Civilinė byla Nr. e2-835-1080/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07379-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovo E. U. atstovei advokatei Kornelijai Janonytei,

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos atstovei Editai Kašauskienei,

dalyvaujant teismo posėdžių salėje atsakovams H. G., M. B.,

         viešame, mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas E. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs (DOK-73244), prašo:

1.1.                      pripažinti teisę ieškovui be bendraturčių sutikimo vykdyti 0,2565 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., esančio (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (M1:1000, data 2023-10).

1.2.                      Atidalinti 0,2565 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., (duomenys neskelbtini), nustatant, kad :

1.2.1                      ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0794 ha žemės sklypas, S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2023-10) pažymėtas numeriu „2“ (kampų žymėjimas plane 7, 8, 9, 10, 11, 12) vadovaujantis plane nustatytomis nurodytų kampų žymėjimo koordinatėmis;

1.2.2.                      atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,1771 ha žemės sklypas, S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtame plane (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1:1000, data 2023-10) pažymėtas numeriu „1“ (kampų žymėjimas plane 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 10), vadovaujantis plane nustatytomis nurodytų kampų žymėjimo koordinatėmis.

3.                      Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis yra 0,2565 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrasavininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 794/2565 Žemės sklypo dalys. Žemės sklypo bendrasavininkas (be ieškovo) yra H. G., kuriam priklauso 36/2565 Žemės sklypo dalys. Kiti Žemės sklypo bendrasavininkai Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyti ir savo nuosavybės teisių nėra registravę. Žemės sklypas buvo suformuotas padalijus kitą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14618-808/2019 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-01-28 sprendimo Nr. 49SK-239-(14.49.109E) pagrindu pertvarkius nekilnojamąjį daiktą – 0,3466 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.                      Žemės

5.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024-03-12 raštu informavo, kad Projekto rengėjas dėl NŽT nurodytų mažareikšmių trūkumų ŽPDRIS priemonėmis pateikė papildomą aiškinamąjį raštą, tačiau Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal Projektą turi būti vykdomas žemes sklypo pertvarkymas. Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui nebuvo gauti, todėl ieškovas teikia ieškinį. Ieškovo teigimu, pateiktas Projektas ir juo pasiūlytas atidalinimo būdas yra priimtiniausias atsižvelgiant į faktinę situaciją, jis nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Pagal ieškovo pasirinktą atidalinimo būdą, ieškovui priklausanti Žemės sklypo dalis bus atidalinta natūra, Žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomi Žemės sklypo plotai nepakis, išliks tokie patys, kiek bendrasavininkams priklauso. P. Ž. sklypą nustatomas šiuo metu jau nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

6.                      Atsakovė B. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad ji yra viena iš daugelio bendrasavininkų, jos žemės yra labai mažai, ir atlikti jai pačiai kažkokius veiksmus yra labai nuostolinga, todėl neprieštarauja, kad įvyktų formavimas, pertvarkymas bei atsidalinimas pagal S. Katausko parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

7.                      Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi su atidalijimo projektu nesusipažinęs. Su taikos sutarties sudarymu sutinka.

8.                      Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiąjį suinteresuotą asmenį; 2) netenkinus pirmojo prašymo, priimti sprendimą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, o reikalavimus Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus. 

9.                      Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija 0,3466 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas3) buvo performuotas į 2 nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą (Žemės sklypą ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams Žemės sklype3. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 36/2565 H. G., 794/2565 ieškovui, į 1735 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuosavybė neįregistruota.

10.                      Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypas2 nuosavybės teise priklauso ieškovui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. 44/1417047) 567/3466 Žemės sklypo3 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, likusi dalis kitiems Žemės sklypo3 bendraturčiams.

11.                      Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalį žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės).Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto1 rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS.

12.                      Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nacionalinė žemės tarnyba įvertinusi per ŽPDRIS pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2024-02-29 priėmė išvadą, kurioje nurodė, kad ,tvirtinti žemės valdos projektą galima, atlikus veiksmus nurodytus mažareikšmiuose trūkumuose ir, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

13.                      Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 81 punktas reglamentuoja, kad pagal formavimo ir pertvarkymo projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, parengiamos jų kadastro duomenų bylos.

14.                      Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos 116 punktu, sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Todėl nuo sprendimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo priėmimo momento, pretendentai tapo jiems suteiktų žemės sklypo dalių savininkais. Nacionalinė žemės tarnyba nebegali būti byloje atsakovės procesine padėtimi.

15.                       Atsakovė K. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovas atsidalintų jam priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau nepažeidžiant jos ir kitų bendraturčių teisių.

16.                      Pažymėjo, kad atsakovė K. Č. yra 0,2565 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Ieškovas nebandė ieškoti visiems Žemės sklypo bendraturčiams priimtino sprendimo dėl atsidalijimo. Ieškovo parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieš ieškovui kreipiantis į teismą su atsakove nebuvo derintas, negavo ieškovo pasiūlymo atidalinti Žemės sklypą. Po atidalijimo atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis taptų labai ilga ir siaura, iš esmės netinkanti jokiai veiklai. Todėl šiuo metu ieškovo siūlomas atidalijimo variantas nėra racionalus ir protingas. Ieškovas galėtų atsidalinti ginčo žemės sklypą, pasiūlius įsigyti atsakovės turimą žemės sklypo dalį. Patekimas į Žemės sklypą Nr. 2 numatytas servitutiniu keliu. Atsakovės manymu, racionalu būtų, kad Žemės sklypas Nr. 1 taip pat galėtų naudotis nurodytu keliu, tokiu būdu Žemės sklypas Nr. 2 nebūtų tokioje blogoje padėtyje.

17.                      Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad iš atsakovų, kurie neprieštaravo ieškovo reikalavimui, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų, kurie prieštaravo ieškovo reikalavimams ir kurie pozicijos byloje nereiškė.

18.                      Teismo posėdžio metu H. G. su ieškiniu ir prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko.

19.                      Teismo posėdžio metu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, laikėsi pozicijos, kad nėra žemės sklypo bendrasavininkė, į teismo procesą yra įtraukta nepagrįstai, todėl prašo ieškinį atmesti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

20.                      Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. teigė, kad ieškiniui neprieštarauja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas

20. Iš Nekilojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

21. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės į 0,2565 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), registruotos sekantiems savininkams: 794/2565 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ieškovui E. U., 36/2565 dalys žemės sklypo priklauso atsakovui H. G.; kiti žemės sklypo bendrasavininkai Nekilnojamo turto registro centre nėra nurodyti ir savo nuosavybės teisių nėra įregistravę. Žemės sklypas buvo suformuotas padalijus kitą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktai kilę iš pastarojo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0901 ha adresu (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2565 ha, adresu (duomenys neskelbtini).

22. Pažymėtina, kad Žemės sklypas suformuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14618-808/2019, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 49SK-239-(14.49.109E) pagrindu, kaip nurodyta sprendimo 21 punkte, pertvarkius nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietoje atkūrė nuosavybės teises buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Tuo tarpu Žemės sklypo nuosavybės teises, minėta, yra įregistravę ieškovas ir atsakovas H. G., o  kiti bendraturčiai (atsakovai) savo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą neįregistravo, tačiau jų nuosavybės teisės įregistruotos performuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

24. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas siekdamas atsidalinti jam priklausančias žemės sklypo dalis inicijavo Žemės sklypo pertvarkymo procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 30-264/23 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu ieškovas pradėjo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti žemės sklypus. Architektas S. Katauskas parengė 2565 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - ir Projektas).

25. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 29 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-1042-(7.3 E) pateikė išvadą, nurodydama, kad tvirtinti Projektą, atlikus veiksmus nurodytus mažareikšmiuose trūkumuose ir, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą, turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. A51-35672/24(2.14.2.12-ŽEM) informavo, kad Projekto rengėjas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos nurodytų mažareikšmių trūkumų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS) pateikė papildomą aiškinamąjį raštą, tačiau Projektas galės būti tvirtinamas, kai bus gauti Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

27. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

29. Taigi nagrinėjamu atveju Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui E. U., kuriam nuosavybės teise priklauso 794/2565 dalys, o atsakovui H. G. priklauso 36/2565 dalys Žemės sklypo; nuosavybės teisės į likusią Žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Likusių atsakovų nuosavybės teisės įregistruotos performuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai priklauso 602/3466 dalys šio žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) (2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose 4.6 punktuose, 5.1 punktas, e.b. f. 1, l.25).

30. Atsakovė, atstovaujama NŽT procesiniuose dokumentuose prašė NŽT procesinę padėtį pakeisti iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Tuo tarpu ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakove patraukta Lietuvos Respublika yra tinkama atsakovė byloje. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena ir nuo sprendimo priėmimo momento pretendentai tapo jiems suteiktų žemės sklypo dalių savininkais, dėl ko priimtas sprendimas neturės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms. Tačiau kaip matyti Nekilnojamo turto registre esančių duomenų, kurie nėra nuginčyti, bylos nagrinėjimo metu valstybės nuosavybės teisės yra įregistruotos į 602/3466 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. pagal viešus duomenis valstybė yra Žemės sklypo bendrasavininkė (CK 4.262 straipsnis)

31. Kaip matyti iš NŽT pateiktų duomenų apie Žemės sklypo bendrasavininkus, ji nurodė asmenis, kurių dalis yra mirę, nenurodė mirusių asmenų paveldėtojų, kaip ir nenurodė tikslių asmenims priklausančių žemės sklypo dalių adresų, unikalių numerių. Kita vertus, nors dalis bendrasavininkų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, nėra įregistravę nuosavybės teisių į Žemės sklypą, dėl ko jie turi teisę savo turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau yra apribota jų teisė juo disponuoti. Taigi pagal esamą susiklosčiusią padėtį ieškovas neturi objektyvios galimybės susitarti su visais bendraturčiais dėl Žemės sklypo dalių atidalijimo ir Žemės sklypo atidalijimo klausimu atsakove patraukta valstybė kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, pagrįstai atsakove nurodė Lietuvos Respubliką, kurią byloje atstovauja NŽT.

32. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

33. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2018, 28 punktas; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Pasisakydamas dėl žemės sklypų atidalijimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013).

35. Šiuo atveju bendraturčiai neturi objektyvių galimybių susitarti dėl Žemės sklypo atidalijimo. Ieškovas siūlo Žemės sklypą atidalyti natūra, ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka yra parengęs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, naujai suformuojami žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 0,1771 ha (nuosavybės teise priklausantis atsakovams), ir žemės sklypas Nr. 2, kurio plotas 0,794 ha (nuosavybės teise priklausantis ieškovui), Žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomi žemės sklypo plotai nesikeičia. Ieškovo siekiamas atsidalinti žemės sklypo dalis (Projekte pažymėtas Nr. 2) ribojasi su ieškovui nuosavybė teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Patekimas į žemės sklypą Projekte nurodomas tik per ieškovui žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) nustatytą 27 kv. m servitutą. Tuo tarpu atsakovams patekimas naudojamą ir Projekte numatytą servitutą. Valstybinės žemės patikėtinė tokiam atidalijimo būdui neprieštarauja. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomo atidalijimo natūra būdu yra užtikrinamas tolesnis Žemės sklypo naudojimo racionalumas, o prašomi suformuoti atskiri žemės sklypai atitinka bendraturčių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Suformuoti žemės sklypai yra racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

36. Teismo posėdžio metu atsakovas H. G. teigė, kad nesutinka su ieškiniu, nes su juo nebuvo derinamas Projektas. Paaiškino, kad jam nėra aišku, kaip naujas žmogus atsirado ir nori žemės sklypo ten, kur nori. Atsakovė K. Č. atsiliepime taip pat nurodė po atidalijimo atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis taptų labai ilga ir siaura, iš esmės netinkanti jokiai veiklai, dėl ko šiuo metu ieškovo siūlomas atidalijimo variantas nėra racionalus ir protingas.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

38. Bylos duomenimis kai kurie atsakovai (Žemės sklypo bendraturčiai) savo procesinės pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišreiškė, kita atsakovų dalis su ieškiniu iš esmės sutiko. Nors atsakovas H. G. žodinių paaiškinimu metu nesutiko su ieškovo ieškiniu, tačiau argumentų dėl kurių Projektas yra netinkamas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams nenurodė. Atsakovai  nepateikė jokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės alternatyvių variantų (būdų), nors tokia galimybe galėjo naudotis viso bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, atsakovų H. G. ir K. Č. elgesys, kai nesutinkama su ieškovo siūlomu ginčo Žemės sklypo atidalijimo variantu ir faktiškai nepateikiant savo atidalijimo variantų (savo plano, projekto), o tik deklaratyviais (formaliais) teiginiais (pvz.: nesitarė su kitais atsakovais; atsakove taip pat yra ir H. G. motina, kuri nieko nesupranta; ieškovas yra svetimas asmuo, atidalinimas yra neracionalus, netinkamas veiklai ir pan.) neigiant atidalijimo galimybę, nelaikytinas sąžiningu bendraturčio elgesiu.

39. Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovams liekantis žemės sklypo ploto panaudojimas yra itin apsunkinamas, priešingai į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį galima patekti per esamą ir Projekte nurodytą  servitutą. Taip pat nenustatyta, kad atsakovams tenkančio žemės sklypo dalies vertingumo reikšmingai nesumažintų ir ieškovui priklausančiame žemės sklype projektuojamas servitutas, atsakovams tenkanti Žemės sklypo dalis galėtų būti panaudojama pagal atsakovų poreikius. Išanalizavus ir įvertinus nurodytus duomenis, ieškovo paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad atsakovų žemės sklypo dalys nėra įregistruotos (išskyrus H. G.), atsakovai, išskyrus H. G., K. Č., neprieštaravo ieškovo prašomam Žemės sklypo atidalijimo būdui viso proceso metu, teismas sprendžia, jog ieškovo siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka tarp Žemės sklypo savininkų susiklosčiusią praktiką, atidalinamo Žemės sklypo dalis ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Atsakovai neginčijo, kad Žemės sklypo faktiškai šiuo metu nenaudoja pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas atidalijimo būdas taip pat nepažeidžia atsakovų interesų, nes jie ir toliau nevaržomai valdyti savo dalimi žemės sklypo ir jomis naudotis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas. 

40. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti tik iš tų atsakovų, kurie prieštaravo žemės sklypo atidalinimui ir iš tų, kurie pozicijos dėl atidalinimo byloje nėra pareiškę. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovės nurodė, kad prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš prieštaravusių turto atidalinimui atsakovų. Atsakovai (valstybė, atstovaujama NŽT, ir H. G.) prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 18 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju dalis patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovų, išskyrus H. G., K. Č. ieškovo prašomam žemės sklypo atidalinimui neprieštaravo, kita dalis patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovų pozicijos dėl ieškovo patikslintų reikalavimų pozicijos nereiškė. Teismo vertinimu, atsakovai, kurie pozicijos dėl patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų nepateikė, nelaikytini asmenimis, kurių procesinė pozicija su ieškovų nesutapo, kaip ir negalima laikyti, jog jie siekė priešingo rezultato atsidalijant nekilnojamąjį turtą, kadangi šiuo atveju pagal nustatyta aplinkybes pozicijos nepateikimas negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog atsakovai absoliučiai nesutinka su turto atidalinimu. Atsakovė Lietuvos Respublika savo procesiniuose dokumentuose nuosavybės atidalinimo klausimui iš esmės neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovo ir atsakovų nėra skirstomos, paliekant šalis (ieškovą) prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų A. M. ir H. G. bei K. Č., kurie nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teismas sprendžia, jog nagrinėjimu atveju įvertintina, kad atsakovas A. M. atsiliepime nurodė, kad taikos sutarties sudarymui neprieštarauja, atsakovas H. G. teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo taikiai susitarti su ieškovu (2025 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min. 04 sek. iki 1 val. 18 min. 52 sek.), K. Č. alternatyvius pasiūlymus atsiliepime vis dėl to teikė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais manytina, kad nepagrįsta būtų iš šių atsakovų priteisti visas ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad įvertintina ir tai, kad nemaža bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė ieškovui renkant įrodymus ne iki ieškinio padavimo į teismą dienos, o juos renkant pasikreipus į teismą bei atitinkamai ne kartą tikslinant ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti iš šių atsakovų už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AKS Nr. 8038 tokios nurodytos suteiktos paslaugos kaip - taikos sutarties su VMSA peržiūra, koregavimas, susirašinėjimas, VMSA dėl taikos pasirašymo, Regionų administraciniu teismu, taikos sutarties koregavimas ir pasitarimai - neaišku kaip susiję su ginčo dalyku, todėl nelaikytinos aktualiomis nagrinėjamu atveju, o sąskaitose nurodyti paklausimai registrų centrui yra daugiau techninio pobūdžio, jų parengimas iš jo atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalga Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese).

43. Byloje iš viso patirta 1971,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 25,93 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo ieškinį tenkinti. 

Pripažinti teisę ieškovui E. U. be bendraturčių sutikimo vykdyti 0,2565 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., esančio (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (M1:1000, data 2023-10).

Atidalinti 0,2565 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., (duomenys neskelbtini), nustatant, kad: 1) ieškovui E. U. nuosavybės teise priklauso 0,0794 ha žemės sklypas, S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (M1:1000, data 2023-10) pažymėtas numeriu „2“ (kampų žymėjimas plane 7, 8, 9, 10, 11, 12) vadovaujantis plane nustatytomis nurodytų kampų žymėjimo koordinatėmis; 2) atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,1771 ha žemės sklypas, S. Katausko (atestato Nr. 2R-FP-904) parengtame plane (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1:1000, data 2023-10) pažymėtas numeriu “1” (kampų žymėjimas plane 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 10), vadovaujantis plane nustatytomis nurodytų kampų žymėjimo koordinatėmis.

Priteisti valstybei iš atsakovų  H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. C. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. O.,  asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo patirtas 1971,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis po 25,93 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 93 ct ct) iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Dovilė Baradinskienė