Civilinė byla Nr. e2-1880-577/2019
Teisminio proceso numeris 2-55-3-01534-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.1.; 2.6.1.4.;2.6.8.9.;2.6.10.; 2.6.18.3.; 3.1.16.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,
sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,
dalyvaujant ieškovo atstovams J. J., V. P. J.,
atsakovo atstovui V. V.,
trečiojo asmens atstovui V. U.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei UAB „Gelsauga“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, bei atsakovės UAB „Gelsauga“ priešieškinį J. įmonei „J“ dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo, įpareigojimo perduoti privalomuosius statybos dokumentus, ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipiesi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 69 041,09 Eur dydžio skolą už atliktus rangos darbus, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. šalys sudarė Statybų rangos sutartį Nr. S-217/15, kuria ieškovė, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų I-17, I-19 kapitalinio remonto I ir II etapus, o atsakovė, kaip užsakovas, sumokėti už atliktus darbus Rangos sutartyje nustatyta tvarka. 2016 m. sausio 29 d. susitarimu dėl Statybų rangos sutarties Nr. S-217/15, sudarytos 2015-09-17, vykdymo Nr. PR (GAS)-44/16 šalių buvo sulygta dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos atsakovė įsipareigojo sumokėti 22 748 Eur. Visi sulygti darbai buvo atlikti, ieškovė pateikė atsakovei darbų atlikimo aktus bei lydinčius dokumentus, tačiau atsakovė iki šiol pilnai už atliktus darbus nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 19 115,53 Eur. Taip pat ieškovės atstovai nurodė, kad vykdant darbus buvo tikslinami techninio projekto sprendimai, dėl kurių keitėsi ir didėjo darbų apimtys: pagal projekto pakeitimus nurodžius šildymo vėdinimo sistemų komunikacijas montuoti ne žemesniame nei 5,6 m aukštyje, šiems darbams įvykdyti kilo būtinybė sumontuoti pastolius; buvo pakeisti stogo denginio sluoksnių demontavimo kiekiai; pakeitus apžiūros duobių monolitinio gelžbetonio konstrukciją kilo būtinybė įrengti inventorinius klojinius bei smulkius klojinius nišoms suformuoti; pakeistų uždavinių atlikimui iškilo būtinybė kranui ir t.t. Taip pat paaiškėjo, kad papildytame techniniame darbo projekte nėra spręstas susidariusių ardymo produktų grąžinimas statytojui; techninio darbo projekto brėžiniuose įrengiant apžiūros duobes nenumatytas metalinių sijų montavimas; kadangi esamo grunto tankinimo po pamatais ir apžiūros duobėmis bandymo rezultatai buvo gauti neigiami, projekto vadovo sprendimu buvo būtina drėgną, su molio priemaišomis gruntą pakeisti į naujus pagrindus iš smėlio ir skaldos mišinio; techninio darbo projekto sprendiniais buvo nenumatytas dūmų šalinimo senų ventiliatorių pamatų ardymas, šiems darbams Objekte atlikti būtina pjauti bei ardyti monolitines konstrukcijas ir kt.; techninis darbo projektas nesprendė statinio konstrukcijų, prie kurių turėtų būti įrengiamos nejudamos atramos vamzdynų tvirtinimui ir oro užuolaidų įrengimas, šiems darbams Objekte atlikti buvo būtina montuoti bei nugruntuoti plienines detales, montuoti metalines lovines sijas ir kt.; techninio-darbo projekto sprendiniais nenumatytas senų g/b kanalų ant stogo ardymas; šiems darbams atlikti būtina naudojant autobokštelį išardyti senus g/b padus. Visi būtini papildomi darbai buvo atlikti, juos pabaigus ieškovė atsakovei pateikė 2016 m. gruodžio 16 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1-11 bei 2017 m. vasario 13 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JOA 2017/02 49 925,56 Eur sumai, tačiau atsakovė iš už šiuos papildomai ieškovės atliktus darbus, atsiradusius dėl techninio projekto sprendinių pokyčių, su ieškove neatsiskaitė. Rangos sutarties 4.9 p., CK 6.681 str.,6.687 str., 6.694 str. nuostatų pagrindu prašo ieškinį tenkinti.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teigė, kad ieškovei pareiškus pretenzijas atsakovei UAB „Gelsauga“ dėl nepriimamų darbų ir jų apmokėjimo, atsakovė aiškiai išdėstė savo poziciją, kad darbai nėra priimti, atsakovei nekyla pareiga už juos mokėti, kadangi šie darbai faktiškai nebuvo atlikti. Atsakovės atstovas akcentavo, jog vykdant sutartį, nuo sutarties vykdymo pradžios iki 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovė yra priėmusi ir apmokėjusi 20 ieškovės už atliktus darbus pagal sutartį pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, t.y. reguliariai priimdavo ir apmokėdavo ieškovės atliktus darbus, jokių ieškovės pretenzijų dėl darbų (jų dalies) nepriėmimo ar neapmokėjimo nebuvo gauta. Ieškovė reikalauja apmokėti 19 115,53 Eur už darbus, kuriuos ji neva atliko visu sutarties vykdymo laikotarpiu, bet kurių ji nėra perdavusi atsakovei teikiant tarpinius darbų priėmimo- perdavimo aktus, todėl ieškovė turi įrodyti, kad atliko darbų daugiau, nei yra priimta visos sutarties vykdymo laikotarpiu. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė atliko darbų už 5 400,64 Eur be PVM, kitoje dalyje laiko ieškovės reikalavimą nepagrįstu ir neįrodytu; tuo pačiu pažymi, kad UAB „Gelsauga“ yra permokėjusi už darbus ieškovei 6 988,88 Eur, dėl ko ieškovės atlikti darbai už 5 400,64 Eur be PVM yra laikytini apmokėtais, o ieškovė yra skolinga atsakovei 1 588,04 Eur. Anot atsakovės, ieškovės asmeniškai surašyti dokumentai, projekto sprendiniai, kurių turinio teisingumas nėra patvirtintas nei UAB „Gelsauga“, nei statytojo (kaip subjektų, kurie priima darbus ir patvirtina jų atlikimą), nei trečiosios šalies (eksperto išvados, apmatavimo akto, pan.), nepatvirtina ir nepagrindžia kiek ir kokių darbų atliko ieškovė. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl papildomų darbų apmokėjimo, kurių vertė yra 49 925,56 Eur; pažymi, jog ieškovė nėra informavusi atsakovės apie papildomų darbų poreikį, nebuvo tartasi dėl papildomų darbų apmokėjimo, rangos sutartis nebuvo keičiama. Akcentavo, jog ieškovė pasirašydama sutartį patvirtino, kad tinkamai išnagrinėjo techninį darbo projektą ir jokių pastabų neturi bei laiko, kad techninis darbo projektas yra tinkamas darbams atlikti bei kokybiškam rezultatui gauti bei prisiima techninio darbo projekto trūkumų riziką, vadinasi, jeigu ir buvo atlikti papildomi darbai, jie turėjo būti atlikti ieškovės sąskaita. Taip pat prašo pripažinti atliktų darbų aktus Nr. 1-9 ir atliktų darbų aktus Nr. 1-11 negaliojančiais.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės priteisti 65 506,77 Eur, iš jų: a/ 47 949,91 Eur atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp atsakovės UAB „Gelsauga“ patirtų sąnaudų ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir kainos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi, jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus; b/ 15 998,82 Eur nuostolių, kuriuos sudaro atsakovės sumokėti delspinigiai dėl laikų nevykdomų įsipareigojimų; c/ 1 588,04 Eur, kurie buvo sumokėti ieškovei nepagrįstai, permokėjus ieškovei už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti („peraktuoti“ darbai) ir laikytini nepagrįstu ieškovės praturtėjimu.
4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko; atstovai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja patirtų nuostolių už jos neva už ieškovę atliktus darbus. Ieškovei nebuvo pateikta pretenzijų, kad netinkamai vykdomi darbai, ar, kad ieškovė vėluoja atlikti I-ajame darbų etape numatytus atlikti darbus. Atsakovei buvo suprantama, kad darbų vėlavimą sąlygojo nuolatiniai atsakovės projektinių sprendinių pakeitimai, o ne kokios nors priežastys, susijusios su ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Keičiant projektinius sprendinius, natūralu, kad keitėsi ir darbų atlikimo terminai, kurie turėjo būti atitinkamai keičiami nuo naujų projektinių sprendinių perdavimo ieškovei momento. Anot ieškovės atstovų, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, kaip generalinis užsakovas, delspinigių sąskaitas atsakovei pateikė būtent dėl jos (atsakovės) kaltės prasitęsusių I-ojo etapo darbų atlikimo terminų arba ne laiku atliktų II-ojo etapo darbų, kuriuos išimtinai atliko pati atsakovė. Be to, daugumą darbų (skardinimo darbai, langų montavimo darbai, kurie įėjo į pirmą etapą), už kurių atlikimą atsakovė prašo nuostolių (jų atlikimo kainų skirtumo) atlyginimo, yra atlikusi ieškovė. Pažymėjo, kad pasitarimuose nuolat buvo keičiami sprendiniai; pvz., jeigu tam tikrą laiką buvo sprendžiama, kad tam tikrų darbų atlikti nereikia, vėliau šiuos darbus buvo numatoma atlikti nesuteikiant termino pasiruošimui arba suteikiant akivaizdžiai per trumpą terminą, tuomet tokius darbus apsiimdavo atlikti atsakovė, žymiai brangesne, projekte nenumatyta medžiaga (pvz. duobių epoksidinės dangos įrengimas), todėl ieškovė neturi pareigos atsakyti už atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos išimtinai lėmė savavališkai bei be įspėjimo jos atlikti darbai, kuriuos turėjo bei būtų atlikusi ieškovė. Taip pat, ieškovės teigimu, nenustatytos prielaidos ieškovę pripažinti nepagrįstai praturtėjusia atsakovės sąskaita.
5. Trečiojo asmens atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Akcentavo, kad ieškovės pateikti darbų priėmimo aktai nėra pasirašyti atsakovės, darbai nebuvo priimti; be to nėra jokių susitarimų, patvirtinančių, kad šalių buvo sulygta dėl papildomų darbų atlikimo, todėl CK 6.684 str. 4 d. ir 5 d. nuostatų pagrindu ieškovė netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę. Pažymėjo, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti patirtus nuostolius dėl ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovė J. įmonė „J.“ ir atsakovė UAB „Gelsauga“ sudarė Statybų rangos sutartį Nr. S-217/15, kuria ieškovė, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų I-17, I-19 kapitalinio remonto I ir II etapus, o atsakovė, kaip užsakovas, sumokėti už atliktus darbus Rangos sutartyje nustatyta tvarka. 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė Susitarimą dėl Statybų rangos sutarties Nr. S-217/15, sudarytos 2015-09-17, vykdymo Nr. PR (GAS)-44/16, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus objekte, o atsakovė – už atliktus darbus sumokėti 22 748 Eur.
7. Tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė neatsiskaitė už atsakovės atliktus darbus ir iki šiol; yra skolinga ieškovei 19 115, 53 Eur už ieškovės atliktus darbus ir 49 925,56 Eur už ieškovės atliktus papildomus darbus, atsiradusius dėl techninio darbo projekto sprendinių keitimų, iš viso prašo priteisti iš atsakovės 69 041,09 Eur. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad dėl ieškovės delsimo atlikti darbus sutartyje sulygtais terminais patyrė 63 918,73 Eur nuostolių: a/ 47 919,91 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp UAB „Gelsauga“ patirtų sąnaudų ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ir kainos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi, jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus; b/ 18 194,81 Eur delspinigių, sumokėtų statytojui dėl ieškovės laiku nevykdomų įsipareigojimų. Taip pat nurodo, kad 1 588,04 Eur permokėjo ieškovei už peraktuotus darbus, kurie laikytini ieškovės nepagrįstu praturtėjimu. Iš viso prašo priteisti iš ieškovės 65 506,77 Eur.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 19 115,53 Eur už atliktus darbus.
8. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka, kur nustatyta, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis), išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatyme nustatyta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą; statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos. Aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).
9. Ieškovė reikalavimams dėl priteisimo iš atsakovės 19 115,53 Eur už atliktus darbus pagrįsti pateikė: a/ 2017 m. vasario 13 d. pažymą Nr. 20 apie atliktų darbų vertę ir išlaidas, kurioje nurodoma, kad ieškovės atliktų darbų vertė be PVM – 19 115,53 Eur; b/ pasirašytus vien ieškovės vadybininko 2016 m. gruodžio 16 d. atliktų darbų aktus: atliktų darbų aktą Nr. 1 – 2 877,30 Eur sumai (šildymas, vėdinimas), kreditinių darbų aktą – 3,991,37 Eur sumai (šildymas, vėdinimas), atliktų darbų aktą Nr. 2 – 3,678,36 Eur sumai (griovimo darbai), atliktų darbų aktą Nr. 3 – 2 198,54 Eur sumai (statinio konstrukcijos), atliktų darbų aktą Nr. 4 – 1 758,17 Eur sumai (statinio konstrukcijos), atliktų darbų aktą Nr. 5 – 9 085,77 Eur sumai (statinio architektūra), atliktų darbų aktą Nr. 6 – 201,45 Eur sumai (stogas virš 1.14 ir 1.15 patalpų), atliktų darbų aktą Nr. 7 – 1 472,10 Eur sumai (statinio architektūra, papildomas kiekis), atliktų darbų aktą Nr. 8 – 1 013,70 Eur sumai (griovimo darbai), atliktų darbų aktą Nr. 9 – 821,51 Eur sumai (tvarkymo darbai), griovimo darbai); c/ 2017-02-13 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. JOA 2017/02, išrašytą 19 115,53 Eur sumai (be PVM); d/ sąmatinių likutinių atliktų darbų aprašymus bei lydinčius dokumentus su atliktų darbų paskaičiavimais, detalizuodama jų kiekį, pridėdama brėžinius bei dėl dalies atliktų darbų – statybos darbų žurnalo išrašus, patvirtinančius, kad atlikti darbai buvo priimti atsakovės atstovo pasirašytinai.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateikti darbų priėmimo aktai atsakovės nepasirašyti. Atsakovė su šiais ieškovės reikalavimais nesutiko, prašo atliktų darbų atlikimo aktus Nr. 1-9 iš dalies pripažinti negaliojančiais. Oponuodama ieškovei, nurodo, kad už dalį darbų ieškovė prašo apmokėti pakartotinai, kita dalis ieškovės nurodomų darbų (už kurių atlikimą ieškovė prašo apmokėti) faktiškai atlikta ieškovės nebuvo, nors pripažįsta, kad už 5 400,64 Eur ieškovė darbų atliko. Atsakovė teigia, esą yra permokėjusi ieškovei už darbus pagal sutartį 6 988,88 Eur (kas, anot atsakovės, laikytina avansiniu mokėjimu), dėl to laiko, kad ieškovės atlikti darbai už 5 400,64 Eur laikytini apmokėtais, o ieškovė skolinga atsakovei 1 588,04 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Atsakovės tvirtinimu, atsakovė niekada nepripažino ieškovės reikalavimo; nesutikimas bei jo pagrindimas buvo nurodytas ieškovei dar 2017-01-12 Nr. 2/TAS)-52 atsakyme Dėl 2016-12-29 pretenzijos Nr. 45. Taip pat atsakovė pažymi, jog ieškovė reikalauja apmokėti darbus, kuriuos ji neva atliko visu Sutarties vykdymo laikotarpiu, bet kurių ji nėra perdavusi atsakovei teikiant tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurie yra atsakovės priimti bei apmokėti. Pažymi, jog dalis ieškovės nurodomų neva jos vykdytų darbų datuojami dar 2015 m. pabaigos data, o aktai surašyti 2016 m. gruodžio mėnesį, t.y. faktiškai ieškovei baigus vykdyti darbus pagal Sutartį; atsakovė laiko, kad ieškovė neįrodė, jog atliko darbų daugiau, nei yra priimta visos Sutarties vykdymo laikotarpiu.
11. Atsakovė akcentavo ir tai, kad nuo Sutarties vykdymo pradžios iki 2016 m. gruodžio mėnesio yra priėmusi ir apmokėjusi 20 ieškovės už atliktus darbus pagal Sutartį pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų; atsakovė reguliariai priimdavo ir apmokėdavo ieškovės atliktus darbus, ieškovė pretenzijų dėl darbų (jų dalies) nepriėmimo ar neapmokėjimo šiuo laikotarpiu nereiškė. Pažymėjo, jog ieškovė pažymėjusi statybos darbų vykdymo žurnale tik darbus, nurodytus darbų aktuose Nr. 4, 7 ir 8, ir tai tik nedidelėje apimtyje; Atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2, 5, 6 ir 9 nurodomi neva atlikti darbai nėra užfiksuoti statybos darbų žurnale.
12. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra išsami, joje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). CK nedetalizuoja apmokėjimo tvarkos, tik nurodo, kad už atliktą darbą užsakovas apmoka sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys statybos rangos sutartyje susitarė dėl statybos darbų priėmimo-perdavimo ir apmokėjimo tvarkos (rangos sutartis 4.7 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.10 p., 4.11 p., 4.12 p.). Taigi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei visus sutartyje nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės faktiškai ir kokybiškai atliktus ir baigtus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Nors šalys sutartyje ir aptarė darbų rezultato priėmimo-perdavimo tvarką, apmokėjimą už darbus, tačiau vykdydamos sutartį neišvengė ginčų. Atsakovės tvirtinimu, 2016 m. gruodžio 16 d. aktuose nurodytų darbų dalies faktiškai ieškovė neatliko, už dalį jau yra apmokėta, taip pat pripažino, kad už dalį darbų turėtų apmokėti, jeigu nebūtų anksčiau permokėjusi ieškovei už atliktus ir priimtus darbus; ieškovė teigia atlikusi visus aktuose nurodytus darbus, atsakovė nepagrįstai vengia apmokėti už atliktus darbus.
13. Tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.662, 6.694 straipsniai), kuriose nustatytas darbų perdavimas ir priėmimas, nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Esant tokiai įstatymo įtvirtintai ir teismų praktikos išplėtotai vienašališkai pasirašyto akto teisinei galiai, nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais, juos ginčija, todėl jai tenka pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą.
15. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, viena vertus, atsakovė tvirtina, jog ieškovė dalies darbų, nurodytų darbų atlikimo aktuose Nr. 1-9, iš viso neatliko, ir tuo pačiu pripažįsta, kad visgi dalį darbų už 5 400,64 Eur ieškovė atliko, tačiau atsakovė įskaito ieškovei permokėtą sumos dalį ir todėl nelaiko įsiskolinusi ieškovei už atliktus darbus. Atsakovė kvestionuoja aktuose nurodytų darbų atlikimą iš esmės keliais argumentais: a/ ieškovė surašė aktus dėl atliktų darbų 2016 m., nors nurodyti darbai buvo atliekami 2015-2016 m., todėl neaišku, kodėl ieškovė neaktavo atliktų darbų iš karto visa apimtimi; b/ nurodyti darbai užfiksuoti statybos žurnale tik iš dalies; c/ ieškovė reikalauja apmokėjimo už darbus, kurie atsakovės yra apmokėti.
16. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).
17. Analizuojant ieškovės pateiktų darbų aktų turinį bei pateiktus prie jų priedus nustatyta, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nors ir yra netikslumai, tačiau ieškovė prie kiekvieno darbų atlikimo akto yra pateikusi papildomus įrodymus, kurie, teismo vertinimu, nors iš dalies, tačiau visgi įrodo, kad ieškovės aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Kaip minėta, neneigiant, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų kokybės kontekste. Pastebėtina, kad vien atsakovės akcentuojamas darbų rezultato nesavalaikis įforminimas (jo nebuvimas) neeliminuoja galimybės įrodyti atliktų darbų kiekio, kokybės bei terminų ir kitų sutarties vykdymo aplinkybių kitais įrodymais. Be to, ginčo aktuose nurodytų darbų nefiksavimas statybos darbų žurnale irgi neduoda pagrindo konstatuoti šių darbų neatlikimą ir aktų negaliojimą
18. Byloje proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad aptariama rangos sutartis, kurios pagrindu buvo vykdomi darbai, pasibaigusi (nutraukta 2017-04-17); ieškovė atliko tik dalį šalių sulygtų darbų iki sutarties nutraukimo; vykdyti darbus objekte savo jėgomis užbaigė atsakovė; darbai yra atlikti pilna apimtimi. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, kad ieškovė atliko pirmojo etapo darbus, išskyrus tuos darbus, kurie atlikti atsakovės ir už kuriuos atsakovė prašo priteisti iš ieškovės nuostolius (atliktų darbų kainų skirtumą); taip pat atsakovė neneigė, kad ieškovės aktuose nurodytų darbų kiekiai buvo būtini atlikti ieškovei vykdant rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų netinkamo įvykdymo. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad yra nustatyti aktuose nurodytų darbų trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Tokia atsakovės pozicija suponuoja išvadą, kad darbai tą apimtimi, kuriuos atliko ieškovė, yra atlikti tinkamai, ieškovės nurodomi atliktų darbų kiekiai buvo būtini ieškovės tinkamo prisiimtų prievolių pagal rangos sutartį vykdymui.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčo atliktų darbų aktų atsakovė nepasirašė, juose ieškovė nėra padariusi įrašo apie atsakovės atsisakymą pasirašyti aktus.
20. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos nesutikimo su ieškovės reikalavimais dėl 19 115,53 Eur už atliktus darbus priteisimo aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti ieškovės reikalavimus nepagrįstais.
21. Atsakovė nesutikimą dėl atliktų darbų aktuose Nr. 4, 7 ir 8 apmokėjimo iš esmės grindžia tuo, kad nurodyti darbai vykdyti nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., ir, anot atsakovės, ji yra už darbus apmokėjusi iki 2016 m. atliekant mokėjimus už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Tuo tarpu aktai surašyti 2016 m. gruodžio 16 d., todėl neaišku, kodėl ieškovė neužaktavo atliktų darbų iš karto ir nepareikalavo juos apmokėti, todėl atsakovė nesutinka dėl jų apmokėjimo; laiko, kad jie nebuvo atlikti. Tačiau vėlgi, įvertinus ieškovės pateiktus papildomus ginčo aktus, lydinčių dokumentų turinį ir pateiktus apskaičiavimus, atsakovės samprotavimai ir nesutikimai dėl to, kad: turėtų apmokėti 4,31 m3 mūro išardymo be plytų atrinkimo (atliktų darbų aktas Nr. 4) jai nurodant, kad tokių darbų buvo atlikta tik 0,95 m3, kad karnizų mūras nepatenka į žiniaraštį „Statinio konstrukcijos“, o jo tvarkymas yra numatytas žiniaraštyje „Tvarkybos darbai“, kad atsakovė yra priėmusi 2,94 m3 mūro išardymo be plytų atrinkimo darbų skyriuje „Plieninės sąramos įrengimas esamame mūre“, darbų kiekių apmatavimo akte nurodytas 12,62 t armatūros, šie darbai atsakovės yra priimti ir apmokėti, todėl atsakovė už šiuose aktuose nurodytus darbus mokėti neturi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė yra pateikusi mūro ardymo darbų suvestinę lentelę, kurioje be kita ko nurodoma, kad statybos žurnale užfiksuotas darbų priėmimas – darbus priėmė A. D.; išrašai iš darbų žurnalo, pateikti 2 atliekų priėmimo aktai, juose nurodant atitinkamą atliekų kiekį, pateikti stogo planas su nurodyta pjovimo vieta, apžiūros duobių armavimo suvestinė lentelė, apžiūros duobių Nr. 1, 2, 3, 4 armavimo kiekių žiniaraščiai, metalinių paviršių dažymo suvestiniai kiekiai, metalo konstrukcijų dažymo skaičiavimai, kurie patvirtina akte Nr. 4 išvardintų darbų kiekius ir apimtis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės minimas darbų kiekių apmatavimo aktas Nr. 6, kuriame kalbama ir dėl 12,6 t armatūros poreikio, surašytas 2016-03-03, tuo tarpu ieškovės akte Nr. 4 pateiktas armatūros kiekis 1,94 t grindžiamas 2016-03-10 armavimo kiekių žiniaraščiais; šie dokumentai patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimus dėl iškilusios būtinybės papildomo kiekio armatūros. Taip pat atsakovė teigia jau apmokėjusi už darbus, nurodytus Atliktų darbų akte Nr. 7; anot atsakovės, jie priimti ir apmokėti 2016 m. birželio, rugpjūčio mėnesiais. Tačiau ir su šiais atsakovės teiginiais sutikti negalima. Atsakovė savo nesutikimą grindžia jos pateiktu atliktų darbų aktu, kurio: Skyriuje Patalpa I-17. Esamų g/b ir mūro konstrukcijų apdaila, išvardinti jos priimti ir apmokėti darbai. Tačiau pastebėtina, kad ieškovės pateiktame atliktų darbų akte Nr. 7, Skyrius Patalpa I-17. Esamų g/b ir mūro konstrukcijų apdaila, išvardintų darbų kiekiai ir kodai (išskyrus dviejų) yra skirtingi; be to ieškovė atliktų darbų faktą grindžia ir įrodinėja išrašu iš darbų žurnalo. Todėl esant nustatytam, spręsti dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo remiantis atsakovės nurodytais argumentais dėl aktų Nr. 4, 7, 8 (neva ieškovei pakartotinai reikalaujant už tuos pačius atliktus darbus apmokėjimo) šioje dalyje nėra pagrindo.
22. Taip pat nepagrįsti ir atmestini atsakovės argumentai dėl nurodytų atliktų darbų akte Nr. 5. Anot atsakovės, ieškovė nepagrįstai nurodo perdavusi priešgaisrines kopėčias, atitinkančias techninę specifikaciją, nes nepateikia jokių tą įrodančių dokumentų. Nesutikimą grindžia 2016-09-14 UAB „E-Metalurgija“ pagamintų kopėčių defektiniu aktu. Tačiau iš atsakovės minimo defektinio akto turinio matyti, kad buvo įsipareigojama visus kopėčių elementus kaip netinkamus montuoti išvežti iki 2016-09-16 ir tuo pačiu buvo įsipareigota pagaminti ir sumontuoti sutarties 1 p. numatytas kopėčias iki 2016-09-23. Ginčo aktas Nr. 5 surašytas 2016-12-16, jame užfiksuotas aptariamų priešgaisrinių kopėčių įrengimas (skyrius Stogo lauko elementų įrengimas - 3, 4, 6, 7, 8, 10 p.). Taigi ir šie atsakovės argumentai paneigti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
23. Nesutikimą dėl akte Nr. 1 nurodytų darbų (ne) atlikimo atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų oro tiekimo grotelių, oro reguliavimo sklendės, vandeninių orinių šildytuvų perdavimą ar bent jau įsigijimą. Tačiau įstatyminis reglamentavimas ir nenumato ieškovei pareigos teikti atsakovei statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; kita vertus, atsakovė neneigia, kad ieškovė atlikusi akte Nr. 1 nurodytus darbus, todėl spręstina, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti ir už šiuos akte Nr. 1 nurodytus darbus.
24. Pažymėtina, jog nors atsakovės tvirtinimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aktuose išvardintų darbų ir jų kiekio fakto, nes jie nėra patvirtinti atsakovės, tačiau, teismo vertinimu, nesant duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktų paskaičiavimų ir suvestinių teisingumą, aplinkybė, kad ieškovė reikalavimams pagrįsti pateikė jos darbuotojų surašytus dokumentus, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti, juolab, kad dauguma pateiktų paskaičiavimų atlikta projekto brėžinių pagrindu. Be to, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovės visumos atliktų darbų kiekio (ir atsakovės apmokėtų, ir už kuriuos reikalaujama apmokėjimo kokybiškai vykdant rangos sutarties įsipareigojimus) būtinumą.
25. Dėl kitų darbų atlikimo aktų Nr. 2, 3, 6, 9 atsakovė, nors juos ginčija, tačiau jokių nesutikimo argumentų, išskyrus tai, kad jų atlikimas nėra pagrindžiamas statybos žurnalu, nenurodo. Ieškovė šių darbų atlikimą grindžia: demontuojamų vamzdynų suvestine lentele, deformacinių siūlių kiekių matavimo suvestine lentele, grindų planu, įrengiamų siūlių projektiniu kiekiu, brėžiniu TDK-SK-100, stogo plano kiekio skaičiavimu, karnizo skardinimo aprašymu ir jame nurodytais skaičiavimais, brėžiniu - valomas fasadas ašyse 5-1, fasadų sutvarkymo technine specifikacija. Atsakovė neneigė nei kad aktuose nurodyti darbai buvo būtini, nei kad jie faktiškai atlikti; Atsakovės nesutikimas dėl darbų neįrašymo statybos žurnale laikomas formaliu ir deklaratyviu, nesudarančiu pagrindo laikyti ginčo aktuose nurodytus duomenis nepagrįstais. Taigi ir šia apimtimi ieškovės reikalavimai laikomi pagrįstais. Kaip jau minėta aktuose nurodytų darbų nefiksavimas statybos darbų žurnale nesudaro pagrindo konstatuoti šių darbų neatlikimą ir aktų negaliojimą.
26. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).Taigi vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei reziumuojant aukščiau išdėstytą (sprendimo 8-25 p.), ieškovės reikalavimai dėl 19 115,53 Eur priteisimo už atliktus darbus iš atsakovės pripažintini teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintini.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl papildomų darbų apmokėjimo.
27. Ieškovė nurodo, kad Rangos sutarties bei Susitarimo vykdymo metu, 2016 m. spalio 21 d. buvo sudarytas Defektinis aktas Nr. 1, kurio pagrindu, išnagrinėjus Objekto projektinę dokumentaciją bei apžiūrėjus ir išnagrinėjus vykdomus darbus, buvo nustatyta:
a/ kad Objekte būtina atlikti papildomus darbus, o būtent: 1/ objekte vykdant darbus buvo patikslintas techninio darbo projekto sprendimas – nurodyta šildymo vėdinimo sistemų komunikacijas montuoti ne žemesniame nei 5,6 m aukštyje. Šiems darbams įvykdyti kilo būtinybė sumontuoti pastolius; 2/ UAB „Geležinkelių projektavimas“ papildė techninį darbo projektą pateikdamas naujus (faktinius) stogo denginio sluoksnių demontavimo kiekius. Šiems darbams įvykdyti kilo būtinybė supjaustyti seną stogo dangą gabalais, nuardyti seną 4-6 sluoksnių bituminę ruloninę dangą bei atlikti kitus darbus; 3/ techniniame darbo projekte pakeitus apžiūros duobių monolitinio gelžbetonio konstrukciją, kilo būtinybė įrengti inventorinius klojinius bei smulkius klojinius nišoms suformuoti; 4/ Objekto darbų vykdymui trukdo išbetonuotos apžiūros duobės ir kolonos, todėl jas būtina statyti ant platformų; šiems darbams atlikti reikalingas kranas.
b/ kad vykdant darbus Objekte didėjo darbų apimtys, o būtent: 1/darbų eigoje papildytame techniniame darbo projekte nėra spręstas susidariusių ardymo produktų grąžinimas statytojui, todėl susidaręs ardymo produktas naudojamas jo sudarytojo nuožiūra; 2/ techninio-darbo projekto brėžiniuose, įrengiant apžiūros duobes nenumatytas metalinių sijų montavimas, todėl šis darbas pagal sąmatinę eilutę skiriamas prie neatliekamų darbų; 3/ esamo grunto tankinimo po pamatais ir apžiūros duobėmis bandymo rezultatai gauti neigiami; projekto vadovo sprendimu būtina drėgną, su molio priemaišomis gruntą pakeisti į naujus pagrindus iš smėlio ir skaldos mišinio; 4/ dūmų šalinimo senų ventiliatorių pamatų ardymas techninio darbo projekto sprendiniais nenumatytas; šiems darbams Objekte atlikti būtina pjauti bei ardyti monolitines konstrukcijas ir kt.; 5/ techninis darbo projektas nesprendė statinio konstrukcijų, prie kurių turėtų būti įrengiamos nejudamos atramos vamzdynų tvirtinimui ir oro užuolaidų įrengimas; šiems darbams Objekte atlikti būtina montuoti bei nugruntuoti plienines detales, montuoti metalines lovines sijas ir kt.; 6/ senų g/b kanalų ant stogo ardymas techninio-darbo projekto sprendiniais nenumatytas; šiems darbams atlikti būtina naudojant autobokštelį išardyti senus g/b padus.
28. Ieškovė taip pat nurodo, kad Defektinio akto Nr. 1 pagrindu Objekte atliko papildomus darbus; jų atlikimą grindžia 2017 m. vasario 13 d. Pažyma Nr. 19 apie atliktų darbų vertę ir išlaidas, atliktų darbų aktais Nr. 1-11 ir juos lydinčiais dokumentais, PVM sąskaita-faktūra Nr. JOA 2017/02 49 925,56 Eur sumai. Anot ieškovės, atsakovė už papildomus darbus iki šiol neatsiskaičiusi; prašo priteisti iš atsakovės 49 925,56 Eur.
29. Atsakovė su šiais reikalavimais irgi nesutiko; nesutikimą grindžia tuo, kad: ieškovė nėra informavusi atsakovę apie papildomų darbų poreikį, susitarimo dėl ieškovės nurodomų papildomų darbų šalys nėra sudariusios, todėl ieškovė netenka teisės reikalauti už jų atlikimą apmokėjimo (CK 6.684 str. 4, 5 d.); ieškovė Sutartimi (Sutarties 2.2.1, 2.2.4 p. p.) prisiėmė riziką dėl reikalingų darbų įsivertinimo ir/ar techninio darbo projekto korekcijos; papildomi darbai, kuriuos reikia atlikti dėl techninio darbo projekto pataisymo, bet kokiu atveju turi būti atliekami ieškovės sąskaita; 2016 m. spalio 21 d. dokumentas „Defektinis aktas“ nepagrindžia ieškovės reikalavimo; atsakovė jau 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 2(GAS)-52 yra išdėsčiusi poziciją, kad ieškovė papildomais darbais traktuoja darbus, kurie yra sudėtinė Sutartinių darbų dalis ir kuriuos atsakovė yra priėmusi iš ieškovės ir juos apmokėjusi; ir šie atliktų darbų aktai Nr. 1-11 pripažintini negaliojančiais.
30. LR CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas numatė pareigą rangovui apie paaiškėjusius papildomus darbus, pagrindžiant jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, - per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).
31. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad dėl papildomų darbų atlikimo su atsakove tartasi nebuvo, nebuvo pakeista, papildyta Rangos sutartis, todėl ieškovė, prisiėmusi riziką dėl reikalingų darbų įsivertinimo ir/ar techninio darbo projekto korekcijos, netenka teisės reikalauti už jų atlikimą apmokėjimo. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus byloje dokumentus, su tokiais atsakovės argumentais sutikti negali.
32. Pirma, ieškovės tvirtinimu, techninio projekto nesavalaikis pateikimas, nuolatinės jo korekcijos, pakeitimai sąlygojo ne tik sutarties vykdymo termino pažeidimą, bet ir papildomų darbų atlikimą. Tuo tarpu atsakovė, neneigdama ieškovės nurodytų aplinkybių dėl techninio projekto pakeitimų, tvirtina, kad tai buvo tik nežymios korekcijos, kurios jeigu ir sąlygojo papildomų darbų atsiradimą bei jau numatytų sulygtų darbų apimčių padidėjimą, tai ieškovė prisiėmė riziką dėl reikalingų darbų įsivertinimo ir turėjo atlikti savo sąskaita, be to, anot atsakovės, jie laikytini sudėtine ieškovės atliktų darbų dalimi, kuriuos atsakovė yra apmokėjusi; dėl papildomų darbų tartasi nebuvo. Tokie atsakovės teiginiai paneigiami ne tik ieškovės atstovų paaiškinimais, bet ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
33. 2016-01-29 susitarimo Nr. PER(GAS)-44/16 „Dėl statybų rangos sutarties Nr. S-217/15, sudarytos 2015-09-17, vykdymo“, 1., 2. punktų turinys akivaizdžiai patvirtina šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir dėl papildomų darbų kainos pagal susitarimo priedą. Tai rodo, kad atsakovė pripažinusi papildomų darbų atlikimo poreikį dar 2016 m. sausio mėnesį. Ieškovės teiginiai dėl vėlesnių šalių susitarimų patvirtinami ir šalių pasirašytu 2016-10-21 defektiniu aktu Nr. 1, iš kurio matyti, kad būtent dėl patikslintų techninio projekto sprendinių patikslinimų atsirado poreikis papildomiems, anksčiau neaptartiems darbams atlikti ir ženkliai didėja jau sulygtų darbų apimtis. Anot atsakovės, aptariamas defektinis aktas nepatvirtina šalių susitarimo, nes dokumentas yra surašytas ne komisijos, kaip nurodoma akte, o vienasmeniškai ieškovės, nedalyvaujant, pavyzdžiui, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ akte nurodomiems atstovams, neigia atsakovės atstovo parašo tikrumą. Anot atsakovės, šis dokumentas nekeičia to, kad ieškovė iš anksto nėra informavusi atsakovės apie papildomų darbų poreikį bei suderinusi (sudariusi susitarimą) dėl jų vykdymo.
34. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai: E. Ž. (dirbęs statybų skyriaus vadovu UAB „Gelsauga“ ginčo rangos sutarties vykdymo laikotarpiu) patvirtino, kad dėl techninio projekto pakeitimų iškildavo poreikis papildomiems darbams atlikti; buvo keičiamas konstruktyvas, papildomiems darbams apmokėjimui reikėjo konkurso, bet tai neužtrukdavo ilgai, nes buvo vykdoma apklausos būdu. Dėl mažesnių sumų konkurso nereikėjo. Visus papildomus darbus atlikinėjo tik ieškovė. Bet buvo darbų, kuriuos ieškovė turėjo numatyti jau pasirašant sutartį, pvz. turėjo būti aišku, kad prieš sienų dažymą reikalingas sienų glaistymas. Dėl projekto keitimų vėlavo terminai. Papildomi darbai buvo apmokami, į projekto vykdymo pabaigą buvo pateikti apmokėjimui papildomi aktai. Liudytojas negarantavo, kad 2016-10-21 defektiniame akte parašas jo; paaiškino neatsimenąs pasirašęs aktą, kadangi turėjo būti komisijos parašai. Jis neturėjo teisės nustatyti, kokie darbai buvo vykdomi. Jeigu defektinis aktas nepasirašytas komisijos, nebuvo sutarties ir nebuvo mokėjimų. Darbai galėjo būti užrašomi mažesniu kiekiu nei buvo nurodyta sąmatoje. Pripažino, kad buvo atliktų darbų, kurie nebuvo užaktuoti, tarp jų žemių ir atliekų išvežimo darbai. Mokėjimai buvo atliekami už fiziškai atliktus darbus. Liudytojas R. S. (dirbęs statybos skyriaus vadovu UAB „Gelsauga“ sutarties vykdymo laikotarpiu) paaiškino manantis, kad rimtų projekto pakeitimų nebuvo, bet tiksliai paaiškinti negalėjo, nes tiesiogiai su projektu nedirbo. Pripažino, kad užsakovas nebuvo atlikęs ventiliacijos projekto, todėl projektą padarė ieškovė. Užsakovui turėjo pretenzijų dėl dokumentacijos, nes ilgą laiką negalėjo jos gauti; vėliau gavo. Pasitarimai vykdavo kelis kartus per mėnesį; už darbų aktavimą buvo atsakingas projekto vadovas, tai, kas buvo užaktuota - buvo apmokėta. Buvo tokia praktika, kad darbais, kurie nebuvo vykdomi, buvo dengiami papildomi darbai. Derinimus atlikdavo projekto vadovas. Vėliau ieškovė pradėjo darbus atlikinėti vangiai.
35. Taigi, aptarti liudytojų paaiškinimai irgi patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl techninio projekto pakeitimų, sąlygojusių papildomus darbus bei darbų apimčių padidėjimą; be to, liudytojas E. Ž. patvirtino, kad dėl papildomų darbų pirkimo net buvo organizuojami konkursai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti Defektiniu aktu, kaip to prašo atsakovė. Visų pirma pažymėtina tai, kad liudytojas E. Ž. suabejojo dėl savo parašo dėl to, kad neatsimena akto pasirašymo fakto, ir dėl to, kad nėra kitų komisijos narių parašų, tačiau, kaip minėta, jis nuosekliai aiškino, kad buvo nuolat derinama dėl papildomų darbų. Kad Defektinis aktas pasirašytas atsakovės atstovo liudytojo E. Ž., byloje nepaneigta. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šis defektinis aktas nepasirašytas kitų komisijos narių, vertinant susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo ir atsakovės įsipareigojimą už juos apmokėti, nėra reikšminga. Nagrinėjamam ginčui aktuali ieškovės ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Liudytojas R. S. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl atliekamų papildomų darbų buvo nuolat, kiekvieno pasitarimo metu, tariamasi ir derinama su atsakove. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusią reikalingų atlikti darbų suderinimo praktiką, tai, kad, kaip paaiškino liudytojas, papildomi darbai buvo įskaitomi vietoje neatliktų darbų, sprendžia, kad šalys nesilaikė įstatymo reikalavimų susitarimams dėl papildomų darbų atlikimo įforminti. Bet tokie liudytojo paaiškinimai paaiškina ir pateisina tai, kad ieškovė 2016 m. spalio 21 d. Defektinio akto pagrindu papildomų darbus atlikimą grindžia statybos darbų žurnalo kopija, kurioje nurodyti darbai buvo vykdomi prieš metus, t.y. 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais.
36. Dėl nustatyto, aptariamas defektinis aktas, kurio turinys suderintas su atsakovės atstovu, net nesant atitinkamo Rangos sutarties rašytinio pakeitimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, laikytinas pakankamu įrodymu, sudarančiu pagrindą išvadai dėl šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo egzistavimo. Taigi, atsakovės argumentai, kad ieškovė iš anksto nėra informavusi atsakovės apie papildomų darbų poreikį bei suderinusi (sudariusi susitarimą) dėl jų vykdymo, yra nepagrįsti, klaidinantys teismą bei vertintini kaip atsakovės siekis išvengti apmokėjimo už papildomus, sutartyje nenumatytus, atsiradusius dėl techninio projekto pakeitimų darbus, bei atitinkamai už jau numatytų darbų padidėjusias apimtis. Taip pat deklaratyviais, niekuo nepagrįstais laikomi atsakovės atsikirtimai, kad dėl dalies (apibūdintų ieškovės kaip papildomi) darbų nepagrįstai reikalaujama apmokėti, nes neva jie priskirtini prie sutartyje numatytų darbų (kaip jų sudėtinė dalis) (CPK 178 str.). Taigi, dėl aukščiau išdėstyto, nagrinėjamu atveju ieškovės atžvilgiu negali būti taikomos nei CK 6.684 str. 4 d., 5 d. numatytos pasekmės, nei Rangos sutarties 2.2.4 p. 2.2.1 p. nuostatos.
37. Atsakovė apeliuoja į tai, kad ieškovė papildomais darbais traktuoja darbus, kurie yra sudėtinė Sutartinių darbų dalis ir kuriuos UAB „Gelsauga“ yra priėmusi iš ieškovės ir juos apmokėjusi, t.y. ieškovė nesąžiningai bando antrą kartą gauti už jau apmokėtus darbus atlyginimą. Nurodo, kad teikė savo atsikirtimus ieškovei 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. 2(GAS)-52. Anot atsakovės, tokiais darbais, kuriuos ieškovė traktuodama kaip papildomus bando nesąžiningai gauti apmokėjimą antrą kartą, gali būti laikomi atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2, 3 (1, 4 punktai), 4 (papildomai pažymint, kad 2 punktas yra laikini ir atskirai neaktuojami darbai, o 4, 5 punktai yra ieškovės pasirinkto darbų organizavimo, reikalingo darbų rezultatui pasiekti, klausimas, kurio apmokėjimą apima mokėjimas už darbų rezultatą), 5, 9, 10, 11 nurodomi darbai. Todėl mano, kad ieškovės reikalavimas priimti šiuos darbus yra nepagrįstas, nesąžiningas ir turėtų būti atmestas; tvirtina, kad jie nėra pagrindžiami jokiais įrodymais, t.y. nei statybos darbų žurnalu, nei kitais ne ieškovės asmeniškai surašytais dokumentais (matavimais, ekspertizėmis, pan.).
38. Visų pirma, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė dalį darbų, už kuriuos ieškiniu kaip už papildomus darbus ieškovė prašo priteisti atlyginimą, yra priėmusi ir juos apmokėjusi. Antra, pati atsakovė nei pagrindžia, nei detalizuoja dėl tokių darbų, apibendrintai nurodydama, kad „gali būti laikomi“. Atsakovė savo prielaidų nepagrindžia konkrečiais apmokėjimais, priimtais darbais ir t.t.. Priešingai nei teigia atsakovė, papildomi darbai pagal 2016-10-21 Defektinį aktą Nr. 1 yra detaliai pagrindžiami ieškovės atliktų darbų aktais Nr. 1-11 bei prie jų pateiktais priedais: a/ išrašais iš statybos darbų žurnalo; b/ atliktų darbų suvestinėmis lentelėmis; c/ išrašais iš STD statinio projekto vykdymo priežiūros; d/ brėžiniais; e/ užsakovo priimtų darbų suvestinėmis; f/ kitais dokumentais (ieškovės darbų aprašymais, paskaičiavimais ir t.t.). Pažymėtina, kad darbų kiekiai, nurodyti darbų atlikimo aktuose, neviršija Defektiniame akte nurodytų kiekių; tai suponuoja išvadą, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo, dėl kurių buvo suderinta ir susitarta su atsakove (žr. sprendimo 27-36 punktai), todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja jų apmokėjimo (CK 6.687 str. 1 d.). Dėl ieškovės pateiktų įrodymų teismo pasisakyta ankstesniuose sprendimo punktuose, be to yra akcentuota ir tai, kad vien atliktų darbų neįrašymas į statybos žurnalą, esant kitiems įrodymams, pagrindžiantiems jų atlikimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie neatlikti. Taigi, atsakovės teiginiai (sprendimo 37 p.) laikytini nepagrįstais, neįrodytais, jais nesivadovautina ir jie atmestini (CPK 178 str.).
39. Vėlgi, atsakovė, prašydama pripažinti darbų atlikimo aktus negaliojančiais, iš esmės net neginčija ieškovės aktuose atliktų darbų kiekių ar įkainių, išskyrus akte Nr. 2 stogo dangos pjovimo diskiniu pjūklu kiekio, bei akte Nr. 6 nurodyto 385,2 tonų statybinių atliekų išvežimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atliktų darbų aktuose Nr. 1-11 nurodyti kiekiai atitinka Defektinio akto Nr. 1 nurodytus kiekius, pvz. akto Nr. 2, atitinkamai, defektinio akto 1.2.1, 1.2.2, 1.2.3 punktai, be to patvirtinami kitais įrodymais: stogo konstrukcijos ardymo darbų suvestine lentele, kurioje detalizuoti ieškovės atlikti stogo ardymo darbai, ritininės dangos supjovimo suvestine lentele, brėžiniu TDP-GR-SŽ, lapas 6A, perdavimo važtaraščiu, kuriame aiškiai nurodomas Objekto kapitalinio remonto projekto techninės dokumentacijos (įskaitant esamų stogo dengimo sluoksnių demontavimo kiekius) perdavimo ieškovei faktas, brėžiniu TDP-GR-SŽ, lapas 6A, kuriame identifikuoti stogo denginio sluoksnių demontavimo darbai bei kiekiai, išrašais iš statybos darbų žurnalo, kuriuose nurodyti visi ieškovės atlikti stogo denginio sluoksnių demontavimo darbai ir kiekiai (statybų žurnale ties kiekvienu ieškovės atlikto darbo įrašu yra statybos techninės priežiūros vadovo parašai). Tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad statybos žurnalo 31 puslapyje yra klaida, ir turi būti laikoma, kad dangos pjovimo diskiniu pjūklu kiekis yra ne 954,5 m, o 54,5 m. Teismo vertinimu, tokie ieškovės paaiškinimai sudaro pagrindą akte Nr. 2 nurodytą darbų atlikimo kainą sumažinti 3 138,30 Eur suma (900 X 3,487 Eur), t.y. laikyti, kad ieškovės reikalavimai dalyje dėl 3 138,30 Eur papildomų darbų kainos priteisimo yra nepagrįsti ir netenkintini.
40. Atsakovė, remdamasi Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nuostatomis, apeliuoja į tai, kad ieškovė nepagrįstai prašo apmokėti už akte Nr. 6 385,2 tonų statybinių atliekų išvežimą, nes nepateikė perdavimą atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei patvirtinančių dokumentų (pvz., sąskaitos faktūros, atliekų perdavimo-priėmimo akto, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data). Ieškovė atliekas panaudojo savo nuožiūra, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl darbų kiekio nustatymo negalimumo, be to laikytina, kad ji pasisavino statytojui priklausantį turtą. Tačiau ir tokie atsakovės argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nesudarančiais pagrindo laikyti (šioje dalyje dėl akte Nr. 6 385,2 tonų statybinių atliekų išvežimą apmokėjimo) ieškovės reikalavimus nepagrįstais. Visų pirma, atliekų išvežimo būtinumas, atliekų kiekiai – 385,2 tonos suderinti 2016-10-21 Defektiniame akte; antra, šių darbų atlikimo būtinumą, suderinimą ir neužaktavimo faktą patvirtino liudytojas R. S.; trečia, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų nurodžiusi, kur reikia sandėliuoti atliekas, ieškovė tokių nurodymų neįvykdė ir pasisavino atliekas; ketvirta, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipusis į ieškovę dėl savo kaip atliekų savininko teisių pažeidimo gynimo, tokių reikalavimų nereiškia ir dabar, nagrinėjamojoje byloje. Taigi ir šie atsakovės argumentai atmestini.
41. Reziumuojant nurodytą, atliktų darbų aktus Nr. 1-11 pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo; ieškovės reikalavimai dalyje dėl 46 787, 26 Eur už papildomai atliktus darbus priteisimo laikytini pagrįstais.
42. Taigi, ieškovės reikalavimai dėl 65 902,79 Eur priteisimo iš atsakovės tenkintini, dalyje dėl 3 138,30 Eur atmestini. CK 37 str., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistini 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 65 902,79 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2017-07-05, iki sprendimo visiško įvykdymo.
43. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-18 nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų sumai žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei, t.y. iš atsakovės valstybei priteistina 1 214 Eur (CPK 93, 96 str.). Iš ieškovės valstybei priteistina 71 Eur žyminio mokesčio.
Dėl priešieškinio reikalavimų
44. Priešieškiniu atsakovė UAB „Gelsauga“ (ieškovė pagal priešieškinį) prašo priteisti iš ieškovės J. įmonės „J“ (atsakovės pagal priešieškinį): a/ 63 918,73 Eur nuostolių atlyginimo; b/ 1 588,04 Eur nepagrįsto praturtėjimo; c/ 6 % procesines palūkanas (nuo bendros ieškinio sumos - 65 506,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; d/ įpareigoti ieškovę perduoti UAB „Gelsauga“ objekto gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų 1-17,1-19 kapitalinius remonto darbai statybos darbų žurnalą (-us), kuris (-ie) buvo pildomas (-i) vykdant darbus pagal Sutartį; e/ bylinėjimosi išlaidas.
Dėl 63 918,73 Eur nuostolių priteisimo
45. Atsakovė UAB „Gelsauga“ nurodė, jog vykdant 2015 m. rugsėjo 17 d. statybų rangos sutartį Nr. S-217/15, ieškovė susidūrė su sunkumais ją vykdant, todėl prašė suteikti pagalbą vykdant sutartinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, prašymai pateikti medžiagas, sumokėti avansą). Ieškovei vėluojant vykdyti darbus, 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais atsakovė inicijavo pasitarimus, kurių metu buvo užfiksuota, kad ieškovei toliau vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, tokius darbus, kuriuos turi atlikti pagal Sutartį ieškovė, atliks UAB atsakovė „Gelsauga“ asmeniškai ar pasitelkdama trečiuosius asmenis, o ieškovė turės dėl to atlyginti atsakovei patirtus nuostolius. Ieškovė su tuo sutiko; buvo suderintas darbų atlikimo grafikas, kuriame buvo pažymėti darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, o atlikinės atsakovė UAB „Gelsauga“. 2016 m. birželio - lapkričio mėnesiais atsakovė atliko darbų, kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė, bet laiku jų neatliko, kurių vertė pagal Sutartyje su ieškove sutartas kainas yra 60 142,19 Eur. Atsakovė, vykdydama šiuos darbus, patyrė 47 919,91 Eur be PVM nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp atsakovės patirtų sąnaudų ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir kainos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi, jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Akcentavo, jog visi pirkimai buvo vykdyti vadovaujantis vidine bendrovės pirkimų tvarka, pasirenkant mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją.
46. LR CK 6.61 straipsnio 1 dalis numato, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius.
47. Tuo atveju, jeigu rangovas nesilaikys sutartyje sulygtų įsipareigojimų, šalių sudarytoje Rangos sutartyje buvo numatyta: a/ sutarties 4.5. punkte – jog šalys aiškiai susitaria, kad jei UAB „Gelsauga“ darbų atlikimui (ieškovės (rangovo) prašymu, ieškovei nesilaikant Sutarties sąlygų, kt.) pateiks ar panaudos savo darbo jėgą, mechanizmus ar medžiagas, atsakovė UAB „Gelsauga“ turi teisę vienašališkai mažinti darbų kainą – tiek, kiek darbų atlikimui buvo pateikta ar panaudota atsakovės darbo jėgos, mechanizmų ir/ar medžiagų ir atsakovė dėl to patyrė sąnaudų/nuostolių, o ieškovė sutaupė; b/ sutarties 5.2.35. punkte numatyta, kad ieškovė privalo per atsakovės UAB „Gelsauga“ nustatytą terminą savo lėšomis atlyginti atsakovei visus nuostolius ar žalą, susidariusius dėl ieškovės netinkamo darbų pagal Sutartį įvykdymo arba nevykdymo; c/ sutarties 14.5. punkte numatyta, kad ieškovė privalo atlyginti atsakovei visus dėl ieškovės pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsakovės UAB „Gelsauga“ patirtus nuostolius (įskaitant, bet neapsiribojant, negautas pajamas bei skirtumą tarp Sutarties kainos ir kainos, kurią atsakovė yra priversta sumokėti tretiesiems asmenims už tinkamą Sutartyje numatytų darbų atlikimą arba jei atsakovė Sutartyje nurodytais atvejais nusprendžia atlikti savo jėgomis, jo papildomai patirtas išlaidas), Sutartyje numatytas baudas ir/ar netesybas.
48. 2016 m. gegužės-birželio mėnesiais vykusių šalių pasitarimų protokolų turinys patvirtina, kad šalys susitarė, jog ieškovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, tokius darbus, kuriuos pagal Rangos sutartį turi atlikti ieškovė, atliks atsakovė UAB „Gelsauga“ asmeniškai ar pasitelkdama trečiuosius asmenis, o ieškovė turės dėl to atlyginti atsakovei patirtus nuostolius: 2016-05-09 protokole buvo susitarta dėl dalies langų; 2016-06-08, 2016-06-09 protokole buvo apsitarta dėl darbų eigos, nustatant ir detalizuojant konkrečius darbus, datas, iki kada ieškovė privalo pateikti atsakovei konkrečių darbų užsakymus, o ieškovei nustatytomis datomis nepateikus užsakymų, darbų atlikimą perima atsakovė (stogo karnizo lankstinukai, laiptai į antrą aukštą, lietaus nuvedimas, nuogrinda, lubų dažymas cecho viduje, sienų remontas (dažų skutimas, dažymas), patalpos 1-17 viduje profilių skardai montavimas, durys, podomkratinės, grindų įrengimas, elektrikų kameros aprišimas, kaloriferiai ir oro užuolaidos; metalinės apžiūros aikštelės: aikštelės kampuočių montavimas, nerūdijančio plieno paklotas, turėklai, laiptai į apžiūros aikšteles). 2016-06-15 protokole buvo susitarta dėl ieškovės 2016-06-08, 2016-06-09 protokoluose aptartų darbų, kurių ieškovė negali įvykdyti, ir juos atliks atsakovė, detalizuojant apimtis: laiptų į antrą aukštą (patalpa 2-5), dėl skardinimo darbų, podomkratinės, metalinės apžiūros aikštelės.
49. Ieškovė nesutiko su atsakovės priešieškinyje nurodytu patirtu nuostoliu dydžiu, oponuodama, kad atsakovė Rangos sutarties pagrindu ieškovei nenurodžiusi pradėti vykdyti II-ojo etapo darbus, ieškovė nevykdė Rangos sutartimi numatyto II-ojo etapo darbų, todėl ieškovė nėra niekaip susijusi su atsakovės tariamais nuostoliais, patirtais vykdant II-ojo etapo darbus. Ieškovė nesutikimą grindžia ir tokiais argumentais:
a/ dėl langų montavimo; pagal susitarimą su atsakove ji turėjo iš ieškovės perimti bei atlikti darbus, susijusius su 10,01 m2 langų aliumininiais rėmais montavimu. Šių darbų kaina pagal pateiktą sąmatą - 2 200,10 Eur, o likusi atsakovės išlaidų dalis yra susijusi su langų užsakymais, kurie buvo montuojami vykdant Rangos sutarties II-ojo etapo darbų apimtimis. Ieškovė vykdė tik I-ojo etapo darbus, tuo tarpu atsakovė nuostolių atsiradimą kildina iš II-ojo etapo darbų, kuriuos atlikti ieškovė neturėjo pavedimo;
b/ dėl nesumontuotų VRB ir ortakių sklendžių pavarų darbų; anot ieškovės, procesų valdymo ir automatizavimo darbai nėra Rangos sutarties sudedamoji dalis, šiuos darbus turėjo atlikti bei atliko būtent atsakovė. Savo argumentus grindžia šildymo-vėdinimo projekto dalies technine specifikacija, kurioje nurodoma: T.S-1.13. „Automatikos dalies rangovas pateikia ir instaliuoja automatikos spintą, valdiklius, reguliavimo vožtuvus ir pavaras“; T.S-5.1. „Sklendės konstrukcijoje turi būti numatytas pagrindas pavaros montavimui“; T.S-2.5. „Tiekiamo oro temperatūra matuojama kanaliniu temperatūros davikliu, montuojamu ortakyje už šildytuvo“. AHU-1 sistemos ortakius ir automatiką montavo atsakovė, o ne ieškovė, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius už darbus, kurių ieškovė nevykdė ir neturėjo sutartinės pareigos jų vykdyti;
c/ dėl apžiūros duobių epoksidinės dangos įrengimo darbų; ieškovė pažymi, jog apžiūros duobių epoksidinės dangos įrengimui turėjo būti naudojamos medžiagos, atitinkančios projekto techninių specifikacijų T.S-11 ir T.S-9 reikalavimus, t. y. epoksidinė danga turėjo būti atspari naftos produktams, rūgštims ir dilimui. Ieškovė, siekiant įvykdyti minimus darbus, pasirinko Remmers Crete SL medžiagą, kurios techninės specifikacijos atitiko projekto techninių specifikacijų T.S-11 ir T.S-9 reikalavimus. Šios Remmers Crete SL medžiagos techniniame aprašyme nurodyta, kad Remmers Crete SL yra atspari organinėms ir neorganinėms rūgštims, šarmams, degalams, hidraulinei alyvai, aromatiniams ir alifatiniams tirpikliams, taip pat atspari nusitrynimui, smūgiams ir cheminiams pažeidimams. Tuo tarpu nepaisant ieškovės pasirinktos medžiagos, kuri atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, atsakovė, nesant ieškovės prašymo, dėl nežinomų priežasčių ieškovės pasirinktą medžiagą darbams atlikti pakeitė kita, tas pačias technines specifikacijas atitinkančia medžiaga, tik keletą kartų didesne kainą, ir pati atliko apžiūros duobių epoksidinės dangos įrengimą. Todėl ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės patirtus 8 207,81 Eur nuostolius, kuriuos išimtinai lėmė savavališkai bei be įspėjimo atlikti darbai, kuriuos turėjo bei būtų atlikusi ieškovė;
f/ dėl skardinimo darbų; anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai reikalauja ir 8 658,91 Eur nuostolių už skardinimo darbus, nes patalpos I-17 skardinimo darbai pateko į Rangos sutarties etapą ir juos atliko ieškovė, o ne, kaip nepagrįstai teigia, – atsakovė.
50. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės prieštaravimais dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio.
1.1. Dėl langų montavimo darbų. Teismo vertinimu, ieškovės argumentus, kad šalių buvo sulygta tik dėl to, kad ieškovė atliks langų darbus, numatytus atlikti būtent I-ame etape, paneigia jos pačios į bylą pateiktas 2016-03-22 pasitarimo protokolas Nr. 28, iš kurio turinio matyti, kad šalių buvo svarstyta dėl patalpų I-17, I-19 kapitalinio remonto I etapo darbų eigos, ir protokolo 5.3 p. buvo numatyta, kad senų langų demontavimo ir naujų įrengimo darbai virš patalpų I-17, I-19 bus atliekami šiuo etapu. Langų išmatavimus tikslinti pagal esamas angas; darbų kiekiai bus tikslinami. 2016 m. gegužės 9 d. protokole šalys sulygo, jog langų dalį, nors ji yra numatyta Sutartyje, vadovaujantis Sutarties 4.5 p. atliks atsakovė. Šie šalių susitarimai suponuoja išvadą, jog ieškovė sutiko, kad atsakovė atliktų langų montavimo darbus, kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė, bei įsipareigojo atlyginti dėl to atsakovei kylančius nuostolius ir dėl langų darbų, numatytų II-etape. Pažymėtina tai, kad pagal Rangos Sutarties 1.3. p. nuostatas ieškovė, vykdydama I-ojo etapo darbus, turėjo atlikti ir tuos II-ojo etapo darbus, kurie buvo būtini atlikti siekiant, kad I-ojo etapo darbai būtų atlikti tinkamai. Tai reiškia, kad, nustačius, kad II-ojo etapo langų montavimo darbai turėjo būti atlikti siekiant, kad I-ojo etapo darbai būtų atlikti tinkamai, ieškovė privalėjo juos atlikti be atskirų susitarimų ar atsakovės nurodymų. Kaip aukščiau jau yra paminėta, dar 2016-03-22 pasitarimo metu (protokolas Nr. 28) šalys, svarstydamos dėl patalpų I-17, I-19 kapitalinio remonto I etapo darbų eigos, numatė (protokolo 5.3 p.), kad senų langų demontavimo ir naujų įrengimo darbai virš patalpų I-17, I-19 bus atliekami šiuo etapu, t.y. I-uoju etapu. Taigi, esant nurodytam, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai reikalauja nuostolių už langų montavimo darbus.
1.2. Dėl nesumontuotų VRB ir ortakių sklendžių pavarų darbų. Iš 2016-04-07 protokolo 3 p. matyti, kad ieškovė įsipareigojo informuoti atsakovę, kada bus pradėti vėdinimo sistemos AHU-2 darbai (protokolo 3.2 p.), pateikti atsakovei vėdinimo sistemos AHU-1 sąmatą, sudarytą pagal naujai parengto darbo projekto kiekių žiniaraštį, iki 2016-04-14 (protokolo 3.4 p.); ieškovės darbų kiekių žiniaraščiuose (skyrius Kaloriferių aprišimo mazgai 7, 9, 11 p., skyrius Tarpinis šilumos mazgas, 6, 8, 10 p.) numatyta, kad ieškovei buvo numatyta trieigius pateikti su pavara. Šie byloje esantys duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad šiuos darbus turėjo atlikti atsakovė. Atsakovės reikalavimai ir šioje dalyje laikytini pagrįstais.
1.3. Dėl apžiūros duobių epoksidinės dangos įrengimo darbų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visgi ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Kaip jau aukščiau minėta, 2016 m. birželio 15 d. pasitarimo protokole šalių buvo sulygta, kad atsakovei matant, kad ieškovė nespės laiku atlikti bet kurių darbų, atsakovė išlaiko teisę vykdyti kitus darbus ieškovės sąskaita, o taip pat – imtis kitų savo teisių gynimo priemonių, numatytų sutartyje ir/ar teisės aktuose. Iš patikslinto darbų atlikimo pagal Sutartį grafiko matyti, kad visi darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. (imtinai), tuo tarpu 2016 m. spalio mėnesį ieškovė nebuvo baigusi vykdyti darbų pagal Sutartį. Todėl laikytina, kad ieškovei laiku neatlikus apžiūros duobių epoksidinės dangos įrengimo darbų, atsakovė pagrįstai Sutarties 4.5. p. pagrindu šiuos darbus atliko pati. Techninio darbo projekto architektūros dalies ištrauka patvirtina atsakovės panaudotų šiems darbams atlikti parinktų statybinių medžiagų atitikimą projekto reikalavimams. Ieškovės samprotavimai dėl galimybės panaudoti šiems darbams atlikti pigesnę medžiagą, nepaneigia atsakovės patirtų nuostolių dydžio. Todėl ir šioje dalyje atsakovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo pagrįsti.
1.4. Dėl skardinimo darbų. 2016 m. birželio 8 d. protokolas Nr. 32 patvirtina šalių susitarimą, jog tuo atveju, jeigu ieškovė skardimo darbų neatliks laiku, šiuos skardinimo darbus atliks atsakovė. 2016-06-15 protokole užfiksuota, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų tikėtis, kad ieškovė galėtų atlikti darbus, numatytus 2016 m. birželio 8 d. protokole 4 (laiptai į antrą aukštą (2-5 patalpa), 9 patalpos 1-17 skardinimas), 12 (podomkratinės), 2016 m. birželio 9 d. protokole (metalinės apžiūros aikštelės). Patikslintame darbų grafike irgi pažymėta, kokius vėluojamus ieškovės atlikti darbus atliks atsakovė. Kaip minėta, remiantis Sutarties 4.5. p. nuostatomis, aptartais susitarimais, užfiksuotais protokoluose, atsakovė pagrįstai reikalauja ir patirtų nuostolių dėl atliktų skardinimo darbų.
50.1. Už ieškovę atliktų darbų kiekius, kainą bei patirtų dėl jų atlikimo nuostolių dydį atsakovė grindžia aktais: už birželio mėn. aktais Nr. 2-9, 3-9, už liepos mėnesį aktais Nr. 2-10, 3-10, už rugpjūčio mėn. aktu Nr. 3-11, už rugsėjo mėn. aktais Nr. 2-12, 3-12, už spalio mėn. aktais Nr. 2-13, 3-13, už lapkričio mėn. aktais Nr. 2-15, 3-15; o nuostolių dydį – 2017-01-20 akte nurodytais paskaičiavimais bei medžiagų pirkimą patvirtinančiomis PVM sąskaitomis –faktūromis, lokalinėmis sąmatomis, įvykdytų darbų aktais, pažymomis apie darbų vertę, pirkimų pasiūlymais. Duomenų, paneigiančių šiuos įrodymus, byloje nėra. Todėl teismas vadovaujasi pateiktuose įrodymuose esančiais duomenimis ir juos pakankamais atsakovės reikalavimams pagrįsti (CPK 178 str.).
50.2. Taigi reziumuojant išdėstytą, atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 47 919,91 Eur patirtų nuostolių priteisimo laikytini pagrįstais, todėl tenkintini.
Dėl atsakovės nuostolių, susijusių su delspinigiais.
51. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės 15 998,82 Eur be PVM nuostolių, kuriuos atsakovė UAB „Gelsauga“ patyrė mokėdama delspinigius trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, nurodo, kad šioje dalyje nuostoliai buvo patirti ieškovei laiku nevykdant darbų, dėl ko buvo pažeisti terminai, o atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui delspinigius. Ieškovės tvirtinimu, ji darbus atlikinėjo nepažeisdama nustatyto darbų atlikimo grafiko, be to, anot ieškovės, darbų atlikimo terminai buvo nukeliami dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl to, kad atsakovė vėlavo pateikti ieškovei techninį projektą, keitė darbų atlikimą reglamentuojančių dokumentų turinį, darbų atlikimo brėžinius, projektinius sprendinius. Be to, ieškovės tvirtinimu, atsakovei delspinigiai paskaičiuoti dėl laiku neatliktų darbų vykdant II-ojo etapo darbus.
52. Pažymėtina, jog CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne tik statybos rangovui jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą bet ir užsakovui pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas.
53. Teismas, pasisakydamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, ištyręs šalių, liudytojų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, kurių analizė teismo padaryta aukščiau, nustatė esmines, reikšmingas šio reikalavimo sprendimui aplinkybes; todėl nekartodamas aukščiau išsakytų argumentų, pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovė tinkamai nevykdė įstatymo bei Rangos sutarties reikalavimų: a/ atsakovė sutartyje sulygtais terminai nepateikė ieškovei reikalingos techninės dokumentacijos, vėliau teikti atsakovės techniniai sprendiniai ieškovei buvo keičiami, kas iš dalies sąlygojo darbų sutarties vykdymo termino pažeidimus; b/ sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad ieškovė nepajėgi sulygtais terminais atlikti visų Rangos sutartyje jai numatytų atlikti darbų, dėl ko atsakovė dalį darbų buvo priversta atlikti pati ir pasitelkdama trečiųjų asmenų pagalbą.
54. Sutiktina su atsakove, kad jai sumokėjus statytojui delspinigius dėl sutarties vykdymo terminų pažeidimo, CK 6.256 str. pagrindu įgijo regreso teisę reikalauti atitinkamų nuostolių atlyginimo iš ieškovės, pažeidusios sutarties vykdymo terminus, bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Taigi būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Teismui nustačius, kad ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
55. Dėl žalos (CK 6.246 str.). Viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti yra žala. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovė įrodinėja žalos dydį pateikdama sąskaitas-faktūras: 2017-01-16 Nr. 2017-001, 2017-03-31 Nr. 2017-007, 2016-12-29 Nr. 2016-032, 2016-12-21 Nr. 2016-029, 2016-11-30 Nr. 2016-028, 2016-11-14 Nr. 2016-025, 2016-10-17 Nr. 2016-024,2016-09-23 Nr. 2016-023. Taigi, išvardinti įrodymai patvirtina prašomų priteisti 15 998,82 Eur nuostolių dydį (CK 6.249 str.). Dėl priežastinio ryšio (CK 247 str.) ir neteisėtų veiksmų (CK 246 str.). Anot atsakovės, nuostoliai patirti dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, sutarties termino pažeidimo. Su tokiais atsakovės argumentais teismas sutinka iš dalies. Bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės aptariami patirti nuostoliai atsirado ir dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, t. y. yra priežastiniame ryšyje su ieškovės netinkamu veikimu (sutarties terminų pažeidimu) (CK 6.247 str., 6.246 str.). Pažymėtina, jog ieškovė pripažino prievolę mokėti atsakovės patirtus nuostolius (delspinigių forma); ieškovė priėmė ir pasirašė 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 019947, 2016 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 020111, 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 020578, sutikdama ir neprieštaraudama dėl šių sąskaitų pagrindu atsakovės atlikto įskaitymo 2 195,99 Eur sumai. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl šių patirtų nuostolių dalies atsiradimą turi prisiimti atsakomybę ir pati atsakovė. Nustačius, kad atsakovės patirtų nuostolių (delspinigių forma) atsiradimą iš dalies sąlygojo ir atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.253 str. 5 d.) (žr. sprendimo 54 p. a/ pap.) vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, spręstina, kad būtų pagrindas prašomus priteisti nuostolių dydį sumažinti 50 procentų, t.y. priteisti iš ieškovės 7 999,15 Eur (CK 6.253 str.1d.).
56. Taigi, reziumuojant, atsakovės reikalavimai dėl nuostolių (delspinigių forma) priteisimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovei 7 999,15 Eur.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo.
57. Atsakovė nurodo, kad atlikus Sutarties vykdymo įvertinimą atsakovė nustatė, kad ieškovei yra sumokėta 6 988,68 Eur už „peraktuotus“ darbus (t.y. darbus, kurie buvo nepagrįstai įtraukti į priėmimo-perdavimo aktus ir už kuriuos buvo sumokėta, nors jie nebuvo faktiškai atlikti). Kadangi atsakovė pripažįsta, kad turi sumokėti ieškovei 5 400,64 Eur be PVM, ieškovė lieka nepagrįstai įgijusi 1 588,04 Eur už darbus pagal Sutartį, kurių ji neatliko. Prašo šią 1 588,04 Eur sumą priteisti iš ieškovės CK 6.242 str. pagrindu. Ieškovė iš esmės neginčija piniginių lėšų permokėjimo fakto, tačiau nurodydama, kad atsakovė nepagrindžia nei vienos nepagrįsto praturtėjimo instituto prielaidos, prašo atsakovės reikalavimą atmesti.
58. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kuomet reikalaujamos grąžinti lėšos yra sumokėtos atsakovui nesant prievolės pagal statybos rangos sutartis šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius, toks reikalavimas yra kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
59. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jai permokėtus už „peraktuotus“ darbus 1 588,04 Eur; piniginių lėšų permokėjimą įrodinėja aktuotinų darbų suvestine, lokalinėmis sąmatomis Nr. 2A, Nr. 3A, Nr. 7A. Iš ieškovės pateikto Kreditinio atliktų darbų akto matyti, kad pati ieškovė pripažįsta permokėtą sumą 3 991,37 Eur apimtyje. Taigi, išvardinti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė gavo ginčo pinigines lėšas už peraktuotus darbus; jokių, šią išvadą paneigiančių, duomenų byloje nėra (CPK 178 str.). Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 588,04 Eur nepagrįsto praturtėjimo.
Dėl įpareigojimo perduoti statybos darbų žurnalą
60. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei statybos žurnalų. Ginčo Rangos Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas „Statybos darbai“ numatė, kad statybos darbų žurnalas yra būtinas dokumentas tiek statinio statybos vadovui, tiek statinio statybos techninės priežiūros vadovui, kontroliuojančiam žurnalo pildymą, jame pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims. Kuomet pasibaigia sutartis su subrangovu, kurios pagrindu jis vykdė darbus, statybos darbų žurnalas turi būti perduodamas rangovui, kad būtų galima baigti darbus objekte (STR „Statybos darbai“ 34 punktas). Vėliau pakeistame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ patvirtintame „STR Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ yra įtvirtinamas šiuo klausimu iš esmės analogiškas reglamentavimas (reglamento 8 punktas, 4 priedo 17.3., 34. punktai). Šalių sudarytoje Rangos Sutarties 5.2.13. punkte irgi nustatyta ieškovės pareiga nutraukus Sutartį nedelsiant perduoti statybos darbų žurnalą (-us) ir kitus privalomuosius statybos dokumentus atsakovei. Taigi išvardinto teisinio reglamentavimo ir Rangos sutarties nuostatų pagrindu konstatuotina ieškovės pareiga perduoti statybos žurnalus atsakovei, todėl šis priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę perduoti atsakovei UAB „Gelsauga“ objekto gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų 1-17,1-19 kapitalinius remonto darbai statybos darbų žurnalą (-us), kuris (-ie) buvo pildomas (-i) vykdant darbus pagal Sutartį, tenkintinas.
61. Iš ieškovės atsakovei priteistini 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 57 507,62 Eur sumos, nuo 2017-07-28 iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 str., 6.210 str. 2 d.).
62. Reziumuojant nustatytą, atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies: iš ieškovės atsakovei priteistini: 55 919,58 Eur patirtų nuostolių; 1 588,04 Eur nepagrįsto praturtėjimo; 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 57 507,62 Eur, nuo 2017-07-28 iki sprendimo visiško įvykdymo; ieškovė įpareigotina perduoti UAB „Gelsauga“ objekto gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų 1-17,1-19 kapitalinių remonto darbų statybos darbų žurnalą (-us), kuris (-ie) buvo pildomas (-i) vykdant darbus pagal Sutartį. Kitoje dalyje priešieškinys atmestinas.
63. Iš ieškovės atsakovei priteistini 1 088 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gelsauga“, j.a.k.125825125, ieškovei J. įmonei „J“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 65 902,79 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus du eurus 79 centus) už atliktus darbus, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 65 902,79 Eur, nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2017-07-05, iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gelsauga“ valstybei 1 214 Eur (tūkstantį du šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės J įmonės „J“ valstybei priteisti 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės J įmonės „J“ atsakovei UAB „Gelsauga“ 57 507,62 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 62 centus), 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 57 507,62 Eur, nuo 2017-07-28 iki sprendimo visiško įvykdymo;
Įpareigoti ieškovę J. įmonę „J“ perduoti atsakovei UAB „Gelsauga“ objekto gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini) patalpų 1-17,1-19 kapitalinių remonto darbų statybos darbų žurnalą (-us), kuris (-ie) buvo pildomas (-i) vykdant darbus pagal Sutartį.
Iš ieškovės atsakovei priteisti 1 088 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič