstaiga suteiktas antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikė apmokėti PSDF biudžeto lėšomis, nors neturėjo galiojančios sutarties su Kauno teritorinės ligonių kasa dėl ambulatorinių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų.
Iš byloje esančio Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. vasario 15 d. rašto Nr. 3-320 „Dėl ekspertizės pažymos“ matyti, jog UAB „Šv Luko medicinos centro“ direktoriui M. L. buvo išsiųsta Kauno teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 31 d. ekspertizės pažyma Nr. 103-14, dėl atlikto patikrinimo rezultatų. Iš minėtos pažymos turinio matyti, jog 2019 m. sausio 28 d. svarstymų posėdyje be ekspertizės komisijos, dalyvavo ir UAB „Šv Luko medicinos centro“ direktorius M. L.. Kaip matyti, ekspertizės metu buvo vertinta Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. lapkričio 26 d. patikrinimo pažyma Nr. AS-59, vertinti uždarosios akcinės bendrovės „Šv Luko medicinos centras“ raštas ir papildomai pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, kurios nebuvo pristatytos patikrinimo metu.
Taigi, aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina, jog Kauno teritorinei ligonių kasai atliekant UAB „Šv Luko medicinos centro“ veiklos tyrimą, minėtos įstaigos direktorius buvo M. L., kuris, be kita ko, ir dalyvavo 2019 m. sausio 28 d. svarstymų posėdyje (atstovavo įstaigą).
Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos Aprašo 27.2, 27.4 ir 39.15 papunkčių nuostatos nebuvo pažeistos, tuo labiau nebuvo pažeistos jos teisės ar interesai. Šiuo aspektu paminėtina, jog Aprašo 27.2 ir 27.4 papunkčiai (aktuali redakcija, galiojusi tyrimo metu) nustato įstaigos kaip juridinio asmens (įstaigos ir įmonės) ar jo vadovo pareigas pateikti dokumentus bei duomenis tikrinimo metu, o Aprašo 39.15 papunktis reglamentuoja įstaigos kaip juridinio asmens (įstaigos ir įmonės) ar jo vadovo teisę pateikti kitą reikiamą informaciją. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ėjusi UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovės pareigas ar bet kokias kitas pareigas, kurios leistų atstovauti įstaigą, kai vyko patikrinimas. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 3-2711 „Dėl patikrinimo pažymos“ bei 2019 m. vasario 15 d. rašto Nr. 3-320 „Dėl ekspertizės pažymos“, patikrinimo metu atsakingu asmeniu buvo įstaigos direktorius M. L.. Būtent jam buvo adresuoti Kauno teritorinės ligonių kasos oficialūs raštai, jam buvo suteikta teisė pateikti pastabas ir paaiškinimus, o taip pat jis dalyvavo 2019 m. sausio 28 d. svarstymų posėdyje. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, Aprašo nuostatų pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu negali būti konstatuotas, nes ji nebuvo asmuo užimantis UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovo pareigas.
Pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė Kauno teritorinė ligonių kasa atlikdama patikrinimą UAB „Šv. Luko medicinos centras“ jai nepateikė atsakovo V. Š. įsakymo (pavedimo) atlikti patikrinimą, taip pat neparodė tarnybinių pažymėjimų, todėl, pasak pareiškėjos, buvo pažeisti Aprašo 31 ir 32 punktai (aktuali redakcija, galiojusi tyrimo metu). Visgi, kaip jau minėta, pareiškėja nebuvo tikrintos įstaigos vadovė ar įgaliotas atstovas, todėl minėtuose Aprašo punktuose nurodyti dokumentai turėjo būti pateikiami tik įstaigos teisėtam atstovui, šiuo atveju UAB „Šv. Luko medicinos centras“ direktoriui M. L.. Teismas taip pat pažymi, jog nei Aprašo 31, nei Aprašo 32 punktas neįpareigoja institucijos teikti šių dokumentų ar duomenų tretiesiems asmenims.
Pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovai patys savarankiškai ir be jokių faktų konstatavo, kad ji de facto ėjo vadovės pareigas UAB „Šv. Luko medicinos centras“.
Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjos argumentų, visų pirma pažymi, jog pagal Aprašo 26.4 punktą, patikrinimą atliekančių specialistai nustačius administracinio nusižengimo, baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, turi pareigą imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų. Iš byloje esančio Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus V. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. I3-2628 ,,Dėl informacijos“ turinio matyti, jog dėl tyrimo metu užfiksuotų aplinkybių (UAB „Šv Luko medicinos centras“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų sudarytų su Kauno teritorine ligonių kasa) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą, prašant pagal kompetenciją išnagrinėti pateiktą informaciją pagal BK 182 straipsnį, 202 straipsnį, 300 straipsnį ar pagal kompetenciją kvalifikuojant galimai neteisėtą veiką kitų BK straipsnių apimtyje.
Tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą Prokuratūros 1-asis skyrius 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. IBPS-S-659809 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ informavo Kauno teritorinė ligonių kasą, jog Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00001-19, kuris bus atliekamas Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje.
VLK 2022 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 4K-2785 ,,Dėl civilinio ieškinio pareiškimo“ Kauno teritorinei ligonių kasai pavesta ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 pareikšti ieškinį vykdant su visomis teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto sutartis.
Iš FNTT 2022 m. kovo 8 d. rašto Nr. 25 (11-1-16-3753) turinio matyti, jog 2021 m. gruodžio 30 d. FNTT buvo priimtas nutarimas pripažinti V. S. (pareiškėją) įtariamąją dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) 183 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas), 182 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas, neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), t. y. be kitų nusikalstamų veikų ją įtariant ir tuo, kad V. S. neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, sukčiavo, o būtent: UAB „Šv. Luko medicinos centras“, V. S. 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbdama konsultante, vėliau neužimdama jokių pareigų, tačiau faktiškai valdydama, kontroliuodama įmonę bei vykdydama šios įmonės vadovo funkcijas, pažeisdama Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatas, neteisėtai nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. vasario 5 d. ir nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. neturėdama licencijos, suteikiančios UAB „Šv. Luko medicinos centras“ teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas adresu V. P. (duomenys neskelbtini), vykdė licencijuojamas pirminės bei antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdama tikslų bendrovės naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Be to, VLK ir teritorinėms ligonių kasoms tyčia teikė melagingus duomenis.
Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje pareiškėja yra kaltinamoji ir civiline atsakove. Kauno teritorinė ligonių kasa minėtoje byloje yra pripažinta civiline ieškove.
Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nei Kauno teritorinė ligonių kasa, nei atsakovas V. Š. nei viename dokumente nekonstatavo, kad pareiškėja de facto ėjo vadovės pareigas UAB „Šv. Luko medicinos centras“. Atsakovų vaidmuo šiuo atveju apsiribojo jų kaip viešojo administravimo subjektų pareiga informuoti kompetentingas teisėsaugos institucijas apie patikrinimo metu nustatytas galimai nusikalstamas veikas pagal Aprašo 26.4 punktą. Šioje situacijoje atsakovas V. Š. perdavė atitinkamus duomenis prokuratūrai, kuri priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau pareiškėjai buvo pareikšti įtarimai.
Šiuo atveju būtent FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą, pripažino, jog pareiškėja faktiškai vykdė UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovės funkcijas ir neteisėtai, versliškai bei stambiu mastu vertėsi licencijuojama profesine veikla, neturėdama tokiai veiklai būtinos licencijos. Tai buvo konstatuota FNTT 2022 m. kovo 8 d. rašte Nr. 25 (11-1-16-3753), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja, nors formaliai ir neužėmė jokių pareigų įstaigoje, tačiau faktiškai ją valdė, kontroliavo bei vykdė vadovo funkcijas, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ją atstovaujantys asmenys ne kartą kreipėsi į atsakovą V. Š. dėl informacijos pateikimo, tačiau jai nebūdavo suteikiama reikalinga informacija, taip pažeidžiant jos teises.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos atstovas 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. prašymais kreipėsi į Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V. Š., prašydamas nurodyti, ar pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. asmeniškai atstovavo kokį nors juridinį asmenį Kauno teritorinės ligonių kasos skyriuje bei ar šiuo laikotarpiu, atstovaudama juridinį asmenį, buvo sudariusi kokias nors sutartis su šia institucija. Kaip matyti iš 2022 m. lapkričio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. Kauno teritorinės ligonių kasos raštų, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė pateikti prašomą informaciją, nurodydama, kad pateiktuose prašymuose nėra aiškiai apibrėžtas informacijos naudojimo tikslas. Taip pat buvo pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, advokato ar jo padėjėjo kreipimesi turi būti pagrįstas prašomos informacijos ryšys su teikiamomis teisinėmis paslaugomis bei nurodytas aiškus teisinis pagrindas ir tikslas, kuriuo informacija bus naudojama.
Reaguodamas į šį atsakymą, pareiškėjos atstovas 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad informacija reikalinga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusioje su šalių ginčais dėl vadovavimo UAB „Šv. Luko medicinos centras“ ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Kadangi ir šis prašymas neatitiko visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjos atstovas 2023 m. sausio 30 d. pateikė patikslintą prašymą. Gavus šį patikslintą kreipimąsi, Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius 2023 m. kovo 3 d. raštu pateikė atsakymą į visus pareiškėjos atstovo keliamus klausimus bei nurodė, kad pateikta informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuris aiškiai nurodytas pareiškėjos atstovo kreipimesi, t. y. konkrečiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, nors pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu tvirtinto, kad jos atstovams nebuvo suteikta reikalinga informacija, tačiau kaip matyti informacija iš pradžių nebuvo pateikta, nes prašymai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. dėl informacijos naudojimo tikslo neapibrėžtumo. Tačiau, pareiškėjos atstovui pateikus tinkamai suformuluotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą, informacija pareiškėjos atstovui buvo suteikta. Kita vertus, jeigu pareiškėja manė, kad atsakovų atsakymai buvo nepagrįsti ar neteisėti, ar atsakovai vilkino atlikti veiksmus, ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ar ginčyti atsakymus įstatymų nustatyta tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nenustatyta, jog tokie atsakymai būtų buvę apskųsti. Tai reiškia, kad šie atsakymai yra galiojantys ir teisėti, o pareiškėja, jų neskųsdama, faktiškai su jais sutiko.
Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovai, atsakydami į jos atstovo pateiktą prašymą, uždraudė naudotis suteikta informacija. Pasak pareiškėjos, dėl šio apribojimo ji negalėjo laiku ir tinkamai pateikti minėtos informacijos UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto byloje, o dėl to jai buvo padaryta žala.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2023 m. kovo 3 d. Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus atsakyme į pareiškėjos atstovo prašymą buvo nurodyta, kad prašoma informacija teikiama tik konkrečiu tikslu, t. y. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Teismas pastebi, kad minėtame atsakyme nebuvo nustatyta jokio draudimo pareiškėjai naudotis informacija, tik buvo aiškiai apibrėžtas informacijos naudojimo tikslas. Pabrėžtina, kad pareiškėjos atstovas, teikdamas 2023 m. sausio 30 d. prašymą, jame nebuvo nurodęs, kad prašoma informacija bus reikalinga naudoti UAB „Šv. Luko medicinos centras“ bankroto byloje. Jeigu pareiškėja turėjo tikslą naudotis ta pačia informacija ir minėtoje bankroto byloje, ji turėjo pateikti papildomą prašymą, nurodant tokį tikslą ir pagrindžiant jo teisėtumą bei būtinumą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad toks prašymas būtų buvęs pateiktas.
Teismas vertina, kad atsakovai, nustatydami konkretų informacijos panaudojimo tikslą, veikė teisėtai. Šiuo atveju, pareiškėja pati nepasinaudojo galimybe kreiptis dėl leidimo naudoti gautą informaciją ir kitais tikslais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog jai buvo neteisėtai apribota teisė naudotis informacija ar dėl to buvo padaryta kokia nors žala.
Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus bei proceso šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų Kauno teritorinės ligonių kasos bei jos direktoriaus V. Š. neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai veikė neteisėtai dėl to, kad neinformavo pareiškėjos apie vykdomą Kauno teritorinės ligonių kasos tyrimą ir neįtraukė jos į atitinkamas procedūras, nes kaip minėta pareiškėja nebuvo tikrintos įstaigos vadovė ar įgaliotas asmuo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų teikiant pareiškėjai informaciją, kadangi informacija pareiškėjai buvo pateikta pagal tinkamai suformuluotą atstovo prašymą, aiškiai nurodant jos naudojimo tikslą, ir buvo pagrįstai apribota tuo tikslu.
Taigi, kadangi nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas (CK 6.271 straipsnis).
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš to, kad atsakovai nepagrįstai konstatavo, esą pareiškėja buvo de facto UAB „Šv. Luko medicinos centras“ vadovė, be to, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė gintis, kadangi jai nebuvo suteikta informacija apie patikrinimą, jo rezultatus, priimtus sprendimus, atlyginimo pareikšti. Pažymėtina, jog pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo 19 d., tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl jos neteisėtų veiksmų buvo pradėtas dar 2020 m. sausio 7 d. (pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos skundą atmetus, atsakovas V. Š. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas V. Š. bylinėjimosi išlaidas grindžia 2024 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 110, kurioje nurodytos šios už teisines paslaugas patirtos išlaidos: 200 Eur už susipažinimą su Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga; 200 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. posėdyje; 800 Eur už susipažinimą su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinės bylos Nr. eI2-10593-983/2024 medžiaga bei atsiliepimo į pareiškėjos V. S. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo parengimą; 291,74 Eur už atsakovo atstovavimą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinės bylos Nr. eI2-10593-983/2024 teismo posėdyje. Bendra suma už patirtas teisines išlaidas sudaro 1 805 Eur (1 491,74 Eur už teisines paslaugas ir 313,26 Eur PVM). Minėtai sąskaitai pagrįsti atsakovas taip pat pateikė 2024 m. balandžio 2 d. bei 2024 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymus.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), į tai, kad prašomos priteisti sumos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kompleksiškumą, specialiųjų žinių būtinybę, kitas reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjos skundas buvo atmestas ir tokiu būdu apgintos atsakovo V. Š. teisės, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos priteistina atsakovui V. Š. 1 805 Eur suma (1 491,74 Eur už teisines paslaugas ir 313,26 Eur PVM).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų netiesėtų veiksmų, atlyginimo (civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu nepamokestinamas.
Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja už skundą sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, nors jos skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžintina 110 Eur žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos V. S. skundą atmesti.
Grąžinti pareiškėjai V. S. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-08-23 per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą (unikalus mokėjimo kodas 188659752).
Priteisti atsakovui V. Š. iš pareiškėjos V. S., 1 805 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė