Civilinė byla Nr. e2S-328-425/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32685-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.7; 3.5.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. S. ir J. S. įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui J. S. įmonei už teismo sprendimo dalies nevykdymą skirta bauda bei atmestas pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje Nr. e2VP-2256-845/2025 pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. S. įmonė, J. S. ir A. T., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, prašydamas spręsti J. S. įmonės įpareigojimo neįvykdymo klausimą, taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalis), o nustačius, kad skolininkės prievolė yra asmeninio pobūdžio – atsakomybės J. S. įmonės vadovei J. S. taikymo klausimą, skiriant iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai.
2. Pareiškėjas nurodė, jog antstoliui pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-436-294/2023 dėl J. S. įmonės įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma, taip pat atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį).
3. 2024 m. kovo 25 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo skolininkei J. S. įmonei įvykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti antstoliui įrodymus apie teismo įpareigojimų įvykdymą. 2024 m. kovo 29 d. gautas skolininkės vadovės/savininkės el. laiškas, kuriuo antstolis buvo informuotas, kad šildymas prijungtas, o patalpų atstatymas bus įvykdytas, kai tik bus įmanoma. 2024 m. liepos 19 d. gautas skolininkes vadovės/savininkės el. laiškas, kuriuo antstolis informuojamas, kad ieškoma sprendimų atlikti patalpų atstatymą. 2024 m. spalio 10 d. gautas išieškotojos el. laiškas, kuriuo antstolis informuojamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, t. y. šildymas prijungtas tik patalpos dalyje, o patalpų atstatymas nėra įvykdytas. 2024 m. spalio 29 d. el. laišku skolininkei pasiūlyta pateikti antstoliui įrodymus, kad teismo įpareigojimai įvykdyti. Iki pareiškimo surašymo momento atsakymo negauta, skolininkė nėra įvykdžiusi pareigos pateikti antstoliui įrodymus apie teismo įpareigojimų įvykdymą. Antstolis nurodė, kad 2024 m. lapkričio 11 d. sutinkamai su CPK 771 straipsnio 1 dalimi, surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kadangi per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą tenkino iš dalies – prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė, o prašymą skirti suinteresuotam asmeniui baudą tenkino iš dalies ir skyrė suinteresuotam asmeniui J. S. įmonei už teismo sprendimo dalies - atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį), nevykdymą 20,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną išieškotojos A. T. naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas išaiškino suinteresuotam asmeniui J. S. įmonei, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos atlikti 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus veiksmus. Priteisė iš suinteresuoto asmens J. S. įmonės išieškotojos A. T. naudai 1 350 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo įpareigojimo prijungti išieškotojai priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma, nurodė, jog po liudytojų apklausos, išieškotojos atstovės paaiškinimų ir skolininkės atstovų paaiškinimų, skolininkės atstovas pareiškė prašymą prijungti papildomus įrodymus: fotonuotraukas, rangovo UAB „Medanis“ sąmatą Nr. 1 ir šildymo sistemos vamzdžių perkėlimo ir prijungimo WC prie radiatoriaus lokalinę sąmatą. Atstovas paaiškino, kad šie įrodymai patvirtina, jog sanitarinis mazgas (WC patalpa) yra prijungtas prie šildymo sistemos. Pabrėžtina, kad šie įrodymai nebuvo pateikti teismo posėdžio pradžioje, nors teismas pateikė klausimus dėl papildomų įrodymų prijungimo dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; skolininkės atstovas įrodymus pateikė nagrinėjant bylą iš esmės (beveik po 3 valandų), jau po liudytojų apklausos. Teismas pažymėjo, kad posėdis byloje buvo atidėtas, o 2025-02-20 vykusiame teismo posėdyje išieškotojos atstovė patvirtino, kad teismo sprendimas dalyje dėl šildymo pajungimo WC patalpoje yra įvykdytas, tačiau skolininkė tai atliko prieš teismo posėdį (2025-02-06). Be to, skolininkės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog skolininkė atliko veiksmus - pajungė šildymą WC patalpoje, kad išvengtų persekiojimo. Teismas pažymėjo, kad tokie skolininkės argumentai vertintini tik kaip jos gynybinė versija. Tuo tarpu skolininkės atstovų elgesį dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo, esminės informacijos neatskleidimo, teismas vertino ne tik kaip siekį suklaidinti teismą, bet ir kaip nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, kadangi skolininkės atstovai dar iki teismo posėdžio (2025-02-06) žinodami ir turėdami įrodymus apie sanitarinio mazgo prijungimą prie šildymo sistemos, o būtent – dalies teismo sprendimo įvykdymą (atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma) - sąmoningai klaidino teismą, proceso dalyvius ir neatskleidė esminių aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku.
6. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2024-11-11 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad teismo įpareigojimai atsakovei J. S. įmonei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma, taip pat atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį), yra neįvykdyti.
7. Nors skolininkė ginčijo 2023-07-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-1346-603/2023 konstatuotas faktines aplinkybes, kurių pagrindu teismas nustatė įpareigojimus skolininkei atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį), tačiau skolininkės prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, taikant atidalinimo institutą nebuvo ginčo dalykas išnagrinėtoje byloje, juolab, kad tokio pobūdžio aplinkybės nebuvo nei tiriamos, nei vertinamos. Taigi toks skolininkės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų naujo sprendimo priėmimą ir tai neatitiktų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintos teismo sprendimo vykdytinumo principo. Tai, kad prie antro įpareigojimo teismas priimtame sprendime atskirai nenurodė 3 mėnesių terminą - savaime nesuteikia skolininkei teisės vykdyti teismo sprendimą neribotą laiką. Be to, skolininkės reikalavimas atidalinti patalpas jos prašomu būdu, su kuriuo išieškotoja nesutinka, akivaizdžiai pažeidžia Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas: išieškotojos teisę naudotis jai priklausančia nuosavybe (patalpa), kuri nepagristai ir nepateisinamai yra varžoma ilgą laiką. Toks skolininkės elgesys vertintinas kaip nesuderinamas su Pirmojo Protokolo nuostatomis, nes išieškotoja dėl jos neveikimo ir neteisėtų veiksmų negali tinkamai naudotis jai priklausančia nuosavybe.
8. Kartu skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog skolininkė nepateikė argumentų ir teismas nenustatė faktų, dėl kurių ji objektyviai negalėjo vykdyti teismo sprendimo; byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog skolininkė nedėjo reikiamų ir pakankamų pastangų, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir savalaikis teismo sprendimo įvykdymas. Priešingai – iš pateikto architekto A. D. 2025-02-19 pranešimo, kuriame jis nurodė, kad dėl skolininkės pateikto 2024-07-15 paklausimo dėl projektinių sprendinių patalpą 6-6 perprojektuoti taip, kad būtų atstatyta pirminė situacija, sprendiniai yra sudėtingi ir reikalauja didelio įdirbio; tačiau dėl itin didelio užimtumo parengti projekto šiuo metu neturi galimybės. Šis architekto pranešimas tik patvirtina, jog skolininkė buvo pasyvi ilgą laiką: nes pateikusi 2024-07-15 paklausimą dėl projektinių sprendinių ir iki 2025-02-19, kuomet gavo architekto atsakymą, ji neatliko jokių veiksmų, o tik prasidėjus teismo procesui, kreipėsi į architektą dėl atsakymo pateikimo.
9. Taigi, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pirmasis teismo įpareigojimas yra įvykdytas, tačiau nustatyta, kad skolininkė 2-ojo teismo įpareigojimo nėra įvykdžiusi, juolab, kad skolininkė šios aplinkybės ir neginčijo. Taigi, byloje konstatuotos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skolininkei yra žinomi įpareigojimai, tačiau pastaroji jų iki šiol nėra įvykdžiusi. Antstolis prašė skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat išieškotoja prašė skirti 300 Eur dydžio baudą skolininkei už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, kad skolininkė ilgą laiko tarpą nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 sprendimo, o antstoliui surašius 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikreipus į teismą spręsti skolininkės J. S. įmonės įpareigojimo neįvykdymo klausimą, skolininkė pareiškė savarankišką prašymą – atidalinti išieškotajai pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) cokoliniame aukšte J. S. įmonės lėšomis ir veiksmais atskirą 6,55 m2 ploto patalpą 6-8, taip siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo; teismo vertinimu, toks prašymas negali būti vertinamas kaip sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad skolininkė tokiu elgesiu nesiekia įvykdyti teismo sprendimo. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą skolininkei skirti 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria skolininkei skirta bauda, įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, tokia bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į ginamos konstitucinės vertybės (nuosavybės) pobūdį, pažeidimo trukmę, taip pat įvertinant, kad bauda skolininkei yra skiriama pirmą kartą ir tai, kad dalį sprendimo ji yra įvykdžiusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys J. S. ir J. S. įmonė prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą pareiškimą toje dalyje, kuri susijusi su baudos skyrimu suinteresuotam asmeniui netenkinti ir spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo taip, kad A. T. Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) cokoliniame aukšte suinteresuoto asmens lėšomis ir veiksmais būtų atidalinta atskira 6,55 m2 ploto patalpa 6-8 (suderinant su A. T. durų pastatymo vietą), šia patalpą A. T. priskiriant asmeninės nuosavybės teise; 2) priimti tokį sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartyje esantys teiginiai dėl teismo klaidinimo ir nepagarbos teismui bei proceso dalyviams būtų pašalinti iš atitinkamos nutarties teksto; 3) priteisti J. S. įmonei ir J. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolio kreipimasis į teismą neturėjo reikiamo teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi I. T. pranešimo pagrindu antstolis, nepatikrinęs faktinių aplinkybių ir neįsitikinęs tuo, kad į jį kreipėsi suinteresuotas asmuo ar notarinio įgaliojimo pagrindu kitas asmuo, 2024-11-11 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taigi antstolio veiksmai inicijuoti nepatikrinus faktinių aplinkybių ir nesant A. T. ar jos notariškai įgalioto asmens kreipimosi. Kita vertus, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. įmonė su antstoliu viso proceso metu bendravo geranoriškai, atsakė į jo paklausimus, todėl antstoliui turėjo kilti pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo atsiliepta į 2024-10-29 paklausimą. Esant susiklosčiusiai tokiai situacijai antstolis turėjo pagrindą J. S. įmonei parengtą dokumentą išsiųsti registruotu paprastu paštu, tačiau tas padaryta nebuvo. Be to, tokia situacija sąlygojo ir nepagrįstą 2024-11-11 Pareiškimo dėl įpareigojimo nevykdymo surašymą.
11.2. J. S. įmonė per savo vadovę dar 2024-03-29 el. laišku informavo antstolį dėl to, kad šildymas į Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 sprendime nurodytą patalpą yra prijungtas, o jame nurodytų patalpų atstatymas į taip vadinamą pradinę padėtį bus įvykdytas, kai tik bus įmanoma, kadangi patalpų atstatymo į pirminę padėtį klausimas yra itin komplikuotas tiek dėl architektūrinių, tiek ir dėl finansinių priežasčių, nes J. S. įmonė tik 2024 m. pabaigoje baigė dengti kreditą, kurį ji buvo paėmusi iš banko Pastato kapitalinio remonto tikslu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, kaip ir to, jog antstolis neturėdamas faktinio pagrindo kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, taip pat nevertino.
11.3. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad antstolio teikto pareiškimo dėl įpareigojimo nevykdymo turinys nėra suprantamas ir aiškus. Visiškai neaišku, dėl kokio įpareigojimo nevykdymo siūloma skirti baudą, taip pat nėra aišku, apie kokį sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būdą kalbama, su kokiu įpareigojimu jis sietinas. Tai papildomai patvirtina, kad antstolio kreipimasis į teismą buvo surašytas paskubomis, visiškai neįvertinus tikrosios situacijos.
11.4. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl suinteresuotų asmenų bei atstovų nepagarbos teismui ir proceso dalyviams. Šiuo atveju teismo posėdžio eiga aiškiai parodo, kad taip jau susiklostė situacija, jog pateikus prašymą dėl liudytojo apklausos teismas iš karto perėjo prie paaiškinimų, bet dėl objektyvaus būtinumo liudytoją I. J. apklausti tuoj pat, niekaip negalėjo nuskambėti koks nors prašymas prijungti turimus įrodymus. Be to, kitas teismo posėdis buvo sąlygotas visos eilės aplinkybių, o svarbiausia dėl to, kad liudytojo I. J. pateikti duomenys, kurie susiję su jo darytomis nuotraukomis, neabejotinai reikalavo papildomų veiksmų. Be to, jau buvo darbo laiko pabaiga ir tikrai nebuvo galima pabaigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pereiti prie baigiamųjų kalbų. Būtent šia tema ir vyko tolimesnė diskusija, kuomet teismas (3 val. 16 min. 32 s) pasisakė apie tai, kad nori suderinti, ar bus sakomos baigiamosios kalbos.
11.5. Vertinant formaliai motyvuotą ir tikrovės neatitinkančiais faktais (omenyje turimas 2025-02-06 dienos posėdžio garso įrašas) paremtą teismo poziciją, kuomet akcentuojama ir su buvusia situacija niekaip nesusijusi EŽTT praktika, o taip pat vertinant ir tai, kad ši teismo pozicija išsikristalizavo į tai, kad buvo nevertinti liudytojų parodymai ir nebuvo pasisakyta dėl atitinkamos sprendimo dalies vykdymo atsižvelgiant į tikrai svarius J. S. įmonės argumentus, galima daryti išvadą, kad susidurta su teismo šališkumu, jo neobjektyvumu. Manytina, kad panašiame kontekste skamba ir teismo teiginys, kad teismas „ ... pasilieka teisę taikyti pasekmes skolininkei dėl esminės informacijos savalaikio neatskleidimo teismui“. Tai leidžia vertinti, kad gali būti ir taip, kad jei J. S. įmonė nesutiks su tam tikrais teiginiais, bus pritaikytos vienam teismui žinomos sankcijos. Manytina, kad toks teismo elgesys taip pat turėtų būti pripažįstamas šališku.
11.6. Be to, teismo šališkumą šiuo atveju įrodo ir tai, kad be jokių A. T. pateiktų įrodymų skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo jos sunkią materialinę padėtį, o J. S. įmonės pateikus dokumentus, įrodančius jos finansinius sunkumus, nesant teismo nurodyto termino sprendimui įvykdyti, skiria baudą, kuri yra skirta nepagrįstai, kadangi jokių neigiamų padarinių nėra kilę, išieškotojos turtiniai interesai nėra paveikti.
11.7. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismo įpareigojimas prijungti patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma antstolio pareiškimo surašymo metu jau buvo tinkamai įvykdytas. Šildymo nebuvimas WC patalpoje 1-13 (naujas žymėjimas 2-5) nebuvo civilinės bylos Nr. e2-436-294/2023 ginčo objektu, nes šioje patalpoje šildymo nebuvo gerokai iki kapitalinio remonto pradžios. Todėl tai nėra ir negali būti vykdomosios bylos objektu. Bet, nežiūrint į tai, netgi ir ši patalpa iki teismas pradėjo nagrinėti pareiškimą, buvo pajungta prie šildymo sistemos. Suinteresuotas asmuo J. S. įmonė dėjo visas pastangas, kad teismo sprendimo įvykdymas bei kiti ginčai su A. T. būtų galutinai išspręsti. Net gi WC (patalpa, kuri nebuvo ginčo objektu) patalpoje yra pajungtas šildymas prie naujai įrengto šilumos mazgo įrangos. Suinteresuotas asmuo J. S. įmonė kreipėsi į architektą, kuris projektavo patalpų kapitalinį remontą dėl projekto, vykdant teismo sprendimą, parengimą. Suinteresuotas asmuo J. S. įmonė dalyvavo teisminėje mediacijoje siekdamas galutinai išspręsti visus ginčus su A. T.. Negana to, suinteresuotam asmeniui J. S. įmonei teismo sprendimu nebuvo nustatytas terminas per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo reikalavimas atstatyti patalpas į buvusią padėtį, todėl dabar, vertinant suinteresuoto asmens J. S. įmonės finansinę situaciją, reikalavimas įvykdyti sprendimą nedelsiant yra nepagrįstas.
11.8. Papildomai pabrėžiama, jog suinteresuotas asmuo J. S. įmonė, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis nepateikė siūlymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teikė savarankišką atitinkamą prašymą - spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo taip, kad suinteresuotam asmeniui A. T. Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) cokoliniame aukšte J. S. įmonės lėšomis ir veiksmais būtų atidalinta atskira 6,55 m2 ploto patalpa 6-8, ją A. T. priskiriant asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teismas pasisakydamas atitinkamu klausimu, nepriėmė jokio sprendimo, kuris atsispindėtų skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl antstolio prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką netenkinimo.
11.9. Akivaizdu, kad suinteresuotam asmeniui A. T. suformavus atskirą patalpą, jos turtiniams interesams nebūtų padaryta jokia žala, juolab, kad būtent toks veiksmas ir būtų vienintelis logiškas variantas po to, kai titaniškų pastangų ir didžiulių finansinių išteklių pagalba būtų atkurti iki kapitalinio remonto buvusi patalpų R-4, R-5, R-6 būklė, juo labiau kad tarp bendraturčių kyla ginčai. Būtent dėl šios priežasties (ką įrodo gausa procesų ir net liudytojo J. Z. parodymai) turi būti veikiama taip, kad tarp šalių būtų kuo mažiau sąlyčio taškų.
12. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo A. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad antstolis visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimų nevykdymo bei baudos skyrimo. Šiuo atveju skolininkės veiksmai rodo, kad ji netgi neketino įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl patalpų atstatymo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas nutartyje, pastebėdamas, kad skolininkės prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tai neginčijamai įrodo. Taigi skolininkė niekaip nepagrindė, dėl kokių aplinkybių negali įvykdyti šios sprendimo dalies, o išieškotojos įsitikinimu, vienintelė sprendimo nevykdymo priežastis – siekis iš viso išvengti sprendimo vykdymo arba kaip įmanoma ilgiau jį atitolinti, tuo pat metu vykdant komercinę veiklą ir gaunant iš to naudą.
12.2. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nutartyje pažymėjo, kad skolininkė prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, taikant atidalinimo institutą, kuris iš viso nebuvo ginčo dalykas išnagrinėtoje byloje, juolab, kad tokio pobūdžio aplinkybės nebuvo nei tiriamos, nei vertinamos; akivaizdu, kad toks skolininkės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų naujo sprendimo priėmimą ir tai neatitiktų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintos teismo sprendimo vykdytinumo savybės. Skolininkės prašymas reikštų priverstinį potencialios išieškotojos teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini) išmainymą į patalpą, šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančią skolininkei, ir tai reikštų iš esmės atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas yra savarankiškas reikalavimas, kuris negali būti nagrinėjamas bylose dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
12.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad viso teismo posėdžio metu skolininkės atstovas turėjo įrodymus ir žinojo apie šildymo WC patalpai prijungimą, tačiau šių įrodymų teismui nepateikė, duodamas paaiškinimus, šias aplinkybes taip pat nutylėjo. Dėl šios priežasties teismas vykdė beprasmę liudytojų apklausą, nes skolininkei prijungus WC patalpą prie šildymo sistemos išnyko ginčo dalis, susijusi su pirmojo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymu, ir liudytojų apklausa tapo beprasmė. Akivaizdu, kad jeigu šios aplinkybės būtų atskleistos 2025-02-06 teismo posėdžio pradžioje, nereikėtų apklausti liudytojų, o taip pat byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimai ženkliai sutrumpėtų. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir argumentavo, koks skolininkės atstovų procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir kodėl. Skolininkės skunde pateikta 2025-02-06 teismo posėdžio garso įrašo analizė šių aplinkybių nepaneigia.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, taip pat nenustatyta absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio pareiškimas ir suinteresuotam asmeniui J. S. įmonei skirta bauda už teismo sprendimo dalies nevykdymą, taip pat netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei pasisakyta, jog suinteresuotų asmenų bei jų atstovų elgesys, teikiant įrodymus nesavalaikiai, demonstravo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Atskiruoju skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinkama, tačiau iš esmės nėra ginčijamas faktas, kad teismo sprendimo dalis, kuria suinteresuotas asmuo įpareigotas atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį), nėra įvykdyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskiruoju skundu iš esmės yra pripažįstamas faktas dėl teismo sprendimo dalies, kuria suinteresuotas asmuo įpareigotas atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį), neįvykdymo, pirmiausia pasisako dėl suinteresuotam asmeniui skirtos baudos.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-07-24 sprendimu be kitų reikalavimų nusprendė ir įpareigoti atsakovę J. S. įmonę atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6, esančias name adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį (tame tarpe atkuriant jų paskirtį). 2023-11-06 antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, kad 2023-10-26 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog patalpos yra administracinės paskirties, išieškotojai priklauso 214,44 kv. m bendro ploto ir 34,59 kv. m bendro naudojimo patalpų ploto. Pastate yra šilumos mazgas, įrengti viso pastato bendras šilumos apskaitos skaitiklis ir atskiras šilumos apskaitos skaitiklis išieškotojos priklausiančioms patalpoms. 2024-03-06 antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 24 – 39 b. l.), kuriame yra užfiksuota, jog pastate (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dalis dėl patalpų atstatymo net nepradėta vykdyti. 2024-03-25 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo skolininkei J. S. įmonei įvykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti antstoliui įrodymus apie teismo įpareigojimų įvykdymą. 2024-03-29 gautas skolininkės vadovės/savininkės el. laiškas, kuriuo antstolis informuojamas, kad šildymas prijungtas, o patalpų atstatymas bus įvykdytas, kai tik bus įmanoma. 2024-07-19 gautas skolininkes vadovės/savininkės el. laiškas, kuriuo antstolis informuojamas, kad ieškoma sprendimų atlikti patalpų atstatymą. 2024-10-10 gautas išieškotojos el. laiškas, kuriuo antstolis informuojamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, t. y. šildymas prijungtas tik patalpos dalyje, o patalpų atstatymas nėra įvykdytas. 2024-10-29 el. laišku skolininkei pasiūlyta pateikti antstoliui įrodymus, kad teismo įpareigojimai įvykdyti. Iki pareiškimo surašymo momento atsakymo nebuvo negauta, skolininkė teigė šio el. laiško net negavusi. Antstolis 2024-11-11, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kadangi per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti.
17. Pirmosios instancijos teisme bei pateiktame atskirajame skunde nebuvo ir nėra teigiama, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra įvykdytas. Priešingai, suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, jog šios teismo sprendimo dalies įvykdymas yra finansiškai sudėtingas, o jokių neigiamų padarinių nėra kilę, išieškotojos turtiniai interesai nėra paveikti. Šios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta, turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui.
18. Vertinant paskirtos baudos faktą bei dydį, pirmiausia pažymėtina tai, jog teismo sprendimas buvo priimtas dar 2023-07-24, o suinteresuotas asmuo J. S. įmonė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neneigė, jog pirmiau aptariama sprendimo dalis dėl patalpų atstatymo nėra įvykdyta. Be to, antstoliui kreipusis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo, skolininkė pareiškė savarankišką prašymą – atidalinti išieškotojai pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) cokoliniame aukšte J. S. įmonės lėšomis ir veiksmais atskirą 6,55 m2 ploto patalpą 6-8, taip pat nurodė, kad šios sprendimo dalies įvykdymas yra brangus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkė neteikė argumentų ir tokių faktų byloje nėra, kad egzistavo objektyvios ir nuo skolininkės valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių ji objektyviai negalėjo vykdyti šios teismo sprendimo dalies. Šios aplinkybės, papildomai atsižvelgiant į tai, jog pateikto architekto A. D. 2025-02-19 pranešimo turinys rodo, jog skolininkė dėl aptariamos teismo sprendimo dalies vykdymo aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2024-07-15, t. y. praėjus beveik metams nuo teismo sprendimo priėmimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei teisingai vertino byloje esančius įrodymus spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo J. S. įmonė yra juridinis asmuo, kuris pakankamai ilgą laiko tarpą nevykdo dalies teismo sprendimo, priimto 2023-07-24, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti, kad skundžiama nutartimi nustatytas baudos dydis (20,00 Eur bauda už kiekvieną antstolio 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-24-8-1404 nevykdymo dieną išieškotojos A. T., naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-24-8-1404 įvykdymo) yra pagrįstas, proporcingas ir tinkamas.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nes šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir tai yra naujas, savarankiškas skolininkės reikalavimas.
20. Viena vertus, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, antstolio pareiškimo turinys nebuvo nei netikslus, nei neaiškus dalyje dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kadangi šiuo atveju antstolis pateiktame pareiškime konkrečiai nurodė, jog vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas yra susijęs tik su sprendimo vykdymo prievolės perkėlimo galimybe išieškotojai. Tokia antstolio pareiškimo formuluotė kartu atitinka ir CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išnagrinėjo aplinkybes dėl galimybės perkelti sprendimo vykdymo prievolę išieškotojai bei sprendė, kad išieškotoja negali griauti šiuo metu veikiančios skolininkės laboratorijos bei imtis tokio pobūdžio veiksmų tiek dėl ribotų pajamų (yra pensininkė), tiek dėl faktinės buvimo vietos (gyvena užsienyje) bei nurodomos silpnos sveikatos, todėl teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas dėl patalpų atstatymo yra asmeninio pobūdžio skolininkės prievolė.
21. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir skolininkės pateiktą prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kuris nebuvo pateiktas kaip savarankiškas pareiškimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas analizavo skolininkės prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, atidalinant ginčo turtą, kuriam teismo sprendimu skolininkei nustatyta pareiga atlikti atitinkamus pirmiau aptartus atstatymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju rėmėsi ne tik CPK nuostatomis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, tačiau ir šiuo klausimu formuojama nacionaline bei tarptautine teismų praktika. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog vykdymo tvarkos pakeitimas skolininkės nurodomu būdu, t. y. atidalinant išieškotojai A. T. pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) cokoliniame aukšte skolininkės J. S. įmonės lėšomis ir veiksmais atskirą 6,55 m2 ploto patalpą 6-8 ir priskirti ją asmeninės nuosavybės teise išieškotajai, neprieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam įpareigojimui J. S. įmonei atstatyti panaikintas bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane R-4, R-5, R-6 į iki kapitalinio remonto buvusią padėtį, nėra pagrįsti, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas negali lemti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimo, juo labiau kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas ginčo klausimas, kuris nebuvo nagrinėjamas priimant Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 sprendimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aptariamo skolininkės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų naujo sprendimo priėmimą ir tai neatitiktų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintos teismo sprendimo vykdytinumo savybės. Papildomai pastebėtina, jog nors atskirajame skunde itin daug dėmesio yra skiriama aplinkybėms, susijusioms su atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tinkamumu ir pagrįstumu, tačiau nustačius, kad toks klausimas peržengia vykdymo tvarkos pakeitimo apimtį, analizuoti ir vertinti turto savininkių tarpusavio santykius, galimus ginčo sprendimų variantus bei tai, ar tai atitiktų išieškotojos turtinius interesus, nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad taikos sutarties sudarymas yra galimas ir vykdymo procese.
22. Atskiruoju skundu taip pat tvirtinama, jog šiuo atveju antstolio pareiškimas kreiptis į teismą nebuvo teisėtas ir pagrįstas, nes į antstolį kreipėsi netinkamai įgaliota išieškotojos atstovė, antstolis faktiškai nepatikrino realios situacijos bei netinkamai informavo skolininkę. Tačiau iš byloje esančių ir pirmiau aptartų duomenų matyti, kad antstolis dar 2024-03-06 surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 24 – 39 b. l.), kuriame yra užfiksuota, jog pastate (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dalis dėl patalpų atstatymo net nepradėta vykdyti. Skolininkė ne kartą (2024-03-29, 2024-07-19) kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad ši teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta. Taigi šiuo atveju skolininkė suvokė, kad ji nėra įvykdžiusi teismo sprendimo dalies ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų dėl jos įvykdymo, o neįvykdymo faktas jau yra konstatuotas antstolio. Tai, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ar baudos skyrimo skolininkei, kuri pati buvo ne kartą informavusi antstolį dėl to, kad sprendimo nėra visiškai įvykdžiusi, taigi žinojo, kad turi pareigą vykdyti teismo sprendimą ir apie tai informuoti antstolį. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog teismo sprendimo dalis yra įvykdyta, taigi teisinis pagrindas antstoliui kreiptis į teismą buvo. Papildomai pastebėtina ir tai, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia teisės akto normos formuluotė taip pat leidžia spręsti, jog esminė aplinkybė antstoliui kreiptis į teismą yra ne skolininko informavimas prieš kreipiantis į teismą, tačiau teismo sprendimo nevykdymas. Aplinkybė, kad į antstolį 2024-10-10 kreipėsi ne pati išieškotoja tiesiogiai (o, kaip nurodoma atsiliepime, jos dukra, turinti teisinį išsilavinimą), savaime neužkerta kelio antstoliui imtis veiksmų dėl teismo sprendimo nevykdymo, juo labiau kad bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimo dalies nevykdymo faktas nebuvo paneigtas.
23. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų dėl motyvų pašalinimo iš teismo nutarties bei sutikti dėl nurodomo teismo šališkumo egzistavimo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš antstolio 2024-11-11 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė J. S. įmonė per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo atkūrusi iki kapitalinio remonto buvusios padėties, o būtent - neprijungė ieškovei A. T. priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma. 2025-02-06 vykusiame teismo posėdyje skolininkės atstovai teigė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 sprendimas civ. byloje Nr.e2A-1346-603/2023 neapėmė WC patalpos šildymo, o šildymo tiekimo klausimas buvo išskirtinai susijęs su išieškotojai A. T. priklausančia parduotuvės sale, kuri naujoje kadastrinėje byloje pažymėta indeksu 2-1 (senas žymėjimas 1-36). Skolininkės teigimu, šildymo nebuvo sanitariniame mazge, kuris pažymėtas 1-13 (naujas žymėjimas 2-5), ši patalpa niekada nebuvo šildoma radiatoriumi. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar patalpa 1-36 (WC) buvo šildoma iki kapitalinio remonto, šalių prašymu teismo posėdyje apklausė liudytojais I. Z. ir I. J.. Taigi, byla buvo nagrinėjama ir sprendžiami klausimai dėl minėtos patalpos šildymo pajungimo patekimo į teismo sprendimo vykdymo apimtį, nors dar iki liudytojų apklausos teisme (2025-02-06) šioje dalyje ginčo jau nebebuvo, nes skolininkė ir jos atstovas, kaip tą nurodė pati apeliantė, jau buvo atlikusi ginčo veiksmus dar iki 2025-02-06, o skolininkės atstovai turėjo tą patvirtinančius įrodymus, ką pripažino 2025-02-06 teismo posėdžio metu (apie 3:08:00 – 3:15:38 val.). Taigi skolininkės atstovo advokato veiksmai, kai po liudytojų apklausos ir šalių paaiškinimų yra pateikiami prašymai prijungti įrodymus dėl klausimo, kuris buvo nagrinėtas vykusiame posėdyje, tačiau yra nebeaktualus, nes atitinkami veiksmai yra atlikti, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip nepagarbūs. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas, nors ir nėra palankus suinteresuotų asmenų, teikiančių atskirąjį skundą, atstovui advokatui, tačiau savaime nepatvirtina ir neparodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Priešingai, nurodytas aplinkybes teismas dėstė atsižvelgdamas į konkrečius procesinius veiksmus, kurie patvirtina, kad 2025-02-06 teismas posėdžio pradžioje suteikė teisę dalyvaujantiems asmenims reikšti prašymus (2025-02-06 teismo posėdžio garso įrašo apie 2 min.), tačiau skolininkės atstovas advokatas turimų įrodymų neteikė, nors pasisakė tiek dėl išieškotojos atstovės prašymo apklausti liudytoją, tiek pareiškė palaikantis jos atstovaujamųjų pareikštą prašymą dėl liudytojo apklausos.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus šia nutartimi atsakyta, o kiti suinteresuotų asmenų pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
25. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Išieškotojos A. T. atstovė advokatė pateikė prašymą išieškotojai priteisti 1 200 Eur už advokato pagalbą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Iš pateikto mokėjimo nurodymo duomenų matyti, kad tokios sumos mokėjimas buvo atliktas 2025-03-27. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, išieškotojos prašoma priteisti suma advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl prašoma priteisti išlaidų suma, atmetus atskirąjį skundą, priteisiama iš suinteresuotų asmenų, pateikusių atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kiekvieno iš suinteresuotų asmenų J. S. įmonės, kodas: 125361810, ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Laimantas Misiūnas